Lietuvos istorijos institutas. Miestų praeitis, 2

 

Birutė Rūta Vitkauskienė

Vilniaus valstybinio pilių rezervato direkcija

 

Vilniaus pabūklų liejyklos teritorija (Puškarnia) XVI–XVIII a. šaltiniuose.

 Istoriniai tyrimai

 

Tyrimų būklė ir šaltiniai

 

         Teritorija aplink Šv. Jurgio bažnyčią iki pat Totorių ir Vilniaus vartų bei Vilniaus gatvės jau XVI a. pirmoje pusėje buvo vadinama Puškarnia (Puszkarnia), nes čia, matyt, nuo seno buvo liejamos patrankos ir gyveno kalviai, liejikai bei kiti su karo technika susiję meistrai. 1547 m. Žygimantas Augustas patrankų liejyklą rekonstravo ir išplėtė. Ji buvo į pietryčius nuo Šv. Jurgio bažnyčios. Tačiau šiandien dėl archeologinių ir istorinių tyrimų trūkumo jos tikroji buvimo vieta dar nenustatyta.

 

         Apie teritoriją, kuri buvo vadinama Puszkarnia, prie Vilniaus Žemutinės pilies užsimenama daugelyje mokslinių darbų ir miesto istorijos tyrinėjimų. Šią vietą mini Vilniaus miesto istorikai[1], LDK ginklų istorijos tyrinėtojai[2], architektūros istorikai[3] bei atskirus pastatus tyrę specialistai[4]. Dalį teritorijos Tilto ir Totorių gatvių rajone kaip priklausančią Vilniaus horodničiaus, arba pilininko, jurizdikai mini savo straipsnyje Euzebijus Łopacińskis[5]. Pilies vartus į Tilto gatvę ir Puškarnią išanalizavęs pilies teritorijos aprašymus ir senus planus teisingai lokalizavo Witoldas Kieszkowskis[6]. Iš dabartinių lenkų autorių darbų verta paminėti Justynos Liguz straipsnį apie G. M. Fiurstenhofo Vilniaus planą[7] bei Józefo Maroszeko darbus, kuriuose autorius naudojasi Lenkijoje išlikusiais Vilniaus miesto istorijos šaltiniais[8].

 

         Atskirai reikia paminėti Mariano Moreliovskio tyrimus, kurių rankraščiai išliko Lenkijoje, Vroclavo bibliotekoje. Viename iš šių darbų autorius kėlė prielaidas, kad šalia Šv. Jurgio bažnyčios esąs bokštas labiau primena pilies bokštą negu bažnyčios varpinę[9]. M. Moreliovskis vienas pirmųjų kėlė klausimą apie gynybinių įtvirtinimų buvimą Puškarnios teritorijoje.

 

         Visuose minėtuose tyrimuose naudotasi archyviniais šaltiniais ir istorinėmis publikacijomis. Tačiau nė viename istoriniame darbe teritorija, vadinama Puškarnia, netyrinėta kaip visuma. Neturime publikuoto darbo, skirto Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno istorijai, tai taip pat apsunkina atskirų valdų šioje teritorijoje lokalizaciją. Taip pat labai stinga studijų apie šioje vietoje kadaise buvusius dvejus Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų rūmus – vienus prie Vilniaus gatvės, kitus prie Neries. Tenka konstatuoti, kad ši dabartinio Vilniaus miesto dalis istorinių tyrimų prasme yra tikra terra incognita.

 

         Tuo tarpu aiškėja, kad šaltinių trūkumu Puškarnios tyrinėtojas skųstis negali. Apie šią teritoriją yra dokumentų Vilniaus pilininko (horodničiaus) jurizdikos archyve (XVII–XVIII a., dab. – Lietuvos valstybės istorijos archyve, toliau – LVIA), Šv. Jurgio bažnyčios bei karmelitų vienuolyno dokumentuose Mokslų akademijos bibliotekoje (toliau – MAB), Lietuvos Metrikoje (toliau – LVIA LM), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto dvaro sąskaitų knygose, išlikusiose Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych – toliau AGAD, ASK, RK), o daugiausia – Nesvyžiaus Radvilų archyve, dabar saugomame Varšuvos senųjų aktų archyve (AGAD, Archiwum Radziwiłłów). Visų šaltinių surinkimas ir analizė užtruktų keletą metų, jeigu ne daugiau. Tad šiame darbe bus panaudoti šie šaltiniai:

 

– Žygimanto Augusto 1545–1548 m. dvaro sąskaitos, kuriose minima pabūklų liejyklos statyba, saugomos Varšuvoje, sign. AGAD, ASK, RK 120, 137, 140. Šaltinis ankstesnėse publikacijose nepanaudotas.

– Lietuvos Metrikos XVI a. antros pusės – XVII a. dokumentai, kuriuose atsispindi nuosavybės suteikimas Puškarnioje valdovui nusipelnusiems asmenims – daugiausia dvaro amatininkams.

– 1719 m. spalio 15 d. kapitulos jurizdikos aprašymas, paskelbtas E. Łopacińskio.

– XVI–XVIII a. Šv. Jurgio bažnyčios ir karmelitų vienuolyno valdų dokumentų rinkinys, saugomas Mokslų akademijos bibliotekoje, MAB RS, f. 273, b. 3383, f. 273, b. 246.

– Radvilų archyvo dokumentai, susiję su Noiburgo kunigaikštytės palikimu, atitekusiu Nesvyžiaus ir Slucko ordinatams, saugomi Radvilų archyve Varšuvoje, AGAD, AR, dz. XVIII, nr. 19, 235, 237, 239, 240, 270, 271, 275.

– Vilniaus miesto planai – G. M. Fiurstenhofo 1737 m., K. Grunerto 1808 m.

 

 

Tyrinėjamos teritorijos ribos ir jos sklypų jurisdikcinė priklausomybė

 

          Teritorija, vadinama Puškarnia, iki XIX a. buvo už miesto ribų. Tai patvirtina daug dokumentų – valdų patvirtinimai Lietuvos Metrikoje, Radvilų jurizdikos ribų aprašai, kuriuose sklypai ir teritorijos už Vilniaus ir Totorių vartų įvardijami kaip esantys už miesto (extra muros, extra civitatem Vilnensem). Toliau šiame tekste pamėginsime nustatyti tyrinėjamos teritorijos ribas ir atskirų jos sklypų jurisdikcinę priklausomybę, remdamiesi archyviniais dokumentais. Šaltinius aptarsime chronologiškai.

  

 

XVI a.

  

Pabūklų liejykla

 

         Duomenų apie atskirų sklypų Puškarnioje jurisdikcinę priklausomybę XV ir XVI a. yra labai mažai.

 

         Sprendžiant iš Žygimanto Augusto 1544–1548 m. dvaro sąskaitų, kuriose atsispindi Lietuvos didžiojo kunigaikščio statybinė veikla ir savo dvaro ūkinių statinių plėtimas į šiaurės vakarus nuo Žemutinės pilies ir katedros Tilto gatvės kryptimi, galima manyti, kad teritorijoje tarp Vilniaus, Totorių vartų ir Vilniaus gatvės bei Neries upės nuo seno kūrėsi valdovo prielankumo nusipelnę asmenys – kilmingieji ir amatininkai. Todėl galima prielaida, kad šis rajonas arba atskiros jo dalys priklausė piliai. Jau XVI a. pradžioje čia turi valdų Radvilos (Goniondzo ir Medelių šakos kunigaikščiai[10], žr. toliau skyrelį „Radvilų rūmai prie Neries“), o 1545–1546 m. minimi: Vilniaus vaivados Jono Jurjevičiaus Hlebavičiaus sklypas[11], maršalkos (LDK dvaro maršalkos (nuo 1542 m.) Ivano Hornostajaus, arba didžiojo maršalkos, kuriuo nuo 1544 m. buvo Mikalojus Radvila Juodasis, bei Žygimanto Senojo maršalkos Jono Janovičiaus Zaberezinskio (1544 m.) sklypai. Paminėti Vilniaus kašteliono rūmai gali būti tapatinami su Radvilų rūmais prie Neries, nes 1527–1541 m. šias pareigas ėjo Jurgis Radvila (mirė 1541 m.). Kiek tolėliau į vakarus paėjėjus Tilto gatve už Radvilų dvaro link tilto per Nerį buvo Kiškų sklypas[12]. 1545 m. Žygimantas Augustas inicijavo ūkinių pastatų statybas netoli Šv. Jurgio bažnyčios[13]. Kaip matyti iš pateikiamų valdovo dvaro sąskaitų 1546–1548 m. čia buvo pastatyta: 1546 m. – vežiminė, dvejos arklidės – didžiosios kinkomiems arkliams, prie Šv. Jurgio bažnyčios, 100 uolekčių ilgio, ir kitos jojamiesiems žirgams prie vieškelio (pastarosios su prieklėčiu) bei šildoma vežėjų patalpa, dvaro dailidės Martyno dviejų aukštų namas su židiniu ir krosnimi, pastatytas prie tilto per Nerį (Viliją) 1546 m. liepos 5 d. – rugpjūčio 31 d., valdovo dvaro stovyklininko, arba gurguolininko (obożny), kuriuo tuo metu buvo Piotras Vesiolovskis (Piotr Wiesiołowski, jo antkapis išliko Bernardinų bažnyčioje), namas prie arklidžių, už Vilnelės, pastatytas 1547 m. liepos 4 d. – 1548 m. vasarį, trečiosios arklidės už Vilnelės, kurių statyba vyko 1547 m. kovo 9 d. – liepos 23 d., ir ketvirtosios arklidės, pastatytos už pono maršalkos rūmų, pradėtos statyti 1547 m. rugpjūčio 8 d. ir 1548 m. balandžio 21 d. dar nebaigtos. Matyti, kad Žygimanto Augusto arklidės statomos prie vieškelio, kuris išgrindžiamas (Item pro licostracionis vie ante domum domini Kiska <...> – už kelio priešais pono Kiškos namą išgrindimą...)[14]. Greičiausiai čia kalbama apie būsimąją Tilto gatvę, kuri vėlesniuose dokumentuose dažnai vadinama keliu, arba gatve, vedančia per Puškarnią mūrinio tilto pusėn, arba Pilies gatve. 1546 m. spalio 1 d. paminėtas mūrinis tiltas per Vilnelę, kurio reikmėms dvare tarnaujančiam statybų prižiūrėtojui Sebastijonui Labečkiui išduota 4 kapos. 1547 m. liepos 4 d. – spalio 22 d. buvo pastatytas kitas medinis tiltas per Vilnelę ties naujuoju Žygimanto Augusto namu (dab. – Lietuvos nacionalinio muziejaus korpusu), priešais kurį jaunasis didysis kunigaikštis įveisė naują sodą su tvenkiniais (Exposita pecuniarum pro aedifficiis pontis lignee per fluvium Vilna ex domo nova murata versus piscinas seu hortum... – „Išlaidos medinio tilto per upę Vilnią ties naujuoju mūriniu namu arba sodu statybai...“)[15]. Sprendžiant iš statybinių išlaidų, tiltas buvo nemažas, paremtas ant mūrinių piliorių, dengtas čerpėmis. Šis tiltas, matyt, buvo naudojamas išimtinai valdovo reikmėms – greitai pasiekti savo arklides. 1546 m. minimas kanalas (fosa), iškastas į didžiąsias karaliaus arklides nuo Vilniaus kašteliono rūmų (Item 8 rusticis fossam effodientibus a stabulo magno ad demittenda aqua Curiam domini Wilienczik pro diebus 3 dictim per gr. 7 fac[it] sex. 0/16/8)[16]. Nors sąskaitose minimus pastatus šiandieninėje Puškarnios teritorijoje lokalizuoti labai sunku, o gal ir neįmanoma, tačiau šis sakinys leidžia manyti, kad kalbama apie Radvilų rūmus prie Neries, nes 1527–1541 m. Vilniaus kaštelionu buvo Jurgis Radvila, Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio Mikalojaus (mirė 1521 m.), fundavusio Šv. Jurgio karmelitų bažnyčią, brolis. Tai kol kas ankstyviausias turimas šių rūmų paminėjimas šaltiniuose.

 

         Pirmąjį pabūklų liejyklos paminėjimą Žygimanto Augusto dvaro sąskaitose aptinkame 1546 m. balandžio 16 d., kai Urasui Totoriui buvo sumokėta kompensacija už jo namelio iškėlimą iš tos vietos, kur valdovas ketino pastatyti fuzarnią[17]. Pati pabūklų liejykla (fusorium tormentarium) pradėta statyti 1547 m. kovo 14 d. Ši statyba truko iki rugsėjo 6 d. Iš sąskaitų teksto atrodo, kad nuo kovo 14 iki birželio 16 d. vyko senų arklidžių išardymas. Paskui nuo birželio 20 d. iki rugsėjo 6 d. dailidės pastatė naujas arklides (?), kurios buvo panaudotos liejyklos pervežimui, matyt, į naujai paruoštą vietą (šioje vietoje sąskaitų tekstas vietomis neaiškus ir neįskaitomas). Taigi liejyklos statyba kainavo palyginti nedaug – 48 kapas 45 grašius ir 3 pinigėlius. Virš liejyklos buvo iškeltos dvi geležinės vėjarodės, kurias iš nuosavos geležies pagamino šaltkalvis Blažiejus. Toliau sąskaitose nurodytos išlaidos kitoms pabūklų liejyklos reikmėms bei trijų pabūklų išliejimui. Pastatytos trys mūrinės liejimo krosnys, iškasti šuliniai, nupirktos reikalingos medžiagos bei mechanizmai (minimos svarstyklės, vandens velenas, grąžtas, keltuvas), už visa tai ir darbus, vykusius nuo 1547 m. rugpjūčio 1 d. iki lapkričio 19 d., sumokėta 121 kapa 27 grašiai ir 5 pinigėliai[18]. Reziumuojant šį sąskaitų tekstą, tenka patvirtinti dar Mykolo Brenšteino įžvalgą, kad Žygimantas Augustas greičiausiai liejyklą rekonstravo ir perstatė, t. y. kad pabūklų liejykla Vilniuje, galbūt kažkur toje pačioje Puškarnioje, veikė jau anksčiau[19]. Toliau savo knygoje M. Brenšteinas, remdamasis šaltiniais, pateikia daug medžiagos, įrodančios, kad pabūklų liejyklos Vilniuje aukso amžius buvo būtent valdant Žygimantui Augustui.

 

         Duomenys apie valdovo pabūklų liejyklą, aptikti Žygimanto Augusto sąskaitose, šiek tiek prieštarauja lietuvių istorikų skelbtiesiems. Pirma, matome, kad 1546 m. tyrinėjama teritorija jau vadinama Puškarnia. Vadinasi, pavadinimas susiklostė daug anksčiau nei jaunasis didysis kunigaikštis pradėjo statyti naują liejyklą. Antra, sąskaitos nepatvirtina teiginio, kad liejykla buvo pastatyta vaivados Radvilos žemėje ir kad vaivada būtų ja rūpinęsis. Iš skelbiamų šaltinių matyti, kad pabūklų liejykla buvo valdovo žinioje, statoma iš valdovo dvaro lėšų. Valdovas finansavo medžiagų pirkimą, samdė amatininkus. Kaip toliau pamatysime, iš Radvilų jurizdikos ribas nustatančių XVIII a. dokumentų sunku pasakyti, ar senosios liejyklos vieta buvo šios jurizdikos ribose.

 

  

Karmelitų vienuolyno ir bažnyčios įsteigimas

 

         XVI a. pradžioje Puškarnioje įsteigtas karmelitų vienuolynas. 1791 m. vienuolyno prioras kun. Marjanas Stecevičius (Maryan Stecewicz) pateikė skundą dėl karmelitams priklausiusio nekilnojamojo turto, kuriame pažymėjo, kad senosios fundacinės privilegijos yra dingusios. Laimei, prioras pabandė rekonstruoti karmelitų fundacijas. Šis dokumentas patikslina karmelitų vienuolyno įkūrimo Vilniuje istoriją. Iš jo sužinome, kad karalius ir didysis kunigaikštis Aleksandras kažkokiam Michno Vicevičiui padovanojo du palivarkus – Petrakovščyzną ir Ovlachovščyzną, o šiam mirus, jo vaikų globėjai, Vincentas Auksakalys ir Mikalojus Budzko, tuos palivarkus pardavė Vilniaus vaivadai ir LDK kancleriui Mikalojui Radvilai. Radvila pergalės prieš totorius prie Klecko atminimui Švč. Mergelės Marijos Snieginės dieną 1506 m. savo valdoje įsteigė karmelitų bažnyčią, kuriai tuos du minėtus palivarkus užrašė. Karaliumi ir didžiuoju kunigaikščiu tapus Žygimantui Senajam, Radvila pateikė šią duotį patvirtinti, o karalius ją dar padidino, perleisdamas karmelitams tuščius sklypus prie vienuolyno „nusidriekusius net iki vyskupo plytinės“ ir pridėdamas dar kelis palivarkus su žmonėmis. Šią duotį Žygimantas Senasis patvirtino 1515 m. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo oktavos ketvirtadienį[20]. Šios Žygimanto Senojo duoties nuorašas su data „1514“ įtrauktas į karmelitų vienuolyno XVIII a. dokumentų rinkinį[21]. Jame rašoma, kad Radvila aukštumoje, arba kalnelyje, ant Vilijos kranto savo lėšomis pastatė Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią (Templum sub Titulo Sanctae Mariae Nivis super monte versus navigium fluvii Viliae) ir vienuolyną, o karalius tame pačiame kalne tuščią sklypą Odolidovščyzną, besitęsiantį iki pat vyskupo oficinų, keturiems namams pastatyti paskyrė (commorantium in primis in eisdem monte iuxta Monasterium usque ad later officinas Episcopales locum sive spatium Odolidowszczyzna nuncupatum pro construendis quattor aut pluvibus domibus). Taigi aiškėja, kad pirminė fundacija karmelitams Puškarnioje susidėjo iš dviejų dalių – Mikalojaus Radvilos, jų įkūrimo iniciatoriaus, ir karaliaus Žygimanto Senojo, kuris šią fundaciją išplėtė, padovanodamas papildomus sklypus. Neaišku, kas yra „mūrinės vyskupo oficinos“, šį pasakymą M. Stecevičius išvertė „vyskupo plytinė“. Neturime vakarinių pilies prieigų XVI a. pradžioje aprašymų ir tyrimų, todėl sunku pasakyti, kokį iš tikrųjų plotą toji Odolidovščyzna Žygimanto Senojo laikais užėmė. Sklypai prie pat vienuolyno priklausė karmelitams. G. M. Fiurstenhofo plane matome aplink bažnyčią kompaktiškai išsidėsčiusius namus. Juose gyveno karmelitų jurisdikcijos miestiečiai. Iš pietų pusės buvo kapinės. XVIII a. jos buvo tarp dvarelių, pažymėtų nr. 689 ir 691, ir bažnyčios. Šioje pastatų grupėje galėjo būti ir tie keturi namai, kuriuos mini Žygimanto Senojo 1514 m. raštas. Kunigas M. Stecevičius tik trumpai pamini, kad karmelitų bažnyčios titulas pasikeitė – jau XVI a. ji vadinta Šv. Jurgio bažnyčia (Z przyczyn wielorakich Rewolucyów y awantur kościół karmelitów tytuł Nay. Panny Snieżney na tytuł S. Jerzego zamienił.). Prioras pripažįsta, kad XVI a. vienuolyno valdų ribos Puškarnioje dar nebuvo tiksliai nustatytos.

 

         1524 m. gegužės 12 d. Žygimantas Senasis kreipėsi į Vilniaus vaivadą ir LDK kanclerį Albertą Goštautą, prašydamas patenkinti karmelitų prašymą skirti jiems vienuolyno išlaikymui tuščias valdas Vilniaus paviete. Dokumento originalo išrašą iš Lietuvos Metrikos į Vilnių XVIII arba XIX a. persiuntė nežinomas asmuo[22]. Originalas buvo rašytas senąja gudų kalba, o nuorašas transkribuotas lenkiškai. Šiame dokumente karmelitų bažnyčia jau vadinama Šv. Jurgio titulu, prie kurio pridedama nuoroda į vietovę „na Łuce“. Kadangi originalo neturime, sunku komentuoti šį apibūdinimą. Ar tai nuoroda į Lukiškes? Ar vietos, kurioje buvo pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia ir vienuolynas, pavadinimas? Tikslesnį atsakymą galėtų duoti Lukiškių teritorijos istoriniai tyrimai.

 

-------------

 

         Kiti šio darbo prieduose skelbiami XVI a. dokumentai aptikti Lietuvos Metrikoje. Tai karalių ir didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Augusto ir Zigmanto Vazos privilegijos lietuviškajame dvare tarnavusiems amatininkams, susijusiems su patrankų liejyba. 1569 m. Žygimantas Augustas atleidžia dvaro šaltkalvio Martyno Kohuto (Gohut, Kohut) namus, buvusius greta Vilniaus gatvės tarp pabūklininko Jono Puškoriaus (Jana Puszkarza) ir garsaus Vilniaus pabūklų liejiko Kristupo Goltšliagerio[23] namų, nuo bet kokių prievolių ir mokesčių, leidžia laisvai varyti degtinę ir gaminti kitus alkoholinius gėrimus[24]. Tas pats šaltkalvis, vėliau vadinamas puškoriumi (puszkarz) ir ceikvartu (ceygwart), minimas karaliaus Zigmanto Vazos laiškuose, parašytuose LDK žemės iždininkui Dimitrui Chaleckiui dėl jurgelto neišmokėjimo[25]. Pasak S. Samalavičiaus tyrinėjimų, M. Kohutas mirė 1598 m. pabaigoje, nes 1599 m. karalius Zigmantas Vaza išdavė raštą, kuriuo po M. Kohuto mirties ceigvartu paskyrė Simoną Deringą. Pastarajam jau 1593 m. Puškarnioje prie Neries buvo duotas 44 sieksnių ilgio ir 16 sieksnių pločio sklypas[26]. Sklypas buvo netoli Žaliojo tilto, praėjus Šv. Jurgio bažnyčią, prie Tilto gatvės. 1599 m. pilininkas Petras Nonhartas suteikė sklypą Puškarnioje liejikui Martynui Hochmanui (Ochmanui) iki gyvos galvos. M. Hochmanas gavo teisę pasistatyti dvi krosnis patrankoms bei varpams lieti. Iš teksto matyti, kad šiame sklype ir anksčiau buvo liejami pabūklai[27]. Ši M. Hochmanui duota privilegija sudegė 1611 m. liepos mėnesį gaisro metu, tad 1611 m. rugpjūtį liejikas kreipėsi dėl jos atnaujinimo[28]. Daugiau apie liejiką M. Hochmaną duomenų kol kas neturime.

 

         Privatūs sklypai už valdovo arklidžių Vilniaus gatvės link ir Molio gatvė (Glinna) minimi 1561 ir 1574 m. privilegijose, išduotose Žygimanto Augusto dvaro gydytojui Rupertui Finkui[29].

 

         Tačiau matome, kad dėl turimų XVI a. dokumentų pobūdžio neįmanoma juose minimų sklypų lokalizuoti dabartinėje teritorijoje.

 

  

XVII a.

  

Karmelitų vienuolyno valdų ribų Puškarnioje nustatymas

 

          Pirmasis dokumentas, leidžiantis šiek tiek tiksliau susivokti aptariamoje teritorijoje, tai 1601 m. liepos 1 d. karmelitų jurizdikos aprašas, įtrauktas į vėlesnį, 1738 m. dokumentą[30]. Čia pasakyta, kad karalius Zigmantas Vaza paskyrė komisiją nustatyti Puškarnios ribas ir jose buvusių valdovo pastatų priklausomybę. Šį dokumentą žinojo ir jį 1791 m. pakomentavo vienuolyno prioras M. Stecevičius. Matavimus 1601 m. atliko Jonas Ušinskis. Jis nustatė, kurie sklypai priklauso karmelitams pagal senus dokumentus – Mikalojaus Mikalojaičio Radvilos duotį ir vėlesnį Zigmanto Vazos patvirtinimą. Taip buvo nustatyta, kad karmelitams priklauso trys sklypai, užimantys 7 margus 20 rykščių ir 5 uolektis (per 5 ha). Pirmas iš tų sklypų buvo vadinamas Odolidovščyzna, jis žiūrint nuo Šv. Jurgio bažnyčios į Katedrą siekė valdovo arklides (matyt, tas pačias, kurias pasistatė Žygimantas Augustas), į dešinę plytėjo iki pabūklų liejyklos (vadinasi, liejykla buvo į dešinę nuo bažnyčios, jeigu žiūrėsime į katedrą), kitu galu siekė račiaus namus ir karmelitų (?) kapines, o dar kitu galu driekėsi iki kelio į tijūno sklypą, kuriame stovi karaliaus statytas mūrinis pastatas, skirtas saugoti palapines. Šis tijūno sklypas buvo, kaip pamatysime iš vėlesnių dokumentų, prie Vilniaus gatvės. Šio pirmojo sklypo, vadinamosios Odolidovščyznos, susidarė 2 margai ir 12 rykščių (apie 1,5 ha). Toliau aprašomas kitas Puškarnios sklypas, užstatytas pastatais, užsodintas daržais, kuriame gyvena puškoriai ir stovi (sic!) patrankų liejykla, kurioje liejamos patrankos, su mūriniu pastatu ir namu, kuriame gyvena kalvis prie kapinių (labai svarbi nuoroda, vadinasi, liejykla buvo į dešinę nuo karmelitų kapinių, buvusių pietinėje bažnyčios pusėje žiūrint nuo katedros). Šis sklypas matuoti pradedamas nuo Rožyno, kuris, pasak vėlesnių dokumentų, buvo jau už bažnyčios ir apėmė 4 margus ir 41 uolektį. Trečiasis sklypas plytėjo jau už bažnyčios, jo riba iš šiaurės buvo Tilto gatvė, iš vakarų – Vilniaus gatvė, jis ribojosi su Rožynu, jo plotas buvo 1 margas 8 rykštės ir pusė uolekties. Iš šio aprašymo sunku suprasti, ar pačios pabūklų liejyklos sklypas karmelitų jurizdikai priklausė, ar tik su ja ribojosi.

 

         1629 m. lapkričio 5 d. speciali komisija nagrinėjo Vilniaus miestiečių skundą dėl karmelitų vienuolyno vyresnybės neteisėtai renkamų mokesčių iš Šv. Jurgio jurizdikos gyventojų[31]. Čia minimi karmelitų sklypuose gyvenę amatininkai – kalviai, račiai, siuvėjai, plytininkai, užeigėlių savininkai, pirkliai (Karczmarze, Kowale, Stalmachy, Krawcy, Strycharze, Kupcy), jie gyveno sklypuose prie Puškarnios kalno ir aplinkinėse gatvelėse (koło góry puszkarnie [paryškinta – str. autorės] y w ulicach pewnych). Sudaryta komisija nurodė, kad Vilniuje yra trys savarankiškos jurizdikos, kurių gyventojai moka joms mokesčius – tai Vilniaus vyskupo, Vilniaus vaivados ir miesto jurizdikos (bowiem w mieście KJ Mci tym Wileńskim trzy jurisdictie: Jmści X Biskupa, J Mci Pana Woiewody Wileńskiego a trzecia Miescka, czego Constitucia Anni 1601 y Constitucia Anni 1629), patvirtintos įstatymiškai. Visų kitų miesto rajonų gyventojai turi mokėti mokesčius miestui ir priklausyti cechams. Lietuvos karmelitų provincijos vikaras Adomas Patricijus ir Vilniaus karmelitų vienuolyno prioras Albertas (Wiel(ebny). X. Wikary Prowinciey Litewskiey Adamus Patricius y X. Przeor Albertus Vilen. Kościoła S. Gerzego) rėmėsi Mikalojaus Radvilos išduota privilegija ir ją citavo, sakydami, kad mokesčių rinkimų teises neva jiems nustatęs pats kunigaikštis. Tai dar vienas įrodymas, kad iki 1655 m. vienuolyne buvo saugomi senieji fundacijos dokumentai. Karmelitai taip pat teigė, kad bažnyčia ir vienuolynas bei sklypai, kuriuose amatininkai gyvena, priklauso kunigaikščiams Radviloms ir rėmėsi jau minėta 1514 m. Žygimanto Senojo privilegija (że ten kościół y klasztor gdzie sami y rzemiesnicy mieszkaią na gruncie od Xiążąt Ich M. Radziwiłłów stoi; iako to przywileiem S. Pamięci Zygmunta Pierwszego w Wilnie Feria quinta intra Octavas Visitationis Virginis Gloriosae Mariae Anno Mill(e)s(i)mo quingent(e)ss(i)mo decimo quarto, a potym confirmacią KJMci szczęśliwie nam panuiącego w Warszawie dnia 31 Mca Julia otrzymane pokładał, mówiąc, że należało by wprzod Jurisdictia X J Mc Radziwiłła znosić, od którego te fundacią mamy).

  

 

Privatūs sklypai Puškarnioje XVII a.

 

         Kiti XVII a. dokumentai, kuriuose minimi privatūs sklypai Puškarnioje, ne tokie konkretūs. Mat tai ne inventorizaciniai aprašai, o privilegijų ir duočių santraukos, įrašytos į Lietuvos Metrikos knygas. Juose minimi Vilniaus pilininko (horodničiaus) jurisdikcijoje buvę sklypai. 1615 m. paminėtas sklypo prie valdovo vežiminės paskyrimas dvaro arklidininkui Simonui Špakovskiui[32]. Šį sklypą S. Špakovskis jau buvo gavęs 1613 m., jis buvo gaisro nuniokotoje vietoje greta karališkosios vežiminės ir Stanislovo Kailiadirbio namo. Paminėta, kad kažkoks namas, priklausęs vežiminei, buvęs mūrinis. S. Špakovskio sklypo dydis buvo apytikriai 24,85 × 11,36 m. 1634–1643 m. du tuščius sklypus iš pilininko gavo Jonas Suzanskis[33]. Vienas iš jų buvo už Pilies vartų (vartai nuo katedros į Tilto gatvę) einant į liejyklos pusę, priešais Bajorų bokštą prie Vilnelės iš dešinės (Wieża Szlachecka), lygiagretus su tiltu į Puškarnią; o kitas – vėl prie valdovo vežiminės.

 

         Lietuvos Metrikoje galima rasti nemažai dokumentų, patvirtinančių nekilnojamo turto pirkimus arba keitimus, kuriuose minimi gyventojų ir bajorų sklypai Puškarnioje. Tai valdovo dvaro amatininkai bei su dvaru susiję asmenys ir net valstybės pareigūnai. 1643 m. namus ir sklypus Puškarnioje turėjo Stanislovas Gužynskis su žmona (šių sklypų vietas lokalizuoti kol kas nepavyksta)[34], 1644 m. aptariamoje teritorijoje pilininko jurisdikcijoje, prie pat tilto į Puškarnią greta Vilnelės gyveno pilies dailidė Motiejus Gierviatovičius su žmona[35], tais pačiais metais miestiečiams Uzlovskiams buvo patvirtintos teisės į sklypą, buvusį prie LDK žemės iždininko Mikalojaus Kiškos dvaro, kurį jie įsigijo iš Aleksandro Brindzos[36]. 1649 m. minimas garsaus valdovo dvaro liejiko, nuo 1631 m. Vilniuje dirbusio meistro iš Lotaringijos Jono Breitelio sklypas, buvęs tarp Jonušo Radvilos rūmų prie Vilniaus gatvės ir Totorių gatvės[37]. Šis sklypas ribojosi su Trakų kašteliono Oginskio dvaru ir gatvele, vedančia link Pakošos dvarelio (dab. – Liejyklos g.), kuris bus svarbus orientyras XVIII a. dokumentuose, aprašančiuose Puškarnią.

  

 

Radvilų rūmai prie Neries (Boguslovo Radvilos)

 

         Vieta, 1808 m. miesto plane pažymėta posesijų numeriais 759, 760, 761, 762, 763, 766 ir 798 nuo XVI a. priklausė Radvilų šeimos Goniondzo ir Medelių kunigaikščiams. Kaip jau minėta, Vilniaus vaivada ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila 1506 m. pergalei prieš totorius prie Klecko atminti įkūrė Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią ir karmelitų vienuolyną, kuriems paskyrė sklypą teritorijoje, vadinamoje Puškarnia, aukštumoje arba ant kalno. Tačiau bažnyčios steigimo dokumentuose nėra žinių apie vėliau greta buvusius Radvilų rūmus prie Neries.

 

         Kaip jau minėta, 1546–1548 m. karalius Žygimantas Augustas pradėjo statytis naujas arklides dabartinės Tilto gatvės rajone, netoli Šv. Jurgio bažnyčios, greta Vilniaus kašteliono rūmų. 1527–1541 m. šias pareigas ėjo Jurgis Radvila (1480–1541), minėto Mikalojaus, karmelitų fundatoriaus brolis. Jis buvo Barboros Radvilaitės, būsimosios Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės, Žygimanto Augusto žmonos tėvas. Galima prielaida, kad valdovo sąskaitose minimi 1544–1548 m. jau buvę Radvilų rūmai prie Neries. Nėra tiksliai žinoma, kas tuos rūmus pastatė. Jurgis Radvila galėjo juos paveldėti iš savo tėvo, Mikalojaus (1510 m.), brolio (1521 m.), o galėjo ir pats pastatyti. Šie rūmai 1808 m. Vilniaus miesto plane užima sklypų, pažymėtų numeriais 759, 760, 761, 762, 763, 766, 798, teritoriją, o senuose dokumentuose jie vadinami Radvilų rūmais prie Neries (Vilijos). Į rytus nuo rūmų buvo dideli žuvivaisos tvenkiniai. O į vakarus, paėjėjus Tilto gatve už Boguslovo skersgatvio (dabar – Radvilų) link tilto per Nerį buvo Kiškų sklypas, minimas dar 1546 m. (už posesijos 798, posesijos 797, 796 ir toliau link Žaliojo tilto, tikslios šio sklypo ribos nežinomos). Kelio, vedusio per Puškarnią, Žemutinės pilies ir mūrinio tilto pusėn atkarpa nuo Šv. Jurgio bažnyčios iki Katedros vadinosi Pilies gatve. Ties Katedra šis kelias rėmėsi į gynybinius vakarinius Žemutinės pilies vartus ir bokštą, vadinamą Bajorų bokštu (Wieża Szlachecka)[38]

 

         Antrąjį kartą Radvilų rūmai prie Neries paminėti 1599 m. pasirašytame Kristupo Radvilos pravarde Perkūnas (1547–1603) testamente[39]. Čia rūmai apibūdinti kaip mūriniai – tai pastatų kompleksas, minimos gatvės. Radvila Perkūnas rūmus paveldėjo iš savo tėvo Mikalojaus Radvilos Rudojo (1512–1584), Barboros Radvilaitės brolio. Po Perkūno mirties rūmus paveldėjo vyriausias jo sūnus Vilniaus kaštelionas Jonušas Radvila (1579–1620), po kurio mirties jie atiteko jo sūnui Boguslovui Radvilai (1620–1669). Visa tai rodo, kad Radvilų rūmai prie Neries buvo nuosekliai paveldimi Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų šakos palikuonių, nes ankstesnioji, Goniondzo ir Medelių kunigaikščių šaka išmirė 1542 m.

