Biblioteka

XIX amžiaus istorijos Skyriaus Darbuotojai

bairasauskaiteTamara Bairašauskaitė
Habilituota humanitarinių mokslų daktarė, vyriausioji mokslo darbuotoja

Gimė 1950 12 01 Alytuje. 1972 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1975–1978 m. mokėsi TSRS MA TSRS Istorijos instituto aspirantūroje. 1980 m. apgynė istorijos kandidato (daktaro) disertaciją „Lietuvos TSR kolūkiai ir kolūkinė valstietija devintajame penkmetyje (1971–1975 m.)“, 1998 m. – habilitacinį darbą „Lietuvos totoriai XIX amžiuje“.
Istorijos institute dirba nuo 1975 m. birželio mėn. 1975 ir 1978–1986 m. jaunesn. moksl. bendradarbė, 1986–1987 m. – moksl. bendradarbė, nuo 1987 m. – vyresn. moksl. bendradarbė. 1989–1994 m. – mokslinė sekretorė. Nuo 1994 m. – XIX amžiaus istorijos skyriaus vyresn. m. darbuotoja, nuo 2004 m. – vyriaus. mokslo darbuotoja.

1998–2000 m. vadovavo Lietuvos istorijos instituto mokslinių tyrimų programai „Luomai XIX a. amžiaus Lietuvoje: institucijų ir sociokultūrinė raida“. 2010 – 2011 m. vadovavo Lietuvos istorijos instituto mokslinių tyrimų programai „Lietuvos visuomenės tradicinis elitas: bajorų ir dvasininkų luomų pokyčiai modernizacijos sąlygomis (XIX a. – XX a. pradžia)“. 2011– 2012 m. vadovavo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam grupių projektui „Lietuvos tradicinio elito tapatybės XIX a. pab. – XX a. pr.“.  Nuo 2012 m. vadovauja ilgalaikei mokslo tyrimų programai „Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (Naujieji laikai)“( 2012–2016).

2001–2009 m. dalyvavo projekte „Lietuvos istorija“ (Lietuva XIX amžiuje). Dalyvauja tarptautiniame projekte: Lenkijos Respublikos Mokslo ir aukštųjų studijų ministro finansuojama „Nacionalinė humanitarinių mokslų raidos programa“ (Program Ministra Nauki i Szkolnictwa Wyższego pod nazwą „Narodowy Program Rozwoju Humanistyki”, blokas „Abiejų Tautų Respublikos bajoriškos tradicijos irimas istorinėje Lietuvoje XIX–XX a. pradžioje“ (Rozpad tradycji szlacheckiej Rzeczypospolitej na Litwie historycznej w XIX – pocz. XX wieku) (2012– 2014).
Nuo 2009 m. tarptautinio projekto „Lituanistikos studijos“, kurį vykdo Lietuvos istorijos institutas ir Varmijos Mozūrų universitetas Olštyne, vadovė koordinatorė.

Mokslinių darbų konkurse, kurį 2002 m. kovo 1 d. paskelbė Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo Direkcija prie Lietuvos Respublikos Prezidento, tapo nugalėtoja mokslo darbuotojų grupėje. Premiją už monografijos „Lietuvos bajorų savivalda XIX amžiaus pirmojoje pusėje“ rankraštį 2002 m. gruodžio 23 d. įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

2000–2006 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų centre bakalaurams dėstė kursą „Totorių istorijos įvadas“, magistrantams –  „Lietuvos totorių istorija ir kultūra“.
2003–2006 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto IV kurso studentams dėstė kursą „XIX a. Lietuvos socialinė istorija“, 2004 m. III kurso studentams „XIX a. – XX a. pr. Lietuvos istorija“.
Nuo 2007 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedroje dėsto kursą magistrantams „XIX amžiaus socialinės istorijos paradigmos: Lietuva, Lenkija, Rusija“. 2010 – 2011 m. dėstė kursą „Kultūros raiškos ir slinktys XIX amžiaus Lietuvoje“.
Nuo 2013 m. liepos 1 d. Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė.

