PATVIRTINTA:

LII Mokslo tarybos

Nutarimu Nr. 67, 2011 03 30

 

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

 Mokslinė programa

LIETUVOS METRIKOS IR KITŲ ISTORIJOS ŠALTINIŲ TYRIMAS IR PUBLIKAVIMAS

2011–2015 m.

 

 I. Įvadas

Programa:                            Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas

Periodas:                             tęstinė Lietuvos istorijos instituto programa nuo 1985 m.

Etapo trukmė:                      2011–2015 m.

Programos vadovas:            dr. A. Dubonis, Archeografijos sk. vedėjas

Vykdymo vieta:                   Archeografijos skyrius, Lietuvos istorijos institutas

Programos vykdytojai:

  1. Antanavičius, D., dr., vyresn. mokslo darbuotojas – 1 etatas;
  2. Baronas, D., dr., vyresn. mokslo darbuotojas – 0,5 etato;
  3. Drungilas, J., vyresn. laborantas – 1 etatas;
  4. Dubonis, A., dr., vyresn. mokslo darbuotojas – 1 etatas;
  5. Ilarienė, I., archeografijos specialistė – 1 etatas;
  6. Karalius, L., archeografijos specialistas – 1 etatas;
  7. Ragauskienė, R., dr., vyresn. mokslo darbuotoja – 1 etatas;
  8. Šmigelskytė-Stukienė, R., dr., vyresn. mokslo darb. (LDK istorijos skyrius) – 1 etatas;

II. Programos reikšmingumas

Lietuvos Metrika, Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos knygos – tai didžiojo kunigaikščio, t. y. valstybinis, seniausias, pagrindinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas, formavęsis nuo XIV a. pabaigos. Rusijos imperija, XVIII a. pabaigoje aneksavusi Lenkijos ir Lietuvos valstybę, Metriką išsivežė į Sankt Peterburgą. Dabar pagrindinis Lietuvos Metrikos fondas (daugiau kaip 600 knygų) saugomas Maskvoje (Rusija). Kartu su Lietuvos Metrikos knygų tyrimais ir publikavimu nuo 1988 m. atliekami Lietuvos magdeburginių miestų privilegijų ir aktų paieškos, savarankiškų teminių rinkinių sudarymas ir jų publikavimas. Yra tyrinėjami ir publikuojami kiti istoriškai ir politiškai svarbūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos lūžio epochų šaltiniai, pavyzdžiui, Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų ir aneksijos dokumentai (XVIII a. pabaiga).

Programos svarbą lemiantys faktoriai:

Makro-faktoriai

  • publikuojamos seniausios Lietuvos Metrikos knygos (iki XVI a. 2-osios pusės) užpildo XV–XVI a. 1-osios pusės Lietuvos istorijos šaltinių trūkumą, atsiradusį per XVII–XVIII a. karus ir kitas negandas praradus Lietuvos iždo, Vilniaus miesto (knygos vestos nuo XV a. 2-osios pusės), įvairių lygių teismų knygas
  • šio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės civilizacijos fenomeno palikimas apima kelias šiuolaikines Rytų ir Vidurio Europos valstybes – Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, Vokietiją, Latviją, Estiją, todėl skatina tarptautinį tyrinėtojų bendradarbiavimą, telkia jėgas bendriems projektams, plečia galimybes susipažinti su lituanistinės šaltinotyros mastais užsienyje, o užsienio mokslininkus supažindina su Lietuvoje vykdomais tyrimais
  • šaltinių tyrimo ir leidimo darbe Lietuva dėl įvairių priežasčių vis dar yra atsilikusi nuo senųjų archeografinių tyrimų centrų, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, todėl lietuviškos archeografijos mokyklos tolimesnis stiprinimas Lietuvos istorijos institute, kaip mokslinėje institucijoje, yra svarbi ir perspektyvi valstybinės mokslo politikos dalis