 

         Mirus kunigaikščiui Boguslovui, jo turtas atiteko jo vienintelei mažametei dukrai Liudvikai Karolinai (1667–1695), kuri iš pradžių ištekėjo už Brandenburgo kunigaikščio Liudviko Hohenzolerno, o vėliau – 1688 m. – už Noiburgo kunigaikščio Karolio Pilypo Vitelsbacho. Liudvika Karolina Radvilaitė buvo paskutinė Biržų ir Dubingių kunigaikščių atžala. Ji paliko tik mažametę dukrą Elžbietą Augustą (1693–1724), kuri 1717 m. tapo Juozapo Karolio Vitelsbacho žmona. Liudvika Karolina Radvilaitė buvo turtingiausia Europos ponia, jos valdos Lietuvoje ir Lenkijoje buvo milžiniškos. Kadangi ji susiejo savo gyvenimą su Vokietija, atsirado precedentas konfiskuoti jos turtus, nes užsieniečiai neturėjo teisės vadyti žemes Lenkijos ir Lietuvos valstybėje. Apie 40 metų Nesvyžiaus šakos kunigaikščiai Radvilos kovojo, kad jiems atitektų Liudvikos Karolinos vadinamieji „Noinurgo“ turtai. Daugiausia pastangų čia padėjo Ona Sanguškaitė-Radvilienė (1676–1746), LDK kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos žmona. Po ankstyvos savo vyro mirties ji užsiiminėjo visais ūkiniais finansiniais šeimos reikalais, ir pagaliau sugebėjo pasiekti, kad „Noinurgo“ valdos atiteko jos jauniausiam sūnui Jeronimui Florijonui Radvilai (1715–1760). Apie 1738 m. viena iš „Noiburgo“ valdų – Radvilų rūmai prie Neries Vilniuje – jau priklausė Jeronimui Florijonui Radvilai.

 

         Iš XVII a. apie šiuos Radvilų rūmus išliko keletas svarbių rašytinių šaltinių ir planų. Varšuvos senųjų aktų archyve Radvilų fonde saugomi du brėžiniai, vaizduojantys rūmus prie Neries ir jų aplinką[40]. Senesnis iš šių brėžinių užima du puslapius – 28 ir 29. Jame labai schematiškai tik linijomis apibrėžtas rūmų perimetras. Radvilų dvaras, tuomet vadintas Vilniaus Pono (taip vadino Vilniaus kaštelioną) dvaru buvo išsidėstęs tarp lygiagrečiai Neries upės nutiestos gatvės, vėliau, 1808 m. plane, pavadintos Kiaulių gatve (Świnna), ir Tilto gatvės. Plane nurodyta Šv. Jurgio karmelitų bažnyčios vieta, ties bažnyčia buvo pastatyti pagrindiniai, arba Didieji, Radvilų vartai. Jie stovėjo maždaug toje vietoje, kur dabar yra posūkis iš Tilto gatvės į Radvilų gatvę. Žiūrint nuo bažnyčios į dešinę nuo vartų buvo rūmų sodas su labirintu. Plane jis atskirtas stačiakampiu su įrašu Ogród z labirintem za kamienicą[41]. Patys L raidės formos rūmai pažymėti dviem žodžiais Kamienica / Kamienica. Dar toliau į dešinę pažymėtos dvejos karališkosios arklidės (Stainia królewska / Stainia królewska). Ties šiais pastatais įrašytas dvaro savininkas Vilniaus kaštelionas – Dwór X J Mści Pana Wileńskiego. Kadangi planas greičiausiai nubraižytas XVII a. pirmoje pusėje, čia tikriausiai turimas galvoje kaštelionas kunigaikštis Jonušas Radvila (1579–1620). Didieji dvaro vartai pastatyti asimetriškai sklypo atžvilgiu. Nuo jų į kairę Tilto gatvėje įrašyta: Ulica do Mostu Murowanego y Place nabyte od JMci P. Woiewody Połockiego („Gatvė į Mūrinį tiltą ir sklypai, įsigyti iš Jo Malonybės Pono Polocko vaivados“). Radvilų dvaro teritoriją nuo šių sklypų skiria tvora su nedideliais vartais į vakarus. Ši atskirta teritorija tiesiomis linijomis suskirstyta į nevienodus laukelius. Netoli mažųjų į ją vedančių vartelių yra įrašyta Ogród ir galbūt toliau dar buvo koks nors žodis, tačiau šioje vietoje plane išplėšta (arba pelių išgraužta) skylė. Taigi iš karto už vakarinės dvaro tvoros taip pat buvo sodas. Gatvė tarp Radvilų dvaro ir Neries pavadinta Tylna ulica za dworem X(ięcia) J(ego) Mści do ulicy do Murowanego Mostu (t. y. „gatvė už kunigaikščių Radvilų rūmų, vedanti link Vilniaus gatvės“). Šios gatvės šiandien jau nebėra. Prie jos, kaip matyti iš įrašų, stovėjo Radvilų dvaro bokštai ir ūkiniai pastatai (Dom stróża ...?, Stainia Baszta Dom ...? Baszta). Sklypelis netoli mūrinio tilto per Nerį jau buvo užimtas jėzuitų. Prie šio sklypo nuo Neries buvo nedidelis skersgatvis.

 

         Kitas planas iš to paties Radvilų fondo nupieštas 24–25 puslapyje. Prie jo yra Radvilų jurizdikos gyventojų sąrašas, tačiau jų sklypų vietų identifikuoti nepavyko. Šis planas taip pat nubraižytas XVII a., bet yra vėlesnis už pirmąjį. Kai kurios jo detalės papildo pirmąjį planą. Antai čia gražiai nupiešti Didieji Radvilų dvaro vartai. Matome, kad jie stovėjo prie pat gatvės ir buvo trijų protarpių. Vidurinysis vartų protarpis buvo aukštesnis ir platesnis už šoninius. Vartus vainikavo labai gražus laužytas barokinis frontonas. Nuo vartų tiesi alėja vedė prie kitų vartų į rūmų kiemą. Šiuos vartus ir jų aplinką aprašo keli XVII a. dokumentai – Radvilų jurizdikos inventoriai. Seniausias aprašas aptinkamas 1667 m. inventoriuje, kuris buvo sudarytas dar kunigaikščiui Boguslovui Radvilai. Čia dvaro apibūdinimas labai trumpas, nes, matyt, jie buvo smarkiai apgriauti per 1655–1661 m. karą su Maskva ir Vilniaus okupaciją. Inventorizuotojas rašo: „Rūmai, esantys prie Vilijos upės, vartai į juos užtverti bokšteliu, kuriame gyvena prižiūrėtojas. Rūmai dengti malksnomis, apatinės patalpos skliautuotos, o viršutinės perdengtos sijomis. Prie rūmų yra trys tvenkiniai, kuriuose veisiami dideli karosai ir lynai. Daržas ir sodas neaptverti.“[42] 1694 m. Karoliui Stanislovui Radvilai prašant buvo sudarytas detalesnis dvaro aprašas ir įrašytas į Vyriausiojo Tribunolo knygas. Jame skaitome: „<...> Vartai mūriniai be sąvarų, bet dar sveiki, kiti vartai prieš įeinant į rūmus nugriauti, dešinėje pusėje dviaukščiai mūriniai rūmai apgriauti, be stogo ir be jokių papuošimų, tačiau mūrinės sienos iki antro aukšto dar sveikos; nuo šių rūmų į dešinę kiti rūmai, kryžminio plano, mūriniai, dar labiau apgriauti negu pirmieji, apačioje išlikę sveiki rūsiai, ir šių rūmų skliautuoti laiptai didesne dalimi sveiki. Prie šių antrųjų rūmų vartai į tvenkinių pusę prie upės, mūrinės arklidės su patalpomis ir kamara, čia iš kitos pusės aukštas sveikas bokštas, bet be stogo, jo pirmojo aukšto patalpos skliautuotos, o viršuje virš šių patalpų antrame aukšte kambarys; prie bokšto dvi sveikos skliautuotos patalpos su mūrine tvora trijų uolekčių aukščio, virš šių patalpų ankščiau stovėjo medinis namas. Kiemas didelis erdvus, kvadratinis, aplinkui apjuostas aukšta mūrine tvora su trimis bokštais kampuose. Prie šio dvaro už tvoros yra didelio kunigaikščių sodo vieta, ji buvusi aptverta iki pat dvaro galo, dabar priklauso ponams Chrapovickiams. Iš kitos pusės miestiečių nameliai prie upės Vilijos, iš trečios pusės už mūrinės tvoros ir rūmų trys tvenkiniai žuvivaisai; tarp tų tvenkinių sklypas, kur kadaise stovėjo kunigaikščių pirtis, ten dabar pasistatė namus miestietis Martynas Gžegoževskis <...>.“[43]

 

         Grįžkime prie pirmojo, seniausio, Radvilų dvaro brėžinio. Kaip jau buvo minėta, pasak įrašo šiame plane, į kairę nuo Didžiųjų vartų (žiūrint nuo bažnyčios) driekėsi Polocko vaivados sklypas ir buvo sodas. 1621 m. šias pareigas pradėjo eiti Jonušas Kiška (1586–1654). 1623 m. jis pardavė savo sklypą su sodu, esantį prie Radvilų rūmų Puškarnioje Jonušo Radvilos našlei Elžbietai Sofijai Hohencolern. Šią žinutę mini Kiškų ir Radvilų nuosavybės dokumentus tyrinėjęs Jaroslavas Zavadzkis[44]. Vadinasi, pirmasis Radvilų dvaro prie Neries planas nubraižytas po 1623 m., nes jame įrašyta, kad į vakarus nuo dvaro plyti iš Polocko vaivados įsigyti sklypai.

 

         Antrasis planas vaizduoja viso dvaro ir rūmų situaciją detaliau. Čia matome stačiakampio plano antruosius vartus į rūmų vidinį kiemą, prie jų iš kairės žiūrint nuo Tilto gatvės stovi kampinis apskritas bokštas. Šie vartai 1694 m. inventoriuje jau minimi kaip nugriauti arba smarkiai apgriauti. Abejus vartus kadaise jungė alėja, kuria buvo įvažiuojama į rūmus.

 

         Tačiau Radvilų dvaro prie Neries istorija susiklostė labai nesėkmingai. Paskutinis šeimininkas, rūpinęsis rūmais, buvo kunigaikštis Boguslovas Radvila, tad ir rūmai vėliau dažniausiai vadinti Boguslovo rūmais. Po 1669 m. rūmai nebebuvo atstatyti, pamažu nyko, nors kol dar gyva buvo Boguslovo duktė Liudvika Karolina, iki XVII a. pabaigos rūmuose bent jau gyveno sargas. Vėliau daugiau nei 40 metų jie iš viso buvo likę be priežiūros, ir tik po 1737 m. Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikščiai Radvilos susirūpino rūmų būkle. Tačiau ir tapę jų šeimininkais, atstatyti rūmų nesiėmė. Rūmai galutinai nugriauti apie 1820 m. Išlikusią jų ikonografinę medžiagą detaliai pakomentavo Vladas Drėma savo knygoje Dingęs Vilnius (1991).

        

         XVIII a. šio dvaro teritorija palaipsniui buvo apgyvendinta. Alėja, kadaise jungusi su rūmais Didžiuosius dvaro vartus, stovinčius prie pat Tilto gatvės, tapo gatve tarp skirtingų savininkų sklypų. Į dešinę nuo jos žiūrint nuo Šv. Jurgio bažnyčios savo valdą XVIII a. pabaigoje plėtė Liudvikas Abramovičius. 1811 m. jis jau buvo užvaldęs beveik visą Radvilų rūmų teritoriją (pos. 759, 760, 761, 762). Kairiojoje gatvės pusėje, buvusio Kiškų sodo vietoje, kūrėsi ekonominiu požiūriu menkesni gyventojai. Ši gatvė 1808 m. miesto plane jau vadinama Boguslovo, o dabar – Radvilų. XIX a. jos kryptis šiek tiek keitėsi, bet jos jungtis su Tilto gatve greičiausiai išliko toje pačioje vietoje. Šioje vietoje, kaip matyti iš XVII a. brėžinių, stovėjo puošnūs Didieji Radvilų dvaro prie Neries vartai.

 

          

Radvilų (Jonušo Radvilos) rūmai prie Vilniaus vartų

 

         Literatūroje galima rasti duomenų, kad pirmieji Radvilų rūmai prie Vilniaus vartų buvo pastatyti Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565). 1556 m. kiek tolėliau link Totorių vartų įsteigtos evangelikų kapinės[45]. Šios žinutės nepatvirtina Ingės Lukšaitės tyrimai. Pirmosios evangelikų kapinės buvo prie Pylimo gatvės[46]. V. Drėma rašo, kad šie rūmai, buvę mediniai ir priklausė Kiškoms. Kijevo vaivada Kiška juos dovanojo Radvilai Juodajam. Toliau autorius teigia, kad „M. Radvilos Juodojo sūnus K. Radvila Perkūnas 1599 m. savo testamente taip šiuos rūmus aprašė“, ir pateikia ištrauką iš mūsų jau cituoto Kristupo Radvilos Perkūno testamento, kurioje minimas medinis dvaras prie Vilijos vartų[47]. Tačiau čia įvelta svarbi klaida, nes Perkūnas buvo ne Juodojo, o Radvilos Rudojo sūnus. Kaip rodo Radvilų genealoginė lentelė, su Kiškomis giminiavosi kita, Vilniaus kašteliono ir LDK didžiojo etmono Jurgio Radvilos šaka. Jo pirmoji žmona buvo Barbora Kiškaitė. Vadinasi, labiau tikėtina, kad XVI a. viduryje sklypai prie Vilniaus vartų ir nuo jų Totorių vartų link priklausė Radviloms, tik turbūt, ne Nesvyžiaus, Klecko ir Olykos šakos (kuriai priklausė Radvila Juodasis), o Biržų ir Dubingių kunigaikščiams, Jurgio Radvilos palikuonims. Kitaip sunku paaiškinti, kaip XVII a. pirmoje pusėje rūmai atiteko Vilniaus vaivadai ir LDK didžiajam etmonui Jonušui Radvilai (1612–1655), kuris prieš 1653 m. čia pasistatė naujo tipo atvirą barokinę rezidenciją. Jos tikrąją išvaizdą įamžino Gdansko medalininko Sebastijono Dadlerio 1653 m. sukurtas medalis[48]. Po Jonušo Radvilos mirties rezidenciją paveldėjo jo duktė Ona Marija, ištekėjusi už savo antrosios eilės dėdės LDK arklidininko, Prūsijos generalgubernatoriaus Boguslovo Radvilos. Tokiu būdu visa Puškarnios jurizdika XVII a. viduryje tapo vieno šeimininko – Boguslovo Radvilos – valda.

 

         Tolesnė šios rezidencijos istorija labai panaši į Radvilų rūmų prie Neries. Kaip liudija 1667 m. sudarytas inventorius, karo su maskvėnais metu rūmai buvo smarkiai apgriauti[49]. Už rūmų plytėjo sodas, o dar toliau einant Liejyklos gatve Totorių vartų link buvo evangelikų liuteronų valda, kurią jie išsaugojo iki pat Antrojo pasaulinio karo[50]. Tačiau nėra visiškai tikslu sakyti, kaip tai buvo anksčiau daroma, kad visas kvartalas tarp Liejyklos, Vilniaus, Labdarių ir Totorių gatvių (vad. 12 kvartalas) priklausė Radviloms. Iš toliau pateikiamų Radvilų jurizdikos inventorių matyti, kad kai kurie sklypai bei religinės bendruomenės teritorija (676, 679 posesija) Radviloms nepriklausė.

 

  

XVIII a.

 

         Tolesniems Puškarnios tyrimams svarbiausi bus 1737, 1739, 1764, 1791 m. Radvilų jurizdikos inventoriai bei 1738 m. karmelitų valdos Puškarnioje aprašymas. Jais remdamiesi bei pasidėję prieš akis G. M. Fiurstenhofo bei 1808 m. Vilniaus planus, „apeikime“ šią teritoriją.

 

  

Radvilų rūmai prie Neries         

 

         XVIII a., nesant pastovių šeimininkų, Radvilų dvaro prie Neries aplinka ir patys rūmai pamažu pradėjo keistis ir nykti. Kunigaikščiai čia nebegyveno, valdą tvarkė ekonomai, sklypai ir sodai buvo nuomojami įvairiems miestiečiams, kuriems buvo leidžiama statytis namus, ūkinius pastatus, veisti daržus. Apie Kiškų turėtą dvarą Puškarnioje jokių XVIII a. dokumentų nerasta. Jų valda jau priklauso Radviloms. 1737 m. sudaromas pirmasis Nesvyžiaus ir Olykos kunigaikščių Radvilų Puškarnios jurizdikos inventorius[51]. Valda priklauso Jeronimui Florijonui Radvilai (1715–1760).

 

         1739 m. buvo sudarytas dar detalesnis Radvilų rūmų ir sklypų Puškarnioje aprašymas[52]. Tikriausiai jis buvo būtinas, nes po 1737 ir 1738 m. Vilniaus mieste vykusių didelių gaisrų daugelis miestiečių neteko savo turto, vyko gyventojų persikraustymai. Iš jo sužinome, kad „einat nuo pilies Pilies gatve (Tilto), priešais karmelitų Šv. Jurgio bažnyčią, iš dešinės stovi mūriniai vartai, patys vieni, tebesantys sveiki, nuo kurių prasideda dvaro mūrai, toliau kiti sugriuvę vartai be jokių herbų, dvaro teritoriją juosiančios sienos smarkiai apgriuvusios, bet iki šiol matomos, pramuštos kiaurymės jose užkaltos tvoromis; įvažiavus į rūmų kiemą, kuris yra erdvus, į dešinę stovi tušti, beveik sugriuvę rūmai, kurių sienos kai kur dar laikosi, bet juose jau nėra gyvenamų patalpų, ir taip apleisti, be jokio sargo ir priežiūros palikti, daugiau nėra ką juose aprašinėti“[53].

 

         1760 m. Florijonui Jeronimui Radvilai mirus ir nepalikus palikuonių, valdos Puškarnioje atiteko jo sūnėnui, Mykolo Kazimiero Radvilos pravarde „Žuvelė“ (1702–1764) mažamečiam sūnui Jeronimui Vincentui (1759–1786). Turto globėju buvo paskirtas Klecko ordinatas kunigaikštis Juozapas Mikalojus Radvila (1736–1813). 1764 m. jis pasirūpino, kad būtų sudarytas naujas Radvilų jurizdikos Puškarnioje inventorius[54]. Inventorizuotojas sudarė šios valdos gyventojų ir jų nuomojamų sklypų lentelę.

 

         Jeronimas Vincentas Radvila mirė labai jaunas, palikimas liko mažamečiui Dominykui Jeronimui (1786–1813). Jis dar paveldėjo didžiulius turtus po savo dėdės Karolio Stanislovo Radvilos pravarde „Mielasis Ponulis“ (1734–1790) mirties. Kilus ginčams, kas turėtų valdyti ir administruoti didžiules Dominyko valdas, įvairūs globėjai stengėsi tik pelnytis iš jų, neprižiūrėjo ir praskolino turtus. Ir pats Dominykas, tapęs karininku, žygiavo su Napoleono kariuomene į Maskvą, o jai grįžtant, buvo mirtinai sužeistas prie Hanau. Taigi XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje kilo daugiausia nesusipratimų dėl Radviloms priklausiusių valdų, taip pat ir dėl Vilniaus Puškarnios. Gyventojai griovė apleistus rūmus, nemokėjo mokesčių, statėsi nelegalius pastatus, stengėsi įsiteisinti savo valdas. Šiuo laikotarpiu daugiausia įvairių teisminių ginčų ir skundų. 1791 m. kovo 1 d. vėl sudaromas Radvilų jurizdikos Puškarnioje inventorius, kuris buvo reikalingas mažamečio Dominyko Jeronimo globėjams, dvylikai metų perleidusiems šią valdą Mykolui Radziševskiui, Starodubo vėliavininkui[55]. Inventorius prasideda Radvilų rūmų prie Neries aprašymu. Jame konstatuota, kad „priešais karmelitų Šv. Jurgio bažnyčią yra vieni mūriniai vartai, o prie jų – [iš dešinės] stalininko Odyneco, o [iš kairės] – vaiznio Kalmaševskio sklypai; šių vartų išlikę tik pamatai ir tų jau beveik nesimato. Nuo čia prasideda rūmų mūrai, prie kurių veda dar vieni vartai, visiškai sugriuvę, mūrinės sienos aplink kiemą smarkiai apgriautos, sklypai tame kieme gyventojų tvoromis bei trobelėmis užstatyti. Šie gyventojai šiame inventoriuje bus vėliau suminėti. Įvažiavus į ganą erdvų kiemą, dešinėje pusėje rūmų mūrai, tušti, iš dalies visiškai sugriuvę, o iš dalies dar sveiki, likusios sienos, bet jau nuo seno nebėra gyvenamų patalpų. Rūmai stovi neprižiūrimi“[56].

 

         Paskutinis šio dramatiško aprašomai teritorijai ir puikiems Radvilų rūmams prie Neries laikotarpio inventorius buvo sudarytas 1809 m. Čia skaitome paskutinį visiškai sugriautų rūmų aprašymą: „Prie Vilijos seni kadaise rūmų mūrai, iš kurių dabar tiktai keturios apleistos pirmo aukšto sienos be stogo ir sijų išlikę. Tos didelės keturios sienos apgriuvusios iki pirmo aukšto. Prie rūmų yra vartai, su senomis neseniai prikaltomis sąvaromis ant pavažų [arba vyrių], su skląsčiu ir kabančia spyna. Toliau kieme niekam tikęs pastatas iš visokio medžio, pristatytas prie mūrinės sienos ir dengtas lentomis, į kurį veda prieangio durys sulaužytos, ant ilgų vyrių su geležiniu kabliu užkabinimui. Į lūšną durys taip pat sulaužytos, ant ilgų vyrių su geležiniu kabliu. Toje lūšnoje vienas langas iš smulkaus stiklo, visiškai netikęs. Šioje lūšnoje gyvenąs žydas moka pagal sutartį 75 auksinus. Išilgai tos lūšnos šone dar viena patalpa su vienu langu, dvejos durys nieko nevertos ant ilgų vyrių, ši patalpa (...neįskaitomas žodis) yra tuščia, plytomis užversta.“[57]

 

         XIX a. pradžioje dėl teisminių ginčų su gyventojais susidarė visa šūsnis bylų, iš kurių matyti visa Radvilų dvaro prie Neries irimo istoriją. 1803–1811 m. Liudvikas Abramovičius bylinėjosi su Radvilų ekonomais dėl sklypų nr. 759 ir 762. Byloje prisimenama 50 metų senumo šių sklypų nuomos istorija. 1740 m. spalio 15 d. Radvilų jurizdikos ekonomas Norvaiša išnuomavo sklypą, vėliau pažymėtą nr. 759, sutuoktiniams Vyganovskiams, leisdamas jiems šioje tuščioje vietoje statytis gyvenamąjį namą. Be jokios abejonės, su sąlyga, kad bus mokami mokesčiai. 1775 m. gegužės 9 d. Radvilų jurizdikos vietininkas Juozapas Borovskis išnuomavo Liudvikui ir Reginai Dambrauskaitei Abramovičiams pačius senuosius Radvilų rūmus, už atitinkamą mokestį, o 1783 m. sausio 13 d. šią sutartį patikslino vietininkas Jonas Gurskis, leisdamas sugriuvusiuose rūmuose statytis jiems reikalingus pastatus. O štai 1803 m. kovo 17 d. Ignotas Marianskis surašė Radvilų rūmų apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad L. Abramovičius neteisėtai rūmus sugriovė, medžiagas pardavė[58]. O sklypo nr. 759 likimas buvo toks: neaišku, kiek laiko jį valdė Vyganovskis, bet nuo 1764 m. jis atiteko Odynecams. 1794 m. vasario 21 d. Stanislovas Bžozovskis-Odynecas perpirko šį sklypą iš Motiejaus Žebrovskio ir perleido jį savo sūnums, Juozapui ir Mykolui. 1794 m. vasario 24 d. Juozapas Odynecas pats ir už savo brolį pripažino šį sklypą Liudvikui ir Reginai Abramovičiams. Šiame akte sklypas taip aprašytas: „Priekiu prie gatvės, vedančios nuo pilies į Žaliajį tiltą, priešais Šv. Jurgio bažnyčią, vienu šonu prie pono iždininko Kontrimo [sklypo], kitu šonu prie skersgatvio, vedančio prie upės Vilijos, nugarine puse prie Boguslovo rūmų <...>.“[59] Čia taip pat pažymima, kad 1775 m. gegužės 9 d. Radvilų vietininkas Juozapas Borovskis išnuomavo Abramovičiui sklypą ir pastatus nr. 762, o 1783 m. sausio 13 d. vietininkas Jonas Gurskis išnuomavo Abramovičiui sklypą Radvilų dvaro teritorijoje nr. 760[60]. Nelabai aišku, kuo baigėsi ši byla. Greičiausiai paskutiniajam Radvilų dvaro savininkui Dominykui Jeronimui Radvilai teko susitaikyti su esama padėtimi ir 1811 m. patvirtinti įvykusius pokyčius specialiu dekretu[61].

 

Radvilų jurizdikos sklypų savininkai XVIII a.

 

         Prieš 1737 m. sklypus, 1808 m. plane pažymėtus nr. 652 ir 653 (už tvenkinių pilies link) Radvilos buvo išnuomavę Neištatui. 1737 ir 1739 m. Radvilų archyvo dokumentuose šie sklypai vadinami po Neysztacie, t. y. tais metais Neištatas jų jau nebevaldė. Sklypas nr. 652 buvo tuščias, o trys sklypai, pažymėti nr. 653, atiteko Sperskiui ir Ašmenos seniūnui Chominskiui. Patarasis gavo visą medinį dvarą, kuris gali būti lokalizuojamas dabartinės Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos vietoje. Su juo Radvilų ekonomai turėjo daugiausia vargo, nes jis nemokėjo jokių mokesčių. Chominskių dvarelio istorija galėtų būti atskiro darbo tema, nes šis sklypas dėl nuolatinių teisminių ginčų turi gana gerą dokumentaciją.

 

         Sklypas nr. 656 buvo tuščias ir priklausė rūmams, bet štai 1807 m. kunigaikščio Dominyko Radvilos įgaliotinis Antonijus Okuličius parašė skundą, kad jurizdikos gyventojai taip smarkiai savivaliauja, jog kunigaikštis, norėjęs šiame sklype pasistatyti sandėlį malkoms sukrauti, negalėjęs to padaryti, nes žydė Šolova šį sklypą užėmusi laiko[62]. 1809 m. malkų sandėlis vis dėlto buvo įrengtas, kaip matyti iš tais metais gruodžio 21 d. sudaryto paskutinio Radvilų rūmų prie Neries inventoriaus[63].

 

         1737 m. sklypą prie Didžiųjų Radvilų rūmų vartų iš kairės (nr. 798) nuomavo Kupcevičius. Jis mokėjo 4 auksinus nuomos. Sklypas buvo tuščias, jame buvo daržas.

 

         1739 m. šiame inventoriuje aprašomi sklypų prie pat rūmų nuomotojai. Kaip ir 1737 m. inventoriuje minimas tuščias daržu užsodintas Kupcevičiaus sklypas į kairę nuo Didžiųjų vartų (Plac pusty 1 do zabudo: przy Bramie Pałacu Bogusławskim Ogrodem trzymał Kupcewicz za cło. <...>, [Vienas tuščias sklypas prie Boguslovo rūmų vartų, kurį daržu užsodintą nuomavo Kupcevičius <...>, o iš kitos vartų pusės jau pasistatė medinį namą Andrius Vyganovskis] (32 Dom na placu przy teyże Bramie z drugiey strony zabudowa: P. Andrzeja Wyganowskiego, który mieszka na słobodzie od Ru 1736 do Ru 1744 wolny przez ten czas od Poziemnego do <...> [32 namas sklype prie tų pačių vartų iš kitos pusės, pono Andriaus Vyganovskio pastatytas, kuris atleistas nuo mokesčių nuo 1736 iki 1744 m.][64]. Taigi sklypai prie Didžiųjų vartų (nr. 759 ir 798) XVIII a. pirmoje pusėje jau buvo užimti miestiečių, kurie Radviloms mokėjo mokesčius.

 

         1764 m. inventoriaus lentelėje nurodyta, kad sklypą dešinėje Didžiųjų vartų pusėje (pos. nr. 759) užėmė Ivaškevičius, o dabar laiko Odynecas, Braclavo stalininkas, o sklypą iš kairės tų pačių vartų pusės, pos. nr. 798, nuomoja Juozapas Novickis. Pačiuose rūmuose ir aplink juos gyveno įvairūs gyventojai. Akivaizdu, kad neketinta rūmų atstatyti. Rūpėjo tik, kad jurizdikos gyventojai mokėtų mokesčius.

 

         1791 m. inventoriuje paminėta, kad sklypus nr. 798 ir 759 abipus Didžiųjų vartų užima Jokūbas Kalmaševskis ir Braclavo stalininkas Odynecas.

 

         Lokalizavę šiuos sklypus, galime bandyti sekti Radvilų jurizdikos sklypų savininkų sąrašą toliau. Iš 1739 m. surašyto inventoriaus (kuris pilnesnis ir aiškesnis už 1737 m. inventorių) sužinome, kad pos. nr. 756 priklausė Jurgiui Narkevičiui, atleistam nuo mokesčių iki 1743 m. Sklypus išsidėsčiusius pagal Tilto g. kairiąją pusę (einant į pilį) nr. 755, 754, 753 laikė Laurynas Petrusevičius ir Steponas Derenevskis, o už jų buvo Kirkorų dvarelis (nr. 657), kurio padėtis pakankamai svarbi teritorijos savininkų lokalizacijai, todėl skirkime jam šiek tiek dėmesio[65].

 

         Mscislavlio taurininkas Jonas Kazimieras Kirkoras ir jo žmona Petronėlė šį dvarelį su mūriniu namu įsigijo 1696 m. spalio 22 d. iš Karolio Dembskio, karaliaus ir didžiojo kunigaikščio žemionio už 5000 lenkiškų auksinų[66]. Iš pateikiamo dvarelio situacijos aprašymo matyti, kad jis buvo pilininkystės teritorijoje, tuojau pat už pilies vartų ir tilto, iš dešinės pusės nuo gatvės, vedusios per Puškarnią į Lukiškių domininkonų palivarką, greta kadaise buvusių valdovo arklidžių. Šį aprašymą patikslina V. Drėmos pateikiamas 1685 m. rugpiūčio 2 d. dokumentas, kuriuo Vilniaus pilininkas Mykolas Karolis Haraburda išnuomavo tuščią sklypą su dviem sugriuvusiais mūriniais rūsiais Karoliui Dembskiui[67]. Tad šis K. Dembskio dvarelio pardavimo aktas padeda tiksliau lokalizuoti karališkąsias arklides, kurios buvo iš dalies sklypuose 1808 m. plane jau užlietuose tvenkinių vandeniu, iš dalies prie Kirkorų dvarelio, arba pos. nr. 657, tai yra ties Šv. Jurgio bažnyčia (pos. nr. 848, 829). Karališkosios arklidės minimos ir V. Drėmos cituojamuose XVIII–XIX a. dokumentuose. 1739 m. Radvilų jurizdikos inventoriuje pažymima, kad abu sklypai, nr. 657 ir 650, priklauso Polocko pastalininkiui Korsakui, kuris siekiąs priimti pilininkystės jurisdikciją ir nemokąs jokių mokesčių. 1753 m. Elena Kirkoraitė-Korsakienė šį dvarelį pardavė Ukmergės pavieto vėliavininkui Ignotui Dombrovskiui, kuris minimas 1764 m. įsigijęs jį iš Korsako. Dombrovskio dvarelis minimas ir 1791 m. inventorizacijoje kaip prijungtas prie pilininkystės jurisdikcijos.

 

         Publikuojami 1737–1791 m. Radvilų jurizdikos Puškarnioje inventoriai rodo, kad visa kairioji Tilto gatvės pusė nuo Katedros iki Žaliojo tilto priklausė Radviloms. Sklypai nr. 780–786 priklausė Jaroševičiui, kirpėjui Augustinui Grigelevičiui, Kristupui Paškevičiui, o už Kiaulių gatvės (1808 m. plane – ulica Świnna) prie pat Neries kranto sklypus ir pastatus turėjo jėzuitai (nr. 782), benediktinės (nr. 780), vizitietės (nr. 773–778), kurių posesija buvo abipus mažos gatvelės nuo upės iki Kiaulių gatvės. Kai kurie sklypai prie upės kranto buvo nuolat užliejami vandens potvynių metu. Sklypai pažymėti nr. 779–791 1739 m. buvo tušti, juos neteisėtai valdė Solohubova (Sołłohubowa), buvusi Oginskaitė, Jono Davainos-Solohubo, LDK žemės iždininko, žmona, kuriai priklausė ir sklypas kitoje Tilto g. pusėje, pažymėtas nr. 790. Sklypai nr. 796 priklausė Tyzenhauzui, Inturkės seniūnui, bet 1739 m. buvo tušti.