 

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys

  • XIX amžiaus socialinė istorija
  • Tautinių mažumų istorija
  • Lietuvos totorių istorija
  • Lietuvos bajorų istorija

 

Svarbiausios mokslinės publikacijos:

 

Monografijos:

  • Lietuvos totoriai XIX amžiuje, Vilnius: Mintis, 1996, 331 p.
  • R e c.: V. Merkys, Lituanistica, 1997, nr. 4 (32), p. 89–92; H. Wisner, Kwartalnik Historyczny, 1997, Rocznik CIV, nr 3, s. 122–124; A. Zakrzewski, Przegląd Wschodni, 1997, T. IV, zesz. 2 (14), s. 464–466; H.T. Norris, Bulletin of the Scholl of Oriental and African Studies, 1998, V. 61, p. 146; S. Pivoras, Kultūros barai, 1998, nr. 4, p. 74–75.
  • Lietuvos bajorų savivalda XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2003, 376 p.
  • Rec.: H. Wisner, Zapiski Historyczne, 2005, T. LXX, zesz. 2–3, s. 212–214.
  • Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853). Bajoro viešoji ir privati erdvės XIX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2011, 441 p.
  • Lietuvos istorija. Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia, VIII tomas, I dalis, Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 179–243, 307–468 (bendraautoriai Z. Medišauskienė, R. Miknys).
  • Rec.: S. Pivoras, Ar pavyko (pavyks) atskleisti modernėjimą Lietuvos modernėjimo istorijoje? Darbai ir dienos, 2011, t. 56, p. 320– 325; V. Berenis, Lietuvos istorijos metraštis,  2011 metai, 2, Vilnius, 2012, p. 151–156.

 

Straipsniai:

