Lietuvos istorijos institutas. Miestų praeitis, 3

 

Gediminas Vaitkevičius

Lietuvos istorijos institutas

14–17 a. Vilniaus buitinės keramikos talpos

 

Įžanga

 

Tam tikrų standartų buvimas (arba nebuvimas), jų pastovumas (arba kitimas) bei jų skverbimasis į įvairias gyvenimo sritis buvo lokalios bendruomenės ūkio galios ir jos socioekonominės organizacijos rodiklis. Tikslių duomenų neturime, kokia buvo standartizacija vėlyvųjų viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų Vilniuje, kiek giliai ji buvo įsiskverbusi į miesto ūkinį ir kultūrinį gyvenimą. Tai yra neleistinas aplaidumas, nes mūsų muziejų fonduose yra sukaupta archeologinių radinių, leidžiančių suvokti, kokia buvo padėtis matų unifikacijos srityje LDK sostinėje.

 

Šiame darbe pradedama nagrinėti talpos matų unifikacija 14–17 a. Vilniuje. Tyrimo šaltinis yra to laiko buitinė keramika, rasta archeologams kasinėjant miestą ir sukaupta Nacionaliniame muziejuje. Buitinė keramika yra unikalus šaltinis tokiai temai nagrinėti. Pirmiausia – jos yra daug (tik pilnų matmenų jos nėra tiek daug, kiek norėtųsi), ir ji nesideformuoja, t.y. jos forma ir tūrio parametrai per šimtmečius nėra pakitę. Antra, tai ne exclusive artefaktai, o plačių gyventojų sluoksnių kasdienybės reikmenys, atspindintys visos visuomenės gyvenimo realijas. Trečia, dėl medžiagos kiekio atsitiktinumo veiksnys nėra esminis.

 

Paties šio šaltinio – buitinės keramikos – prigimtis yra paranki šiam klausimui nagrinėti. Pažvelgę į indą ne kaip į pasyvų daiktą, kas praktikuojama identifikacija paremtuose tyrimuose, o kaip į įrankį, kuris buvo naudotas buityje (maistui sandėliuoti, transportuoti, gaminti, ruošti, serviruoti ir kt.), pamatome ir įvertiname instrumentines jo savybes[1]. Būtent instrumentinės dirbinių savybės geriausiai atspindi tiek paties daikto (artefakto) esmę, tiek to laiko aplinką, nes instrumentinės savybės yra tikrasis kultūrinių ir techninių poreikių atitikmuo.

 

Temos specifika. Skaitytojui noriu paaiškinti matų sferą, iki įsigalėjo metrinė sistema. Mums dabar įprasta, jog matai yra visuotiniai ir pastovūs. Gyvendami šiandienos ritmu sunkiai įsivaizduojame anuometines realijas – matavimo vienetų gausą, jų lokališkumą ir laikinumą. Antai J. Szymanskio teigimu, Lenkijoje 16 a. vien korco (korzec – 1764 m. Varšuvoje tai 120,31 l talpos vienetas) buvo per 250 lokalių dydžių[2], t.y. tas pats korcas įvairiose vietose buvo skirtingas. Pagrindinis buitinės keramikos talpos vienetas gorčius Varšuvoje ir Kulme skyrėsi veik du kartus (atitinkamai 3,77 ir 7,2 l). Šie lokaliniai matų standartai išliko iki industrinės visuomenės ir netgi dar dominavo prasidėjus geležinkelių epochai. Tai liudija 19 a. viduryje spausdinti Verordnungsblatt, skelbiantys atskirose Vokietijos žemėse galiojančius matų dydžius (pvz., Gesetz- und Verordnungsblatt für das Königreich Sachsen, 1869). Tai rodo, kaip giliai buvo įsišaknijęs matavimo sistemų lokališkumas.

Tai dar ne viskas. Tūrio vienetas, tarkim, gorčius, birių produktų galėjo būti vienoks, o skysčių kitoks. Pavyzdžiui, Krokuvoje 16 a. birių produktų gorčius – 2,18–2,26 l, o skysčių – 3,2–3,3 l[3]. Taip pat ir vokiečių žemėse, kur buvo taip ir klasifikuojama: Trockenmaße ir Hohlmaße. Būta profesinių skirtumų matų vienetuose – aludariai turėjo savus, vyndariai savus to paties mato dydžius. Antai netgi dabar ¼ galiono = 0,946 l, o vyno = 0,768912 l (UK – 0,754682 l. Iš čia tarptautinis vyno butelio standartas – 0,75 l).