 

         Kitas stambus Radvilų jurizdikos rajonas apėmė abi vadinamosios Vilniaus gatvės puses nuo Vilniaus vartų iki pat Žaliojo tilto. Radviloms priklausė ir kai kurie sklypai į dabartinės Jogailos gatvės pusę (1808 m. plane – ulica Mostowa druga). Kai kuriuos sklypus prie Vilniaus gatvės pavyko lokalizuoti. Pos. nr. 728 – tai Pakošų dvarelis prie Vilniaus vartų, kuris Radvilų jurizdikai nepriklausė. 1763 m. balandžio 24 d. Kazimieras Pakoša, Polocko arklidininkas, leido Motiejui Putvinskiui šiame savo sklype pasistatyti namus[68]. Pakošų dvarelis minimas 1791 m. inventoriuje (plac zabudowany przez JPP Pakoszów ...). Nuo šio orientyro nesunku nustatyti kitų sklypų savininkus Vilniaus gatvės kairėje pusėje einant nuo Vilniaus vartų: nr. 722 priklausė Valentinui Sierackiui, nr. 720 – tapytojui Kristupui Kaseliui ir batsiuviui Kristijonui Dylai (kitur – Dyka), nr. 718 – 1785 m. įsigijo žydai Chaimas ir Chana Davidovičiai[69]. Už Jonušo Radvilos rūmų 1739 m. buvo du tušti sklypai, o už jų – jėzuitų noviciato dvarelis, Radvilų ekonomų nuomone, pastatytas neteisėtai. Jėzuitų noviciato sklypus 1808 m. plane galima lokalizuoti ties nr. 710–707. 1791 m. šie sklypai, panaikinus jėzuitų ordiną, atiteko Lydos vėliavininkui Narbutui, kuris valdė pos. nr. 713. Toliau šioje Vilniaus gatvės pusėje buvo keletas tuščių sklypų, vienas iš jų vadinosi „Pod lipami“, jį galima maždaug lokalizuoti ties nr. 701. Jau V. Drėma buvo nustatęs, kad pos. nr. 702–701 XVIII a. pab. atiteko architektams Martynui Knakfusui ir Rossiui[70]. Toliau sekantis buvo Vilniaus miesto tarėjo Čižo dvarelis su sodu ir arklidėmis (nr. 698). Vilniaus katedros kanauninkas Antanas Vaina 1737–1739 m. valdė posesiją nr. 697, o nr. 787 – 1791 m. buvo kun. Dederkos nuosavybė. Šie savininkai nieko nemokėjo Radvilų ekonomams.

 

         Tad darosi aišku, kad sklypai nr. 696, 695, 691 priklausė karmelitų vienuolynui.

 

         Pati sudėtingiausia Radvilų jurizdiką aprašančių inventorių dalis yra apimanti šiandien nebeegzistuojantį Jonušo Radvilos skersgatvį (zaułek Januszowski), Labdarių ir Totorių gatves. Čia turime vos keletą orientyrų – Jonušo Radvilos rūmus (nr. 719), evangelikų liuteronų sklypus (nr. 679, 676), Odminių gatvę. Ši miesto dalis taip smarkiai pasikeitė nutiesus Jurgio – Gedimino prospektą, kad šiandien beveik nebeliko senesnės topografijos ženklų. Net ir 1808 m. planas nevisiškai atitinka XVIII a. pirmos pusės – vidurio aprašymus. Todėl skaitant Radvilų jurizdikos inventorius pravartu žvilgtelėti į G. M. Fiurstenhofo planą.

 

         1737 ir 1739 m. sklypų inventorizuotojai šios jurizdikos dalies aprašymą pradėjo grįžę nuo Chominskio dvarelio (nr. 653) į gatvę, vedusią nuo pilies vartų pro Šv. Jurgio bažnyčią į Lukiškes (1808 m. – ulica Swiętojurska pierwsza). Galbūt šios gatvės kryptis tuo metu buvo kiek kitokia negu matome 1808 m. plane. G. M. Fiurstenhofo plane kažkoks kelias nuo pilies krypsta į kairę. 1737 m. situacija apibrėžiama taip: „Grįžtant atgal nuo to skersgatvio, t. y. nuo pono Chominskio rūmų, einant į Mūrinio tilto pusę, pradedant nuo kairės pusės, nuo pono Katilo dvarelio.“[71] Tai reiškia, kad inventorizuotojas grįžo ties Švento Jurgio ir Odminių gatvių sankryža. Čia prie Odminių gatvės G. M. Fiurstenhofo plane pavaizduoti du dvareliai: pos. nr. 649, kuris 1719 m. priklausė Vilniaus pahorodničiui Benediktui Mykolui Januševskiui (Januszewski z Kopturowa) ir aiškiai yra Vilniaus pilininkystės žemėje ir pos. nr. 826 – kampinis sklypas prie Odminių ir Šv. Jurgio gatvių. Galbūt vienas iš jų ir buvo minimas „pono Katilo dvarelis“. Čia greičiausiai turimas galvoje LDK iždininkas Mykolas Kazimieras Katilas (1722 m.). Taigi inventorizuotojas maždaug nuo sklypo nr. 826 suka kairiau ir čia pažymi „tuščią sklypą, Puškarnios vietoje, priešais pono Požniako dvarelį, kurį Šv. Jono bažnyčios jėzuitai neteisėtai jėga sau pasiskyrė ir šiame sklype pastatė kryžių, o riboženklį (stulpelį) pašalino, teigdami, kad šis sklypas jiems karaliaus Zigmanto (Vazos) paskirtas“. 1739 m. situacija aprašyta panašiai: „Gatvė nuo Pilies link Totorių vartų, einant į jėzuitų noviciatą, pradedant nuo Markovo seniūno pono Katilo rūmų (LDK iždininkas M. K. Katilas nuo 1682 m. be kitų seniūnijų valdė ir Markovą), kairė pusė. Tuščias sklypas Puškarnioje, esąs priešais pono Požniako dvarelį, kurį Šv. Jono bažnyčios jėzuitai jėga sau prisiskyrė; riboženklį nugriovė.“ Abiejuose ankstyvuosiuose Radvilų jurizdikos inventoriuose greta šio sklypo paminėti du tušti sklypai, kuriuos Bivainienė buvo užėmusi savo daržais, o Šv. Jurgio bažnyčios karmelitai turėjo pretenzijų juos priskirti savo vienuolyno fundušui. Iš tikrųjų ir G. M. Fiurstenhofo, ir 1808 m. plane matyti didelis tuščias plotas tarp Totorių ir Odminių gatvių, pažymėtas nr. 827 ir 834. Kol kas nėra aišku, kuris iš abiejuose planuose šioje vietoje pavaizduotų dvarelių priklausė Požniakui (matyt, kalbama apie Vilniaus pavaivadžio Jono Pranciškaus Požniako, 1666 m. žuvusio Tribunolo posėdyje kilusių riaušių metu, dvarelį, atitekusį jo palikuonims). Tačiau abiejuose 1737 ir 1739 m. inventoriuose vienintelėje vietoje paminėtas sklypas, esantis Puškarnios vietoje, leidžia manyti, kad kaip tik šiame rajone ir buvo 1546 m. įkurta valdovo pabūklų liejykla. Šiandieninėje situacijoje ji galėjo būti tarp Tilto gatvės ir Gedimino prospekto maždaug buvusio Vilniaus kino teatro – parduotuvės „Danija“ ašyje. Logiška, kad liejykla buvo netoli Žygimanto Augusto arklidžių komplekso, išsidėsčiusio priešais Šv. Jurgio bažnyčią. Ji buvo lengvai pasiekiama tiesiu keliu nuo pilies vartų. Taip pat tikėtina, kad liejyklai sunykus, po 1655–1661 m. okupacijos jos teritorija ilgai buvo neužimta, kol pagaliau į ją pradėjo pretenduoti net keli savininkai – jėzuitai, Radvilos ir net karmelitai. Jeigu grįžtume prie 1601 m. Žygimanto Vazos paskirtos komisijos atlikto karmelitų jurizdikos apmatavimo, tai jame pasakyta, kad Odolidovščyzna, kuri ribojosi su karaliaus arklidėmis, kita puse siekia pabūklų liejyklą, kurioje gyvena ir sodus bei daržus turi liejikai ir kalviai.

 

         Sklypai tarp Totorių, Labdarių ir Jonušo gatvių Radvilų inventoriuose aprašyti taip, kad šiandien tą aprašymą skaitančiam sunku susivokti, kurioje vietoje inventorizuotojas esąs. 1737 ir 1739 m. čia minima daug tuščių sklypų, nemažai ginčytinų su karmelitais ir pilininkyste. Iš aprašymų matyti, kad sklypai arčiau vienuolyno tradiciškai buvo laikomi fundušiniais. Atrodo, kad į sklypus nr. 827 ir 830 bei 831 prie Totorių gatvės, 702, 701 ir dalį 698 pretendavo karmelitai. Įdomi situacija susidarė tarp Liejyklos ir Labdarių gatvių. Arčiau Liejyklos gatvės – pos. nr. 676 ir 679 – priklausė liuteronams, jos G. M. Fiurstenhofo plane pažymėtos nr. 44 su paaiškinimu „Lutherische Hospit. u Kirchhoff“[72]. G. M. Fiurstenhofo plane šie sklypai atitverti mūro sienomis. Taigi, kai Radvilų inventorizuotojas rašo, kad jis eina „kitu skersgatviu [Labdarių], kuris eina nuo Jonušo rūmų mūro sienos iki gatvės, vedančios iš Pilies link Totorių vartų [t. y. Totorių gatvės], dešinės pusės: vienas didelis sklypas tarp rūmų ir liuteronų mūrų (plac jeden wielki między murami Pałacowym y Saskim), kuriame daržus laiko Jokūbas Linnikas, užsisėjęs šį sklypą tabaku ir kasmet mokąs žemės mokesčius“, mes suprantame, kad čia kalbama apie sklypus nr. 659, 661, 662 ir 665. Ši vieta G. M. Fiurstenhofo plane parodyta visai tuščia. 1739 m. inventoriuje paminėta, kad liuteronai čia turėjo aptvertas kapines, greta kurių buvo tušti sklypai. 1791 m. ši teritorija jau turėjo savininkus. Sklypas nr. 668 priklausė Šmuilui Ichovičiui, nr. 662 ir 665 – Antonijui Klimaševskiui ir Adomui Skurevičiui, nr. 661 – Benediktui Kučinskiui. Prieraše pasakyta, kad į sklypus pretenduoja pilininkystė. Šią teritoriją, vadinamą 12 kvartalu, naudodamasi daugiausia vėlyvais dokumentais, ištyrė R. Lebedytė[73].

 

         Karmelitų vienuolyno prie Šv. Jurgio bažnyčios jurizdika XVIII a.

 

         1732 m. į Vilnių atvyko LDK arklidininkas Mykolas Kazimieras Radvila. Į jį kreipėsi karmelitų vienuolyno prioras Aleksijus Tuškovskis, savo ir viso vienuolyno vardu prašydamas sugrąžinti po kraštą ištikusių nelaimių, matyt, atimtus fundušinius karmelitų sklypus prie vienuolyno ir kapinių (suplikowali <...> iż place funduszowe in hoc turbido passu oyczyny zabrane <...> gruntu na Puszkarni circum circa koło klasztoru i cmętarza ab antiquo funduszowego)[74]. Vienuoliai pateikė kunigaikščiui senus dokumentus, taip pat raštus, įrodančius, kad maskvėnų okupacijos metais žuvo daug senų autentiškų privilegijų, kurių sąrašas buvo sudarytas 1687 m. sausio 20 d. Remiantis šiais dokumentais, Radvilų ekonomas ir komisaras Boguslovas Monškovskis 1732 m. gegužės 29 d. atliko karmelitų valdos matavimus. Nauji matavimai buvo pateikti patvirtinti Lietuvos Vyriausiajam Tribunolui, kurio sudaryta komisija 1738 m. liepos 4 d. šį dokumentą įrašė į Tribunolo knygas. Vadovaujantis šiuo dokumentu galima apytikriai apibrėžti to meto karmelitų vienuolyno valdos ribas.

 

         Matyt, svarbiausias naujai apmatuojant teritoriją buvo 1601 m. matavimas. Kaip ir tada, 1738 m. apraše valda suskirstyta į tris dalis: Odolidovščyzna ir dvi Puškarnios dalis. Pirmoji, Odolidovščyzna, prasidėjo ties Radvilų rūmais prie Neries, vienu šonu ribojosi su buvusiomis valdovo arklidėmis, kitu glaudėsi prie vienuolyno mūrų ir kapinių (buvusių prie pietinės bažnyčios pusės), trečiu siekė P. Požniako dvarelį arba buvusios liejyklos sklypą. Inventorizuodamas šį sklypą, matininkas darbą pradėjo nuo vienuolyno namo arba mūro, juosiančio vienuolyną prie Tilto gatvės, maždaug ties sklypu nr. 759 arba 756. Nuo čia jis tiesė virvę pagal Tilto gatvę į pilies vartų pusę, kairėje palikdamas Radvilų rūmų valdą iki jos sodų pabaigos, ir čia jis gavo 2 virves ir 4 rykštes, t. y. apie 120 m. Čia įkasė pirmąjį stulpelį. Šios ribos kontūrai matyti G. M. Fiurstenhofo plane. Nuo Radvilų sodo linijos pabaigos inventorizuotojas pasuka į pietus, praeina neteisėtai pastatytą jėzuitų kryžių ir eina Totorių vartų link. Atrodo, kad jėzuitų kryžius buvo pastatytas sklypo nr. 848 smaigalyje arba ties sklypu nr. 827. Ir čia inventorizuotojas ateina iki P. Požniako dvarelio, kuris aiškiai matyti G. M. Fiurstenhofo plane, jis stovėjo sklypo nr. 827 viduryje. Ties P. Požniako dvareliu inventorizuotojas įkasė antrąjį stulpelį. Nuo šio stulpelio iki vartų į vienuolyno kapines atstumas buvo viena virvė ir keturios rykštės (apie 70 m). Nuo šio stulpelio inventorizuotojas ėjo keleliu link Totorių vartų iki Vilniaus taurininko Mikalojaus Petrusevičiaus sklypo tvoros[75]. Čia aprašyme minimi dar keli skersgatviai, kuriuos sunku identifikuoti, ir Bivainienės sklypai, ir namas, kuris, kaip atsimename iš Radvilų jurizdikos inventoriaus, buvo kažkur sklypuose, pažymėtuose nr. 827. Tad nuėjęs apie 60 m (vieną virvę ir dvi su puse rykštės), inventorizuotojas konstatuoja, atmatavęs vieno margo 19 rykščių ir trijų ketvirčių su puse uolekties dydžio sklypą (t. y. kiek daugiau negu 71 arą). Taip pat nustatoma, kad iki senosios Odolidovščyznos dydžio, kuri buvo dviejų margų ir 12 rykščių ploto, trūksta jėzuitų ir M. Petrusevičiaus užimtų sklypų. Tada pradedama matuoti antroji karmelitų valdos dalis, vadinama Puškarnia. Inventorizuotojas šiek tiek grįžo atgal link Šv. Jurgio bažnyčios Totorių gatve, palikęs auksakalio ir Tribunolo vėliavininko dvarelius (Radvilų jurizdikos inventoriuje auksakalys Mamonovičius), ir pasuko į vakarus, Lukiškių kryptimi, nutiesęs virvę iki pat Vilniaus gatvės, t. y. iki Vilniaus tijūno ir Trakų pavaivadžio Kazimiero Ukolskio dvarelio (1601 m. karmelitų inventoriuje apibūdintas kaip tijūno sklypas, ant kurio pastatytas mūrinis karaliaus pastatas, kuriame saugotos palapinės; Radvilų jurizdikos 1739 m. inventoriuje šis sklypas galbūt apibūdintas kaip „pono Vilniaus pilies teismo tarėjo Čižo dvarelis su sodu ir arklidėmis“, prie Vilniaus gatvės, pos. nr. 701 arba greta, nr. 702). Čia susidarė trys virvės (apie 156 m). Maždaug kas 50 m inventorizuotojas įkasė stulpelį. Nurodyta, kad Vilniaus tijūnas neteisėtai pasistatė arklides Radvilų žemėje, tad jo dvaro sklypo ilgis pagal Vilniaus gatvę buvo apie 100 m (dvi virvės). Šis karmelitų jurizdikos sklypas baigėsi ties liepų giraite prie Vilniaus gatvės (maždaug pos. nr. 698), kurios neva taip pat turėtų karmelitams priklausyti, bet kol kas paliekamos fundatoriams Radviloms. Tad šios antrosios Puškarnios dalies kartu su liepų giraite susidarė didžiausias plotas – 4 margai, tačiau atėmus liepas ir tijūno užimtą teritoriją – liko margas ir 10 rykščių (kiek daugiau, negu Odolidovščyzna, gal apie 100 arų). Trečiasis karmelitų sklypas: jis buvo tarp vienuolyno ir Vilniaus bei Tilto gatvių. Ties Vilniaus gatve jo riba buvo kanauninko Antano Vainos dvarelis (1601 m. minimas kaip Vilniaus pono pakanclerio sklypas prie Rožyno (dar vadinamas Rožyco sklypu), tais metais juo buvo Gabrielius Vaina (1589–1611); Radvilų 1739 m. inventoriuje prie Vilniaus gatvės taip pat minimi sklypai pod lipami, kuriuos valdė Norvaiša (pos. nr. 698), o nr. 697 – kanauninko G. Vainos dvarelis). Taigi čia, matyt, karmelitams priklausė pos. nr. 696, 695, 691 ir 894 – sklypai prigludę prie vienuolyno mūro. Pono Solohubo, LDK žemės iždininko dvaras (nr. 790) lieka nuošalėje. Aplenkdamas šiuos dvarelius, inventorizuotojas matuodamas sudarė laužytą liniją, ir galų gale suskaičiavo, kad trečioji dalis apima du margus ir keturias rykštes. Susumavęs šių trijų dalių plotus, pridėjęs ginčytinus sklypus, inventorizuotojas gavo, kad karmelitams Puškarnioje priklauso 6 margų ir 16 rykščių ploto valda, t. y. kad iki senosios, 1601 m., valdos ploto dar maždaug vieno margo trūksta. Tačiau ir nuo tų 6 margų dar teko šiek tiek nuimti, nes stambūs sklypų savininkai kiekvienas sau kiek galėdami atsirėžė, tad karmelitams summa summarum liko 5 margai ir 3 rykštės be kelių uolekčių. Baigdamas savo darbą, matininkas pažymėjo, kad 1601 m. padarytas matavimas rėmėsi kitais principais. Dabartinis matavimas esą grįstas tuo, kad trys virvės ilgumo ir viena platumo sudaro margą arba 30 rykščių, kiekviena virvė turi 10 rykščių, kiekvieną rykštę sudaro 7,5 uolekties. Tokie esą yra Rotušėje nustatyti ilgio ir ploto vienetai.

 

         Apibendrinimas

 

         Ištirti dokumentai leidžia patikslinti Radvilų ir karmelitų valdų ribas. XVI ir XVII a. dokumentai faktiškai nepadeda tiksliau lokalizuoti patrankų liejyklos. XVIII a. jos vieta jau tampa ginčytinų sklypų tarp Radvilų ir karmelitų valdų riba (1808 m. plane pos. nr. 827). Dėl to šioje vietoje visą XVIII a. buvo tuščia, sklypai naudojami daržams (tai atsispindi ir 1808 m. plane). XVIII a. dokumentai patrankų liejyklos konkrečiai nepamini, nors, jeigu mūsų prielaida teisinga, 1737 ir 1739 m. Radvilų jurizdikos inventoriuje aprašant sklypus prie Katilo ir Požniako dvarelių, minimas sklypas esąs „Puškarnios vietoje“. Tačiau šis paminėjimas labai nekonkretus. Kaip tik ties šia Radvilų jurizdikos inventoriaus vieta sunku sekti inventorizuotojo mintį, nes stinga tikslesnių orientyrų. Neturime pilininko (horodničiaus) valdų Puškarnioje inventoriaus. Matyti, kad kai kurie sklypai prie Totorių ir Jonušo gatvių buvo ginčytini. Todėl šiandien galime konstatuoti, kad liejykla buvo nuo Totorių gatvės link pilies, maždaug sklypų, 1808 m. pažymėtų 827 numeriu, vietoje. Nuo valdovo arklidžių ją skyrė kelias į pilį. Kaip ir arklidės, liejykla buvo pastatyta valdovo arba pilies žemėje. Šiuos sklypus Radvilos pradėjo savintis vėliau, jau XVIII a., bandydami aprėpti kuo daugiau posesijų ir rinkti mokesčius. Nėra visai aišku, ar liejykla patenka į karmelitų jurizdikos valdą pagal 1601 m. apmatavimą. Kažkokia dalis, matyt, pateko, nes jau XVII a. amatininkai priešinosi karmelitams dėl neteisėtai, jų manymu, renkamų mokesčių (1629 m. byla). Be jokios abejonės, kalviai ir liejikai priklausė prie turtingesnių amatininkų, dalis jų galėjo gyventi karmelitų žemėje. Pats pavadinimas „Puškarnia“ iš pradžių reiškė liejyklą ir prie jos buvusius ją aptarnaujančių amatininkų namus bei daržus, o vėliau šiuo vardu imta vadinti visą teritoriją tarp Neries, Kačergos, Vilniaus gatvės ir pilies. Taigi liejykla atrodo užėmė nemažą plotą, dalis jos amatininkų sklypų glaudėsi arčiau vienuolyno.

 

         Dar vienas įdomus ir visiškai iki šiol nežinomas objektas – karališkasis pastatas palapinėms džiovinti. Jis buvo už vienuolyno, netoli Vilniaus gatvės, greta Vilniaus tijūno dvarelio (maždaug pos. nr. 701–702). Tai greičiausiai buvo karo žygio palapinių saugykla. Šis pastatas paminėtas 1601 m. Vadinasi, jau buvo ir anksčiau, matyt, karaliaus Stepono Batoro laikais, o gal ir dar anksčiau. Tai dar vienas įrodymas, kad teritorija aplink Šv. Jurgio bažnyčią buvo reikalinga pilies ūkiniams pastatams.

 

         Su šiais faktais siejasi viena įdomi jau gana senokai iškelta prielaida apie gynybinį ruožą prie Šv. Jurgio bažnyčios. Hipotezę prieš Antrąjį pasaulinį karą iškėlė M. Moreliovskis[76]. Mūsų ištirti šaltiniai šios hipotezės nei paneigia, nei patvirtina. Nė viename iš tirtų dokumentų gynybiniai įtvirtinimai neminimi. Jau XVI a. už Vilniaus vartų miestiečiai turėjo daržus ir sklypus, Puškarnioje buvo nemažai valstybės elitui priklausančios nuosavybės. Tačiau yra netiesioginių motyvų, kurie vis dėlto verčia įsiklausyti į M. Moreliovskio hipotezę. Tai pirmiausia Šv. Jurgio bažnyčios titulas. Šv. Jurgis – tai riterių ir karių globėjas. Bažnyčia, funduota Švč. Mergelės Marijos Snieginės vardu, ir priklausiusi marijinei vienuolijai – karmelitams, jau XVI a. pirmoje pusėje pakeitė titulą. To pakeitimo priežasčių XVIII a. nebežinojo nė patys karmelitai. Didelė tikimybė, kad gynybinio ruožo čia vis dėlto būta, nes, matyt, teritorijoje aplink vienuolyną buvo sutelkta daug su karo reikalais ir technika susijusių amatininkų ir jų dirbtuvių. Į šią pusę LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas 1544–1545 m. atvėrė šiaurines Žemutinės pilies prieigas, pasistatydamas arklides, vežiminę, kitus ūkinius pilies pastatus, o prie Vilnios įveisdamas naują sodą. Toks valdovo elgesys XVI a. pirmoje pusėje, kai karų ir priešo intervencijos tikimybė dar buvo labai didelė, rodo, kad ties Vilniaus gatve būta kažkokio neišlikusio gynybinio ruožo. Prie jo logiškai dera ir pastatas valdovo palapinėms džiovinti ir saugoti. Ar ne šio pastato likučius fiksavo Kazimieras Kenevičius 1938 m., rašydamas, kad „Ožeškienės 7-oje posesijoje būta bokšto, turėjusio kvadratinį, aukščiau pereinantį į aštuoniakampį planą, likučių“[77]?

 

         Baigiant šį tyrimą, tenka pripažinti, kad jis toli gražu neišsemia teritorijos, vadinamos Puškarnia, problematikos. Šis dabartinio Vilniaus miesto rajonas toks įdomus, kad jam reikėtų skirti žymiai daugiau dėmesio. Reikėtų atlikti atskirų sklypų ir posesijų išsamesnius istorinius tyrimus, susirasti privačius jų savininkų archyvus, įjungiant ir XIX a. medžiagą, kurioje dar gali būti ankstesnių savininkų paminėjimų. Kaip matyti iš mūsų tyrimo, kai kurie savininkai čia valdė dvarelius net po keletą šimtų metų. Ypač svarbi būtų P. Požniako ir M. K. Katilo dvarelių lokalizacija, ji padėtų tiksliau nustatyti liejyklos vietą. Be abejo, tenka apgailestauti, kad šioje teritorijoje po Antrojo pasaulinio karo vyko intensyvus užstatymas be archeologinių tyrimų. Šiandien daug kas negrįžtamai prarasta. Vilniaus Puškarnios tyrimai turėtų būti tęsiami ir tikrai atskleistų dar nemažai mūsų miesto ir visos valstybės istorijai svarbių paslapčių.

 

 

 

Birutė Rūta Vitkauskienė

 

Vilniaus pilies pabūklų liejyklos teritorija, vadinamoji Puškarnia (Puszkarnia):

šaltinių tekstai

 

Santrumpos:

 

LM – Lietuvos Metrika

MAB RS – Mokslų akademijos bibliotekos rankraščių skyrius

AGAD – Archiwum Główne Akt Dawnych

AR – Archiwum Radziwiłłów

 

Matai:

 

Ilgio ir ploto matų vienetai. Linde senosios lenkų kalbos žodynas nepateikia. Kitų žodynų ir enciklopedijų duomenimis[78]:

Morg – ploto matas. Margas. Jį sudaro 3 virvės × 1 virvė, vad. 52 × 3 lygu 156 m × 52 m lygu 8112 kv. metrų arba morg litewski lygus 71,2266 aro; morg dawny polski lygus 59,85 arai. LDK margas lygus 0,71 ha.

Sznur – virvė lygi 10 rykščių, tai sudaro 52 m arba 45 m arba 43,2 m.

Pręt – rykštė, lygi 7,5 uolektims, vad. 7,5 × 0,7 lygu 5,25 m arba 4,22 m. Lietuviška rykštė lygi 10 rykštelių. 300 rykščių kvadrate lygu margas.

łokieć – tai aršinas, 0,7112 m, arba lietuviška uolektis (alkūnė) – apie 60 cm, vad. virvė bus 75 × 0,7 lygu 52 m. Arba 75 × 0,60 lygu 45 m.

 

  

1 priedas

 

Lietuvos Metrikos dokumentai

XVI–XVII a. pirma pusė

 

LM-52, l. 68: [1569  XI 6] Przywiley Marcina Slosarza na dom wolny w Wilnie

 

Zygmunt August.

 

Oznaymuiemy <...> Iż my maiąc baczność na wierne posługi opatrznego Marcina Gohuta służebnika i slosarza naszego które sam przez wiele lat w rzemiesle swoim pilnie okazował y czinił y teraz ustawicznie czynić nie przestawa, Dom iego kamienicą rzeczoną w mieście Wileńskim na ulicy Wileńskiey podle domu Jana Puszkarza z iedne strone a podle domu Kristofa Goltflager z drugą strone lieżący pod prawem miesckim pod władnością y opatrznością z wierchności naszey iako sługę naszego mieć chcemy y od przyimowania gości wszelakich Coronnych y postronnych Księstw y dworów naszych nad to od wszystkich powinności wszelakich podatków tak kapszecznych od szynków różnych iako y od wszelakich inszych dochodów skarbowi naszemu należących którymkolwiek imieniem nazwanych iusz uchwalonych albo ktoreby w tym byli uchwalone wyzwolić wyiąć i bezpłatnie uczynić umisliliśmy iakoż wyzwalamy y od płacenia pożytków z onego domu skarbowi naszemu należących tym listem naszym wolnym cziniemy. Tak iż ten slosarz nasz Marcin Gohut y iego potomkowie i każdy w domu wiżey rzeczonym mieszkaiący żadnych dochodów i pożytków nam z tego domu płacić y gości żadnych do onego domu z urzędu naszego a ni urzędów naszych Dworskich i Ziemskich przyimować nie ma. Dopuszczami też iemu z iego potomki w przerzeczonym domu wolną sprawę wszystkiego kupiectwa i targowania Łokciem y wagą albo wszelkim obyczaiem sprawować y wszelkie Trunki albo picia iako wina miody piwa y inne wszelakie trunki albo szynkowania bez wszelakich podatków przedawać <...>. Działo się i dano w Knyszynie <...>

 

  

LM-53, l. 26v–27: [1569 XI 6] Przywiley Marcina Slosarza na dom wolny Wileński

 

Tas pats raštas, kaip ir LM-52, tik įrašyta kitaip kaimyno pavardė: Christoph Goltslager.

 

(Samalavičius[79]: LM-61, l. 161–163: 1569 XI 6 – o 1579 V – St. Batoro raštas, patvirtinimas Žyg. Augusto duotos privilegijos dėl namo Vilniuje. Tas namas buvo prie Jono Puškoriaus ir Kristupo Goltšliagerio namų. 1589 I 13 M. Kohutas tampa ceigvartu – LM-73, l. 557–558).

 

l. 33: [1570 IX 24] List Walentemu Sybenbirg Platnerzowi na Slosarnią w Wilnie

 

Oznaymuiemy <...> iż my uczciwemu Valentemu Sybenbirg Płatnerzowi y służebnikowi naszemu yżby tym pożyteczniey w posługach naszych postępować mogł budowanie slosarnię nazwaną za miastem Wileńskim nad Rzeką Wilną dacieśmy umislili Iakoż tym listem naszym daiemy y to iemu w rękach iego mieć pozwalamy przez ten list nasz ze wszytkiemi pożytki y dochody cokolwiek s tego to warsztatu slosarnie pomienioney czynić mogą y też za wszystkim prawem, które temu warsztatowi przynależy y co my w niey sami mamy. A on te slosarnią tak opatrować ma iakoby ni w czem nigdy spustoszona nie była y co by się też robot naszych rzemiesłowi iego należących do oney slosarniey dać potrafiło. To on za rozkazaniem naszym robić będzie powinien. A dla lepszego świadectwa pomienionemu Sybenbirg daliśmy ten nasz list ręką naszy podpisany y pieczęcią naszą zapieczętowany. Dan w Warszawie dnia XXIIII Septembra Roku 1570.

 

[Autorės pastaba: gali būti, kad Valentinas iš Septynpilio gavo privilegiją ir pastatus ginklų dirbtuvėms Sereikiškėse.]

 

 

 LM-283, l. 181v–182: [1593 VII 5] List do Pana Podskarbiego Slosarzowi y ceygwartowi Wileńskiemu Marcinowi Kohutowi o jurgielt iego

 

Zygmunt Trzeci z łaski Bożey Król Polski             

 

Wielmożnemu Demetremu Chaleckiemu s Chalcza Podskarbiemu Ziemskiemu y Pisarzowi W. Xa Litewskiego Mohilewskiemu Bierznickiemu Pieskiemu y Wasiliskiemu Staroście, uprzeimie nam miłemu łaskę naszą Królewską Wielmożny uprzeimie nam miły, Dał nam sprawę slosarz y ceygwart Zamku nasze(go) Wileńskiego Marcin Kohuty ieszcze za podskarbstwa wielmożnego Teodora Skumina Woiewody Nowogródskiego winno iurgiełtu niezapłaconego temu puszkarzowi y pomocnikowi iego tak gotowych pieniędzy yako y za sukno sumą kop sto piędziesiąt osm groszy piędziesiąt siedm pieniędzy pięć liczby litewskiey, yakoż y listy Wielmożnego Teodora Skumina Woiewody Nowogródskiego y uprz. W pisane do urodzonego Jarosza Piaseckiego starosty naszego Gieranoińskiego pokładał, któremu uprzeimość nasza z dochodów starostwa naszego Gieranoińskiego zapłatę tey sumy pieniędzy iemu winney ukazali byli za któremi listy yż iego zapłata niedoszła, prosił nas abysmy pomienioną sume pieniędzy onemu skąd ynąd zapłacić rozkazali. We czym my bacząc byń prośbę iego słuszną niechcąc aby on na swym szkodować miał, chcemy to po Uprz. W. mieć abyś pomienionemu Marcinowi Kohutowi tę sume pieniędzy listami Uprz. W. na zapłatę do starosty Gieranoińskiego ukazaną s pożytków starostwa naszego Grodzieńskiego przes listyswoi zapłatę ukazał iakoby go spelna ta suma pieniędzy winna s tamtąd od Wielmożnego Teodora Skumina Woiewody Nowogródskiego Grodzieńskiego y Olitskiego Starosty doszła tak iakobyśmy od pomienionego Marcina Sliosarza więcey o to nabiegania niemieli. Data w Warszawie dnia piątego July A~o 1593 Podpis ręki królewskiey.

 

Jarosz Wołłowicz Pisarz.

 

l. 184–184v: [1593 VII 6] List temuż Slosarzowi Kohutowi do Pana Skumina Woiewody Nowogródskiego o zapłacenie sumy pieniędzy za jurgielt iego s prowentów starostwa Grodzieńskiego

 

(tas pats tekstas).

 

l. 184v: [1593 VII 6] List temuż Kohutowi Slosarzowi do Pana Podskarbiego o ukazanie que~ zapłaty za robotę w pałacach Wileńskich s prowentów starostwa Grodzieńskiego

 

(Anot S. Samalavičiaus, M. Kohutas mirė 1598 m. pab., tai rodo 1599 m. Žygimanto Vazos raštas, kuriuo po M. Kohuto mirties ceigvartu paskiriamas Simonas Diringas arba Geringas, LM-86, l. 23.) Jam 1593 m. duodamas Puškarnioje prie Neries 44 sieksnių ilgio ir 16 sieksnių pločio sklypas – LM-78, l. 221).