  • Musulmonų konfesinė bendruomenė Nepriklausomoje Lietuvoje, Lietuvos istorijos metraštis. 1991 metai, Vilnius, 1992, p. 98–114.
  • Сохранность сети мусульманских святилищ на территории Северо-западного края в ХIХ веке, Наш Радавод, Гродно, 1992, с. 191–197.
  • Kėdainių minareto mįslė, Šiaurės Atėnai, 1992 04 02.
  • Totorių atgimimo tendencijos Vilniuje ir Vilniaus krašte 1923–1939 m., Lietuvos istorijos metraštis. 1992 metai, Vilnius, 1993, p. 109–130.
  • Тюрко-татарские потомки на землях литовских, Вильнюс, 1993, № 2, с. 110–122.
  • Lietuvos totorių savivoka XIX a. – XX a. pirm. pusėje, Liaudies kultūra, 1993, nr. 4, p. 31–34.
  • Stanislovas Kričinskis ir jo veikalas, Kričinskis Stanislovas, Lietuvos totoriai, Vilnius, 1993, p. 3–11.
  • Sytuacja prawna Tatarów litewskich w guberniach zachodnich Cesarstwa Rosyjskiego (przed 1869 r.), Przegląd Wschodni, 1992/93, t. 2, zesz. 3(7), s. 573–593.
  • Musulmonai neofitai XIX a. buvusios LDK visuomenėje, Naujasis židinys, 1994, nr. 2, p. 26–33.
  • Lietuvos totorių religinė bendruomenė XIX amžiuje, Kipčiakų tiurkų Orientas Lietuvoje: istorija ir tyrimų perspektyva, sud. T. Bairašauskaitė, H. Kobeckaitė, Vilnius, 1994, p. 130–136.
  • Rec.: Zbigniew J. Wójcik, Kwartalnik Historii Nauki i Techniki, R. 41: 1996, nr 1, s. 153–155.
  • Pirmasis Korano vertimas Lietuvoje, Mūsų praeitis. 1994, Vilnius 1995, t. 4, p. 5–18.
  • Nesenstantis praeities paminklas, Kotlubajus Edvardas, Radvilos, Vilnius 1995, p. 5–11.
  • Sejmiki Generalnego Gubernatorstwa Wileńskiego (1801–1861), Profesor Henryk Łowmiański. Życie i dzieło. Materiały z sesji naukowej poświęconej dziesiątej rocznicy śmierci Uczonego (Poznań 7–8 X 1994 r.), Poznań, 1995, s. 183–190.
  • O świadomości Tatarów litewskich w XIX wieku, Trudna tożsamość. Problemy narodowościowe i religijne w Europie Środkowo-Wschodniej w XIX i XX wieku, Lublin, 1996, s. 45–47.
  • Lietuvos totorių leidiniai ir spauda, Žurnalisto žinynas, Antroji knyga, Vilnius, 1996, p. 86–95.
  • System rządów carskich na ziemiach litewskich do roku 1815, Ziemie Północne Reczypospolitej Polsko-Litewskiej w dobie rozbiorowej 1772–1815. Materiały z konferencji międzynarodowej odbytej w dniach 11–14 maja 1995 w Toruniu, Warszawa-Toruń, 1996, s. 52–58.
  • Литовские татары в дворянских собраниях XIX в., Iсламская культура татарау-мусульман Беларуси, Лiтвы и Польшчы i яе узаемадзеянне з Беларускай i иншымi культурамi, Менск, 1996, т. 1, с. 134–139.
  • Bajorų seimeliai XIX amžiaus Lietuvoje, Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 92–110.
  • Kilka uwag o litewskich marszałkach powiatowych i gubernialnych. Wiek XIX – do powstania styczniowego, Przegląd Wschodni, 1997, t. 4, zesz. 2 (14), s. 179–195.
  • Kilka uwag o sejmikach guberni litewskich (do lat trzydziestych XIX wieku), Czasopismo Prawno-Historyczne, Rok 1997, t. 49, zesz. 1–2, Poznań, 1998, s. 265–271.
  • Politische Integration und Religiöse Eigenständigkeit der Litauischen Tataren im. 19. Jahrhundert, Muslim Culture in Russia and Central Asia from the 18th to the Early 20th Centuries, vol. 2: Inter-Regional and Inter-Ethnic Relations, Berlin, 1998, p. 313–334.
  • Политическая культура Литовских татар в XIX веке, Studia Turcologica Cracovensia, Kraków, 1998, t. 5, s. 21–31.
  • Lietuvos totorių rankraščiai – LDK istorijos fenomenas, Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis, Senoji Lietuvos literatūra, 6 knyga, Vilnius, 1998, p. 114–122.
  • Sejmiki litewskie w pierwszej ćwierci XIX wieku: prawo i zwyczaj, Przegląd Historyczny, t. LXXXIX, zesz. 1, Warszawa, 1998, s. 125–129.
  • Zbiory Litewskiego Państwowego Archiwum Historycznego dotyczące weryfikacji szlachectwa w XIX w., Białostocczyzna, 1998, nr  4, s. 51–57.
  • Vladimiras Gadonas (XIX a. I pusės žemaičių bajoro sociokultūrinis portretas), Lietuvos istorijos metraštis. 1997 metai, Vilnius, 1998, p. 143–163.
  • Несколько замечаний о военной службе татар во второй половине XVIII века, Вывучэнне i захаванне культурнай спадчыны татарскага народа на Беларусi, Матэриалы мiжнароднай навукова-практычнай канферэнциi (27–28 сакавiка 1997 г.), Мiнск, 1999, с. 98–106.
  • Bajorų reikalų patikėtiniai XIX a. pirmosios pusės epistoliniuose šaltiniuose, Praeities baruose, Skiriama akademikui Vytautui Merkiui 70-ies metų jubiliejaus proga, Vilnius: Žara, 1999, p. 69–86.