Negana to, kai kurių matų dydžiai ilgainiui kito. Tai labiau lietė didesnių dydžių matus –korzyk (34-43 l), statines ir didesnius. Matyt, didesnių matų vienetų kitimą sąlygojo jų priklausomybė nuo nuolat kintančių socialinių (mokesčiai) ir techninių (transporto priemonių tobulėjimas) veiksnių. Yra prekybinė ir vyskupo tūrių sistema. Pastaroji susijusi su duoklėmis, o pirmoji su transportu. Tai liečia dideles apimtis.

 

Buities indai – tai jau kiek kita gyvenimo sfera: mažesni tūriai, labiau susiję su antropologiniu veiksniu (maisto norma) ir su šeimos tradicija – valgyti iš vieno dubens ar individualiai. Vadinasi, indų, kaip maisto normavimo priemonės, matai gali būti pastovesni nei prekybos ar duoklių matavimo reikmenys. Gali būti, kad jie egzistavo kaip autonominė posistemė (artima didžių apimčių sistemoms, bet mažose – pritaikyta antropogeniniams veiksniams).

 

Nagrinėjant pasirinktą temą, pagrindinė užduotis yra modulio[4] paieškos – rasti tūrio vienetą (vienetus), pagal kurį (kuriuos) buvo gaminti indai. Norint rasti modulį, reikia žinoti indo darbinį tūrį (Vd), užpildymo lygį. Vd nusakomas pagal funkciškai optimalius indo formos elementus arba pagal ženklų indo profilio morfologinį akcentą ar dekorą. Remiamasi nuostata, jog indas buvo modeliuojamas ir gaminamas, atsižvelgiant į funkcinį formos optimizavimą, o vartojamas pagal optimalius formos parametrus. Indo formai įvertinti, remiantis hidrodinamikos principais, naudotasi skaičiavimais ir eksperimentu.

 

Visa kita buvo paprasta.

 

Indo darbinės talpos (Vd) nustatymas

 

Vd skirtingos paskirties induose būna modeliuojamas pagal skirtingus prioritetus, priklausomai nuo numatytos jų funkcijos. Antai ąsočiai, kaip skysčio transportavimo (pernešimo) ir išpilstymo (dozavimo) priemonės, gali būti uždari indai, turį palyginti didelį ∆Hs-Hd (∆ – skirtumas arba paklaida; Hs – sklidinai pripildymo aukštis; Hd – darbinio tūrio pripildymo aukštis), tačiau jame laikomas skystis turi išlikti inde jam vibruojant ir indui ženkliai pasvirus, o skystį pilant tekėti laminarine srove. Tuo tarpu puodai, kaip daugiafunkcionalios paskirties indai, turi būti atviri, lengvai pasiekiamu turiniu, išlaikant racionalų ∆Vs-Vd (Vs – sklidino indo talpa). Turinys turi būti pasiekiamas, todėl privalo būti didelis laisvas paviršius, dėl to inde laikomas skystis labiau banguos, rezonuos, kils pavojus išsitaškyti.

Skysčio stabilumui inde didinti veiksmingiausia sąlyga – mažinti laisvo paviršiaus plotą, tačiau jei jis turi būti atviras, tam naudojami įvairūs būdai indo forma užtikrinti reikiamą skysčio stabilumą. Ilgainiui tobulėjo indų modeliavimo tradicijos, dizainas. Jų tobulumas buvo vertinams pagal praktiškumą. Archeologinėje medžiagoje gana aiškiai matyti, kad nepraktiškos mados, stiliai būna trumpalaikiai arba išlieka, jei per trumpą laiką įgauna vartotojui patogių savybių. Mūsų tiriamos talpinimo funkcijos požiūriu, puodo forma turi užtikrinti jame esančio turinio stabilumą numatytomis naudojimo sąlygomis (nešant, vežant, pastumiant, jam kiek pasvirus, jame maišant, iš jo valgant ir kt.). Dėl to indų formos tokios įvairios.

 

Skaitlingiausią ir reprezentatyviausią dalį 14–17 a. Vilniaus buitinėje keramikoje sudaro puodai, taigi jie ir yra pagrindinis mūsų nagrinėjamas šaltinis.