  

 

LM-84, l. 306–306v, nr 349: [1599] Na plac pustyj przy zamku wilenskom Martynu Gochmanu (Ochman) konwisaru do zywote

 

Rusinų k.

 

<...> Piotr Nonhart iz pri zamku naszom wilienskom na Puszkarni plac na kotopom pered tym dela i dzwony liwano, wproze lezyti <...> Martina Hochmana mistra konwisara prosil nas togo placu do zywota iego dati, nas to my pozwolilismy...na tom placu i dla meszkania swoiego, i dla peczi?

 

1599 III 19?

 

  

LM-89, l. 342: [1611] Odnowienie Prywileiu Marcinu Ochmanu na pobudowanie Puszkarni na placu zamkowym wilenskim

 

Marcin Ochman, konwisarz i mieszczanin  wilenski, plac na Puszkarni     

 

12 VIII 1611

 

Privilegija sudegė 1611 m. liepos mėn. gaisre.

 

l. 345v: Odnowienie listu zgorzalego Marcinowi Ochmanowi na wolnosc od wszelakich platow

 

15 VIII 1611, konwisarz, dla lania dzial i dzwonow, list zgorzal.

 

Pisano w Wilnie.

 

LM-91, l. 316v–317: [1615 III 12]

 

1615 m. kovo 12 d. Paskyrimas sklypo prie valdovo vežiminės dvaro arklidininkui Simonui Špakovskiui. 1613 m. Vilniaus pilininkas Jonas Vlošekas skyrė Špakovskiui sklypą išdegusioje vietoje šalia valdovo vežiminės, tarp Stanislovo Kailiadirbio namo iš vienos pusės ir mūrinio namo, priklausančio valdovo vežiminei iš kitos. Sklypo dydis: ilgis 35 uolektys (35 × 0,71 m) arba 24,85 m, o plotis 16 uolekčių arba 11,36 m.

 

Confirmatia Szpakowskiemu na Plac w Mieście wileńskim.

 

Oznaymujemy <...> pokładano przed nami imieniem sługi naszego staiennego uczciwego Symona Szpakowskiego list urodzonego Pana Włoszka sekretarza y horodniczego naszego zamku wileńskiego pod datą w Wilnie Dnia szesnastego miesiąca Marca Roku pańskiego 1613 ręku iego podpisany y pieczęczią zapieczętowany, którym urodzony horodniczy nasz placu zamkowego na pogorzelisku w obożni naszey miedzy domem Stanisława Kusznierza z iedney a murem domu wielkiego do obożni naszej należącemu z drugiey strony przyszło łeżącego wzdłuż łokci trzydzieści pięć, a wszerz łokci szesnascie wymierzył y na tem placu dom albo budowanie według potrzeby postawić pozwolił y on <...> (neįskaitomas žodis) samemu żeniey potomkomiego za pewnymi condytyiami i powinnościami do Zamku naszego oddawać powinnemi podał prosząc o nas abyśmy to z władce y łaski naszey królewskiey potwierdzili. My tedy maiac łaskawe baczenie na dawne posługi tego to Symona Szpakowskiego wzwyż mianowany list urodzonego horodniczego naszego, który tu słowo od słowa zawyrażony mieć chcemy, we wszystkich punktach y condytiach iego potwierdzamy y umacniamy, tak iż pomieniony Symon Szpakowski żona y potomkowie iego mianowany plac y z budowaniem <...> (neįskaitoma) dzierżeć, urzywać y na wszelaki pożytek swoy obrocić condytiami iednak w liście horodniczego wyrażonemi. Na co daliśmy ten list nasz z podpisem ręki naszey y pod pieczęcią naszą WXLitt~o. Dan w Warszawie, dnia XII Mca Marca Roku Pańskiego MDCXV <...> Podpis Rąki JKMci

 

Janusz Skumin Tyszkiewicz, pisarz.

 

  

LM-114, l. 179v–180: [1643]

 

1634–1643 m. dviejų tuščių sklypų Puškarnioje paskyrimas kilmingajam Jonui Suzanskiui

 

Vilniaus pilininkas Povilas Podchocimskis, rūpindamasis, kad pilies jurizdikoje nebūtų tuščių sklypų, 1634 m. liepos 23 d. parinko du sklypus, kurių ribos dokumente taip nusakytos, būtent: vieną už pilies vartų einant į Puškarnią, priešais Bajorų kalėjimo bokštą prie Vilnios upės iš dešinės, lygiagrečiai tiltui į Puškarnią, kirtus valdovo malūną miltams pikliuoti aptarnaujančią upės vagos atšaką, kitu šonu plytintį prie kelio į Antakalnį, iš kairės prie pat Vilnios upės; ir kitą sklypą, kurio ilgis 16 sieksnių (sieksnis apie 1,9 m), prie valdovo vežiminės prie kelio, vedančio link Šv. Magdalenos vartų, nuo pilies einant per tiltą, prie iš dešinės pusės Trakų vaivados dvarelio, o iš kairės prie puodžiaus Stanislovo Šimonaičio neseniai pastatyto namo, už kelio prie Jono Tryznos namo, o galu prie vežiminės.

 

Confirmatia szlachetnemu Suzanskiemu dwu placow pustych w Horodnictwie Wilenskim

 

Wladyslaw IV

 

<...> urodzony Pawel Podchocimski Horodniczy i Budowniczy nasz Wilenski miąc sobie od nas conferowane horodnictwo wilenskie ze wszyskimi przynaleznosciami, z domami y placami pustemi, a przywodząc ie iako ku najlepszemu porządkowi y pozytkowi skarbu naszego, niemniej tez postrzegaiąc tego aby place w puscie nie lezaly, dwiemi listami swemi pod datą iednegoz roku 1634 mca Juny 23 dnia dwa place, mianowicie ieden za bramą Zamkową, idąc na Puszkarnią, na przeciwko Wiezy Szlacheckiej, nad rzeką Wilną z prawego boku, poczyna się ten plac rowno z mostem od puszkarni, przez rzekę Mlyna pytlowego naszego, drugim bokiem na Antokole idąc, z lewey strony nad samą rzeką Wilną; drugi zas plac wdluz sazni 16 podle obozni naszey przy drodze do bramy S. Maryey Magdaleny od Zamku idąc przez most, obok prawey strony dworu Wielmoznego Woiewody Trockiego, a z lewego boku podle domu Stanislawa Szymanaycia garncarza, niedawno postawione, przez drogę domu Jana Tryzny, koncem do obozu lezące, szlachetnemu Janowi Suzanowskiemu y malzonce iego Hannie Ambrozeiewiczownie dawszy, w realną zawiodl intromissyę pozwalaiąc przerzeczonym malzonkom na tych placach pustych budowac, murowac y onemi podlug upodobania swego disponowac. <...>potwierdza i poddaje <...> horodnictwu – podatki.

 

1643 II 12 w Warszawie.

 

  

l. 312v–313: [14 XII 1643]

 

Confirmatia Prawa y Possessiey sławetnemu Stanisławowi Gurzynskiemu y małżonce na Dom y Plac w Wilnie na Puszkarni

 

Oznaymuiemy <...> Pokładane są przed nami listy zapisy wieczystey przedaży z Xiąg Horodnictwa Wileńskiego authentice wyięte pierwszy pod datą Roku Pańskiego Tysięc sześć set trzydziestego trzeciego Miesiąca Aprila piętnastego dnia, w którym Uczciwy Jan Klimowicz Mularz y Dorota Lendzieiewna małżonkowie Dom swoy w Wilnie na Puszkarni bokiem iednym od Domu sławetnych Bartłomieia Jakszelewicza, a drugim bokiem od Domu Mikołaia Padysza, tyłem przez gościniec ku domu Wilhelma leżący sławetnym Janowi Kuczewskiemu y Zofiey Obryckiey małżonkom na wieczność przedali y urzędownie postąpili. A drugi list zapis przedaży wieczystey na drugi Dom od sławetnych Thomasza Holubca y Elżbiety Lisiczyney małżonków domu ich tamże na Puszkarni leżącego w pewnych granicach y circumferentiach w liście intromissiynym szlachetnego Jerzego Uzdowskiego Pisarza Horodnictwa Wileńskiego opisanych, abo te domy albo rzeczy ich place w iedno złączone includuiących, których długości po obu bokach prętów ośm y trzy łokcie, przeczyny prętów trzy y pułczwarta łokcia; na sążnie zaś mierząc dłużyna wynosi sążni dwadzieścia ieden, a przeczyna sążni ośm y łokci dwa, sławetnym Stanisławowi Gurzyńskiemu y Zophiey Obryckiey pierwszego małżeństwa Janowey Kuczewskiey, a teraz wtórego małżońce iego służący. I doniesiona nam iest prośba, abyś my takowe listy przedaży wieczystey obu tych domów y placów w iedno złączonych y wymierzonych mocą y powagą naszą Królewską zmocnili y ztwierdzili, takoż ninieyszym listem naszym umacniamy y ztwierdzamy <...> Dan w Wilnie, dnia czternastego Miesiąca Decembra Roku Pańskiego Tysiąc sześć set czterdziestego trzeciego <...> Vladislaus Rex.

 

Frańciszek Isaykowski Referendarz y Pisarz WXL.

 

l. 350: [1644 I 22] Consens sławetnemu Janowi Roli ad cedendum części placu z domkiem na Puszkarni w mieście Wileńskim na osobę Matysa Gierwiatowicza.

 

Oznaymuiemy <...> Maiąc Sławetny Jan Rola y Anna Iwanowna małżonkowie część palcu y domek idąc z Zamku na Puszkarnią wedle mostu nad samą rzeką w mieście naszym Wileńskim leżący do Horodnictwa Wileńskiego przysłuchaiący prawem wiecznym od Stanisława Gabriałowicza y małżonki iego nabyty, wnosił do nas prośbę swą abyś my mu z prawa na tę część placu y Domku służącego zrzec, y one na osobę Matysa Gierwiatowicza, Cieśle y Połoniey Marguszówny małżonków wlać pozwolili, do którey my prośby iako słuszney za Instantią PP. Rad łaskawie się skłoniwszy, a nie mnieyszy na usługi pomienionego Gierwiatowicza Cieśli, które w rzemieśle swym od lat dwudziestu piąciu przy Zamku naszym oddaie, respekt maiąc, chętnieśmy na takowe ustąpienie pozwolili y tym listem naszym pozwalamy. Tak iż gdy Jan Rola y Anna Iwanowna małżonkowie części placu y domku  wyżey mianowanych zrzeką się, y prawo na nie sobie służące na osobę Gierwiatowicza Cieśli y małżonki iego wleią, oni za tym wlewkiem prawa, a tym consensem naszym tak część placu, iakoy domek na się obiąwszy, spokoinie tzrymać y używać wiecznemi czasy, pełnięc z nich zwyczayną  powinność doroczną do Horodnictwa Wileńskiego należącą. <...> Dan w Wilnie Dnia XXII January Roku Pańskiego MDCXLIV <...> Vladislaus Rex.

 

Stanisław Naruszewicz Referendarz y Pisarz.

 

  

l. 504–504v: [1644 III 7] Confirmatia Urodzonemu Jerzemu Uzłowskiemu y małżonce iego na Plac na Puszkarni w Wilnie będący

 

Oznaymuiemy ... Iż urodzeni Jerzy Uzłowski y Bohdanowiczowa małżonkowie Placu w mieście Wileńskim na Puszkarni leżącego pod Jurisdictią Horodnictwa Wileńskiego w pewnym ograniczeniu, to iest końcem iednym do placu szlachetnego Jaroszy Zahorskiego, drugim do drogi przez Puszkarnią idącey, bokiem iednym do Dworu Jurewiczowego, a drugim do placu Wielmożnego Podskarbiego WXL prawem kupnym wieczystym od urodzonego Alexandra Bryndzy nabywszy wnosił do nas przez niektórych PP. Rad y Urzędników naszych Dwornych prośbę, abyśmy prawo iemu służące stwierdzili. My tedy na przyczynę PP. Rad naszych to czyniąc, niemniey na zasługi urodzonego Uzdowskiego nam y Rzplitey oddawane miłościwie respectuiąc list przedażny urodzonego Bryndzy, który tu za wyrażony mieć chcemy, in toto mocą y powagą naszą Królewską ztwierdzamy y approbuiemy. Według którego maią y wolni będą pomienieni małżonkowie ten plac sami spokoynie z dziećmi y potomkami swemi oboiey płci trzymać y używać, wszelakich tam sobie pożytków przymnażać, Conditiom, które w liście urodzonego Pawła Podchocimskiego Horodniczego Wileńskiego urodzonemu Bryndzy dany popisane są, dość czyniąc wiecznemi czasy. <...> Dan w Wilnie Dnia VII Miesiąca Marca Roku Pańskiego MDCXLIV. <...>

 

Vladislaus Rex

 

Stanisław Naruszewicz Referendarz y Pisarz.

 

LM-124, l. 90–90v: [1649 III 3]

 

1649 m. Karalius Jonas Kazimieras skyrė sklypą Puškarnioje Trakų vaivadai Mikalojui Abramovičiui. Sklypo ribos apibrėžtos sekančiai: Puškarnioje, priekine puse prie gatvės, kuri veda link žemaičių seniūno Jonušo Radvilos dvaro, o nugarine puse prie Trakų kašteliono Oginskio dvaro, vienu šonu prie gatvelės vedančios link Pakošos dvarelio, pro Lydos teisėjų Kuncevičių dvarą, o kitu šonu einant link Vilniaus miestelėno Štrunko sodo. Šį sklypą tokiose jo ribose nuo seno turėjo Jonas Breytelis.

 

  

Wielmoznemu woiewodzie Trockiemu plac pusty w Wilnie na Puszkarni z placeniem czynszu do Horodnictwa wilenskiego

 

Jan Kazimierz

 

Oznaymuiemy <...> zasługi Mikołaia Abramowicza na Wornianach woiewody Trockiego Miadziolskiego starosty naszego Nayjasniejszym S pamięci KIchMm Zygmuntowi III Ojcowi y Władysławowi Bratu naszemu, Nam samym y Rzplitey <...> onemu plac pusty w mieście Wileńskim na Puszkarni czołem do ulice, ktora idzie do dwora Wielmożnego Xcia Janusza Radziwiłła Starosty Zmoyckiego, a tyłem do dworu Wielmożnego Oginskiego Casztelana Trockiego, bokiem iednym do Uliczki ku dworowi Pakoszowemu, mimo dwor urodzonych Kuncewiczów sędziow Lidzkich idącej, a drugim bokiem ku ogrodowi Sztrunka mieszczanina wileńskiego tak iako ten plac z dawna w swym położeniu y ograniczeniu był y teraz iest, y iako on niegdy Jan Breytel trzymał, w wolnym szafunku i dispozytiey naszey będący dać y conferowac umyslilismy. <...> na którym placu ma y wolen będzie Wielmożny woiewoda Trocki dwor sobie zbudować, kamienice y sklepy murować <...> podlegaiąc Juridicie Horodnictwa Zamku wileńskiego po złotych dwa anuatim oddaiąc <...>.

 

W Warszawie 1649 III 3.

 

  

LM-129, l. 387–394: [1654 IV 18]

 

Karaliaus Žygimanto Augusto dvaro gydytojo Ruperto Finko namo Vilniuje, Pilies gatvėje ir sodo Vilniaus gatvėje už miesto dokumentai. 1561 m. Rupertas Finkas išgavo Žygimanto Augusto privilegiją, kuri nustatė, kad jo namas Pilies gatvėje, esantis tarp Kijevo vaivados Bazilijaus Konstantinovičiaus ir auksakalio Kristupo Zeligmacherio namų priešais Šv. Jono bažnyčią (pos. nr. ...), bei jo sodas, esantis už miesto vartų, Vilniaus gatvėje už karališkųjų arklidžių netoli upės Vilijos kranto, tarp Georgo Farkanio namo ir Molio gatvės, yra išlaisvinami nuo visokių prievolių bei perkeliami į pilies jurisdikciją. Šią privilegiją 1574 m. patvirtino karalius Henrikas Valua, pridurdamas, kad Rupertas Finkas turi teisę savo name Pilies gatvėje naudotis vandentiekiu, kuris yra į jį nuo seno nuvestas iš miesto šaltinio. 1654 m. šias Ruperto Finko nuosavybės privilegijas Jonui Gizbertui prašant patvirtino karalius Jonas Kazimieras.

 

  

Confirmatio Jurium Nobili Gizbert super hortum Vilnae sittum

 

Significamus <…> coram nobis nomine nobilis Joannis Gizbert incolae vilnensis binas Privilegiorum Literas Pargameneas subscriptionibus manuum Serenissimorum Regum Poloniae Sigismundi Augusti et Henrici nec non sigillis eorum dem pensilibus communitas sanas salvas illae sas omnique suspicionis nota carentes. Et quidem Primas videlicet Srmi Regis Sigismundi Augusti donationem certarum libertatum et immunitatum ac aliarum praerogativarum horti cum domibus et aedificiis extra civitatem Vilnensem ultra stabula Nostra in bivio in Platea Fluvii Vilnensis certis limitibus distincti et siti. Secundas vero Srmi Regis Henrici confirmationem earundem libertatum et immunitatum, cum adiectione novarum, ac ingrossationem prioris privilegii in se continentes. Supplicatumque nobis eiusdem Nobilis Joannis Gizbert praefati horti possessoris nomine ut praememoratas Srmorum Regum Literas privilegiorum authorithate Nostra Regia illi successionibusque illius, ac possessoribus quibus <…>? Eiusdem horti, confirmare et approbare in perpetuum dignaremur, quarum tenor, et quidem secundarum, ingrossationem prioris continentium Literarum, falis est. [Toliau pateikiama karaliaus Henriko privilegija:] Henricus Dei Gratia Rex Poloniae magnus Dux Lituaniae <…> coram nobis nominee eximu~ et eruditi viri Ruperti Fink Arcium et Medicinae Doctoris Serenissimi olim Principis Domini Sigismundi Augusti Regis Poloniae Antecessoris nostri desiteratissimi Medici, literas Pargameneas ab eodem Serenissimo Rege Antecessore Nostro consensus donationem libertatis et immunitatis ac aliarum praerogativarum domus eiusdem Doctoris Ruperti quam Vilnae habet in se continents sanas salvas nullaque in sui parte suspectas, quas ut hic describere, et in novare, ac item ex authoritate Nostra Regia, in ea sortitione novi Principatus Nostri confirmare et approbare dignaremur fuimus diligenter ex petiti ac per Consiliares nostros eiusdem, Officii nostri debite ad moniti Duarum literarum tenor de verbo adverbum sequitur et est talis. [Toliau pateikiama Žygimanto Augusto duota privilegija] Sigismundus Augustus Dei Gratia Rex Poloniae Magnus Dux Lithuaniae <…> Significamus praesentibus literis … quia nos habentes in conspectu singularem erga nos fidem tam in arte medica eximia eruditionem in curandis morbis dexteritatem Egregii Viri Ruperti Fink Philosophiae et Medicinae Doctoris Reginalis Maiestatis Coniugis Nostrae Charissimae medici volentes in eum clementiae et benignitatis Nostrae Regiae testimonia extare Domum illius cum omnibus eius structuris et aedificiis in Civitate nostra Vilnen~ in platea Castrensis e Regione~ templi Divi Joannis inter domum Illtris et Magnifici Basily Constantinowicz Palatini Kiovensi <...> ex una et domum famati Christophori Seligmacher ex altera parte sitam, nec non hortum illius et idem cum domibus et aedificiis omnibus extra Civitatem Vilnensem ultra stabula nostra in bivio in platea fluvii Viliae inter domum Georgii Farkani ab uno, et inter plateam Glinna vocatam ab altero latere situm, a Jurisdictione Civili omni Civitatis nostrae Vilnen~ oneribus publicis muneribus civilibusque ordinariis extra ordinariis seu contributionibus quibus cunque custodiis, datiis nostris civilibusque quocunque nomine laudandis. <...> [Toliau Žygimanto Augusto rašte nustatomos šio namo Pilies gatvėje ir sodo libertacijos bei pavaldumas pilies teisei]. Datum Vilnae feria Quarta ante dominicam Judica proxima Anno Domini Millesimo Quingentessimo Sexagesimo primo Regni Nostri Anno Trigesimo Primo. [Toliau pateikiamas karaliaus Henriko Valua patvirtinimas] Nos itaque, Henricus Dei Gratia Rex et Dux supranominatus considerates petitionem imo et requisitione illam Doctoris memorati Ruperti <…> omnia eorum ingenere iura Privilegia libertates et quasius immunitates ac praerogartivas a Serenissimis Antecessoribus Nostris illis concessus <…> confirmanerimus et item per diploma nostrum approbaverimus <…> per has literas nostras. <…> ut commemorata domus et eius Possessor ipse Doctor Rupertus Fink cum omnibus successoribus dictae domus possessoribus habeant in perpetuum plenam facultatem illius Aquae ductus seu canalis olim iam ab antiquo empti et deducti in domum suam ex publicis Civitatis scaturiginibus (besiveržiantis iš žemės šaltinis) sine (sivisino – leisti) spontaneis Cysternis aquarum ut in futurum quoque semper deferatur aqua pro more in preadictam domum eaq~ sibi utantur fruantur in perpetuum libere et pacifice absque a demptione interceptione aut quouis alio impedimento. Ea enim Aquae communicatio praeter quam quod illi domui de iure antiquitus debetur et civitati nullum detrimentum ad fert: etiam ratione incendiorum frequentium utilis et Reipublicae necessaria videtur. Quo fit ut eo procliniori (procliviori) animo ex clementia nostra eam quoquae Aquae fruitionemin perpetuum illi domui confirmemus et confirmatam omnino sub amissione gratiae nostrae esse velimus. <…> Datum Cracoviae <…> pro faelicissima inauguratione et coronatione nostra die Septima Mensis Aprilis Anno Domini Millesimo Qiungentessimo Septuagessimo Quarto, Henricus Rex Nicolaus Radivil Palatinus Vilnensis MDL Cancellarius Supremus etc. Matias Sawicki Notarius Capitaneus Melnicensis. [1574 IV 7]

 

Toliau – karaliaus Jono Kazimiero duotas patvirtinimas. Tą pačią privilegiją karalius Jonas Kazimieras patvirtino kilmingajam Jonui Gizbertui, 1654 IV 18, Varsaviae.

 

  

 2 priedas

 

Kiškų sodo aprašymas. 1623 m.

AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. X, nr 681, k. 1:

 

(popierius su „Erelio“ vandens ženklu)

 

Opis Ogrodu w Wilnie, który kupiła od Janusza Kiszki wdowa po Januszu Radziwiłłie kasztel. wil. w 1623

 

 Między Kwaterami szczepowymi w poszrodku ulica y dwie uleczki w końcu od wina y od labirintu głogiem oplecionę. Z boku iednego od Folwarku ulica po iedney stronie trześniami sadzona, do plecenia, a po drugiej stronie w iesieni ma być osadzono. Z drugiego boku od Łażny od labirintu ulica, częścią wiśniami, częścią różą, częścią głogiem sadzona aż do plotu ogrodowego, gdzie na kregle weiście uczyniono.

 

  

Pierwsza kwatera z lodownią.

 

W pośrodku tey kwatery lodownia murowana, około lodownie Jabłonowych szczepów 17, a Gruszkowych 4. Śliw węgierskich 19, Płonek 5, między temi szczepami grząd 34. w ramach drzewianych z różnemi włoskimi sałatami, To iest Bulbas americanos grzeda na niej kszak 1. Karczochów grzeda 1, Szparagów grząd 4, Pimpinelli grząd 2, Repontyki grząd 2, Rukulli grzeda 1, Piperati grzed. 1, Peretrunu grzeda 1, Rzezaky grzed. 1, Szpinaki grząd. 3, Malonów grząd 3, Buraki grzeda 1, Herbasztek (arba Herbasitek) grzed. 1, Trybulli grzed. 1, Kopru~ włoskiego grzed. 1, Cebulli włoskiej grzed. 1, Indiky grząd 6, Salaty głowastej grząd 2, Drzewo Sawina na grzedie 1.

  

 

Druga Kwatera z Dołem Figowym

 

W pośrodku tej kwatery dół wielki drzewem zabudowany na kształt wschodu, w nim drzew Figowych 10. A iedenaste s korzenia się puszcza. Orzechowych włoskich drzew trzy. Dzienestrzy? krzak 1. Około tego doła Jablonowych szczepów 5, a sliw węgierskich 5, a insze drzewa ieszcze nie osadzone. Między temi szczepami cztery grzędy w ramach z Indynia?, a bez ram grząd ośm s których z Indynią? grząd 3 z szparakami grzęda 1, z Cykoryą grzęda 1, z nasieniem Cykorynym grzęda 1, a dwie grzędy z rozmaitym salatnym nasieniem.

 

Za temi Kwaterami szczepowymi ulica z winem po obudwu stronach łatami wysoko zapierzona wielkich krzaków winnych w niey 45, a małych 8. W pośrodku tey ulice winney grzęda karczochów. A po koniec ulice winney od labirintu dwa szczepy ieden Jabłonowy, drugi Gruszkowy. Za tą ulicą winną węgle? (wegle?) grzeda czarnej kapusty. A za kapustą przy samym płocie rząd nasadzony Płonek.

  

 

Dokumento vertimas

 

 Sodo Vilniuje, kurį 1623 m. iš Jonušo Kiškos nupirko Vilniaus kašteliono Jonušo Radvilos našlė, aprašymas

 

 

 Tarp stačiakampiuose sklypuose susodintų skiepų yra takas ir du takai [sodo] gale, apipinti vynuogienojų [gyvatvorėmis] ir gudobele [arba erškėtuogėmis] ir sudarančiomis labirintą. Iš vienos pusės nuo dvaro trobesių – takas, iš vieno šono apsodintas trešnėmis, apipynimui, o iš kito šono rudenį turės būti pasodintos [trešnės?]. Iš kitos pusės nuo pirties iki labirinto veda takas, apsodintas iš dalies vyšniomis, iš dalies rožėmis, iš dalies gudobelėmis net iki pat sodo tvoros, kur įrengti besisukantys varteliai.

 

Pirmas sklypas su ledaine

 

To sklypo viduryje [stovi] mūrinė ledainė, greta jos 17 obelų skiepų [pasodinta], o kriaušių skiepų 4. Vengriškų slyvų 19, laukinukų [skiepijimui] 5, o tarp tų skiepų 34 lysvės, įrėmintos mediniais rėmais, apsodintos įvairiomis itališkomis salotomis, tai yra bulvėmis (Bulbas americanos) – viena lysvė, joje auga 1 krūmas, artišokais – viena lysvė, šparagais – keturios lysvės, anyžiais (Pimpinella) – dvi lysvės, repontyka (?) – dvi lysvės, garstyčiomis (rukulla) – trys lysvės, burokais – viena lysvė, herbasztek (?) – viena lysvė, petražolėmis – viena lysvė, pankoliais (itališkais krapais) – viena lysvė, itališkais svogūnais – viena lysvė, indigažole – šešios lysvės, gūžinėmis salotomis – dvi lysvės, kukmedžio krūmas – vienoje lysvėje.

 

Kitas sklypas su figų šiltlysve

 

Šio sklypo viduryje didelė šiltlysvė, pastatyta iš medžio, laiptų [arba terasų] pavidalo, joje 10 figmedžių. O vienuoliktasis jau dygsta iš šaknies. Itališkų riešutmedžių trys. Dzienestry (?) vienas krūmas. Prie šios šiltlysvės 5 obelų skiepai, o vengriškųjų slyvų 5, o kiti medžiai dar nepasodinti. Tarp tų skiepų keturios lysvės rėmuose iš Indynia (?), o 8 lysvės – be rėmų, iš kurių su Indynia (?) trys lysvės, su šparagais – viena lysvė, su cikorija – viena lysvė, su cikorijos sėklomis – viena lysvė, o dvi lysvės su įvairiomis salotų sėklomis.

 

Už tų sklypų su sodinukais takas apsodintas vynuogienojais iš abiejų pusių, pakeltais aukštai ant grebėstų, didelių vynuogienojų krūmų 45, o mažų – 8. To vynuogių tako viduryje artišokų lysvė. O šio vynuogių tako gale prie labirinto du skiepai – vienas obels, kitas kriaušės. Už to vynuogių tako siaura juodųjų kopūstų lysvė. O už tų kopūstų prie pačios tvoros pasodinta eilė laukinukų.

 

  

3 priedas

 

Karmelitų prie Šv. Jurgio bažnyčios jurizdikos ribų aprašymai

 

1514–1738

 

MAB RS, f. 273, b. 3383

 

Dokumentų rinkinys apie Šv. Jurgio bažnyčios teritoriją ir Puškarnią

 

XVI–XVIII a.

 

  

[l. 5–10]

 

Wypis z xiąg Trybunału Głównego WXL spraw wieczystych w Wilnie expedyowany.

 

Roku Tysiąc Siedmsetnego Trzydziestego Osmego miesiąca Julij czwartego Dnia.

 