  • Dzienniki szlachty litewskiej z XIX wieku w zbiorach wileńskich, Białostocczyzna, 1999, nr. 2(54), p. 32–37.
  • Materiały do dziejów Białostockiego Instytutu Dobrze Urodzonych Panien w zbiorach Litewskiego Państwowego Archiwum Historycznego w Wilnie, Białostocczyzna, 2000, nr 1 (57), s. 13–20.
  • Materiały Antoniego Muchlińskiego do problematyki tatarskiej i żydowskiej z połowy XIX wieku, Polskie opisywanie świata. Od fascynacji egzotyką do badań antropologicznych, Wrocław, 2000, s. 81–86.
  • Spuścizna rękopiśmienna orientalisty Antoniego Muchlińskiego (1808–1877), Białostocczyzna, 2001, nr 1–2 (61–62), s. 37–45.
  • Socioekonominės ir sociokultūrinės Lietuvos bajorijos nuostatos XIX a. seimelių pageidavimuose (iki 1863 m.), Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 93–118: santr angl.
  • Adomo Medekšos laiškai sužadėtinei, Darbai ir dienos, Kaunas, 2001, t. 28, p. 99–109.
  • Sejmiki w guberniach litewskich w pierwszej połowie XIX wieku, Czasy Nowożytne, t. XII (XIII), 2002, s. 85–101.
  • Lietuvos bajorų luomo deklasacijos procesas: bajorystės įrodymai (XVIII a. pab. – XIX a. 7 dešimtmetis), Lietuvos istorijos metraštis. 2001-2, Vilnius, 2002, p. 87–112: santr angl.
  • Kuratela dóbr szlacheckich w guberniach litewskich (lata 30 – 60 XIX wieku), Czasopismo Prawno – Historyczne, Poznań, 2003, t. LV, zesz. 2, s. 255–263.
  • Diariusz sejmiku 1817 r. jako źródło do dziejów szlachty litewskiej, Pogranicze polsko-litewsko-białoruskie. Źródła – stan badań, Białystok, 2003, s. 76–83.
  • A. Muchlinskio Lietuvos žydų mokyklų vizitacijos XIX a. viduryje, “Žydų klausimas” Lietuvoje (XIX a. vidurys), Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 127–164. Masonai Lietuvoje 1816–1822 m.: atsikūrimas ir veikla, Lietuvos istorijos metraštis. 2003-2, Vilnius, 2004, p. 43–64: santr. angl.
  • Ziemianin na urzędzie. Karjera urzędnicza w guberni wileńskiej I połowy XIX wieku na przykładzie Michała Józefa Romera (1778 – 1853), Z dziejów kultury prawnej. Studia ofiarowane profesorowi Juliszowi Bardachowi w dziewięćdziesięciolecie urodziń, Warszawa, 2004, s. 445–451.
  • Apibrėžimo ir tapatumo kolizija: Lietuvos karaimų socialinio statuso klausimu XIX amžiaus pirmojoje pusėje, Lituanistica, 2006, nr. 1 (65), p. 24–37.
  • Vilniaus pirkliai XVIII a. pabaigoje–XIX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje: judėjų ir krikščionių situacijos palyginimas, Žydai Lietuvos ekonominėjė-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, sud. V. Sirutavičius ir D. Staliūnas, Vilnius: LII, 2006, p. 27–50.
  • Rodzina tatarska w świetle księg metrykalnych (wiek XIX), Biuletyn Historii Pogranicza, 2006, nr 7, s. 27–40.
  • Bajoro santykis su dvaru XIX a. pirmojoje pusėje: Mykolo Juozapo Römerio (1778–1853) patirtys, Lietuvos istorijos metraštis. 2005-1, Vilnius, 2006, p. 63–82: santr. angl.
  • Luominės paradigmos konfigūracija: buvusi šlėkta Vilniuje (1832–1873 m.), Lietuvos istorijos metraštis, 2007 – 1, Vilnius, 2008, p. 21–46.
  • Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853) viešajame ir privačiame gyvenime: iš pirmosios XIX a. pusės bajoro biografijos = Michał Józef Römer (1778–1853) in Public and Private Life: from early 19th century Nobleman’s Biography, Römeriai Lietuvoje XVII – XX a. = The Römers in Lithuania in 17th to 20th centuries, Vilnius: KFMI, 2008, p. 34–45, 276–288.
  • Ludność Wilna w świetle spisu mieszkańców z 1795 roku, Rzeczpospolita państwem wielu narodowości i wyznań, Warszawa – Opole: „DiG“, 2008, s. 231–242.
  • Татарская и караимская общины в XIX веке: демографический аспект, Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai, sud. T. Bairašauskaitė, H. Kobeckaitė, G. Miškinienė. Moksl. red. T. Bairašauskaitė, Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys, t. 6, Vilnius: VUL, 2008, p. 45–57, 336.
  • Aktywność kulturalna porozbiorowej szlachty litewskiej na przykładzie Michała Józefa Römera (1778–1853), Środowiska kulturotwórcze i kontakty kulturalne Wielkiego Księstwa Litewskiego od XV do XIX wieku, Materiały z XVII spotkania Komisji Lituanistycznej zorganizowanego przez Instytut Historii PAN, Instytut Historyczny UW i Instytut Prawa UW w Warszawie 23–24 września 2008, pod redakcją Urszyli Augustyniak, Warszawa: Neriton, 2009, s. 83–96.
  • The Collision of Definition and Identity: on the Social Status of Lithuanian Karaim in the First Half of the Nineteenth Century, Lithuanian Historical Studies, 2007, vol. 12, Vilnius, 2009, s. 93–112.