Mikro-faktoriai

  • visuomenei ir mokslininkams pateikiami nauji, kvalifikuotai moksliškai apdoroti istorijos šaltiniai
  • formuluojamos ir tiriamos aktualios Lietuvos istorijos, kultūros, paleografijos, diplomatikos ir archeografijos problemos
  • kaupiami duomenys senųjų asmenvardžių, vietovardžių ir kt. duomenų bazėms
  • kuriama ir tobulinama mokslinė istorinių reiškinių terminija lietuvių kalba
  • teikiama profesionali informacija, konsultacijos tiek specialistams, tiek plačiajai Lietuvos ir užsienio visuomenei
  • prisidedama prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo ir nacionalinio savitumo bruožų išskyrimo

III. Programos vykdymas

Tikslai:

Rengti spaudai ir publikuoti XV–XVIII a. susidariusias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kanceliarijos raštvedybos knygas – Lietuvos Metriką ir kitus Lietuvos istorijos šaltinius, nagrinėti didžiojo kunigaikščio raštinės veiklos, Lietuvos istorijos šaltinių kompleksų (archyvų) susidarymo problemas, taip pat tyrimuose iškylančius šaltinotyros ir archeografijos klausimus.

Uždaviniai:

Programą sudaro trys pagrindinės temos: (a) Lietuvos Metrika, (b) Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, (c) Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų epochos dokumentai.

Šiame programos vykdymo etape:

(a) temoje išleisti parengtas LM knygas nr. 5 (A. Dubonis), 7 (I. Ilarienė, L. Karalius), 37 (D. Baronas) (jų leidybos darbai finansuojami LMT projekto lėšomis); rengti ir išleisti – 17 (L. Karalius, D. Antanavičius), 21 (A. Dubonis), 29 (I. Ilarienė), 253 (R. Ragauskienė);

rengti ir išleisti kolektyvinę monografiją Lietuvos visuomenei Kas yra Lietuvos Metrika (ats. red. A. Dubonis) (autoriai: D. Antanavičius, A. Dubonis ir kt.);

parengti ir išleisti mokslinę monografiją Lietuvos bajorijos archyvai XVI a. (R. Ragauskienė);

išleisti keturis sąsiuvinius mokslinių-informacinių tekstų ir straipsnių rinkinio lietuvių ir rusų kalbomis Lietuvos Metrikos naujienos (ats. sudarytojas A. Dubonis);

(b) temoje išleisti Simno ir Lazdijų miestų privilegijas ir aktus (J. Drungilas) ir tęsti temą toliau, publikuojant Palenkės regiono magdeburginių miestų privilegijas ir aktus: Augustavas, Liudvinavas ir Pilypavas;

kvalifikuotai lietuvių kalba parengti ir su išsamiais moksliniais komentarais išleisti seniausią Lietuvos apgyvendinimo istorijos šaltinį – „Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymą“ (XIV a. antroji pusė) (D. Baronas);

(c) temoje parengti spaudai ir išleisti XVIII a. paskutiniojo ketvirčio Lenkijos ir Lietuvos valstybės tarptautinių sutarčių publikaciją „Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 2 dalis. Sutartys su Rusija, Prūsija ir Austrija“ (R. Šmigelskytė-Stukienė).

Siekiant skelbti naujausius vykdomos programos atradimus, pasiekimus ir aktualijas, supažindinti Lietuvos visuomenę su Lietuvos šaltinotyros tyrimais, skatinat lituanistikos tyrimų sklaidą užsienyje, tęsti bendro su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu daugiatomio leidinio Istorijos šaltinių tyrimai (redkol. pirm. A. Dubonis) leidimą – parengti ir išleisti tris tomus.

Apibendrinant Lietuvos Metrikos, kitų istorijos šaltinių tyrimo ir leidybos, šaltinotyros ir archeografijos problemas, 2013 m. surengti tarptautinę mokslinę konferenciją (A. Dubonis), kviečiantis pranešėjus iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos. Pranešimų pagrindu parengtus straipsnius išleisti atskiru rinkiniu.

IV. Programos finansavimas

Pagrindiniai programos darbų finansavimo šaltiniai: Lietuvos istorijos instituto biudžetas ir Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų projektų lėšos (tik leidybai).

 

 
 

 
Vilnius, 2011 m. kovo 28 d.                                                   A. Dubonis
                                                                          (Archeografijos sk. vedėjas)




 © Lietuvos istorijos institutas, 2012 m. vasario 17 d.