Przed nami sędziami na Trybunał Główny w Wielkim Xięstwie Litewskim z woiewództw Ziem y Powiatów na rok terażniejszy 1738 obranemi <...> podano <...> list Komisarski rozgraniczaiący Im Pana Bogusława M?ąszkowskiego stolnika wiślickiego, Ekonoma i Komisarza Juryzdyki Wileńskiej JO Xięcia Imci Radziwiłła Koniuszego WXL~, nomine w Bogu przewielebnego Xiędza Elizeusza Podreza Przeora y Całego Conwentu wileńskiego ... temuż konwentowi służący y należący (wpisać do Xiąg Trybunalskich) <...> 1732 za przybyciem do Wilna JO Xięcia Pana Michała Radziwiłła koniuszego WXL <...> w Bogu wielebny Alexy Tuszkowski przeor <...> i wszystci karmelici <...> przy kość. S. Jerzego na Puszkarni... suplikowali <...> iż place funduszowe in hoc turbido passu oyczyzny zabrane <...>. Gruntu na Puszkarni circum circa koło klasztoru i Cmętarza ab antiquo Funduszowego wymierzono morgów 7, prętów 20 i łokci 5, oraz Przywilej konfirmacyjny ... Zygmunta III,... protestacja urzędowa pod czas Moskiewskiej Inkursyi o zabraniu Praw, przywileiów autentycznych sub actu 1687 I 20, – na których gruntach od niemałego wieku Jurzyzdyczanie mieszkali pod władzą konwentu, będąc, woyta, pisarza i sądy juryzdyczanie mieli, przyznianie przyjmowali. <...> Więc ... X. Imć Radziwiłł <...> dla uczynienia pomiary morgów 7 prętów 20 i łokci 5 <...> i Mąszkowski ... pomiarę uczynił: Numero primo Odolidowszczyzna [minima Žyg. Senojo 1514 m. privilegijoje: “... in primis in eisdem monte iuxta Monasterium usque ad later officinas Episcopales locum sive spatium Odolidowszczyzna nuncupatum pro construendis quattor aut pluvibus domibus in quibus conserntimus domus ac ~ larqimur~? (neįšsk. žodis) per presentes quattor tabernas tenedas cum propinationibus cervisiae medonis, vini sublimati et aliorum potagierum censumq~ et alias utilitates ex iisdes Tabernis absq~ cujus vis impedimento (...?) Monateris ac Conventus supra dicto <...>] która leży iednym bokiem do klasztoru y Cmętarza, drugim bokiem do kościoła Zamkowego katedralnego pod tytułem S. Stanisława, iednym końcem do pałacu JO X~Imci Bogusławskiego Pustego ku Rzece Wilii a drugim końcem do miasta idąc ku Tatarskiej Bramie zaczowszy mierzyć od Domu klasztornego, który stoi na fundamencie muru który idzie circum circa w koło klasztoru y Cmętarza, a że w tym miejscu upadł mur za miast fundamentu pod Dom obrociwszy iest wystawiony budyneczek, w którym mieszka Boniecki, od którego Domu węgła ku Zamkowi równo z gościńcem ciągnąc, który idzie z Zamku przez Puszkarnią mimo pałacu Iaśnie Oświeconego (toliau – JO) Xięcia Imci Bogusławskiego ku przewozowi na Sznipiszki będącemu ku Zamkowemu kościołowi do zakopanego słupa nad rowkiem w końcu Ogrodów w tej mierze zostaiących nie przechodząc owej przerzeczonej drogi wyciągneło się sznurów dwa i prętów cztery, z każdej sztuki Odoledowszczyzny końcem leżącej ku pałacowi JO Xięcia Imci Bogusławskiego nad Rzeką Wilią będące a zaś szyrzyzny (platumos) od muru klasztornego przez Dom Imci Pana Podereckiego na tej Jurydyce dworek maiącego, który Taragium placi temuż klasztorowi, ciągnąc ku temuż wkopanemu słupku wyciągneło się sznur ieden y prętów siedm, tandem że ten szmatek iest ostro rogowy, a dla zrozumienia miary czynionej w kwadrat złożywszy wpuł poprzeczna miara wynosi z owego iednego sznuru y prętów siedmiu wszystkiego prętów osm łokci trzy, puł y ćwierć, tedy tej przerzeczonej pomiary uczyni in summa prętów 20 od tego wkopanego słupka wdłuż od Pałacu JO Xięcia Imci Bogusławskiego idąc ku Bramie Tatarskiej mijając fortę przeciwko nadaremnie wkopanego krzyża Jezuickiego y przeciwko Dworku Im Pana Pozniaka drugi wkopaliśmy słupek wyciągnąwszy spacium sznur ieden dłużyny a zaś szyrzyny od kaplicy Pana Jezusa Ukrzyżowanego per modum forty na Cmętarz będącego od samego muru ku temu słupowi (l. 7) odmierzyło się sznur ieden y prętów cztery tey tedy miary uczyni prętów 14, od tego wkopanego słupa naprzeciwko przerzeczonych mieysc to iest nadaremnego wkopanego krzyża Jezuickiego Dworku Im Pana Pozniaka idąc drożką alboliteż zaułkiem zastawionym na drożce od Tatarskiej Bramy ku Zamkowi tąż drożką ku Tatarskiej Bramie wyciągneło się dłużyni do słupa przez mnie komissarza wkopanego pod ostrokołem IM Pana Mikołaja Petrusewicza czesznika Wileńskiego na tymże zaułku wposzrodku zaułku, który był ab antiquo poprzeczny zaułek z Juryzdyki do teyże poprzecznej  drożki zahułku, (pabraukta dokumente) który to zaułek zagrodził ostrokołem Im Pan Petrusewicz Czesznik Wileński (yra Fiurstenhofo plane!), przyjmuiąc większy Dziedziniec, na którym to Zahułku postawił mieszkanie piekarniane rozpostrzeniwszy Podworze iuż pod sam dom podemknowszy się Biwoyniowey wdowy na teyże Juryzdyce mieszkaiącej, i tym zaułkiem przerzeczonym do tego zabudowanego zaułku wyciągnęło się sznur ieden i prętów dwa y puł, a szerzyny od muru cmętarza przez Dom Józefowey Juryzdyki aż pod Dwór wpuł przerzeczonego zaułku Im Pana Pozniaka namierzyło się sznur ieden i prętów trzy, także naprzeciw Domu Piotra Juryzdyczanina do tego Klasztoru należącego, odmierzywszy od muru cmętarza przeze mnie Komissarza iest wkopany słup, od którego słupa szerzyny, ażeby równa pomiara była w szyrzyznie iak przez Dom przerzeczonej Józefowej od cmętarza aż przez dwór Im Pana Pozniaka tym sposobem od tego słupa przez Dwór Im Pana Petrusewicza, a tym zabudowanym zaułkiem wyciągnęło się sznur ieden y prętów trzy szyrokości z tych wszystkich ciągnionych na iednym sznurze miary po kilka kroć razy sznurem dla skutecznej wiadomości bez żadnej omyłki tak z poczynionych znaków tak też y w zniesieniu prętów uczyni prętów 15 łokci trzy y ćwierci pułtorey. Summa tej sztuki Odolidowszczyzny znalazło się zaczętej wymiary prętów czterdzieście dziewięć, łokci trzy, ćwierci pułtorej, to uczyni morg ieden, prętów 19, łokci trzy ćwierci pułtorey. A ponieważ nie dostaie do dawniejszej pomiary Odolidowszczyzny do morgów dwuch y prętów 12 prętów 13 bez łokci trzech, ćwierci puł salve do dochodzenia u ImXży Jezuitów Placu, który z dawnych czasów do tey Juryzdyki należęcy y Im Pana Petrusewicza Dworku zachowawszy znajdować się będzie in toto tey sztuki morgów dwa y prętów 12, to iest z placem Im Xęży Jezuitów y Dworkiem Im Pana Petrusewicza. Numero secundo drugiej sztuki Puszkarni od owego słupa wkopanego przed Domem Piotra Juryzdyczanina klasztornego gdzie się zakończyła pomiara sztuki pierwszej Odolidowszczyzny, ciągnąc ku Tatarskiej Bramie ku miastu, ku wkopanemu przeze mnie komissarza (: naprzeciwko tego zakończonego Odolidowszczyzny słupka:) słupku przy Drodze, która idzie od Tatarskiej Bramy do Zamku przez Juryzdykę Im Xięży karmelitów tegoż funduszu pod sam parkan Im Pana Petrusewicza Dworku zostawuiąc Dworek po prawej ręce przy tej drodze przerzeczonego wkopanego słupku wyciągnęło się sznur ieden od którego słupka idąc w poprzeg tych placów JO Xcia Imci Koniuszego WLitt~ Fundatora przerzeczonego kościoła Swiętego Jerzego po lewey ręce zostawuiąc Tatarską Bramę y Wileńską także złotnika y Chorążego Trybunalskiego Juryzdyczaninów JO Xcia Imci Fundatora y Dobrodzieja przerzeczonego kościoła Swiętego Jerzego, a po prawej ręce kościół tegoż funduszu Swiętego Jerzego od Dworku Im Pana Petrusewicza ku Łukiszkom Dominikańskim, aż pod sam gościniec, którendy idzie z Wileńskiej Bramy Wielkiej dawny na Przewóz Snipiski, wyciągnęło się sznurów trzy, a za kożdym sznurem przeze mnie komissarza iest wkopany słupek, uczyni słupków trzy, z tym co y przy tym wielkim gościńcu, od którego słupka ciągnąc tymże gościńcem ku Snipiszkom, to iest od Wileńskiej Bramy ku Rzece Wiliey tymże gościńcem idąc aż po węgieł stayni ostatni WIm Pana Kmrza~ Ukolskiego Ciwuna y Podwoiewodzego Wstwa Trockiego, która staynia na tych placach ze wszystkiemi ogrodami stoi absq scitu et scientia tak JO Xcia Imci Koniuszego WXLitt~o pryncypała mego iako y Im Xży karmelitów postawiona iest a dla wiadomości pomiary iest wkopany słupek, odbieraiąc te ogrody y staynią, przy tym też gościńcu przy starym parkanie WJm Pana Ukolskiego iakże dawniej w szczupłości Im Pana Ukolskiego plac miał wyciągnęło się sznurów dwa tey tedy pomiary, wszyrz sznurów dwa, a wzdłuż sznurów trzy, uczyni morgów dwa, a zaś cum exceptione lipek, ponieważ do łaskawey klemencyi JO Xcia Imci Fundatora zostawiszy, w których lipkach znajduie się sznurów dwa id est prętów 20, które to tych odrzuciwszy tylko z tej sztuki drugiej co miało się odmierzyć morgów 4 to iest  prętów 120, to teraz z lipkami odmierzyło się morgów dwa, w których weszło prętów 60, a wyiąwszy lipki tylko morg ieden y prętów 10, w której pomierze znajduie się prętów 40, tylko to iest morg ieden y prętów 10. Numero tertio. Trzecia sztuka Puszkarni, która leży iednym bokiem do kościoła do Cmętarza do klasztoru, a drugim bokiem do Dworu W Im Ukolskiego Ciwuna y Podwoiewodziego Trockiego, także do Dworku W Im Antoniego Woyny Pisarza WXLitt~o kanonika wileńskiego iednym końcem leży ku drodze ku Dworku W Im Pana Tyzenhauza Podkomorzego wileńskiego, którą drogą idąc od Zamkowego kościoła S. Staniaława katedralnego do przewozu na Snipiski rozgranicza, a drugim końcem ku Bramie Wileńskiej (: hoc notandum że iest vestigium z dawniejszej pomiary, iż pod klasztorem naprzeciwko kościoła siedzieli mieszczanie Im Xięży karmelitów tandem od tych mieszczan niegabaiąc ich placów wymierzono ab antiquo morg ieden y prętów osm y pułłokcia. Ja tedy inkłudowawszy y te place (l. 8v) ciągnąc do Dworu Wielmożnego Im Pana Tyzenhauza Podkomorzego Wileńskiego, to iest do poprzecznej drogi ku Wileńskiej Bramie po Zamurzu klasztornym wyciągnęło się dłużyny sznurów cztery gdzie iest dla wiadomości skutecznej pomiary i słupek przeze mnie wkopany, szyrzyny z iednego końca od muru klasztornego pod Parkan Dworku Iaśnie Wielmożnego Imci Pana Sołohuba Podskarbiego WXLitt~o równo z drogą idąc po prawej stronie zostawiwszy Dworek W Imci PanaTyzenhauza Podkomorzego Wileńskiego ku słupkowi pod parkanem przerzeczonego Dworku Jaśnie W Imci Pana Podskarbiego WXLitt~o wkopanego sznur ieden, a od którego słupa przy drodze wkopanego przy węgłe Jaśnie W Imci Pana Podskarbiego WXLitt~o idąc w górę po zaparkanie wyciągnąwszy sznur ieden przy samym że węgłe tegoż parkanu wkopałem słupek, tandem że ten Dworek iest w Widłach placów przeze mnie komisarza odmierzonych Im Xży Karmelitów tegoż funduszu, więc tedy poprzeczną miarą mierząc od muru klasztornego ten sznur opuściwszy mimo drogi a słupka w Widłach wkopanego ciągnąc wpoprzeg tey trzeciej sztuki Puszkarni znaczną wiedzą? mimo Parkan Jaśnie W Im Pana Sołłohuba Podskarbiego WXLitt~o rzucaiąc w prawo przerzeczony Dworek ku Dworku Wimci Xza Antoniego Woyny Pisarza WXLitt~o Kanonika Wileńskiego aż pod sam parkan do słupka przeze mnie wkopanego sznur ieden i prętów ośm, także od wrot klasztornych ciągnąc w poprzeg tey sztuki trzeciej ku Dworkowi W Im Xdza Antoniego Woyny Pisarza WXLitt~o Kanonika Wileńskiego do słupka przeze mnie wkopanego pod samym parkanem tegoż przerzeczonego Dworku wyciągnęło się sznur ieden y prętów ośm także od wrot czy Bramy Cmętarza ciągnąc poprzeg tey sztuki ku Dworku Wim Pana Ukolskiego Podwoiewodziego Trockiego do słupka przeze mnie wkopanego równo z węgłem budynku kuchennego minowszy parkan, który stoi na przyiętym gruncie do tey pomiary należącym W Im Pana Ukolskiego Podwoiewodziego Trockiego wyciągnęło się sznur ieden i prętów ośm. Tey tedy trzeciej sztuki Puszkarni razy kilka dla spenetrowania skutecznej wiadomości w mierze ciągnionej z pomiary znalazło się morgów dwa y prętów cztery. Summa wszystkich trzech sztuk circa circum będących około klasztoru y Cmętarza inkłuduiąc naprzykład dla obiaśnienia lepszego Im Xzy Jezuitom co to znak zostawili inkłuduiąc dworek Im Pana Petrusewicza includendo lipki, na którym Placu lipek ogrody y stainia stoi W Im Pana Ukolskiego Ciwuna i Podwoiewodziego Wojewódstwa Trockiego includendo także co stoi Parkan tegoż W Im Pana Podwoiewodziego Trockiego uczyniło by morgów sześć i prętów szesnaście, to tylko nie dostawało by tego Placu co przy Chorążym Trybunalskim leży, z którego mogło by się znależć morg ieden y prętów cztery, bo tzeż tak wiele nie dostaie, a zaś excludendo znak Jezuicki y Plac Im Pana Petrusewicza w Odolidowszczyznie nie dostaie prętów trzynaście bez łokci trzech y pułświerci, o które certować? dochodzić? z ImXdzą~ Jezuitami y Im Panem Petrusewiczem Czesznikiem Woiewództwa Wileńskiego, także w drugiej i trzeciej sztuce excludendo lipki nie dostaie do dawniejszej pomiary morgu iednego i prętów 24, choć to iuż weszło w pomiarę y te place gdzie mieszczanie klasztorne siedzieli, Summa tedy co własnie teraz przeze mnie komissarza Bogusława Mąszkowskiego (albo Nąszkowszkiego) stolnika Wislickiego z rozkazu y daney plenipotencyi od Jażnie Wielmożnego Oxcia Imci Pana Radziwiłła Koniuszego WXLitt~o Starosty Przemyskiego Pana y Dobrodzieja mego odmierzyło się tych trzech sztuk wkoło tych morgów pięc y prętów trzy bez łokci trzech puł i ćwierć. A ponieważ nieiakieś duvium? aubium? przyszło mi na pamięc z wyczytanej pomiary dawniejszej Odolidowszczyzny, która pomiara iaksię w sobie ma tak opisana własne iest w te słowa: Naprzod Odolidowszczyzna, która leży bokiem do staien, a drugim bokiem do Puszkarni iednym końcem do Stelmacha do Cmętarza, drugim końcem do Drogi do Ciwuńskiego placu, na którym mur stoi królewski, w którym namioty chowano wyciągnęło się dłużyny sznurów cztery tey Odolidowszczyzny morgów dwa y prętów12. Takowy tedy pomiary nie praktykowałem, a żeby sznurów dwa wyciągnąwszy dłużyny mogło uczynić więcej morgu to iest morg ieden i prętów sześć, ale tylko z miary Ratusznej iako też i różnej notaty pomierczych i komorników, znalazszy miarę opisaną trzy  sznury wzdłuż a ieden w poprzeg wyciągnąwszy czyni morg ieden, to iest prętów 30, a w każdym sznurze Prętów 10, a każdy pręt ma w sobie łokcia pułosma, to uczyni morg łokci 225; takoważ tedy przeze mnie odmierzyło się nie gabaiąc? Znaku Jezuickiego y Dworku Im Pana Petrusewicza, tylko lipki inkludowawszy, in Summa morgów 5 prętów 3 bez łokci trzech ćwierci i puł, z tym szmatkiem, co parkanem przyioł W Im Pan Ukolski Podwoiewodzi Trocki <...>

 

  

Dokumento vertimas.

 

Išrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo amžinųjų aktų knygos, padarytas Vilniuje

 

1738 m. liepos 4 d.

 

Mums LDK Tribunolo teisėjams, išrinktiems 1738 m., pateiktas komisoriškas sklypų ribas nustatantis raštas, sudarytas Vyšlico stalininko, Jo malonybės LDK arklidininko kunigaikščio Radvilos[80] jurizdikos ekonomo ir komisoriaus pono Boguslovo Monškovskio, skirtas Vilniaus karmelitų vienuolyno viršininkui kunigui Eliziejui Podrezui, pateikusiam 1732 m. į Vilnių atvykusio Jo malonybės LDK arklidininko kunigaikščio Radvilos ir Viešpačiui malonaus prioro Aleksijaus Tuškovskio ir visų vienuolių karmelitų prašymą, kad fundušiniai sklypai neramiais laikais buvo tėvynės naudai konfiskuoti <...> sklypai Puškarnioje aplinkui vienuolyną ir kapines, nuo seno laikyti fundušiniais, sudaro 7 margus 20 rykščių ir 5 uolektis, taip pat karaliaus Zigmanto III patvirtinančią privilegiją <...>, protestą dėl maskvėnų invazijos metu atimtų teisių (arba teisinių dokumentų), autentiškos privilegijos pagal 1687 m. sausio 20 d. nuorašą, nes šiuose sklypuose nuo seno vienuolyno valdomi jurizdikos gyventojai gyveno, turėjo savo vaitą, raštininką ir teismus, buvo pripažinti. <...> Tad Jo malonybė kunigaikštis Radvila <...> siekdamas atmatuoti tą 7 margų 20 rykščių ir 5 uolekčių sklypą, bei Monškovskis atliko apmatavimus:

 

Pirmas. Odolidovščyzna[81], kuri vienu šonu ribojasi su vienuolynu ir kapinėmis, kitu šonu su pilies katedrine Šv. Stanislovo titulo bažnyčia, vienu galu siekia tuščius Jo malonybės kunigaikščio vadinamuosius Boguslovo [prisimenant Boguslovą Radvilą, 1620–1669] rūmus prie upės Vilijos, o kitu galu einant į miestą prie Totorių vartų, pradėjus matuoti nuo vienuolyno namo, kuris pastatytas ant pamatų, juosiančių aplinkui visą vienuolyną ir kapines, o kadangi šioje vietoje mūras sugriuvo, yra pastatytas pastatukas, kuriame gyvena Bonieckis, tad nuo šio namo kampo iki pilies tiesiant lygiai pagal kelią (vieškelį), kuris eina nuo pilies per Puškarnią pro Jo malonybės kunigaikščio vadinamuosius Boguslovo rūmus link perkėlos į Šnipiškes ir link pilies bažnyčios, kur ties grioviu sodų pabaigoje, įeinančių į to sklypo ribas, įkastas stulpelis, vadinasi, nekirtus minėto kelio susidarė du šniūrai ir keturios rykštės; kitas šonas to Odolidovščyznos sklypo, galu siekiąs Jo malonybės kunigaikščio vadinamuosius Boguslovo rūmus ties upe Vilija, o plačiąja puse nuo vienuolyno mūro pro pono Podereckio namą, kurį turi toje jurizdikoje ir moka vienuolynui mokestį vadinamąjį terragium [žemės mokestis], tiesiant link to paties įkasto stulpelio susidarė vienas šniūras ir septynios rykštės; pagaliau ši sklypo dalis yra smailiagalė, ir kad suprastume matavimą sudarius kvadratą pusė skersinio sudaro nuo to vieno šniūro ir septynių rykščių viso aštuonias rykštes ir tris uolektis, pusę ir ketvirtį, tad to minėto ilgio susidaro suma 20 rykščių nuo to įkasto stulpelio išilgai Jo malonybės kunigaikščio Boguslovo rūmų einant link Totorių vartų ir praėjus vartus ties veltui įkastu jėzuitų kryžiumi ir priešais Jo malonybės pono Pozniako dvarelį kitą stulpelį įkasėme, nutiesdami erdvėje (spatium) vieną šniūrą ilgumos, o platumos nuo Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčios per ilgį vartų į kapines iki pat mūro link to stulpelio susidarė vienas šniūras ir keturios rykštės arba to ilgio yra 14 rykščių, nuo to įkasto stulpelio priešais minėtas vietas, t. y. veltui įkasto jėzuitų kryžiaus ir Jo malonybės pono Pozniako dvarelio, eidami keliuku arba skersgatviu nuo Totorių vartų link pilies, tuo keleliu link Totorių vartų nusitiesė ilgumos iki mano kaip komisoriaus įkasto stulpo ties medine Jo malonybės pono Petrusevičiaus, Vilniaus taurininko, tvora tame pačiame skersgatvyje viduryje to skersgatvio, kuris nuo seno ėjo skersai nuo jurizdikos iki to paties skerso kelelio (skersgatvio) ir kurį skersgatvį Jo malonybė ponas Petrusevičius, Vilniaus taurininkas, tvora pertvėrė, sudarydamas didesnį kiemą, kur prie to skersgatvio pastatė kepyklos pastatą, praplėsdamas kiemą iki pat Bivainienės, toje pačioje jurizdikoje gyvenančios, namo, tad tuo minėtu skersgatviu ir to pertverto skersgatvio susidarė vienas šniūras ir dvi su puse rykštės ilgumos, o platumos – nuo kapinių mūro pro Juozapienės, šios jurizdikos gyventojos namą net iki dvaro pusėn minėto skersgatvio Jo malonybės pono Pozniako susidarė vienas šniūras ir trys rykštės, taip pat priešais Petro, šios jurizdikos gyventojo namą, priklausantį tam vienuolynui, atmatavus nuo kapinių mūro, kur aš kaip komisorius stulpą įkasiau, nuo to stulpo platumos, kad būtų lygus matas su nuotoliu tarp minėto Juozapienės namo nuo kapinių net pro Jo malonybės pono Pozniako dvarelį, tuo būdu nuo to stulpo pro Jo malonybės pono Petrusevičiaus dvarą, o tuo pertvertu skersgatviu nusitiesė vienas šniūras ir trys rykštės platumos, iš tų visų matų, matuojant vienu šniūru keletą kartų, kad nesusidarytų klaida ir atsižvelgiant į žymenis bei žymint rykštėmis susidarė 15 rykščių bei trys du ketvirčiai uolekties. Suma šio Odolidovščyznos sklypo ribų sudaro 49 rykštes tris uolektis su dviem ketvirčiais, kas lygu vienam margui 19 rykščių su trim ketvirčiais. O kadangi trūksta iki senesnio Odolidovščyznos sklypo ploto, kuris buvo dviejų margų ir 12 rykščių dydžio, dar 13 rykščių be trijų uolekčių su puse ketvirčio, nesiekiant kunigų jėzuitų sklypo, kuris nuo seno tai jurizdikai priklausė, ir Jo malonybės pono Petrusevičiaus dvarelio, tai viską kartu paėmus turi būti to sklypo plotas du margai ir 12 rykščių, t. y. kartu su kunigų jėzuitų sklypu ir Petrusevičiaus dvareliu. Antras. Antrasis Puškarnios sklypas nuo to stulpo, įkasto priešais Petro, vienuolyno jurizdikos gyventojo namą, ten kur užsibaigė pirmojo Odolidovščyznos sklypo matavimas, tiesiant link Totorių vartų miesto link, prie mano kaip komisoriaus įkasto stulpo (priešais tą Odolidovščyznos ribą žymintį stulpą), prie kelio, kuris veda nuo Totorių vartų link pilies per karmelitų jurizdiką jiems fundacijos pagrindu paskirtą, prie pat stiprios Jo malonybės pono Petrusevičiaus dvarelio tvoros (parkan), paliekant šį dvarelį po dešinei, pagal tą kelią iki minėto įkasto stulpo susidarė vienas šniūras, nuo šio stulpo einant skersai tų Jo malonybės pono LDK arklidininko, minėtos Šv. Jurgio bažnyčios fundatoriaus [Udalriko Radvilos] sklypų, paliekant po kairę Totorių ir Vilniaus vartus bei auksakalio ir Tribunolo vėliavininko, Jo malonybės kunigaikščio, minėtos Šv. Jurgio bažnyčios fundatoriaus ir geradario jurizdikos gyventojus, o dešinėje tos pačios fundacijos Šv. Jurgio bažnyčią, nuo Jo malonybės pono Petrusevičiaus dvarelio link Dominikonų Lukiškėse, net iki pat vieškelio, kuris veda nuo Vilniaus didžiųjų vartų į senąją perkėlą į Šnipiškes, susidarė trys šniūrai, o po kiekvieno šniūro aš, komisorius, įkasiau po stulpelį, viso trys stulpeliai, kartu su tuo, kad tuo dideliu vieškeliu tiesiant link Šnipiškių, t. y. nuo Vilniaus vartų link upės Vilijos tuo vieškeliu einat net iki paskutinio Jo malonybės pono Kazimiero Ukolskio, tijūno ir Trakų pavaivadžio[82] arklidžių kampo, nes tos arklidės šiuose sklypuose su visais jas supančiais daržais pastatytos be Jo malonybės kunigaikščio LDK arklidininko ir mano pono bei kunigų karmelitų sutikimo ir žinios, tad ties tuo kampu matavimo žiniai yra įkastas stulpelis, atskiriant tuos daržus ir tas arklides, prie to paties vieškelio ties sena Jo malonybės pono Ukolskio tvora taip, kaip seniau pono Ukolskio sklypo ribos buvo, matuojant nusitiesė du šniūrai – skersai du šniūrai, o išilgai trys, viso susidaro du margai, o kadangi teko liepas aplenkti, nes jos liko Jo malonybės kunigaikščio fundatoriaus malonei, o šioje liepų giraitėje susidaro du šniūrai, kas yra 20 rykščių, tad juos atėmus, šio antrojo sklypo plotas, kuris buvo 4 margai arba120 rykščių, tai dabar yra du margai, o atėmus liepas, kurios sudarė 60 rykščių, liko vienas margas ir 10 rykščių, kas sudaro 40 rykščių, tai yra vienas margas ir 10 rykščių. Trečias. Trečiasis Puškarnios sklypas, kuris vienu šonu siekia bažnyčią ir kapines,o kitu šonu iki Jo malonybės Ukolskio, tijūno ir Trakų pavaivadžio dvarelio, taip pat iki Jo malonybės Antano Vainos LDK raštininko ir Vilniaus kanauninko dvarelio, vienu galu remiasi į kelią, vedantį Jo malonybės pono Tyzenhauzo Vilniaus pakamarės dvarelio link, o tuo keliu einant nuo pilies Šv. Stanislovo katedrinės bažnyčios į Šnipiškių perkėlą ir čia yra to sklypo riba, o kitu galu į Vilniaus vartus (čia pastebėtina, kad yra pėdsakas (vestigium) to senesnio matavimo, nes prie vienuolyno priešais bažnyčią gyveno karmelitų jurizdikos miestiečiai), pagaliau nuo tų miestiečių jų sklypų neliečiant atmatuota nuo seno vienas margas 5 rykštės ir pusė uolekties. Aš tuomet įjungęs ir tuos sklypus, tiesdamas iki dauggalio Jo malonybės pono Vilniaus pakamarės Tyzenhauzo dvaro, t. y. iki skersinio kelio vedančio Vilniaus vartų link pagal vienuolyno mūrinį aptvarą (po Zamurzu klasztornym), atmatavau ilgio keturis šniūrus ir įkasiau dėl tikrumo stulpelį, o plotį matavau nuo vienuolyno mūrinio aptvaro vieno galo iki Jo malonybės dauggalio pono Solohubo, LDK žemės iždininko[83] dvaro medinės tvoros (parkan), einant lygiai pagal kelią, iš dešinės palikus Jo malonybės pono Tyzenhauzo, Vilniaus pakamarės dvarą link stulpelio ties minėto Jo malonybės pono LDK žemės iždininko dvaro tvora įkasto, susidarė vienas šniūras, o nuo stulpo, įkasto prie kelio ties Jo malonybės pono LDK iždininko dvaro kampu, einant į kalną pagal užpakalinę tvoros pusę (po zaparkanie) ir tiesiant šniūrą – vienas šniūras ir prie paties kampo tos tvoros įkasiau stulpelį, pagaliau, nes tas dvarelis yra ties sklypų, kuriuos aš kaip komisorius kunigams karmelitams iš tos fundacijos atmatavau, išsišakojimu (w Widłach), tad tada skersai matuojant nuo vienuolyno sienos mūro tą šniūrą tiesiant pro šalį kelio ir stulpelio išsišakojime įkasto, skersai to trečiojo Puškarnios sklypo pro Jo malonybės pono LDK iždininko Solohubo dvarelio tvorą, o dešinėje paliekant minėtą kunigo Antano Vainos, LDK raštininko ir Vilniaus kanauninko, dvarelį, net iki pačios tvoros iki mano įkasto stulpelio –vienas šniūras ir 8 rykštės, taip pat nuo vienuolyno vartų tiesiant skersai to trečiojo sklypo link kunigo LDK raštininko ir Vilniaus kanauninko Antano Vainos dvarelio iki mano įkasto stulpelio prie pat tvoros šio minėto dvarelio, susidarė vienas šniūras ir 8 rykštės, taip pat nuo vartų arba kapinių tiesiant skersai to sklypo link pono Trakų pavaivadžio Ukolskio dvarelio iki mano įkasto stulpelio lygiai su virtuvės pastato kampu, aplenkus medinę tvorą, kuri stovi šio atmatuoto pono Trakų pavaivadžio Ukolskio sklypo ribose, susidarė vienas šniūras ir 8 rykštės. Tuo būdu tą trečiąjį Puškarnios sklypą keletą kartų atmatavęs ir patikrinęs, nustačiau, kad jame yra du margai ir 4 rykštės. Suma visų trijų sklypų, išsidėsčiusių aplink vienuolyną ir kapines, prijungus kad aiškiau kunigams jėzuitams būtų, nes jie ženklą pastatė, Jo malonybės pono Petrusevičiaus dvarelį, įjungus liepas, ties kurių giraite Jo malonybės pono Ukolskio, tijūno ir Trakų pavaivadžio daržai ir arklidės, įjungus taip pat vietą, kur stovi Jo malonybės pono Trakų pavaivadžio tvora, susidarytų 6 margai ir 16 rykščių, taigi tada trūktų tik to sklypo, kuris yra greta Tribunolo vėliavininko dvarelio, kuris galėtų sudaryti vieną margą ir 4 rykštes, nes ir taip daug ploto trūksta, o dar atmetus jėzuitų ženklą ir Jo malonybės pono Petrusevičiaus sklypą Odolidovščyznoje trūksta 13 rykščių be trijų ir dviejų trečiųjų uolekties, dėl kurių bus deramasi su kunigais jėzuitais ir Jo malonybe Vilniaus vaivadijos taurininku pono Petrusevičium; taip pat antrame ir trečiame sklype atmetus liepas iki senojo ploto dydžio trūksta vieno margo ir 24 rykščių, nors čia jau įtraukti tie sklypai, kur vienuolyno miestiečiai gyveno. Suma taigi tų trijų sklypų, kuriuos dabar aš, Boguslovas Monškovskis, komisorius, Višlico stalininkas Jo malonybei dauggaliui kunigaikščiui ponui Radvilai, LDK arklidininkui, Pžemyskio seniūnui, mano ponui ir geradariui pavedus, atmatavau aplink tuos sklypus sudaro 5 margus ir 3 rykštes be trijų su trim ketvirčiais uolekčių. O kadangi kai ką prisiminiau iš skaityto senesnio Odolidovščyznos apmatavimo, kuris tokiais žodžiais aprašytas: Iš pradžių Odolidovščyzna, kuri vienu šonu siekia arklides, o kitu – Puškarnią, vienu galu prie Račiaus prie kapinių, kitu galu prie kelio vedančio link tijūno sklypo, ant kurio pastatytas karališkasis mūras, kuriame saugojo palapines, susidarė ilgumos 4 šniūrai tos Odolidovščyznos du margai ir 12 rykščių. Tokio matavimo nebandžiau daryti, o tik kad du šniūrus nutiesus ilguma sudarytų daugiau nei margas, t. y. vienas margas ir 6 rykštės, tai yra tik pagal Rotušės matą, kaip nusako įvairūs matininkai ir kromininkai (pomierczych i komorników), suradęs matus aprašytus, kad trys šniūrus išilgai o vieną skersai nutiesus susidaro vienas margas, arba 30 rykščių, o kiekviename šniūre yra 10 rykščių, o kiekviena rykštė turi 7,5 uolektis, tai margą sudaro 225 uolektys; tuo būdu atmatavau neįtraukdamas jėzuitų ženklo ir Jo malonybės pono Petrusevičiaus dvarelio, įjungęs tik liepas, iš viso 5 margus ir 5 rykštes be trijų su ketvirčiu su puse uolekties, su tuo galeliu, kurį apsitvėrė Jo malonybė ponas Ukolskis Trakų pavaivadis <...>.

 

1732 m. gegužės 29 d., dokumentas patvirtintas LDK Vyriausiajame Tribunole.

 

  

[l. 11–12:] Roku 1738 July 4.

 

Przed Nami Sędziami na Trybunał Główny w Wielkim XięstwieLitt~ <...> Kazimierz Głuszyński opowiadał prezentował y ad acta podał Widimus z Xiąg Grodzkich Woiewództwa Wileńskiego ograniczenia alias pomiary wszystkiej Puszkarni placów gołych y Odolidowszczyzny także na Puszkarni w mieście JKMci będącej nomine w Bogu Przewielebnego Im Xiędza Elizeusza Podreza Przeora y wszystkich Im Xięży Karmelitów Swiętoiurskich Konwentu Wileńskiego <...>, który podaiąc prosił Nas Sądu abyten widimus Xiąg Grodzkich Wileńskich ze wszystką w nim in serowaną rzeczą był do Xiąg Trybunału Głównego WXLitt~o Spraw Wieczystych przyięty i wpisany, iakoż my Sąd on przyiąwszy de verbo ad verbum wpisać w Xięgi rozkazalismy <...>: „Widimus <...> 1733 V 23. <...> Na urzędzie JKMci Grodzkim Wileńskim przede mną Janem Horainem Starostą Krasiewskim Podwoiewodzim Woiewództwa Wileńskiego <...> Xiądz Elizeusz Podrez Procurator Causarum Oyców Karmelitów Swiętego Jerzego opowiadał przezentował Ograniszenie alias pomiary wszystkiej Puszakarni Placów gołych y Odolidowszczyzny także na Puszkarni w Mieście IKMci Wilnie <...> ad acta podał in cum tenorem pisany: „Pomiara wszystkiej Puszkarni tak Placu gołego, iako y budowania JKMci przez Pana Jana Uszyńskiego z rozkazania Im Panów komissarzów od Nayiaśniejszego Króla Zygmunta Trzeciego destynowanych: Xiędza Benedykta Woyny Biskupa Wileńskiego, Teodora Skumina Woiewody Nowogródzkiego, Jana Oscika Sądziego Ziemskiego Wileńskiego, maiąc przy sobie woznego Jerzego Klodnickiego, które to place oddane są na klasztor Swiętojurski, pierwiej są nadane sławnej pamięci Pana Mikołaia Mikołaiowicza Xięcia Radziwiłła Woiewody Wileńskiego y Kanclerza WXLitt~o, potym za potwierdzieniem IKMci Zygmunta Trzeciego. Naprzod Odolidowszczyzna, która leży bokiem do Staien, a drugim bokiem do Puszkarni, iednym końcem do Stełmecha do Cmętarza, drugim końcem do drogi do Ciwuńskiego placu, na którym mur stoi królewski, w którym namioty chowano, wyciągnęło się dłużyny sznury cztery morgów dwa y prętów 12 tey Odolidowszczyzny uczyni. Druga sztuka puszkarni zbudowanej z ogrodami na których mieszkaią Puszkarze y Puszkarnia gdzie działa leią z murkiem y domem gdzie kowal mieszka podle Cmętarzu dłuzyny sznurów 6, poczowszy od Rozycowego ogroda aż do Placu Imci Pana Oscika i Lebowicza, tey sztuki uczyni morgów cztery y łokci 41. Trzeciej sztuki, którą Pan Szymon Drużyn trzyma podle Rożycowego Ogrodu y tyłem do Im Pana Wileńskiego Podkanclerzego trzecią stroną do klasztornych mieszczan, czwartą stroną do drogi która idzie przez Puszkarnią od Wileńskiej Bromy do Wilii, tey trzeciej sztuki uczyni morg ieden y prętów osm y puł łokcia. Summa tych wszystkich trzech sztuk uczyni morgów 7 prętów 20 i łokci 5. Pisan w Wilnie 1601 Julii 1 d. <...>.