  • Працэс дэклясацыi шляхецкага саслоўя Лiтвы: доказы паходжаньня (канец XVIII – 60-я гг. XIX cт.), Arche, 2009, nr. 9, p. 149–174.
  • Vietinis komponentas Lietuvos totorių sociokultūrinės tapatybės konstrukcijose (istoriografinis aspektas), LDK tradicija ir tautiniai naratyvai, sud. A. Bumblauskas, G. Potašenka, Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys, t. 7, Vilnius: VUL, 2009, p. 256–273.
  • Lietuvos totoriai, Lietuvių tapatybė. Etnologijos ir antropologijos enciklopedija, http://lkz.mch.mii.lt/identitetas
  • Lietuvos totoriai, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, Sud. V. Savoniakaitė, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 265–269.
  • Bajorų žemėvaldos slinktys XIX a. antrojoje pusėje: dvarų sekvestravimas ir konfiskavimas, rusų dvarininkų grupės susidarymas (Kauno ir Vilniaus gubernijos, 1863–1873 m.), Lituanistica, 2012, T. 58. Nr. 2 (88), p. 103–122.
  • Bajorų žemėvalda XIX a. 8-ajame dešimtmetyje – 1905 m.: Kauno ir Vilniaus gubernijos, Lituanistica, 2012, T. 58. Nr. 3 (89), p. 227–247.
  • Tapatybė ir identifikacija XIX amžiaus istorijos tyrimuose: teorinis aspektas, Lietuvos istorijos metraštis, 2011 metai, 2, Vilnius, 2012, p. 51–68.
  • Bajorų žemvaldžių tapatybių slinktys XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Lietuvos istorijos studijos, 2012, T. 30, p. 68–84.
  • Nykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai Vilniuje: praktika ir kasdienybė. XVIII ir XIX a. sandūra, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Mokslinių straipsnių rinkinys. Skiriama profesorės Jūratės Kiaupienės 65-mečiui. Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 539–567.
  • Bajorų žemvaldžių sudėtis Kauno ir Vilniaus gubernijose XIX a. antrojoje pusėje. Lituanistica, 2013. T. 59. Nr. 1 (91), p. 9–23.
  • Lietuvos bajorės ir žemėvalda: nuosavybės santykiai XIX a. antrojoje pusėje. Lietuvos istorijos studijos, 2013. T. 32, p. 84–98.
  • Kintantis bajorų pasaulis Kazimieros Bialozoraitės-Tanskienės dienoraštyje ir laiškuose Sofijai Römerienei. XIX a. 8–9 dešimtmečiai. Lietuvos istorijos metraštis, 2012/1, Vilnius, 2013, p. 84–98.
  • Kova dėl žemės: dvarininkų ir dvarų valstiečių nuosavybės santykiai panaikinus baudžiavą (XIX a. 7-8 deš.), Lituanistica, 2014. T. 60. Nr. 3 (97), p. 145–167.
  • Татарское землевладение в Виленской губернии во второй половине XIX – начале XX века. Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. Sud. T. Bairašauskaitė, G. Miškinienė, mokslinė red. T. Bairašauskaitė. Specialus „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 11), Vilnius: VU leidykla, 2014, p. 43–72.
  • Институт предводителей дворянства в западных губерниях Российской империи во второй половине XIX в. – начале XX в. (Виленская и Ковенская губернии), Białoruskie Zeszyty Historyczne, T. 41, Białystok, 2014, s. 67–92.
  • Seweryn Römer i jego wspomnienia spisane w 1863 r. Dwór i wieś na Litwie i Białorusi w XIX i na początku XX wieku. [Seria: Szlachta i ziemiaństwo na ziemiach dawnej Rzeczypospolitej]. Pod redakcją Doroty Michaluk, Warszawa: DiG 2014, s. 19–32.
  • Kova dėl žemės: dvaro ir laisvųjų žmonių santykiai sprendžiant žemės nuosavybės klausimą XIX a. II pusėje, Lituanistica, 2015. T. 61. Nr. 1 (99), p. 1–21.
  • Dvaro, sentikių ir „amžinųjų činšininkų“ santykiai žemės dalybose XIX a. II pusėje, Lituanistica, 2015. T. 61. Nr. 2 (100), p. 87–101.
  • Во имя спасения дворянского сословия? Создание родовых союзов в конце XIX – начале XX века, Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте, Vilnius: LII leidykla, 2015, с. 176–193.
  • Пробуждение идентичности: Георгий Иосифович Юзефович и его очерк о литовско-польских татарах (конец XIX в.), Гасырлар авазы = Эхо веков, Казань, 2015, № 3/4 (80/81), с. 136–156.
  • Vilna Jewish Community in the General Population Census (End of the Eighteenths Century and Beginning of the Nineteenths Century), Kwartalnik Historii Żydów / Jewish History Quarterly, 2015, nr 2 (254), s. 247–267
  • Kilka uwag w związku z mitem obrony ziemi przez ziemiaństwo kresowe
    w drugiej połowie XIX wieku, Szlachta i ziemiaństwo na pograniczach kulturowych Rzeczypospolitej od XVI do początku XX wieku, red. Dorota Michaluk, Krzysztof Mikulski, Warszawa: Wydawnictwo DiG, 2016, s. 129–138.