 

  

Dokumento vertimas

 

Mums Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo tarėjams Kazimieras Glušynskis pateikė išrašą iš Vilniaus vaivadijos knygų su visų Puškarnios tuščių sklypų ir toje Puškarnioje esančios Odolidovščyznos sklypų Vilniaus mieste apmatavimais, sudarytais Viešpačiui malonaus kunigo Eliziejaus Podrezo, Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios karmelitų vienuolyno prioro vardu, kuris šiuos apmatavimus pateikdamas prašė mūsų teismo, kad šis išrašas iš Vilniaus vaivadijos Vilniaus miesto knygų su visu jo turiniu būtų įrašytas į LDK Vyriausiojo Tribunolo amžinąsias knygas, o mes, teismas, tai priėmę žodis žodin į knygas įrašyti liepėme: „Išrašas <...> 1733 m. gegužės 23 d. <...> Jo karališkosios malonybės Vilniaus miesto [vaivadijos] įstaigoje man, Jonui Horainiui, Krasievo seniūnui, Vilniaus vaivadijos pavaivadžiui <...> kunigas Eliziejus Podrezas, Šv. Jurgio bažnyčios tėvų karmelitų prokuratorius pateikė apmatavimus visų tuščių sklypų Puškarnioje ir Odolidovščyznoje, kuri taip pat yra Puškarnioje Jo karališkosios malonybės Vilniaus mieste <...> į aktus įrašyti pateikė tokio turinio raštą: „Apmatavimas visos Puškarnios, kaip tuščių sklypų, taip ir Jo karališkosios malonybės pastatų, atliktas pono Jono Ušynskio jų malonybių karaliaus Zigmanto III paskirtų komisarų – kunigo Benedikto Vainos, Vilniaus vyskupo, Teodoro Skumino, Naugarduko vaivados, Jono Astiko, Vilniaus žemės teismo teisėjo – įsakymu, dalyvaujant vaizniui Jurgiui Klodnickiui; tie sklypai, perduoti Šv. Jurgio bažnyčios vienuolynui, ankščiau buvo duoti šviesios atminties pono Mikalojaus Mikalojaičio kunigaikščio Radvilos, Vilniaus vaivados ir LDK kanclerio[84], o vėliau patvirtinti Jo karališkosios malonybės Zigmanto III. Iš pradžių Odolidovščyzna, kuri vienu šonu siekia arklides, o kitu – Puškarnią, vienu galu prie Račiaus prie kapinių, kitu galu prie kelio link Tijūno sklypo, ant kurio stovi karaliaus mūrinis pastatas, kuriame saugotos palapinės, susidarė ilgumos 4 šniūrai arba du margai ir 12 rykščių tos Odolidovščyznos. Kitas Puškarnios sklypas, užstatytas, su daržais [arba sodais ogrodami], kuriame gyvena puškoriai ir stovi patrankų liejykla (Puszkarnia), kurioje liejamos patrankos, su mūrinuku ir namu, kuriame gyvena kalvis prie kapinių, ilgumos turi 6 šniūrus, pradedant nuo Rožyno (Różycowego ogrodu) net iki Jo malonybės pono Astiko ir Lebovičiaus sklypo, ta dalis sudaro 4 margus ir 41 uolektį. Trečioji dalis, kurią turi ponas Simonas Družynas prie Rožyno ir užpakalinėje pusėje siekia Jo malonybės Vilniaus pono pakanclerio [dvarą][85], trečiuoju šonu iki vienuolyno miestiečių pastatų, ketvirtuoju šonu prie kelio, kuris veda per Puškarnią nuo Vilniaus vartų iki Vilijos, tos trečiosios dalies susidarė vienas margas ir 8 rykštės ir pusė uolekties. Suma tų trijų sklypų ploto sudaro 7 margus 20 rykščių ir 5 uolektis. Rašyta Vilniuje, 1601 m. liepos 1 d.“

 

  

4 priedas

 

Radvilų jurizdikos Puškarnioje inventoriai

Dokumentai iš Radvilų archyvo, Varšuva, Senųjų aktų archyvas

 

AGAD AR dz. XVIII, nr 275

 

[l. 1–2:] 1667

 

Mieszczanie w Jurydykach do Pałaców Wileńskich Jurydyki Xcia Jmci Pana Koniuszego WXLitt Pana m(ego) Miłościwego należących za moiey administracyi  osiedli y przybyli od roku 1662 aż do Roku 1667, których z woli tegoż Xcia Jmci Listowney w zawiadywanie Panu Staroście Dubińskiemu podałem oraz z Pałacami y wszystkiemi do nich należącymi przynależnościami według Generalnego Inwentarza w którym się dostatecznie rzecz kożda specifikuie y wyraża, także według Inwentarzów od Panów Rewizorów spisanych.

 

Naprzod

 

Pałac u Wileńskiey Bramy leżący od nieprzyiaciela Wiarołomnego zruinowany tylko po części restaurować poczęty pod nakryciem. W nim sklep dolny w którym miałem stancią z oknami trzema szklanemi z piecem zielonych kafli do niego Drzwi na zawiaszech żelaznych z klamką y zaszczepką y z proboiami, z tegoż sklepu w boku drugi sklep do którego Drzwi na zawiasach żelaznych z klamką zaszczepką y proboiami; w tym sklepie Ankr wielkich grubych do tego należących Pałacu Dwadzieścia y Dwie, z tych sklepów wyszedszy Drzwi do sadu na zawiasach żelaznych z klamką z zaszczepką y z proboiami, w tyle tego sklepu kuchenka do którey Drzwi na zawiasach żelaznych z klamką y z prooiami pod tymże Pałacem Piwnic cztyry do pierwszey wchodząc Drzwi Dwoiste na zawiasach z zamkiem wnętrznym z zasuwkami z zaśczepką y z proboiami do drugiey wchodząc Drzwi poiedynkowe na zawiasach żelaznych z klamką y z proboiami. Nad szyią do tych piwnic idącą Daszek Guntami kryty. Wsklepiku tym gdzie Horodniczy mieszkał Drzwi na zawiasach żelaznych y piec kaflowy z kominkiem naprzeciwko tego sklepiku sklep wielki do którego Drzwi na zawiasach żelaznych y piec kaflowy z kominkiem. Naprzeciwko tego sklepiku sklep wielki do którego Drzwi na zawiasach żelaznych z klamką y z proboiami, na drugim piętrze tegoż Pałacu w pokoiach wszystkich balki położone, na tymże piętrze Tarcic różnie leżących osmdziesiąt pięć. Galeryia długa Dranicami nakryta, w teyże Galery ankry żelazne w szędy (rzędy?) zawleczone, także y w drugiey, która na filarach stoi w szrednim pawilionie w ostatnim gurnym piętrze na kołą idą Ankry a z osobna przez śrzednią ścianę  wszytkich pokoiów między Murem Saskiego Ogroda a murem pałacowym Parkan Drewniany wysoki. Item w murze pałacowym od fosy miejskiey Parkan Drugi. Broma więżna w niey wrota z tarcic na  biegunach żelaznych y z gożdżmy żelaznymi. Studnia z rembem drewnianym y z żurawem w którym pręt żelazny 1. Wieżyczka w murze naprzeciwko Dworu Ich Mściów Panów Mierzyńskich, do niey Drzwi na zawiasach żelaznych z klamką y z proboiami do którey winnych z decizyi sądowey sadzaią. Naprzeciwko tegoż Dworu w murze tymże Forta, do niey Drzwi na zawiasach żelaznych z zamkiem wnętrznym. W tyle pałacu Ogród nierestaurowany, w którym teraz są porzeczki czerwone y bałe, agrest, bez, czarne jagody rodzący, drugi tylko kwiat z siebie bez owocu wydaiący, Róża czerwona y biała (tarpas) Bulby y czarne porzeczki.

 

Pałac nad Wilią Rzeką leżący do którego Bromy y Forty zaparkanione więżyczką, w którey gospodarz mieszka Guntami nakryta dolne mieszkanie sklepiste a gurne z bałkami. Przy tymże Pałacu sadzawek trzy, w których karaś wielki y lin łowi się. Ogród y sad nieoparkaniony.

 

(Toliau – jurizdikos miestiečių pavardžių sąrašas).

 

  

[l. 15–21:] 1694

 

Wypis s knyh Hołow: Trybun: Spraw Wieczystych u Wyln: odprawowanych.

 

Lita ot Narożdenya Syna Bożeho Tysiacza Sześćsot Dewiatdesiat Czetwertoho Misiacia Julyi 30 Dnia (1694 07 30).

 

Lita Pred namy Sę()amy Hołown: Na Trybun: u Wel: Kniastwi Litewskom y Woiewodztw zeml. Y Powiatow na Rok (užbrauktas žodis, neįskaitomas) Tysiacza Szescsot Dewiatdesiat Czetwertoho obranymy Postanowywszy się oczewisto u sudu Pan Alexander Hordeiewski opowiadał pokładał ku aktykowaniu do knyh Hołow: Trybunalnych Spraw weczystych upysaty dał Inwentar Dwora Murowanoho za zamkom wylen: buduczoho od Osoby nyżey Menowanoię Jaśnie Oswięconemu Knieżaty Ich myłosty Panu Karolowy Stanisławowy Radziwyłłowy Podkanclieromu Wełykom: Kniażstwu Litew: Marszałkowy Trybunalskomu służączy y należączy Prosiacz y o by tot Inwentar zo wseiu reczu w nem wyrażonaiu był do knyh Hołow: Trybunalnych Spraw weczystych pryniaty y upisany. <...> Brama murowana bez wrot jednak jeszcze cała Druga Brama wchodząc u Pałac zruynowana po prawey stronie Pałac murowany o dwuch Piątrach zruynowany bez dachu y wszelkich apparametow, ściany jednak y mury do dwuch piątr są całe, wszędzie od tego Pałacu w Prawo Drugiego Pałaca krzyżowego mury stoiące bardziey zruynowane niż pierwsze, na dole w ziemi sklepy pod tym Pałacem całe, jaka y wschody tego Pałacu sklepiste po większey części cał. Przy tym drugim Pałacu Brama ku sadzawkom nad rzeką, staynia murowana z izbą y komorą, tudziesz z drugiey strony wieża wysoka cała, jednak bez dachu, w niey sklep cały y na wierzchu tego sklepu na drugim piątrze izba podle tego sklepy dwa całe z murem trzech łokci nad sklepami gdzie przed tym na tych murach Dom drewniany bywał. Dziedziniec wielki przestronny kwadratowy dokoła ten Dwór murem wysokim obmurowany ze trzema wieżami na trzech Rogach będącemi. Przy tym Dworu za murem mieysce y plac ogrodu wielkiego Xiążęciego w pewnym zagrodzeniu po koniec Dworu na ten czas u posessyi Ichm~ Panów Chrapowickich będącego z drugiey strony (tarpas) Domkom mieskich nad Wilią leżących, z trzeciey strony murów y Pałaców sadzawki trzy, żywey wody; miedzy temi sadzawkami Plac gdzie łażnia Xiążęcia bywała, tam się zabudował pierwszy Marcin Grzegorzewski mieszczanin na dziesiąciu prętach miedzy Wilią a sadzawkami bywała przed tym kuchnia do tego Dworu y Pałacu należąca, teraz tam są mieszczanie, mianowicie Drugi Jan Burniewicz na czterech prętach, trzeci Jan Nosowski na czterech prętach y piąciu pręcikach, podle tey kustodyi bywał Dwór Drzewiany z budynkamidla sług y Dworu Xiążęcego, teraz ten plac trzyma Im Pan Neysztad Czesznik Mscisławski Prawem dożywotnym od sławney pamięci Xiążęcia Im~ Pana Bogusława, y budynki na tym placu są kosztem Im~ Pana Neysztada wystawione. Przy Bramie Welkiey Wieżney na placach ogród Xiążęcego zabudowali się Mieszczanie, mianowicie poprawey stronie wychodząc czwarty Jan Baran na trzech prętach y pręcikach siedmiu, szosty Hrehory Szon na czterech prętach, te domy leżą tyłem do ogrodu Xiążęcego podle tego Hrehorego Szona zaieli Ichm~ Panowie Chrapowiccy. Plac Dwór zabudowali, na nim wszyscy twierdzą iż to bywał Plac y tył Ogrodu Xiążęcego, na nim mieszkał przed Woyną Moskiewską mieszczanin Xiążęcy do Jurisdictyi tego dworu Xiążęcego należący. Pyta się u Ichm~ Panów Chrapowickich o prawie y należności. Po drugiey stronie Bramy nad sadzawkami zabudowali się ci mieszczanie, mianowicie: po lewey stronie Bramy wychodząc ku zamkowi siodmy Jan Mosielewski na czterech prętach, osmy Andrzey Narbutowicz na sześciu prętach, Dziewiąty Stepan Pieslach na czterech prętach nazad powróciwszy ku zamkowi nad samemi sadzawkami na placach Xiążęcych ci są mianowicie dziesiąty Symon Daykiewi na piąciu prętach, jedynasty Symon  Juszkowski na czterech prętach y pułtora pręcika, dwunasty Kazimierz Zyłowski na sześciu prętach trzynasty Kazimierz Thomaszewicz Tkacz na osmiu prętach, cztyrnasta Adamowa Zołądkiewiczowa na sześciu prętach, piętnasta Krzystofowa Budziewiczowa wdowa na piąciu prętach y siedmiu pręcikach, powinność tych mieszczan płacić czynszu corocznie o Świętym Michale, od prętu po groszy piętnastu. Przy tym od każdego dymu podwrotnego złoty jeden groszy piętnascie. <...>

 

Pysan u Wylniu  LS  Michał Hreszczewicz Pisar.

 

 

AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 270:

[l. 1:] 1737

Copia „Rewizya placów osiadłych, płacących, słobodnych, pustych tudzież dyskwizycyjnych Jurydyki wileńskiej Jaśnie Oswieconego Xcia Jmci Hieroma Radziwiłła na Ołyce, Nieświeżu, Słucku, Birżach, Kopylu y Klecku, Hrabi na Mirze, Newlu, Siebieżu y Białey, Pana Sądowego, Przemyskiego, Człuchowskiego, Krzyczewskiego starosty” Pana mego w Roku 1737 miesiąca Septembra 29 dnia uczyniona.

l. 2: Opisanie Pałacu Januszowskiego – toliau Radvilų rūmų Liejyklos gatvėje aprašymas, paminėti apgriuvę rūmai, sodas. Toliau – Boguslovo Radvilos rūmų prie Neries aprašymas:

Pałac Bogusławowski.

Nad Wilią stoiaący Opisany tenże Pałac częścią murem obwiedzony y samego zaś Pałacu mury wszystkie nadruynowane alias częścią rozwalone, do tego Pałacu obok ku Zamkowi sadzawek trzy, z drugiej strony Pałacu Ogród zruinowany, naprzeciw tego Pałacu przy ulicy idąc z Puszkarni ku Wiliy Brama murowana nadruynowana. Teraz Pałac w koło ogrodami zasiany.

[l. 3:]

Juryzdyka za Wileńską Bramą do tych należąca Pałaców z Placami zabudowanymi y pustemi z Czynszem wyrażonym według terażniejszej Lustracyi in Anno 1737 dnia 29 7ra spisana.

Žemiau pateikiama tokia lentelė: pirmas skaičius – sklypų skaičius, paskutinis skaičius – įmokos dydis auksinais.

Od Bramy Pałacowej Idąc do Wileńskiey Bramy po lewey stronie przy murze Pałacowym nad Rowem ku Tatarskiey Bramie.

5 Placów pustych pięć.

Z tych pięciu placów pobudował się na iednym Szymon Czapecznik, który mieszkał na Słobodzie podczas terażnieyszego pożaru ze wszystkim zgorzał, teraz pusty.

Przy tychże pięciu placach, trzymaią Sasi do swego Kościoła plac pusty, którzy sobie przywłaszczaią dawniey zostawiony od Kommisarzów do pokazania Prawa.

Przy tymże placu:

1 Plac pusty którego przed tym Woskowa zasiewała Ogrodem, teraz pustkami leży.

Idąc prosto z Bramy Wileńskiey po lewey stronie, do Murowanego Mostu.

Zaczowszy od Dworku Im Pana Pakosza, na Rogu przeciw Bramy Pałacowey.

1 Plac pusty podług dawnego Inwentarza zabudowany był przez Jana Zybertowicza, na słobodzie mieszkał, podczas terażnieyszego pożaru zgorzał teraz pusty. Przy tymże placu:

Plac pusty Im P. Ciechanowieckiego który pustkami leży do pokazania Prawa.

Także Plac pusty rogowy zaraz przy placu IM P. Ciechanowieckiego do którego placu Interesuią się OO. Karmelici WW Swiętych do pokazania Prawa.

Przy tymże placu pustym:

1 Plac zabudowany przez Woyta Stankiewicza z którego placi poziemnego zł. 8.

Przy tymże placu:

1 Plac zabudowany przez Jakuba Edera, który mieszka na słobodzie.

1 Plac pusty zasiany przez Kuryatową Tytuniem z którego palci zł.5.

[l. 4:]

Dalsze opisanie Juryzdyki J. O. Xcia Imci.

Zaczawszy od tegoż placu zasianego:

13 Placów pustych in Nº 13 ciągnące się do Dworku Im P. Lindorfa.

Za tymiż placami:

1 Plac pusty przyięty do Dworku Im P. Lindorfa.

Za tym placem:

1 Plac zabudowany przez Im Pana Lindorfa z którego placu poziemnego do tąd puki był pustym płacono zł. 12.

Narwosz mieszka.

Za tym placem:

1 Plac pusty przyięty na ogród przez Im Pana Lindorfa z którego placu także nie placi do tych zł. Dwunastu Inkluduie.

Przy tymże placu Przyiemnym:

1 Plac pusty rogowy do zabudowania.

Powracaiąc od tegoż placu rogowego po prawey stronie.

1 Plac pusty do zabudowania z zawalonemi piwnicami.

W tyle Dworku Im Pana Lindorfa nazad powracaiąc po lewey stronie.

18 Placów pustych in Nº 18.

Za temiż placami:

Plac zabudowany przez Kleyne Niemca z którego poziemne płaci do miasta mieniąc bydż na gruncie mieyskim.

Przy tym placu zabudowanym:

1 Plac pusty który zasiany ogrodem przez tegoż Kleyny z którego ogroda płaci zł. 4.

Zaułek idąc od Wileńskiey Bramy ku Łukiszkom po lewey stronie w tyle placu rogowego do którego OO. Karmelici Interesuią się.

1 Plac pusty przypiera do placu Im P. Kmicica.

Przy tymże placu:

Plac pusty przyioł Im P. Kmicic na ogród z którego płaci zł. 3.

Idąc do dworku Im Pana Kmicica ku zborowi po lewey stronie aż do rogu na Krzyżowe ulice.

[l. 5:]

3 Placów pustych trzy.

Za tymiż placami:

Placów pustych dwa przyiętych przez Dominikanów na ogród z których ani Podymnego ani Poziemnego nie płacą mieniąc in perpetuum nadane od Im Pana Rajeckiego.

Idąc od Wileńskiey Bramy do Murowanego mostu po prawey stronie od Pałacu Januszowskiego.

2 Placów pustych dwa. Przy tychże placach:

Placów dwa zabudowanych przez jezuitów Nowicyatów którzy poziemnego ani podymnego nie płacą do pokazania Prawa mieniąc sobie mieć nadane.

Przy tychże placach:

Plac zabudowany przez Michała Stankiewicza z którego płaci podziemnego . 6.

Za tym placem zabudowanym:

1 Plac pusty zasiany Ogrodem przez Michała Stankiewicza z którego płaci 2.

Za tymże placem:

6 Placów pustych in Nº 6.

Przy tychże placach:

Plac przyięty do Dworku Im Pana Czyża na ogród z którego nie płaci poziemnego.

Za Dworkiem Imci Xiędza Woyny Kanonika Wilen~.

Plac zabudowany przez P. Kupcewicza z którego płaci poziemnego . 8.

Przy tymże placu:

1 Plac zabudowany przez Tomasza Jaroszewicza z którego płaci poziemnego . 8.

Przy tymże placu idąc do Bogusławskiego po prawey stronie:

Plac pusty który sobie przywłaszcza Miasto, tego połowę trzyma Jaroszewicz mieszczanin Juryzdyki J. O. X. Jmci, a połowę Waszkiewicz mieszkaiący pod miastem.

Za tym placem:

[l. 6:]

1 Plac Pusty warzywem zasiany przez Augustyna Cyrulika z którego płaci . 5.

Za tym placem:

Plac Pusty, który zasiany warzywem przez Niemkinią, z którego płaci . 5.

Za tym placem:

1 Plac zabudowany przez Wawrzyńca Rosinkiewicza, który na Słobodzie mieszka.

Za tym placem:

Plac zabudowany przez Theodora Narlyki, który mieszka na Słobodzie.

Za tymże placem:

Placów zabudowanych dwa przez J. W. Jeym~ Panią Sołłohubową Podskarbinią WXL, z których placów nie płaci poziemnego do pokazania Prawa.

Za temiż placami dwiema:

1 Plac zabudowany przez Jana Wydowskiego, który mieszka na Słobodzie.

Za tym placem:

1 Plac zabudowany przez Krzysztofa Stasiewicza, który mieszka na Słobodzie.

Za tym Placem:

1 Plac zabudowany przez Macieja Kislańskiego, który mieszka na Słobodzie.

Za tym Placem:

1 Plac zabudowany przez Michała Basałykowskiego, który mieszka na Słobodzie przy Pałacu Bogusławskim.

Idąc od Pałacu Bogusławskiego nad Wilią.

1. Plac Pusty jeden.

Za tym Placem:

1 Plac zabudowany przez Symona Radzkiewicza, który na słobodzie mieszka.

Za tym placem:

Plac zabudowany od Ichmciów Xięży Missionarzów z którego placu nie płacą do pokazania Prawa.

Za tym placem:

Plac zabudowany przez panów Wygonowskich, którzy nie placą poziemnego do pokazania Prawa.

Za tym placem:

[l. 7:]

Placu pustego alias zaułek od Wilyi id-cy, który zaułek Panny Wizytki do Ogroda Swego zaięli według specifikacyi Inwentarza dochodziło po gr. 15, a teraz przez kilka lat nie daią nic.

Za zaułkiem od Wilyi idący.

1 Plac pusty przyięty do Panien Wizytek na Ogród.

Przy tymże placu:

1 Plac drugi zabudowany do tychże Panien Wizytek, z których to placów poziemnego płacą . (neįsk.).

Za tym placem:

1 Plac zabudowany WWPP Benedyktynek, z którego placu płacą poziemnego (neįsk.).

Za tym placem:

Placów zabudowanych trzy przez XX Jezuitów S-to Jańskich, którzy nie płacą poziemnego ani podymnego do pokazania Prawa.

Idąc od Murowanego Mostu do Puszkarni zaczowszy od Jaroszewicza po lewey stronie.

1 Plac zabudowany przez Augustyna Cerulika, który mieszka na słobodzie.

Za tym placem:

1 Plac pusty zasiany na Ogród, z którego płaci Lipski zł. 8.

Za tym placem:

1 Plac pusty pana Tyzynawza.

Za tym placem:

1 Plac zabudowany przez Jana Wiciennika, który mieszka na Słobodzie.

Za tym placem:

1 Plac pusty zasiany na Ogród przez Kupcewicza, z którego płaci zł. 4.

Z Pałacu Bogusławskiego płaci Rzeżnik Baryszewicz . 5.

Przy tymże Pałacu:

1 Plac pusty zasiany warzywem, z którego placu płaci Jerzy Szwiec poziemnego . 4.

Przy tymże placu:

1 Plac zabudowany przez Jerzego Narkiewicza, który mieszka na Słobodzie.

Przy tymże placu:

1 Plac zabudowany przez Wawrzyńca Petruszewicza, który mieszka na Słobodzie.

[l. 8:]

Za tymże placem:

Plac zabudowany przez Stefana Dereniewskiego, który mieszka na Słobodzie.

Przy tymże placu:

Plac pusty przyięty przez Pana Dereniewskiego, z którego nie płaci przyłączaiąc do Horodnictwa.

Za tymże placem:

Plac zabudowany przez Im Pana Korsaka, z którego poziemnego nie płaci do pokazania Prawa.

Idąc od Dworku Im Pana Korsaka na zaułek w lewo nad Wilią.

W tyle Dworku Im Pana Korsaka.

2 Placów pustych dwa.

Za tymiż placami:

Plac zabudowany przez Im Pana Sperskiego  którego płaci poziemnego 2.

Za tymże placem:

Plac zabudowany od W Im Pana Chomińskiego Starosty Oszmiańskiego, poziemnego nie płaci do pokazania prawa.

Powracaiąc nazad z tego zaułku alias od Pałacu W Imci Pana Chomińskiego idąc iterum ku Murowanemu Mostowi po lewey stronie zaczynaiąc od Dworku Imci Kotła.

Plac pusty na Puszkarni leżący ex opposita Dworku Im Pana Pozniaka Jezuici SwiętoJańscy violento modo łączą do siebie, y Krzyż na tym ze placu postawili a słup na Słobodzie stoiący wyrzucili mieniąc sobie nadanie od Zygmunta K Imci Winholtdowskiego.

Za tymże placem:

Placów pustych dwa zasiane na ogrody przez Biwayniowe, z których placów płacono do Juryzdyki a teraz Karmelici S – to Jerzego przywłaszczaią sobie.

Przy tychże placach:

Plac pusty także Karmelici broniąc przywłaszczaią sobie.

Przy tymże placu:

Plac zabudowany przez Rzeżnika Baruszewicza y tego łączą do siebie ciż sami Karmelici.

Zaraz za Klasztorem idąc do Dworku JW. Jeymci Pani Sołłohubowey P. WXL.

Placów pustych dwa, które place Karmelici S. Jerzego łączą do siebie także.

[l. 9:]

Za tymiż placami:

Plac zabudowany JW. Imci Pani Sołłohubowey, z którego placu poziemnego nie płaci do pokazania Prawa.

Za tymże placem:

Placów dwa pustych zasianych przez Kupczewicza, z których płaci poziemnego (neįsk.).

Idąc od Wilyi zaułkiem mimo Kościoł S. Jerzego po prawey stronie.

Placów pustych sześć OO. Karmelici przyłączyli do siebie y na ogrody zasiewaią poziemnego ani podymnego nie płacą mieniąc sobie bydż darowane od JO X. Im Hetmana Polnego.

Naprzeciw tych placów:

Plac pusty po lewey stronie także Karmelici broniąc do siebie łączą.

Naprzeciw tego placu po prawey stronie:

Placów pustych dwa zasiane przez Piotra Rzeżnika, z których placów płaci . 5.

Naprzeciw tychże placów:

Plac pusty po lewey stronie y tego zabieraią do Horodnictwa.

Naprzeciw tego placu:

1 Plac zabudowany po prawey stronie przez złotnika Mamonowicza płaci poziemnego . 8.

Plac zabudowany przez jezuitów Nowiciatowych, z którego nie płacą poziemnego ani podymnego do pokazania Prawa.

Naprzeciw tego placu:

1 Plac pusty zasiany po lewey stronie przez Piotra Waskiewicza, z którego płaci . 5.

1 Plac pusty przy Murze Pałacowym z iedney strony, z drugiey strony przy murze saskim, zasiany tytuniem, przez Loykową, z którego płaci . 10.

Idąc od tegoż Muru Pałacowego do ulicy Garbarskiey naprzeciw tego placu wedle muru Pałacowego.

1 Plac pusty Bohuszewicza, który pustkami leży.

Za tym placem:

1 Plac zabudowany po terażneyszem pożarze przez Macieja Maximowicza, który mieszka na Słobodzie.

[l. 10:]

Za tym placem:

1 Plac zabudowany przez Marcina Bylińskiego, który mieszka na Słobodzie.

Z Pałacu Januszowskiego.

Płaci Gospodarz roczney arendy . 100.

Od Rybaków Brzegowego zł. 30.

<...>.

[l. 17:]

Inwentarz Pałaców i Jurydyk będących w Wilnie 22 Xbris 1739 na Rok 1740 służący.

1740.

Inwentarzy Juryzdyk Wileńskich.

<...>

[l. 21:]

1739

Opisanie Pałacu Bogusławskiego nad Wilią Rzeką olim de nominacione na Puszkarni obok Zamku stoiący.

1-mo Wieżdzaiąc ku dziedzińcowi od Zamku Zamkową ulicą ku Murowanemu Mostowi prosto Kościoła Karmelitów S.Jerskich po prawey ręce Brama murowana Sama tylko iedna ieszcze dotąd stoiąca od którey na (neįsk.) zaczynaią się Mury Dziedzińcowe , tamże y Brama między nimi zapadła bez znaku żadnego, Mury zaś w koło dziedzińcu znacznie nadruynowane y w kilku mieyscach pozapadane dotychczas ieszcze są, w nich znaczne dziury częścią płotem zagrodzone, na Dziedziniec wiechawszy, który iest obszerny po prawey ręce iest

2-do Pałac Murowany pusty Funditus zruynowany, częścią ściany całe stoią częścią rozwalone, iednak w nim nie masz pomieszkania naymnieyszego nikomu y tak zostaie od dawnych czasów bez stroża w nim mieszkalnego y dozoru żadnego więcey nie masz co w nim opisować.

[l. 26:]

Rewizya Juryzdycznych Placów zabudowanych y niezabudowanych z opisaniem budynków Dziedzicznych J. O. Xcia Imci Hieronima Radziwiłła Podczaszego WXL za miastem Wileńskim <...> [1739] (šis dokumentas vietomis neįskaitomas)

Pierwsza Juryzdyka za Bramą Wileńską poczynaiąca się z Wilna idąc a konczycąca się po Wilią Rzekę w obszerności niemałey będącey.

Ulica od Bramy Wileńskiey idąc ku Murowanemu Mostowi do Wilyi Rzeki po lewey ręcę minowszy Dwór Im P. Pakosza.

1 Dom na puł placa Jana Zybartowicza kulznierza na słobodzie do Ru 1746 wolny do <...>.

2 Dom na puł placu przy tymże Zybartowiczu Woyniera Szewca na słobodzie do Ru 1746 wolny do lat 6. Plac pusty kwondam ImP. Ciechanowieckiego, a na nim kamienica murowana o dwu piętrach pusta ze wszystkim, tylko że mury stoią, nikt się do niey nieważy, ponieważ Successorowie ImP. Ciechanowieckiego uzurpuią sobie wiecznością wyłamuiąc się z Jurydyki, a prawa nie pokazuią. (prierašas Ta iest pusta)

Plac pusty Rogowy przy teyże kamienicy na którym tylko komin stary murowany <...>do którego się interesuią OO. Karmelici ze Wszystkich SS: Prawa nie pokazuią, a kto (...) by się chciał zabudować pod tytułem J O Xcia Imci nie dopuszczaią odpraszaiąc wszystkich <...>. (prierašas Mury skarbowe)

3 Dom na placu jednym Konstantego Hankiewicza w jedney pierzey murowany, a w drugiey drewniany, Mury skarbowe y sklepy y <...>.

4 Dom na placu całym Jakuba Linnika, który jeszcze na słobodzie do Ru 1740 wolny od płaty.

1 (NB) Plac pusty na którym kawał muru przy ulicy stoi nikt go nie używa, tamże y sklepy zapadłe.

16 Placów pustych N° 10 jeden po drugim ciągnących się aż pod Dwór Jmci P. Narwoysza, na których y ogrody bydź nie mogą dla zapadłych sklepów y braków starych nikt ich nie używa.

5 Dworek na placu całym zabudowany quondam przez P. R?uzewicza (K?uzewicza) Pisarza Mieyskiego, maiący z iednego boku sadek z drugiego ogrodek,do którego WW. Xięża Trynitarze Tryno (...?) interesuią się, pod czas kozaków że nie chcieli <...>pustkami zostawili, przez co mało prefundytus był zruynowany excepto ścian y kominów, a po tym ImP. (...? Nawodzowi?) zbyli, z którego płacić by powinien skarbowi zł. 12, ale że jako Ekonom nie ma z nicze... Reklinator <...> przy usługach będąc Pańskich nic się nie kładzie do dalszey woli JO. Xcia Imci.

Ulica Trocka od mostku idąc ku Bromie Trockiey po lewey y prawey ręce.

Plac pusty po prawey ręce ku Trockiey Bramie idąc ex oposito placu widłowego po lewey ręce będącego z sklepami murowanemi dobry do zabudowania nikt go nie używa. Teraz zasiany.

Placów pustych 12 po lewey ręce idąc ku Trockiey Bramie, minowszy Dworek JmP. Narwoysza aż do kamienia stoiącego przy ulicy nieużytecznie  na ogrody, ze sklepy zapadłe y bruki.

Plac pusty za tym kamieniem, którego Kuryatowa zasiewała Tytunem, miesto lat 2. sobie iego przywłaszczyło że to mieyski ab antiquo, trzymać go nie pozwalaią nikomu, ale sami go przy swoich placach u teyże pierzei przy Domu Szewca temu przyłączyli w pożytek.

Puł placa pustego w tyle Stańkiewicza y to miasto do tego Szewca przyłączyło mieniąc że to ich.

Placu 1/3 przy zaułku idąc do ulicy Wileńskiey ImP. Kmicic do obszerności swego Dworu zaparkanił od dawnych czasów, z którego płaci co rok do skarbu poziemnego.

Placów trzy pustych , na iednym komin murowany stoi ciągnąc się do Zaułku Krzyżowego do Bramy Wileńskiey idącego, których nikt nie używa, do zabudowania dobre.

Placów pustych dwa, za tym Krzyżowym zaułkiem po prawey ręce idąc ku Trockiey Bramie, koło zboru Ewangielickiego, które Ichm. Xięża Dominikanie S: Ducha do Dworku swego przyłączyli mowiąc że mają sobie nadane od JmP. Rajeckiego wiecznością.

Ulica Wileńska Pryncypalna idąc od Bramy do Murowanego Mostu po prawey ręce.

Placów dwa minowszy Pałac Januszowski przez zahułek pustych, do których ImP. Sienicki pretekst sziele? Prawa nie pokazuie, przeto trudne do zabudowania lubo się znajdą ludzie.

6 Dworek zabudowany na dwuch placach przez Ichm Xięży Jezuitów nowicyackich mieniąc jakoby po Im P. Ościku Podskarbim Ws? Wiecznością sobie nadanym a prawa nie pokazuią.

7 Dom przez dawnych mieszczan zabudowany na placu jednym którego trzyma Im P. Soroka, płacić do skarbu powinien co Rocznie poziemnego Im Pan Sielicki ex quo że possessor.

[l. 27:]

Item taż ulica Wileńska Pryncypalna idąc od Bramy do Mostu Murowanego po prawey ręce.

Plac pusty, którego Stankiewicz ogrodem trzymał, teraz nikt go nie używa lat 2 porzucony.

Placów pustych pułtrzecia, na których kawał muru stoi maiących w sobie sklepów trzy zapadłych, którę ciągną siędaley po drogę poprzeczną toiest place których quondam Possessorami Ichm PP. Służeńsncy? y teraz ścielą praetext przez to nicht się nie odważa do zabudowania onych.

Placów pułtora pod lipami, które ImP. Narwoysz przyioł na ogród płacić za iego ma co Rok.