 

Knygų sudarymas

  • Kipčiakų tiurkų Orientas Lietuvoje: istorija ir tyrimų perspektyva, sud. T. Bairašauskaitė, H. Kobeckaitė, Vilnius, 1994. – 175 p.
  • Orientas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos visuomenės tradicijoje: totoriai ir karaimai, sud. T. Bairašauskaitė, H. Kobeckaitė, G. Miškinienė. Moksl. red. T. Bairašauskaitė, Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys, t. 6, Vilnius: VUL, 2008. – 368 p.
  • Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. Sud. T. Bairašauskaitė, G. Miškinienė, mokslinė red. T. Bairašauskaitė. Specialus „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 11), Vilnius: VU leidykla, 2014. – 400 p.
  • Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwoj społeczeństwa w XVI–XIX wieku: сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель ТамараБайрашаускайте, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 416 p.

 

Referatai:

  • Lietuvos totoriai XIX amžiuje, habilitacijai teikiamos monografijos santrauka. Humanitariniai mokslai. 05H Istorija, Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilnius, 1998, 40 p.
  • The Lithuanian Tatars in the Ninetheenth Century, Summary of the research report presented for habilitation. Humanities, 05H History, Lithuanian Institute of History, Vytautas Magnus University, Vilnius, 1998, 43 p.

 

Recenzijos:

  • Przegląd Wschodni: Historia i współczesność Polaków na Wschodzie. Kwartalnik. Rok 1, zesz. 1 i 3, 1991, Lietuvos istorijos metraštis. 1992 metai, Vilnius, 1993, p. 243–249.
  • Zbigniew Wójcik, Ignacy Domeyko. Zarys biografii w latach 1802–1831, Prace Muzeum Ziemi, zesz. 42, Warszawa 1993, s. 113–184, Lietuvos istorijos metraštis. 1993 metai, Vilnius 1994, p. 185–188.
  • Jolanta Sikorska-Kuliesza, Deklasacja drobnej szlachty na Litwie i Białorusi w XIX wieku, Warszawa, 1995, Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai,Vilnius, 1997, p. 394–398.
  • Леонид Е. Горизонтов, Парадоксы имперской политики: поляки в России и русские в Польше (XIX – начало XX в.), Москва: издательство „Индрик“, 1999, 269 с., Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius, 2000, p. 297–303.
  • Baltische Bibliographie. Schrifttum über Estland, Lettland, Litauen. 1998. Mit Nachträgen. Zusammengestellung von Paul Kaegbein, Herder-Institut Marburg in Verbindung mit der Baltischen Historischen Komission, Marburg: Verlag Herder-Institut, 2000, 306 S. (Bibliographien zur Geschichte und Landeskunde Ostmitteleuropas. Herausgegeben vom Herder-Institut e. V. Nr. 24), Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, 2001, p. 362–364.
  • Naujas Lietuvos totorių herbynas, Istorija, 2003, T. LV, p. 67–69.
  • Tomas Balkelis, The Making of Modern Lithuania, Abingdon and New York, Routledge, 2009 (BASEES/Routledge Series on Russian and East European Studies), Journal of Baltic Studies, Vol. 41, Nₒ 3, September 2011, p. 432–434.

 

Publikacijos:

  • Nieznany Maciej Tuhan-Baranowski, Rocznik Tatarów Polskich, Gdańsk, 1997, t. 4, s. 253–279.
  • Eugenijus Römeris, Livonijos ir Lietuvos Römerių giminės istorija, sud. ir mokslinis red. T. Bairašauskaitė, J. Širkaitė, R. Miknys, Vilnius: KFMI, 2009, 528 p. (p. 8–94, vertimas, mokslinis redagavimas, komentarai).
  • Apolonija z Dalewskich Sierakowska, Wspomnienia, oprac. J. Sikorska-Kulesza, T. Bairašauskaitė, Warszawa: Neriton, 2010, 255 s.

Bibliografijos:

  • Bibliografia Europy Wschodniej. Polska-Litwa-Białoruś-Ukraina-Rosja, t. III, Bibliografia litewska 1991–1994, Warszawa-Wilno-Mińsk-Lwów-Moskwa, 1997, 83 s.
  • Bibliografia Europy Wschodniej. Polska-Litwa-Białoruś-Ukraina-Rosja, t. VIII, Bibliografia litewska 1995–1997. Warszawa-Wilno-Mińsk-Lwów-Moskwa, 1998, 111 s.
  • Bibliografia Europy Wschodniej. Polska-Litwa-Białoruś-Ukraina-Rosja, t. XII, Bibliografia litewska 1998–1999, Warszawa-Wilno-Mińsk-Lwów-Moskwa, 2000, 134 s.

 

Vertimai:

 

Iš lenkų kalbos:

  • Stanislovas Kričinskis, Lietuvos totoriai, Vilnius, 1993, 279 p.
  • Edvardas Kotlubajus, Radvilos, Vilnius, 1995, 475 p.
  • Henryk Wisner, Jonušas Radvila (1612–1655). Kėdainių šešėlyje, Vilnius, 2000, 309 p.
  • Władysław Tatarkiewicz, Šešių sąvokų istorija. Menas. Grožis. Forma. Kūryba. Atkūrimas. Estetinė pajauta, Vilnius: Vaga, 2007, 487 p.
  • Maria Korybut-Marciniak, Vilniaus labdarybės draugija XIX a. pirmojoje pusėje,  Olsztyn, 2011, 140 p.
  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais. Dokumentų rinkinys. Sud. Algimantas Kasparavičius, Paweł Libera, Vilnius: LII leidykla, 2013.
  • XVII a. pradžios Lietuvos vietovių istorinių šaltiniai. 1622 m. Vilniaus ekonomijos inventorius, parengė Darius Vilimas, Vilnius, LII leidykla, 2014. – 264 p.

 

Iš rusų kalbos:

  • Leonas Mulevičius, Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX amžiuje, Vilnius: LII, 2003 (išvertė į lietuvių kalbą straipsnius, rašytus rusų kalba).
  • Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla, sud. Antanas Tyla, Vilnius: LII, 2004, p. 244-382.

 

Į rusų kalbą:

  • Новости Литовской Метрики, Научно-информационный бюллетень, 2000, № 4, Вильнюс: LII, 2001, 34 с.
  • Новости Литовской Метрики, Научно-информационный бюллетень, 2001 № 5, Вильнюс: LII, 2002, 38 с.
  • Новости Литовской Метрики, Научно-информационный бюллетень, 2002, № 6, Вильнюс: LII, 2003, 34 с.
  • Д. Антанавичюс, Недвижимая собственность в Литве в XVI–XVIII вв., Вильнюс: VĮ Registrų centras, 2008, 33 с.
  • Ч. Лауринавичюс, С. Роуэлл, Многовековое соседство: исторические связи Литовского и Российского государств в XIV–XX вв., Вильнюс: LII, 2009, 63 с.

Kontaktai

el. paštas -tamara.bairasauskaite@istorija.lt,achtamarbairas@gmail.com

Telefonas – 8 5 262 68 56

© Lietuvos istorijos institutas