Plac pusty przyięty do Dworku ImP. Ciża Sędziego Grodzk. Wileń~ na ogród y staynią nie płaci nic z nich ani podymnego,ni poziemnego, przywłaszczaiąc sobie wiecznoćcią a Prawa nie pokazuie.

8 Dworek drewniany na placu pobudowany ImP. Ciża Sędziego Wileń~ Grodzk., którego sobie wiecznością uzurpuie, a prawo Ekonomom requiraiącym nie pokazuie, mieniąc wieczystym Blinstrubowskim.

9 Dwór drewniany na placu z ogrodem Im Xiędza Woyny Kanonika Wileń~, na którego żadnego prawa nie pokazuie y nic z niego nie płaci, którego wiecznością sobie być mieni od dawnych czasów.

10 Dom na placu iednym P. Jakuba Kupcewicza,którego po słobodzie wyszłey <...> Ru 1758 płaci.

11 Dom na placu iednym w widłach zabudowany Tomasza Jaroszewicza, z którego płaci dawno czyńsz <...>.

Zaułek idąc do Bogusławowskiego Pałacu po prawey ręce.

Placa puł pustego od Jaroszewicza zaczynaią, którego trzymał P. Augustyn Grygielewicz Cyrulik ogrodem do Ru 1738, z którego płacił poziemnego co Rok po zł. 5, a że go wzioł na zabudowanie w R. 1739, daje się słobody na lat 8, to iest do Ru 1747. Wolny od płaty poziemnego przez ten czas.

12 Dom placa puł którego Niemkini Rok ieden trzymała ogrodem y płaciła . 5, a w Ru 1738 wzioł go Szach Hernik? do zabudowania na słoodzie do lat 8, które mu się kończy słooda 1745. Iest Dom.

13 Dom 13. Puł placa zabudowany Wawrzyńca Rosikiewicza, którego przedał Garbarzowi Wawrzyńcowi, który ieszcze na słobodzie do Ru 1746 mieszkać biędzie y wolny przez ten czas od poziemnego.

14 Dom na puł placa zabudowany Teodora Nareyki na słobodzie do Ru 1739 płacić powinien poziem.

15 16 17} Dom Dom Dom } na dwu placach zabudowane JW. Jeymci P. Sołohubowa Podskarb. WXLitt~ sobie ich wiecznością przywła.

Placa puł wzięte do zabudowania przez Jana Mendalskiego, który mieszka na słobodzie do Ru 1739 <...>. Prieršas: kupił Pan Stankiewicz.

18 Dom na puł placa zabudowany Krzysztofa Stankiewicza na słobo. do Ru 1739 płacić będzie poziemnego.

19 Dom na puł placa zabudowany Macieja Kislańskiego na słobodzie doRu 1739 płacić będzie poziemnego.

20 Dom na ¾ placa przy murze Bogusławowskim Pałacu zabudowa: Michał Basałykowski Cieśla, któremu wyszła słoboda w Ru 1739, ma płacić poziemnego do Skarbu na Rok każdy.

Tenże zaułek idąc nazad do Bogusławo: Pałacu ku Mostowi po prawey ręceod Wiliey.

Placa puł pustego nad samą Wilią Rzeką, którego woda podmywa, nikt się na nim nie buduje.

20 Dom na puł placa zabudowany Szymona Rackiewicza na słobo: do Ru 1740 mieszkać będzie wolny.

21 Dom na placu 1. zabudowany przez Xięży Missyonarzów, z którego płacić nie chcą mając za wiecz <...>.

22 Dom na placu wpuł murowany, a puł drewniany ImP. Wyganowskiego, z którego ab antiquo nie płaci nic wyłamuiąc się do Horodnictwa. Prawa zaś nigdy pokazać nie chce, do Exekucyi <...>.

23 Dwór na dwu placach z Zahułeczkiem zabudowany ab antiquo WW: Panien Wizytek, z którego płacą co rocznie do skarbu nie sprzeczając się poziemnego inwentarzom naznaczonego 12.

24 Dom na placu zabudowany WW Panien Benedyktynek, z którego płacą co rok bez sprzeczności 5.

25 Dwór na 3 placach zabudowany różnymi budynkami przez Xięży Jezuitów od S: Jana, które sobie wiecznością przywłaszczaią niepłacąc podymn. ani  poziemn. y prawa nie pokazuią za tak wiele requiencyami dawnieyszymi y terażnieyszemi.

26 Maciey Wodecki? na słobodzie puł placa w Roku 1740.

Idąc ulicą Wielką od Murowanego Mostu do Zamku przez Puszkarnią zaczowszy od Domu P. Kupcewicza w prawey stronie Ulica Zamkowa zaczyna się w prawey ręce.

26 Dom na placu iednym zabudowany P. Kupcewicza którego trzymał ogrodem teraz na słobodzie do Roku 1746.

[l. 28:]

Item taż ulicą Zamkową od Mostu Murowanego idąc po prawey ręce.

27 Kamieniczka na placu iednym J. W JeyMci P. Sołohubowey Podskarb. WX Litt~ , z którego nie płaci poziemnego ledwie podymne yto nie zawsze, wyłamuiąc się od wszystkich powinności.

Placów pustych 2., których nicht nie używa, jednakże OO. Karmelici S: Jerzego do siebie przywłaszczaią ex quo, że przy murze klasztornym, a do nich wcale nie należą, bo insze nadane Fundu.

Item taż samą ulicą Zamkową od Mostu idąc po lewey ręce od Domu Jaroszewicza.

28 Dom na puł placu zabudo: P. Augustyna Grygielewicza Cyrulika, który mieszka na słobodzie do Ru 1743.

29 Dom na puł placa Krzysztofa Paszkiewicza, który mieszka na słobodzie do Ru 1741 wolny.

30 Dom na puł placa zabudo: Krzysztofa Walclentkrego?, który mieszka na słobodzie do Ru 1746 (...).

31 Dom na puł placa zabudo: Alexandra Rontryńskiego?, który mieszka na słobodzie do Ru 1746.

Placów pustych 2 które JeyMć P. Sołohubowa sobie przywłaszcza, ludziom budować się nie pozwala.

Plac pusty 1, którego sobie ImP. Tyzenhaus Sta Inturski mieni być Dziedzicznym do pokaza: prawa.

Plac pusty 1 do zabudo: przy Bramie Pałacu Bogusławskim Ogrodem trzymał Kupcewicz za cło. (...).

32 Dom na placu przy teyże Bramie z drugiey strony zabudowa: P. Andrzeja Wyganowskiego, który mieszka na słobodzie od Ru 1736 do Ru 1744 wolny przez ten czas od Poziemnego do (...).

33 Dom na placu zabudo: Jerzego Narkiewicza, który mieszka na słobodzie do Ru 1743.

34 Dom na puł placa zabudo: Wawrzyńca Petrusewicza, który mieszka na słobodzie do Ru 1740.

35 Dom na placu  zabudo: Stefana Dereniewskiego, który mieszka na słobodzie do Ru 1740.

Plac pusty przyięty na ogród przez tegoż Dereniewskiego, z którego od dawnych czasów nie płacą poziemnego ani podymnego, ponieważ Antecessorowie Dereniewskiego do Horodnictwa wyłamali.

36 Dwór murowany na 2 placach ImP. Korsaka Podstol: Połockiego wyłamuie się do Horodnictwa do skarbu Pańskiego żadney rzecey nie płaci,a prawa nie pokazuie za wielu requizycyami.

Zahułek idąc do Wilii Rzeki po lewey ręce z tey ulicy Zamkowey.

2 Place puste po P. Neysztacie, którego nikt nie używa, który się poczynaiąc Dworu ImP. Korsaka.

37 Dom stary na ¼ placa po tymże P.Neysztacie, którego trzyma P. Sperski y płaci co rok poziemnego.

Za tym Domem P. Sperskiego Dwór po P. Chomińskim wyżey iest (...?) na tychże placach Neysztatowskich, który w nie małey obszerności iest zabudowany.

Ulica od Zamku do Tatarskiey Bramy idąc pod Nowiciat Jezuicki zaczynaiąc od Pałacu ImP. Kocieła Starosty Markowskiego po lewey ręce.

Plac pusty na Puszkarni leżący ex opposito Dworku ImP. Pozniaka, który to plac Ichm Xża Jezuici S: Jańscy violenter łączą do siebie; Słup na słobodzie postawiony wyrzucili.

Placów pustych na ogrody obroconych 2, które Biwoyniowa trzymała OO. Karmelici S. Jerzego do swojego Fundusza  przywłaszczali, mieniąc że to im nadane.

Plac pusty 1 ciż sami karmelici przywłaszczyli pod Tytułem Funduszu.

Item taż sama ulica po prawey ręce minowszy kościół Karmelitów S. Jerzego naprzeciw dworu ImP.Podwojewodziego Wileńskiego.

Placów 6 pustych na ogrody obroconych trzymaią OO. Karmelici S: Jerzego do tegoż Funduszu JO. Xiążąt Ichmciów Radziwiłłów sobie przywłaszczyli mieniąc że im nadano.

Plac pusty ieden po lewey ręce wraz tamże na rogu w widłach między drogami, którego ciż OO. Karmelici do tego Funduszu przyłączyli nic nie płacąc skarbowi z niego.

[l. 29:]

Zaułek z teyże Ulicy idąc od sadu ImP.Podwojewodziego ku Pałacowi Januszowskiemu po prawey ręce zaczynaiące się Placz (?).

(Prierašas: złotnik trzyma) Placów pustych dwa, które trzymał Piotr Rzeżnik płacąc co Rok z nich zł.5,aod Roku 1737 po zgorzeniu miasta pustkami dotąd zostaią, nicht ich nie używa, ani kto do nich znajduie się.

38 Dom na Placu zabudowany Michała Mamanowicza złotnika płaci poziemnego co rok do skarbu.

39 Dom na placu zabudowany stary Ichm~ XX. Jezuici Nowicyackie sobie przywłaszczyli nie płacąc.

Item tenże zaułek idąc od sadu JP.Podwojewodziego po lewey ręce ku temuż Pałacowi.

Plac pusty ieden tego doHorodnictwa przywłaszczaią nikomu siedleć się nie pozwalaią.

Plac pusty ogrodem trzyma Piotr Waszkiewicz płacąc co Rok z niego poziemnego do skarbu 5.

Placu pustego 1/4, który trzyma ogrodem Abramowiczowa płaciła . 2,jak zgorzała nikt nie używa.

Zaułek drugi poprzeczny, który idzie od muru Pałacu Januszowskiego do ulicy od Zamku ku Tatarskiey Bramie ciągnący się po prawey ręce.

Plac jeden wielki między Murami Pałacowym y Saskim, który trzyma ogrodem Jakub Linnik zasiewaiąc go Tytunem płacąc z niego co Rok do skarbu poziemnego.

Ulica już wspomniona od Zamku idąc ku Tatarskiey Bramie po prawey ręce.

Placu puł pustego na samym rogu nicht go nie używa ani go bierze do zabudowania (Prierašas Wzioł na słobodę od lat 43 ...? a nie buduie Jan Bohaszewicz ...? płaci iednak).

40 Dom na Placu zabudowany na pożarze Macieja Maximowicza Kowala na słobodzie do Roku 1744 (prierašas neįskaitomas).

41 Dom na placu zabudowany Marcina Bylińskiego mieszka na słobodzie do Ru 1744 wolny.

Placów cztyry pustych w rząd jeden po drugim ciągnących się na rog ku Tatarskiey Bramie, które Jm Xdz Proboszcz od Maryi Magdaleny <...>? mieni być do Probostwa legowane prze to nie dopuszcza zabudować się nikomu dla czego w dyssowencyi zostaie.

Zahulek w prawą od rogu pustych placów od Tatarskiey Bramy do Wileńskiey idąc.

Plac pusty, którego przed tym Wozkowa ogrodem y sadem trzymała teraz Prazom? z miasta zawalony.

Placów cztyry na których pogrzebisko Saskie murzem y parkanem opraco..?, z których nic nie płacą mieniąc że JO. Xiążęta Ichm~ Radziwiłłówie im wiecznością nadali jednak prawa nie pokażą.

Placu puł pustego przy samej Bramie pogrzebiska Saskiego,Budynek jak zgorzał pustkami leży.

42 Dom na pułplaca zabudowany Szymoną Jażyny Trzewiki Szewca na słobodzie doRoku 1746 wolny.

43 Dom na puł placa zabudowany na samym Rogu przy Wileńskiey Bramie przy murze Pałacu Januszewskiego, Szymona Czapiecznika mieszka na słobodzie do Roku 1744 wolny.

Latus Placów zabudowanych N. 391/2, pustych niezabudowanych N. 75 całych się znaczą. Z tych że samych wytrącam placów całych dyskwizycyjnych co pożytku nie czynią N. 49 ½.

..................................

[l. 71:] 1764

Radvilų jurizdikos lentelė. Pirmas skaičius – sklypo dydis rykštėmis ir rykštelėmis

Juryzdyka za Bromą Wileńską zaułek od Wileńskiey do Tatarskiey Bramy. Prawa strona.

4.1 Jerzy Okuniewicz

3.6 Symonowa Jacynowa wdowa

1.2.1 Antoni Jacyna

2.7 Jerzy Łukaszewicz

Tegoż zaułku lewa strona.

19.3 W Pogorzelisku Saskim zaszczycaią się nadaniem JO Xiążąt.

3.3 Mateusz Niechwikowicz

Ulica od Bromy Wileńskiey do Zielonego Mostu. Prawa strona.

Pałac Januszowski pusty.

3.3 Mausza Joselowicz słobo: do 1766.

5.5.1 Dominik Olfierowicz

5.5 Hieronim Szeleńskiewski

7.1 Plac pusty w possessyi J.XX Jezuitów Nowicyackich za dziedziczny przywłaszczaią.

7.1 Plac pusty nikt nie używa.

4.4.1 Jan Budzielewicz

7.9.1 Bazyli Szalkiewicz

8.2.1 Józef Koncewicz

7.5 Antoni Hrynkiewicz

7.6 Jan Chodorowski

8.5 Dworek JW. Jeymci Szemiotowey Kaszt. Połł.

8. Józef Zachwoyn

10.3 Do Pałacu W Jm Pana Abramowicza przywłaszczaią ogrodem.

5.3.1 Józef Malusewicz szlachcic

         Tenże y za ogród

8.7.1 Żyd Josiel

[l. 72:]

Teyże ulicy od Bromy Wileńskiey do Zielonego Mostu lewa strona.

45.8 Zamienione na Dworek plac będący na Puszkarni z Im Ppmi Pakoszami.

6.9 Michał Sawicki Słob: od 1766

2.5.3 Antoni Karpicki Słob: od 1766

6.7 W Kamienicy Skarbowey pustuie

5.3 Jakub Broch stolarz słob: 1767

      Edera Woyta po zgorzeniu pustuie

8. Bartłomiey Stankiewicz

6.7 Jan Reuł słob: do 1767

5. Gabryel słob: do 1766

5. Sosnowski słob: do 1766

6.5.1 Nisiel Jasielowicz

5. Symon Kuchciński

5. Leon Ohuszkiewicz

6.7. Łukasz Kostowski

7. Andrzey Gieydanowicz

8. Puste. Quondam był Dwór JPP Turczynowiczów.

8.9. Mateusz Bogucki

Ulica od Trockiey Bramy do Zielonego Mostu. Prawa strona.

4.2. Pan Lewikowski po Szulcu.

21.7. Kalwini do zboru za dziedziczny przywłaszczaią.

11.9. Klara Wieczorkowska

11.1. Krystyan Szmit słob: do 1766.

29.9. (prierašas neįsk.) Ciechanowiecki Kanonik żmudzki za dziedziczny przywłaszcza.

2.2. Puste po zgorzeniu nikt nie używa.

3.6. WP Soroka przywłaszcza do siebie.

6.5 Ogrodem leży po Woycie Derzie puste.

2.1. Ogrodem puste po Marcinie Stankiewiczu.

[l. 73:]

Teyże ulicy Trockiey do Zielonego Mostu lewa strona.

38.9. Plac po Bartoszu Rymarzu za zborem Kalwińskim Ichm XX Dominikanie S. Ducha do Dworu swego przywłaszczaią.

6.1. Plac pusty co używał JM P. Białozor.

5.8. Plac pusty co używał Jm. P. Jastrzębski.

24.7. Ichmsci Xięża Missyonarze bis utur quo jure plac zabudowali.

5. Do Dworku Jm Pana Rozenfelta na Ogród przyłączona requisit dokumenta.

Ulica od Bramy Tatarskiey ku Kościołowi So Jerzego. Lewa Strona.

6.1. Michał Juchniewicz

6.2.1. Józef Pawłowski

8.1.1. Michał Kozlewicz

8.4. Kalinkiewicz Garbarz

5. Anna Ofertowa

10.9. Mateusz Wołk

5. Józef Dudyński słob: do 1765

5. Jerzy Furman słob: do 1765.

Zaułek od Kościoła So Jerzego do Pałacu idąca.

15.7. Pustkami leży od Pogorzenia.

6.2. Józef Koncewicz

10.2. Michał Chawczewski

8.8. Antoni Buynicki

11. Józef Zadwoyn.

4.8. Ichmci Xięża Karmelici S. Jerzego za Funduszowy używaią.

[l. 74:]

Ulicy dzielące się na dwoie od Zielonego Mostu ku Zamkowi y do Tatarskiey Bramy.

5.5.1. Tomasz Midwarowicz Szlachcic

2.7. w samych widłach tych ulic

2.7. Plac pusty za Domem Midwarowicza (2.7 ir 2.7 reikia suprasti kaip vieną sklypą)

Pałac Bogusławowski zruynowany leżący nad Rzeką Wilią w nim mieszkańce zabudowani są ci:

4.5. Jakub Szczepański

7.2. Jan Sobolewski

5.2. Łukaszowa Misiewiczowa

7.4. Frańciszek Wnorowski

67.7. JPPw Chomińskich Dworek tamże sadzawek trzy.

Zaułek od Wiliy do Ulicy Zamkowey. Prawa strona.

3.5. Bazyli Kliszewski

11.8. Ignacy Duchnowski

10.2. We Dworku JP Dąmbrowskiego, który po Im Pu Korsaku obioł quondam do Jurizdyki należący.

Ulica Zamkowa do Zielonego Mostu idąca. Prawa strona.

5.0.1. Jan Iwaszkiewicz

5.1.1. Kazimierzowa Chmielewska

11.1.1.Bartłomiey Narkiewicz

12.2.1. Po Iwaszkiewiczu Im Pana Odyńca Stołn: Bracłł:

[l. 75:]      

Taż ulica Zamkowa do Zielonego Mostu. Prawa strona.

7.5. Józef Nowicki

17.4.1. Tomaszowa Filipowiczowa

9. Marcinowa Grażyszowa

16.8. DworekWJm P. Olędzkiego Marszałka

4.9. Jerzy Szach

4.8.1. Jan Mrkiewicz

6. Michał Stankiewicz

13.9. Łazarewiczowa Wdowa

Teyże ulicy lewa strona do Zielonego Mostu.

5.1. Kiszczyńska Wdowa

17.6. WJm Pan Abramowicz Przeszły Podwoiewodzy iedne w possessyi ma po Jemci Pani Sołłohubowey Podskarbiney Litt~, drugie ogrodem przyioł, za co według starego Inwentarza iako było Includowano ad lineam solutionis i teraz praedis toditur . 22 gr. 8 2/3.

Ulica od Zielonego Mostu do Pałacu Bugusławowskiego. Prawa strona.

6.5.1. Jan Kondratowicz

6.5. Tenże płaci

[l. 76:]

Teyże ulicy lewa strona.

7. Kazimierz Sidorowski

11.4. Krzysztofowa Paszkiewiczowa

10.4. Dominik Bondarewicz

9.5. Symon Rutkowski

9.5. Jan Bosałykowski

1.6. Krzysztofowa Paszkiewiczowa za pustkę

2.8. Józefowa Kisielowa

5.2. J. XX. Missyonarze używaią za dziedziczny

7.8. Ichm Panom Wizytkom darowany od JO Xiężęcia Jmci podymne płacą (šis sklypas tuščias)

1.2. J XX. Jezuici S. Jańscy przyieli według starego Inwentarza płacić powinni

3. Plus minus ciż XX. Jezuici jurydycznych zabudowali mieniąc sobie za wieczyste

Dom po Frańsiczku Markiewiczu mieszczanie wileńscy do swoey przyieli juryzdyki.

<...>

[l. 125:] 1791

Inwentarz podawczy Jurydyk, Pałaców, Kamienic i Młynku oraz ruderów dawnych Dziedzictwa W. Xcia Imści Dominika Radziwiłła Podkomorzego WXLitt: małoletniego pod opieką zostaiącegoz opisaniem murów y wnętrzy onych sytuacji, oraz prowentu pieniężnego, tak poziemnego iako też za kontraktami corocznie wnoszącego się przy Prawie Arędowym dwunastoletnim Jwu Michałowi Radziszewskiemu Chorążemu Starodubowskiemu wydanym w Roku 1791 M~ca Marc 1go d: w Wilnie sporządzony.

[l. 129:]

Opisanie pałacu Bogusławskiego na rzeką Wilią alias na Puszkarni sytuowanego

Przyieżdżaiąc od Zamku ulicą ku Zielonemu Mostowi na Dziedziniec ex opposito kościoła JXX. Karmelitów So Jerskich po prawey ręce Brama murowana sama tylko iedna pomiędzy WP. Odyńcem Stolnikiem a Kalmaszewskim Wożnym, którey Bramy równo z ziemią tylko fundamenta y od tych niestaie, poczynaią się Mury Pałacu rzeczonego tamże y Brama pomiędzy niemi zapadła bez żadnego znaku, mury zaś w koło dziedzińca znacznie poruynowane, y w kilku mieyscach pozapadałe, płotów przez Mieszkańców na tymże Dziedzińcu chałupami zabudowanych w tymże Inwentarzu tituło Pałac Bogusławowski poniżey wyrażonych zagrodzone. Wyiechawszy na dziedzińcu, który dosyć obszerny po prawey ręce Mury pałacowe puste funditus poruynowane częście całe, a częście rozwalone, stoią ściany żadnego mieć niemogące pomieszkania y od dawnego czasu tak też żadnego zostaią opatrzenia. Dworek nad rzeką Wilią wedle Pałacu Bogusławowskiego na placach niegdyś J. Pani Nepsztatowey od S. Pmci JO Xiężney Jmci Karoliny [l. 130] Margrabiney Brandeburskiey dożywocia danych, na których WP. Chomiński Stta Oszmiański abusive peccuniarum WP. Ekonomów wdarszy się zabudował, post fata którego zaległo niepłacone Terragium, oraz czasów rewolucji, nieprzykładanie się do Podatków et aliorum onerum razem z Juryzdyką y takowey za Dekretem w Roku 1739 offisiose na Skarb JOO. Xiążąt Imci był zaiechany, pośledney per Concursum dostał się był JWXu Puzynie Biskupowi Inflan~ ad praesens haeret w posessyi WP. Chomińskiego Pułkownika Oszmiańskiego, którego Dworku opisanie y Inwentowanie w Inwentarzu JP. Zubowicza (neįsk.) (: w iakim Dworek zostawał stanie) wyraża, teraz same drewniane rozwaliny zostaią, oraz trzy sadzawki opuszczone y zarosłe przeciw tegoś Dworku.

[l. 133:]

Opisanie Juryzdyk Dziedzicznych JO Xięcia Jmci Dominika Radziwiłła Podcom: Wxtta Litt~ małoletniego pod opieką zostaiącego w Mieście JKMści Wilnie y na Przedmieściach sytuowanych z wyrażeniem Dymów Gospodarzów osiadłych na placach y Gruntach, a z onych opłaconego corocznie podatku poziemnego y podymnego w poniższym rozlinowaniu Rubryk obiaśniona.

(Toliau lentelė, kurioje nurodyti krikščionys ir žydai gyventojai, jų užimamų sklypų dydžiai rykštėmis, mokami mokesčiai. Čia nurodysime tik sklypų dydžius – pirmas skaičius – išilgai, antras – skersai.)

Zaułek od Wileńskiey Bramy do Tatarskiey <...>.

4 × 2 P. Jerzy Żukowski

2 × 3 Johanowa Weynichowa

3 × 3 Maciey Witkowski

2 × 8 Dorota Kryscowa

3 × 7 Jan Gulinowski Garbarz

4 × 1 Michał Lasicki

Tegoż zaułku lewa strona.

1 × 10 Tomasz Bohdziewicz i Jerzy Bohdziewicz

            Ignacy Chodowicz

8. Plac pusty przy Pałcu Januszowskim

23 × 7 Pogrzebisko saskie

3 × 6 Ogród do pogrzebiska

1 × 6 Kamienica do tegoż należna.

(Prierašas:) Przyjmuie się iakoby wiecznością od JOO Xią~t Imci Lutry maią nadane ex quo nie płacą, na co ni prawa nie produkuią, do Jurysdykcji zostaie.

3 × 5 Stanisław Bienkiewicz Kowal

         Jakub Balsewicz Mularz.

[l. 134:]

Ulica od Wileńskiey Bramy do Zielonego Mostu. Prawa strona.

4 × 4 Mowsza Josielowicz w Murach Januszowskiego Pałacu mieszkaiąc.

          Tenże aukcyi za też mieszkanie.

5 × 8 Łukasz Cedler Kowal z tegoż muru

6 × 4 Jakub Human Stelmach z Officynki w Pałacu Januszowskim

72 × 1 JO Bolman arędy płaci

           Tamże Officynkę drugą Panna Rohaczewska Murzynka za dożywotnym prawem trzyma.

11 × 9 JP Narbutt Chorąży Lidzki.

               Tenże WJP Chorąży po J XX ExJezuitach Nowicyackich (neįsk.) Inwentarz JP. Wawrzeckiego sub A. 1742 iakoby mieli prawo JP. Boguckiego sub A. 1759 na to: 10 × 9, którego że nie okazali do Inwestygacyi.

5 × 2 JP. Michał Pietkiewicz

13 × 3 JP. Stanisław Wroczymski

31 × 3 JP. Knakfus Kapitan (Knakfusas mokėjo 43 auks. ir 4 grašius + 14 auks. ir 6 grašius žemės mokesčio)

10 × 3 Tenże Kapitan

P. Russel similiter podług Inwentarza JP. Boguckiego w Ru 1759 iakoby od JW. Kasztelanowey Połockiey Szemiotowey miał, że prawa nie ukazuie 10 × 9 do Inwestygacyi zostaie w dyskwizycyi.

Pałac JW. Xa Dederki Kanonika Wileń~ od JW. Ferzonowey po WP. Abramowiczu Podwoiewodziczu Wileń~do Inwestygacyi.

[l. 135:]

Taż prawa strona ulicy od Wileńskeiy Bramy do Zielonego Mostu.

7 × 7 WP. Kulwiec Porucznik

8 × 7 WP. Zabłocki Regent

4 × 1 Andrzey Korewa

2 × 1 WPX. Łappa Kanonik

Teyże ułicy lewa strona.

46 × 2 Plac zabudowany JPP Pakoszów (: ut Inwentarz JP. Boguckiego in A 1759 testat iż dawney JP. Dapkiewicza Inwentarz Ru 1664 (neįsk.) że na Gruncie JOO Xżntt Ichm~ ponieważ zamiana Placu z Dworem na Puszkarni. Capite primo. – Mierzynskich demum Krzyszpinów – ad praesens W~o Oleńskiego Marszałka Wołkowys~ haret possessyi ex post venit in possessionem JP. Pakosza – ex quo niepłatny do Inwestygacyi – zostaie.

7 × 7 Walenty Sieracki

15 × 6 Krzysztof Kassel Malarz, Krystyan Dyli Szewc

9 × 1 Chaim Dawidowicz

9 × 6 Anna Emenszderfowa Wdowa

9 × 6 JP. Dydiński Stołnik

9 × 9 JP. Raczewski Mieczny

6 × 6 Tenże y trzeciego placu

12 × 16 Stankiewiczowa Wdowa z dwu placów

7 × 6 Marcin Daukszewicz

[l. 136:]

Taż lewa strona od Wileńskiey Bramy do Zielonego Mostu.

6 × 4 JP. Petrusewicz

4 × 8 Jan Bachmatowicz

8 × 7 Frańciszek Woronowicz

7 × 7 Daniel Buksz

7 × 8 Andrzeiowa Jankowska

10 × 7 JP. Kowalczewska Wdowa

10 × 4 Jan Koreywo

4 × 9 Dworek JP. Rozenfelda w Dyskwizycyi.

<...>

Ulicy od Tatarskiey Bramy do S. Jerzego. Lewa strona.

6 × 2 Szmuyło Ichowicz

7 × 4 Antoni Klimaszewski

8 × 8 Adam Skurewicz

6 × 3 Benedykt Kuczyński

2 × 9 Plac do Horodnicę przyłączony – y przez Horodnicę zabudowa (<...> neįsk.)

(Prierašas:) Te place do Horodnictwa niesłusznie przyłączone nieplatne ex quo w Dyskwizycyi do Inwestygacyi.

5 × 3 Żyd Ichowicz trzyma od Horod: aręda bez opłaty do skarbu.

2 × 9 Plac pusty tenże Żyd trzyma

5 × 8 Do w Dyskwizycyi WJP. Szumski Oboźny Wileński.

Zaułek po zamurzu Pałacu Januszowskiego z obustron.

10 × 2 Piotr Bobrowski

5 × 5 Stefan Turczynowicz

10 × 2 WJP. Woydak Łowczy

[l. 137:]

Tenże zaułek po zamurze Pałacu Januszowskiego.

9 × 3 WJP. Knakfus Kapitan

2 × 3 JP. Narbutt po Daynowskiemu

6       Józef Ignatowski

 15 × 7   Plac pusty który JXX. Karmelici S. Jerscy uzurpuiąc niby  do swego przyłączają Funduszu, a że nieokazuiąc dowodów do Inwestygacyi zostaie niepłatny.

Ulicy od Trockiey Bramy do Zielonego Mostu. Prawa strona.

7 × 2 Jan Lewikowski

Placów kilka zaiętych, na którychzabudowanie y Ogród obszerny, Zbór Kalwiński od JP. Pudkamera Pułkownika przywłaszczył – do Inwestygacyi ex quo niepłat.

8 × 6 JP. Ignacy Malinowski

11 × 9 Frydrych Wisner.

27 × 9 Dwa dworki JX: Ciechanowieckiego Kanonika Żmudz: za wieczno~ własne trzymane, które ignotum – quo iure po JP. Kmicie possieduiąc do Skarbu nie płaci, – które teraz W. Ciechanowiecki Rotmistrz Przedney Straży – Wwo Xtwa Litt~ 6 × 9 trzyma WJP. Dydyński Stolnik.

[l. 138:]  

Ulicy od Trockiey Bramy do Zielonego Mostu lewa strona.

33 × 6 Dom przy Zborze kalwińskim alias Szpital, na który nawet nieokazuiąc żadnego Prawa, – a że nie płacą, do Inwestygacyi zostaie.

11 × 1 Dworek po Bartoszu Rymarzu – większą częścią murowany, uzurpuią JXX. Dominikanie per abusum z którego że nie płacą, do Inwestygacyi zostaie.

40 × 9 Plac pusty w Pierzei mienią bydź do Miasta należnym, na który żadnego od Miasta nie okazano dowodu, a że nie płacą – do Inwestygacyi zostaie.

Ulicy od Zielonego Mostu do Pałacu Bogusławskiego. Prawa Strona.

15 × 9 P. Mateusz Kondratowicz

20 Dworek WP. Oleńskiego Marszałł: Wołłkow: origine Kryszpynów, -dla nieopłaty do Inwestygacyi.

10 × 9 Jan Dobrowolski

9 × 3 Jan Skarynkiewicz

9 × 3 Tenże po Sankowskim

8 × 4 Ditto po Wamowiczu

6 × 2 Maryanna Basyłykowska

Teyże ulicy od Zielonego Mostu do Pałacu Bogusławskiego. Lewa strona.

4 × 4 Dworek JPP. Benedyktynek

8 × 1 JP. Woynicki Komor: Żmudzki

1 × 2 Alexander Szemetulski

Pałac Bogusławowski w którym Obywatele wyrażeni mieszkaią.

7 × 9 JX Pietraszkiewicz

7 × 5 Benedykt Wirszołowicz

5 × 9 Józeff Dawarowski

5 × 9 Tenże po Czemrowiczu

10 × 5 Ludwik Abramowicz

6 × 6 Jerzy Rypiński

Ulicy od Zielonego Mostu do Zamku Prawa strona.

5 × 9 JX. Dederko Kanonik

7 × 4 Anna MidwarowiczowaWdowa

2 ×7 Maciey Cydzik

5 × ½ Plac pusty w Dyskwizycyi ad eo que niepłatny do Inwestygacyi

12 × 7 WJP. Zabłocki Regent Starod(ubowski?)

4 × 9 Jerzy Iwaszkiewicz

[l. 140:]

Taż lewa strona ulicy od Zielonego Mostu do Zamku.

4 × 3 Jan Zielazowski

5 × 2 Krzysztof Kieszkowski

14 × 6 Po JX: Jastrzembskim JW. Piłsucki w dyskwizycyi do Inwestygacyi.

10 × 6 JP. Haurytkiewiczowa

5 × 4 ½ Jan Markiewicz

5 × 4 ½ Jan Paczkowski

13 × 9 Jan Alexandrowicz

7 × 8 Jakub Katmaczewski

13 × 1 WJP. Odyniec Stolnik Bracławski

10 × 1 JP. Andrzey Sikorski

6 × 5 Jan Endenreych

6 × 8 JP. Chomiński Pułkownik Oszmiań: Do mostków? JP. Bułharowskiego.

8 × 9 na Planie Dyskwizycyjnym z Horodnictwa sonał? Inwentarz JP. Łoyki Ru 1728, że od JP. Rydzewskiego, do Inwestygacyi nie płatny.

12 × 1 Pałacik JP. Dombrowskiego ex Capite JP. Korsaka pochodzący, a za wyłamanie się do Horodnictwa ulega Inwestygacyi ex quo nie płatny.

Zaułek od Murowanego Mostu za Bramą Zamkową do Wilii.

12 × 1 JX Werbusz Kanonik

5 × 7 Pani Fietkiewiczowa

84 × 9 WJP. Chomiński Pułkownik Oszmiański.

[l. 147:]

Summariusz dziedzicznych Juryzdyk J. O. Xięcia Jmci Radziwiłła Podkomorzego W WX. Litt~.

Osiadłe (podłużne x quadrat) pręty

Puste

Dyskwizycyjne

Lokalizacja

22 × 39

 

27 × 27

Zaułek od Wileńskiej do Tatarskiej Bramy

241 × 160

72 × 17

134 × 36

Ulica od Wileńskiej Bramy

46 × 27

 

14 × 29

Ditto od Tatarskiej Bramy

42 × 19

 

15 × 7

Zaułek Pałacu Januszowskiego

32 × 26

 

111 × 25

Ulica od Trockiej Bramy

62 × 39

 

20 × ...?

Ditto do Pałacu Bogusławskiego

40 × 49

 

 

Pałac Bogusławski

114 × 88

 

38 × 21 ½

Ulica od Zielonego Mostu do Zamku

101 × 17

 

 

Zaułek za Bramą Zamkową

 

[l. 243:]

Inwentarz Jeometryczny Juryzdyk wileńskich w roku 1858

[l. 268:]

Jurydyka Wileńska

Ulica po nad Wilią.

781. Rozental po Ratmanowiczach

762. Po Sągajłowej sukcessorowi.

656. Plac zzad magazyna drewnego na temże placu pod dwoma domkami kawałek ogródka od przyprzedanego placu (trzyma Krz?ywiec) z N° 762 droga, prowadząca do zaułku Bogusławskiego zajęto przez Michałczaka na ogród.

[l. 270:]

Ulica od Zielonego Mostu do Kościoła Katedralnego.

795. Eliasz Abramowicz Pazyr

788. Feyzer Szejnik

759. Po Felicyanie Kołazc?kim Wdowa.

Ulica Tatarska.

681. Wojciecha Milanowskiego sukcessorowie.

680. Kremanuj? Sukcessorowie.

--------------                        

[l. 308:]

1858. Juryzdyka Wileńska

Nr. Domu

241.    Rozental po Ratmanowiczach

242.    Successorowie po Karolu Kuczewiskim

243.    Eliasz Aronowicz Parys

244.    Felician Kotarski

245.    Hirsz Mowszowicz Eyzensztal

246.    Wincentego Kowalewskiego successor

247.    Pod drogą przy b. Pałacu Bogusławskim teraz przez Michalczuka zajęto

248.    Za ogródem pozostałym od Pałacu Kosobuckiego trzyma Krzywiec

249.    Successorowie po Sągajłowej

250.    Plac były pod Magazyn drewnym wypuszczający na ogród warzywny

251.    Na tym że placu pod dwoma domkami Staięka.

252.    Po Balfierze successorowie

[l. 310:]

253.    Po Wojciechu Milanowskim succes.

254.    Po Kreniowej successorowie.

 

AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 271:

[l. 250:]

Opisanie Ruderów Pałacu Bogusławowskiego Dnia 21 decembra 1809 roku czyniona.

Nad Wilią mur stary niedyś Pałacu byłego, którego teraz tylko ściany iedne piątrowe cztery zupełnie opuszczone bez dachu y naymnieyszych belek. Ściany te cztery duże na iedne piątro znayduią się opadłe. Do niego Brama w którey wrota podwóyne stare nie dawno przybite nikczemne na biegunach z zaszczepką y zamkiem wiszoncym do zamykania. Daley we szrodku mieszkanie nikczemne do muru z drzewa różnego przystawione deskami kryte do którego w sieni drzwi zruynowane na zawiasach długich z krukiem żelaznym do zaszczepiania . – Do chałupy drzwi takoż zruynowane na zawiasach długich z zaszczepką żelazną. W tey chałupie okno ze szkła drobnego iedne wcale nikczemne. Z którey to chałupy Żyd mieszkaiący podług kontraktu płaci . 75. W ciągu tey chałupy w Boku takież mieszkanie o jednym oknie gdzie drzwi dwoie nikczemnych na zawiasach długich, które (<...> neįsk.) mieszkanie iest puste cegło skarbowo zawalone.

Daley nad brzegiem samym Wilyi Magazyn drewny, którego plac duży parkanem w szuła w drzewa okrągłego ze wszystkich czterech stron ogrodzony, a we szrodku skład drzewa różnego, do którego to magazynu wrota podwóyne nie dawney roboty tarcic na biegunach z klamkami w gurze i dole dużemi zeleznimi z zaszczepką z proboiami.

  

 

4 pav. 1808 m. Vilniaus plano fragmentas. Pgl. Drėma V., Vilniaus namai archyvų fonduose, kn. VII, Vilnius, 200, p. 10, nr. 36. 

 

 

Ikonografijų sąrašas

 

1. Radvilų dvaro prie Neries planas. Apie 1623–1655. Varšuva, Senųjų aktų archyvas (AGAD), Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, sign. nr. 19, l. 28–29.

2. Radvilų dvaro prie Neries brėžinys. Apie XVII a. vidurį. Varšuva, Senųjų aktų archyvas (AGAD), Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, sign. nr. 19, l. 24–25.

3. Radvilų dvaras Puškarnioje. Tado Makovskio Vilniaus vaizdo fragmentas. Apie 1600 m. Iš: Drėma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, il. 209. Prie rūmų pavaizduotas plytintis sodas. V. Drėma šį sodą taip aprašo: „Priekiniame panoramos plane, už kelio į Žaliąjį tiltą, matyti didelis kvadratais suskirstytas daržas, kurio kairėje auga penki didesni medžiai (nr. 2). Visas daržo plotas perimetru apstatytas nedideliais vienaaukščiais namukais. Viduriu į gilumą veda platus takas, iš šonų atitvertas nuo daržų neaukšta tvorele. Daržų gilumoje grupė didesnių namų, o už jų nupieštas Vingrių upelis stačiais, poliais sutvirtintais krantais Žinant, kad nuo Radvilų dvaro į Žaliojo tilto pusę plytėjo Kiškų valda, čia matome pavaizduotą 1623 m. aprašytą Jonušo Kiškos sodą“.

4. 1808 m. Vilniaus plano fragmetas. Iš: Drėma V., Vilniaus namai archyvų fonduose, kn. VII, Vilnius, 2003, p. 10, nr. 36.

5. Napoleonas Orda, Radvilų rūmai Puškarnioje. 1883. Litografija pagal P. Rossio 1790 m. piešinį. Lietuvos dailės muziejus, inv. nr. G-475. Iš: Drėma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, il. 213.

6. Jokūbas Šolma, Radvilų rūmai Puškarnioje. Apie 1835. Drobė, aliejus, tapyba, pagal P. Rossio 1790 m. piešinį. Lietuvos dailės muziejus, inv. nr. T-1565. Iš: Drėma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, il. 210.

7. T. Bičkauskas, Radvilų rūmų Puškarnioje griuvėsiai. 1828. Litografija. Publikuota: Baliński M., Pamiętniki o królowej Barbarze, Warszawa, 1837, t. 2, frontispisas. Iš: Drėma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, il. 212.

8. M. Januševičius, Radvilų rūmai Puškarnioje. Apie 1835 m. Pagal P. Rossio 1790 m. piešinį. Lietuvos nacionalinis muziejus, inv. neg. 1591. Iš: Drėma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, il. 211.

9. L. fon Dolenas, Radvilų rūmų Puškarnioje liekanos. Apie 1850. Litografija. Lietuvos dailės muziejus, inv. nr. G-6042. Iš: Drėma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, il. 214.

10.  Heidelbergo pilies ir sodo vaizdas. Pierre-Eugène (?) Aubert, XIX a. Plieno raižinys. Pagal architekto Saliamono de Causo brėžinių rinkinį Hortus Palatinatus, Francofurti, 1620. Iš: Ogród. Forma. Symbol. Marzenie, Warszawa, 1998, kat. 48.

 

 

Summary

 

Birutė Rūta Vitkauskienė

The Directorate of the State Cultural of Vilnius Castles

 

The territory of Vilnius cannon foundry (Puszkarnia) in the sources of

XVI–XVIII centuries. Historical researches

  

This article tries to locate the place of Vilnius cannon foundry of the XVI c. in present Gediminas avenue district. The territory, where in the second half of the XIX c. a new wide street was built – at that time it was named St. George avenue, was called “Puszkarnia” by Vilnius inhabitants because the legend of the former foundry of the grand duke remained in people’s memory.  “Puszkarnia” covered a large area locating among the Totoriai gates, Vilnius Street, western fortification of the Lower Castle and the Neris river. Radvilos got some parcels of land in this area at the end of the XV c. In 1506 under their foundation there was built St. Mary Church (later named St. George Church) and Monastery of Carmelites. In the XVII and XVIII centuries Radvilos expanded their lands buying the surrounding parcels of land. Before the year 1540 Mikalojus Radvila (died in 1521) and his brother Jurgis Radvila (died in 1541) built the palace near the river Neris, which later was called the Palace of the Queen Barbora Radvilaitė. In the XVII c. this palace belonged to Boguslovas Radvila, and after his death it went to his daughter Liudvika Karolina Radvilaitė (died in 1695), the princess of Neuburg [Ludovika Carolina Radzivill, Pfalz-Neuburg]. However, in the XVIII c. the palace was rundown and about the year 1820 it was totally demolished. Other famous residence of Radvilos was the Palace of Jonušas Radvila near Vilniaus Street . In earlier literature it was mistakenly indicated that this palace was built by Mikalojus Radvila the Black (died in 1565). But he was a representative of Nesvyžius area, and the brick palace was built in about 1653 by Jonušas Radvila, the Duke of Biržai and Dubingiai. After the research of the archive of Radvilos, kept in the Central Archives of Historical Records in Warsaw, i.e. available cases (AGAD AR dz. XVIII, No. 19, 235, 237, 239, 240, 270, 271, 275), the bills of the year 1545–1548 of Vilnius manor of Žygimantas Augustas (the Central Archives of Historical Records in Warsaw, AGAD ASK, RK No. 120, 137, 140), the documents of the second part of the XVI c. – XVII c. of Lithuanian Metrics, the documents of St. George Carmelites Church of the XVI–XVIII c. kept in the Library of Lithuanian Academy of Sciences (MAB RS F 273-3383, F 273-246), the plans of Vilnius city by G. M. Fürstenhoff (about 1737) and K. Grunert (1808), there were specified the frontiers of Radvilos holding in Puszkarnia and the territory ruled by the Carmelites, there were identified the parcels of land of the stables of the Grand Duke of Lithuania, and those stables, as the “lost” foundry, appeared existing not on a private but on duke’s land. However, the discussed territory has greatly changed at present. Private buildings, small manors, roads and gardens have disappeared irreversibly from that territory. Those lost landmarks do not allow nowadays to interpret the descriptions of parcels of land of XVII and XVIII c. very clearly. Consequently, the conclusions claim that the cannon foundry could be built among present Tilto and Totorių streets and Gediminas avenue, approximately in the place where present building of the Bank of Lithuania is (Gedimino st. 6). In the plan of the year 1808 that parcel of land is numbered 827.

 


[1] Jurginis J., Merkys V., Tautavičius A., Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos, Vilnius, 1968, t. 1, p. 97 (čia senesnė bibliografija). „Tiek iš XVI a. aktų, tiek iš radinių, statant namus po antrojo pasaulinio karo, matyti, kurioje vietoje liejykla buvo įrengta. Ji stovėjo netoli Šv. Jurgio bažnyčios, buvusioje karmelitų vienuolyno žemėje, kitaip pasakius, Vilniaus vaivados Radvilos teritorijoje. Vaivada turėjo rūpintis samdytosios kariuomenės apginklavimu ir liejyklą įrengė savo valdoje“.

[2] Brensztein M., Zarys dziejów ludwisarstwa na ziemiach b. Wielkiego Księstwa Litewskiego, Wilno, 1924; Žilėnas V., Šaunamųjų ginklų kalykla Valkininkuose XVI a., Iš lietuvių kultūros istorijos, Vilnius, 1958, t. 1.

[3] Drėma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, p. 325: „1600 m. T. Makovskio Vilniaus panoramoje į pietus nuo Radvilų rūmų ir Šv. Jurgio bažnyčios (Nr. 8), kitapus gynybinės miesto sienos, buvo išsidėsčiusi Puškarnia, į kurią dar 1545 m. Žygimantas Augustas perkėlė savo arklides, kitus ūkinius trobesius ir ginklų gamyklas: parako malūną ir patrankų liejyklą. T. Makovskio panoramoje šis kvartalas užstatytas gana tirštai ir įvairiai, be aiškiau matomos gatvės. Ilgainiui didžiojo kunigaikščio ūkinių pastatų sklypai atiteko Radviloms, o ginklų gamyklos visiškai sunyko.“ Drėma V., Vilniaus namai archyvų fonduose. VI, VII kn., Vilnius, 2003.

[4] Lebedytė R., Vilniaus senamiesčio 12 kvartalas. Istoriniai tyrimai, Vilnius, 1988, Paminklų restauravimo instituto archyvas (toliau – PRIA), f. 5, b. 4854; Samuolienė S., K. Požėlos gatvės 1 kvartalo gatvės. Istoriniai tyrimai, Kultūros paveldo centras (toliau – KPC), f. 5, ap. 1, b. 2135; Baliulytė I., Pastato Vilniuje Gedimino pr. 1 istorinė medžiaga, 1993, PRIA, f. 5, b. 6592.

[5] Łopaciński E., Horodnictwo wileńskie w latach 1470–1794, Wilno. Kwartalnik poświęcony sprawom miasta Wilna, R. 1, nr 2, s. 80: <...> ulica Mostowa do kościoła św. Jerzego, terażniejsza ulica Śniadeckich oraz cześć Tatarskiej...

[6] Kieszkowski W., Dzieje placu katedralnego w Wilnie, Wilno. Kwartalnik poświęcony sprawom miasta Wilna, R. 1, nr 2, s. 93.

[7] Liguz J., Plan Wilna Georga Maxa von Fürstenhoffa jako źródło historyczne, Kartografia wojskowa krajów strefy bałtyckiej XVI–XX w., Toruń, 1996. Autorė aprašo plane minimus pastatus ir 69 numeriu pažymėtą Chominskio dvarelį (klaidingai vadindama jį Kaminskių rūmais) lokalizuoja dabartinės Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos vietoje.

[8] Maroszek J., Ulice Wilna w XIV–XVIII wieku, Kwartalnik Historii Kultury Materialnej, R. XLVII, nr 1–2; Maroszek J., Ogrody królewskie w Wilnie i innych rezydencjach Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku, Królewskie ogrody w Polsce. Materiały sesji naukowej, red. Małgorzata Szafrańska, Warszawa, 10–11 maja 2001 roku, Warszawa, 2001. Abiejuose straipsniuose kalbėdamas apie Radvilų rūmus prie Neries autorius naudojosi Varšuvoje Radvilų archyve išlikusiais rūmų planais.

[9] Morelowski M., Najstarsze Wilno. Część I. Zarzecze, Wrocław, Ossolineum, rkps. 14841/II: Papiery Mariana Morelowskiego. 1941–1943, t. 26. Mikrofilmas Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje, mf. 68966. Šį M. Moreliovskio rankraštį išsamiai aptarė Jūratė Markevičienė, žr.: Markevičienė J., Pamiršta hipotezė arba Vilniaus miesto sandara XIV–XV amžiuje, Menotyra, 2002, nr. 3 (28).

 

[10] Sprendžiant iš 1514 m. užrašymo karmelitams, sklypus šioje teritorijoje jau valdė Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Mikalojus Radvila (1470–1521), 1515 m. iš imperatoriaus Maksimiljono I gavęs Šv. Romos kunigaikščio titulą, žr.: Radziwiłłowie herbu Trąby, Sławomir Górzyński, Jolanta Grala, Włodzimierz Piwkowski, Violetta Urbaniak, Teresa Zielińska, Warszawa, 1996, s. 5.

[11] Apie vaivados Hlebavičiaus sklypą yra žinių Lietuvos Metrikoje, žr.: Lietuvos Metrika. Užrašymų knyga 1, Vilnius, 1998, nr. 118: valdovo virtuvininkas Stanislovas Mikolajevičius Kęsgaila 1545 m. kovą dovanojo sklypą prie Šv. Jurgio bažnyčios vaivadai Jonui Jurjevičiui Hlebavičiui.

[12] Duomenis apie šiuos sklypus žr. prieduose pateikiamose Žygimanto Augusto 1546–1548 m. dvaro sąskaitose.

[13] Naujausi darbai šia tema: Vitkauskienė B. R., Nauji Žygimanto Augusto rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje ir jų koncepcijos paralelės, Urbanistika ir architektūra, t. XXVIII, nr. 3, priedas „Architektūros istorijos tyrimai: meninių idėjų apykaitos“, Vilnius, 2004, p. 21; Vitkauskienė B. R., XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai istoriniuose šaltiniuose, Vilniaus Žemutinė pilis XIV–XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, sud. Raimonda Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 72–128.

[14] AGAD, RK-120, l. 287 [1546 m.].

[15] AGAD, RK-140, l. 166v [1547 VII 4–X 22].

[16] AGAD, RK-120, l. 288v.

[17] AGAD, RK-120, l. 256.

[18] AGAD, RK-140, l. 168–171.

[19] Brensztein M., op. cit., s. 17–18. Remdamasis K. Górskio 1891 m. paskelbtu straipsniu, kuriame pabūklų liejyklos įkūrimas Vilniuje priskiriamas Žygimantui Augustui, M. Brenšteinas šiek tiek tuo abejoja ir rašo: można mieć pewne wątpliwości co do tego, czy rzeczywiście on był fundatorem ludwisarni, której przedtem Wilno nie posiadało, i czy owa odlewnia armat nie istniała już przedtem, za panowania jego ojca a przed objęciem w r. 1544 przez młodego króla faktycznych rządów nad Litwą, to już zupełną mamy pewność, że rozwój działolejni litewskiej, zasiłającej wyrobami swojemi nie tylko arsenał wileński, lecz też i wiele innych zamków kresowych, zawdzięczano ostatniemu z Jagiellonów.

[20] MAB RS, f. 273, b. 246. Folwarku Pietrakowszczyzna y Owłachowszczyzna niegdyś Michno Wicewicz za donacyą od Króla Alexandra będąc Panem, zostawiwszy potomstwo, gdy żyć przestał, – Wincenty Auryfaber y Mikołay Budzko opiekunowie, potomstwa zmarłego takowy folwark zeszłemu JO Xciu Mikołajowi Radziwiłłowi Wwdzie Wileń~ wiecznie wybyli.

Ow Mikołay Radziwiłł za tegoż Alexandra w dzień Nayświętszey Panny Snieżney, zbiwszy Tatarów pod Kleckiem na pamiątkę zwyczeństwa w tym dniu stałego na własnym swoim placu w mieście Wilnie kościoł pod tytułem Nay. Panny Snieżney zabudował, Xięży karmelitów ufundował y folwark Pietrakowszczyzna y Owłachowszczyzna nazwany do tegoż kościoła applikował.

Po śmierci Alexandra król Zygmunt Iwszy gdy tron posiadł, JO Xże Mikołay Radziwiłł rzeczony fundusz przez siebie uczyniony Królowi prezętował, a Król Zygmunt nie tylko go wiecznie utwierdził, ale lecz ku temu placów pustych kilkanaście w mieście Wilnie, obok klasztoru położonych, aż do Ciegielni Biskupich ciągnących się tudzież do folwarku dwóch poddanych na imie Grycewicza y Stypeykowicza tak z gruntami przez nich posiadanemi iako też z dalszemi gruntami pustowskiemi, uroczyszczem Owłochowszczyzna, Mosowszczyzna, Moczolewszczyzna alias Niekłasowszczyzna nazwanemi, wiecznie nadał – a to działo pod rokiem 1515. Feria 5ta [ketvirtadienį] Intra Octavam Nawiedzenia Nay. Panny [paryškinta – str. autorės].

Nie pokłada kościół ani prawa od Auryfabra y Mikołaja Budzki JO Xciu Mikołajowi Radziwiłłowi <...> bo one circa Archiwum JOO. Xiążąt Radziwiłłów znajdować się maią.

Oraz fundusze od M. Rad~i Zygm. I – stracone.

[21] MAB RS, f. 273, b. 3383, l. 1–4. Dokumentas lotynų kalba. Prioras Stecevičius jį labai tiksliai atpasakojo.

[22] MAB RS, f. 273, b. 3843, l. 4: List dany zakonnikom wilenskim Swentoho Juria na Łuce na zemlu Pustowskuiu w Wilenskom Powete.

[23] M. Brenšteinas savo darbe mini Karaliaučiaus kurfiursto Albrechto liejikus, Žygimanto Augusto kvietimu atvykusius į Vilnių 1552 ir 1556 m., tarp jų Gefässmacher und Büchsenmeister Mikołaj Gottschalk, žr.: Brensztein M., op. cit., s. 18.

[24] LM-52, l. 68.

[25] LM-283, l. 181–182v: [1593 VII 5] List do Pana Podskarbiego Slosarzowi y ceygwartowi Wileńskiemu Marcinowi Kohutowi o jurgielt iego.

[26] Samalavičius S., Kunigaikščių rūmų ir pilių priežiūra XVI–XVIII a., Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 m. tyrimai), Vilnius, 1999, p. 28, išn. 68. Originale sklypo dydis nurodytas uolektimis.

[27] LM-84, l. 306–306v, nr. 349: [1599] Na plac pustyj przy zamku wilenskom Martynu Gochmanu (Ochman) konwisaru do zywote.

[28] LM-89, l. 342: [1611 VIII 12] Odnowienie Prywileiu Marcinu Ochmanu na pobudowanie Puszkarni na placu zamkowym wilenskim.

l. 345v: [1611 VIII 15] Odnowienie listu zgorzalego Marcinowi Ochmanowi na wolnosc od wszelakich platow

dla lania dzial i dzwonow, list zgorzal.

[29] LM-129, l. 387–394: [dokumentas išduotas 1654 IV 18, bet jame kalbama apie senesnes – Žygimanto Augusto ir Henriko Valua – privilegijas] <...> horti cum domibus et aedificiis extra civitatem Vilnensem ultra stabula Nostra in bivio in Platea Fluvii Vilnensis <…>; <…> hortum illius et idem cum domibus et aedificiis omnibus extra Civitatem Vilnensem ultra stabula nostra in bivio in platea fluvii Viliae inter domum Georgii Farkani ab uno, et inter plateam Glinna vocatam ab altero latere situm <...>.

[30] MAB RS, f. 273, b. 3383, l. 11–12: [1738 VII 4].

[31] MAB RS, f. 273, b. 3843, l. 1–3: [1629 XI 5] Mikołay z Ciechanowca Kiszka woiewoda Mscisławski Starosta Wilkomiersky, Marcyan Tryzna, proboszcz Gieranoński pisarz WXL, Jan Karol Białozor proboszcz Cathedralny Wileński, Felix Przyłubsky sekretarz, comisarze od kro: Je Mści Pana naszego Mściwego naznaczeni <...> oznajmujemy. Iż gdy przytoczyła do nas y sądu naszego comissarskiego sprawa na popieranie y żałobę urodzonego y szlachetnego Woyta Burmistrzów y Radziec y Ławników także y wszystkiego pospolstwa Miasta Króla Jmci Wilna z zapozwu <...> przeciwko zakonnikom to iest Oycu starszemu Przeorowi y wszystkiey Braci klasztoru przy kościele S. Gerzego na Puszkarni w Wilnie zakonu Nayświętszey Panny Maryey de Monte Carmeli, wydanej.

[32] LM-91, l. 316v–317: [1615 III 12].

[33] LM-114, l. 179v–180: [1634–1643].

[34] LM-114, l. 312v–313: [1643 XII 14].

[35] LM-114, l. 350: [1644 I 22].

[36] LM-114, l. 504–504v: [1644 III 7].

[37] LM-124, l. 90–90v: [1649 III 3].

[38] Kaip jau minėta, šiuos vartus teisingai lokalizavo V. Keškovskis, ..., p. 93: Mur obronny dolnego zamku, załamując się dwukrotnie, łączył się z dzwonnicą katedralną, dawną basztą obronną. Za dzwonnicą znajdowała się druga brama zamkowa, przez którą prowadziła droga na most przez Wilię.

[39] Augustyniak U., Testamenty ewangelików reformowanych w Wielkim Księstwie Litewskim, Warszawa 1992, s. 80–100, nr 6: Testament Krzysztofa Radziwiłła zw. Piorunem wojewody wileńskiego, hetmana wielkiego litewskiego. <...> dworowi mojemu murowanemu nad Wiliją z ulicami do niego należącymi..

[40] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, sign. 19. Abu šiuos planus mini Maroszek, žr. Maroszek J.,, Ogrody królewskie w Wilnie, s. 111, nurodydamas, kad jie nubraižyti XVII a. pirmoje pusėje. Naujausia publikacija apie šiuos planus ir Radvilų bei Kiškų sodus žr.: Vitkauskienė B. R., Ogrody barokowe Kiszków i Radziwiłłów w Wilnie na Puszkarni, Barok. Historia-Literatura-Sztuka, Półrocznik XII/1(25), 2006, s. 133–154.

[41] Labirintai – simboliškos sodų kompozicijos, ypač mėgiamos vėlyvojo Renesanso ir baroko epochoje.

[42] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 275, l. 1–2: Pałac nad Wilią Rzeką leżący do którego Bromy y Forty zaparkanione więżyczką, w którey gospodarz mieszka Guntami nakryta dolne mieszkanie sklepiste a gurne z bałkami. Przy tymże Pałacu sadzawek trzy, w których karaś wielki y lin łowi się. Ogród y sad nieoparkaniony.

[43] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 15–21.

[44] Siedziby Kiszków i Radziwiłłów na Białorusi w XVI–XVIII w. Opisy z zasobu Archiwum Głównego Akt Dawnych, oprac. Jarosław Zawadzki, Warszawa, 2002, s. 11, išn. 8.

[45] Žr.: Lebedytė R., op. cit., autorė rėmėsi A. H. Kikoru, [Jan ze Śliwina], Przechądzki po Wilnie i jego okolicach, Wilno, 1856, s. 151–156.

[46] Lukšaitė I., Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje. XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis, Vilnius, 1999, p. 272.

[47] Drėma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, p. 159.

[48] Drėma V., ..., p.159, il. 216.

[49] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 275, l. 1–2 (žr. priedą).

[50] Žr.: Lebedytė R., op. cit.

[51] AGAD, Archiwum Radziwiłłów , dz. XVIII, nr 270, l. 7v.

[52] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 21 29.

[53] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 21: [1739] Opisanie Pałacu Bogusławskiego nad Wilią Rzeką olim de nominacione na Puszkarni obok Zamku stoiący.

[54] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 43–76.

[55] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 125–140: [1791] Inwentarz podawczy Jurydyk, Pałaców, kamienic i młynku oraz Ruderów dawnych Dziedzictwa W Xcia Jmści Dominika Radziwiłła Podkomorzego WXLitt: małoletniego pod opieką zostaiącego z Opisaniem murów y wnętrzy onych sytuacji, oraz Prowentu pieniężnego, tak poziemnego, jako też za kontraktami corocznemi wnoszącego się przy Prawie Arędowym dwunastoletnim JW. Michałowi Radziszewskiemu Chorążemu Starodubowskiemu wydanym w Roku 1791 mca Marca 1 dnia w Wilnie sporządzony.

[56] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 129: Opisanie pałacu Bogusławskiego na rzeką Wilią alias na Puszkarni sytuowanego.

[57] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 271: [1809 12 21] Opisanie Ruderów Pałacu Bogusławowskiego Dnia 21 decembra 1809 roku czyniona.

[58] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 235, l. 1–11.

[59] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 19: <...> Frontem od ulicy idącey z zamku do Zielonego mostu, naprzeciw klasztoru do kościoła Św. Jerzego należącego, bokiem jednym od Pana Kontryma Skarbnika, drugim bokiem od zaułku do Wilii idącego, tyłem do pałacu Bogusławskiego <...>.

[60] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 20.

[61] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 39.

[62] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 240: [1807 V 21] Magazyn drewny. Sprawy Orłowskich z Żydówką Szolową o plac dziś magazynem Drewnym nad brzegiem Wilii zwany i zajęty. (l. 3) Prośba Szlachcica Antoniego Okulicza w imieniu Dominika Radziwiłła <...> zabory jurydyczan ... tak dalece, że dziś na własną potrzebę niema ziemi gdzieby mógł czynić jaką kolwiek Ekonomiczne urządzenie. <...> ogród i dziedziniec Pałacu Bogusławskiego są im od Xiążąt nadane <...> a Xiąże chciał mieć magazyn na skład drzewa ... na opał potrzebnego, a nie mógł otrzymać od wyrażonych nieprawnych <...> swoei ziemi na założenie takowego magazynu <...>.

[63] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 271 (žr. priedą).

[64] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, l. 28.

[65] Šio sklypo istoriją aiškinosi V. Drėma, žr.: Drėma V., Vilniaus namai archyvų fonduose. kn. VI, Vilnius, 2003, p. 189–191.

[66] MAB RS, f. 264, b. 1068: [1696 X 22] Karol Dębski ziemianin KJMci <...> Iż maiąc Ja Kamieniczkę moią własną na placu do przysądu Horodnictwa Wileńskiego należący w pewnym ograniczeniu będącym idąc od bramy Zamkowej przez most na Puszkarnią po prawey stronie zaczęwszy od rogu ulicy ku Folwarkowi w Bogu Wielebnych Ich Mmsciów OO. Dominikanów wileńskich idącey, udawszy się ku stayniom JKMci quondam będącym, tak jako się w sobie ma <...> z budynkami murowanemi y drzewianemi i sadem y ogrodem kosztem moim własnym wystawioną <...> przedałem.

[67] Drėma V., Vilniaus namai archyvų fonduose. VI knyga, Vilnius, 2003, p. 184: <...> idąc od bramy Zamkowey przez Most na Pusszkarnią po prawey stronie przodem od Ulicy ku Stayniom Kr. Ichmość idącey zaczowszy od rogu Ulicy idącey ku Folwarkowi WW. w Bogu OO. Dominikanów Wilen. Ma w sobie sążni 32, bokiem iednym od rogu teyże Ulicy zacząwszy, ma sążni 22 i puł sążnia, bokiem drugim od placa w pustych do Horodnictwa Wilen. Należących, tyłem do Sadzawek i placów JO Xney Jeymci Ludwiki Karoliny Radziwiłłówny Margrabini Brandenbur. <...>.

[68] MAB RS, f. 273, b. 3863.

[69] Šio sklypo įsigijimo aktas yra AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 237, l. 13: [1785 II 4] Chaim i Chana Dawidowiczowie małżonkowie od Maryanny Berkowey plac na Juryd. Radziwiłłowskiej za Wileńską Bramą sytuowany <...> nabyły <...>.

[70] Drėma V., Vilniaus namai archyvų fonduose. VI knyga, Vilnius, 2003, p. 204–206.

[71] AGAD, Archiwum Radziwiłłów, dz. XVIII, nr 270, l. 8, žr. šaltinių tekstus.

[72] Paaiškinimus G. M. Fiurstenhofo planui nurašė M. Moreliovskis, jo rankraštis Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje, mf. 68965 (originalas Vroclave, Ossolineum, rkps 14840/III).

[73] Lebedytė R., Vilniaus senamiesčio 12 kvartalas, ..., 1988.

[74] MAB RS, f. 273, b. 3383. Visą dokumento tekstą ir vertimą žr. prieduose.

[75] Mikalojus Petrusevičius 1746–1748 m. jau buvo Vilniaus pavaivadis, jis minimas Šv. Jurgio karmelitų vienuolyno dokumente dėl fundacijos Giedraičių dvare, MAB RS, f. 273, b. 247.

[76] Markevičienė M., Pamiršta hipotezė arba Vilniaus miesto sandara XIV–XV amžiuje, Menotyra, 2002, nr. 3 (28), p. 35.

[77] Kieniewicz K., Gdzie się podziała baszta?, Słowo, 1938, lut. 9, nr 39. Cit. pgl.: Markevičienė M., ..., p. 42, išn. 53.

[78] Encyklopedia powszechna Olgebranda, Warszawa, 1864.

[79] Samalavičius S., Kunigaikščių rūmų ir pilių priežiūra XVI–XVIII a., Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1994–1995 m. tyrimai), Vilnius, 1999, p. 12–52.

[80] Udalrikas Kristupas Radvila (1712–1770), LDK arklidininkas.

[81] Šis pavadinimas minimas 1514 m. Žygimanto Senojo išduotoje privilegijoje, kuria valdovas patvirtino Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos fundaciją karmelitams, paskirtą pergalei prie Klecko atminti. Žr. dokumentą lotynų kalba tame pačiame dokumentų rinkinyje, l. 2–4. Apibrėžiant paskirto sklypo ribas, pasakyta, kad sklypas driekiasi nuo kalno prie kurio pastatytas vienuolynas žemyn iki pat vyskupo oficinų sienų (tikriausiai turimi galvoje senieji vyskupų rūmai prie apvaliojo bokšto). Jame leidžiama pasistatyti keturis pastatus su vidiniu kiemu. <…> in primis in eisdem monte iuxta Monasterium usque ad lateris officinas Episcopales locum sive spatium Odolidowszczyzna nuncupatum pro construendis quattor aut pluvibus domibus <…>.

[82] Niesieckis (t. 9, p. 195) mini Kazimierą Juozapą Ukolskį, tijūną ir Trakų pavaivadį, 1733 m. jis buvo konvokacinio seimo pasiuntiniu.

[83] Niesieckis (t. 8, p. 455): Jonas Davaina Solohubas, herbas PRAWDZIC, iš pradžių žemaičių taurininkas, vėliau – LDK žemės iždininkas, vėliau – Brastos vaivada, pirmoji santuoka su Elena Šamovna, antroji – su Oginskaite.

[84] Kalbama apie Mikalojų Radvilą (~1470–1521), LDK kanclerį ir Vilniaus vaivadą, kuris 1514 m. dovanojo karmelitams žemę netoli savo rūmų Vilniuje (vadinamųjų Radvilų rūmų prie Neries).

[85] Tikriausiai čia turimi galvoje vadinamieji Radvilų rūmai prie Neries.