 

Atviro tipo indą, koks yra puodas, galima pripildyti sklidinai, bet tai nepraktiška dėl skysčio nestabilumo indą sujudinus ar į jį įmerkus, pvz., samtį, dalis skysčio išsilies). Antra vertus, praktiškas indas reiškia optimaliai užpildytą talpą, paliekant kiek galima mažiau tuščios erdvės. Taigi puodų Vd nusakomas pagal racionalų indo užpildymą, kurį apibrėžia maksimalus talpumas ir užtikrintas skysčio stabilumas. Norint optimizuoti puodo talpą, atitinkamai modeliuojama viršutinė indo dalis. Puodų viršutinės dalies modeliavimas yra skirtas indo mechaniniam atsparumui ir jame laikomo skysčio hidrodinaminiam stabilumui didinti, taigi galima mėginti Vd viršutinę ribą nusakyti pagal tam tikrus formos elementus.

 

Vd gali būti nusakytas puodo profilio detalėmis, kurios lemia hidrodinamines indo savybes. Priklausomai nuo modeliavimo, dažniausiai tai gali būti petelių-kaklelio sandūra, rečiau – siauriausia kaklelio vieta, o kai kuriais atvejais petelių žemutinė dalis. Tačiau natūros tyrimai ir eksperimentai parodė, kad tam tikrais atvejais Vd buvo orientuojama į petelių skliauto viršutinę dalį.

 

Kad būtų aišku, apie ką kalbame, pateiksiu šiandienos pavyzdį. 20 a. II pusėje buityje buvo populiarūs 3 ir 2 l stiklainiai (tai ne puodas, tačiau pateikiu šį stiklainį, nes: a) hidrodinaminiai parametrai artimi; b) stiklainių yra kiekvieno namuose ir visi gali juos išbandyti; c) stiklainis permatomas ir skysčio judėjimas gerai yra matomas). Jų (trilitrinio) Vs = 3,2 l, kaklelio dalis talpina 0,08 l, skliauto apačia atitinka 2,5 l talpą. Kiti talpų lygiai su stiklainio forma nėra susieti. Įsivaizduokime ateities archeologą, nagrinėjantį 20 a. indų tūrius. Jei jis remtųsi šių stiklainių Vs, pasakytų, jog buvo kažkoks tūrio matas ar jo kartotinis, lygus 3,2 l, jei petelių-kaklelio sandūra – 3,12 l, jei petelių apačia – 2,5 l. Čia glūdi Vd , dėl to kyla informacijos nustatymo painiavos.

 

Trijų litrų riba yra indo apvalios (skliauto) formos petelių viršutinio trečdalio žemutinėje dalyje (skliauto 75% lygyje), tai ir yra stiklainio Vd. viršutinė riba. Ji parinkta pagal optimalų skysčio kiekio ir jo stabilumo inde santykį. Jei minėtus stiklainius užpildytume iki skliauto viršaus (palikdami tuščią tiktai kaklelį, kurio h 20–21 mm), vanduo iš indo ima tikšti lauk, kai pagreitis ≥ 2 m/s2. Tuo tarpu stiklainyje, užpildytame iki skliauto 70–75% lygio, vanduo neištykšta net prie 4 m/s2 (didesni pagreičiai buityje susiję su ekstremaliomis aplinkybėmis, kai indas atsimuša į kliūtį). Tiek pripildytame stiklainyje dėl paliktos skliauto dalies judantis skystis įgauna kryptingumą ir neišteška netgi rezonuodamas, o lašui atitrūkus nuo visos masės jis krenta atgal į indo vidų. Tik skysčiui pradėjus suktis (kas pastebima nuo 6 ar vėlesnių iteracijų), atskiri lašai ima tikšti pro angą lauk. Stiklainį užpildžius žemiau Vd (skliauto 70–75% lygio) yra prarandamas indo tūris, o hidrodinaminės jo savybės ne tik nepagerėja, bet turi tendenciją netgi prastėti. Tai įvyksta todėl, jog leidžiantis skliautu žemyn didėja skysčio laisvo paviršiaus plotas, dėl to stiprėja hidrodinaminių reiškinių efektyvumas.

 

Taigi jei indas užpildytas daugiau nei 80 % petelių skliauto, jo išsitaško daugiau, jei mažiau – prarandamas naudingas indo tūris. Tai optimalus talpos (indo užpildymo) ir skysčio stabilumo santykis.

 

Pateiktas atvejis yra tik vienas iš pavyzdžių, o variantų yra labai daug. Antai tiesūs ilgi didelio indo siaurinimo kampo (ά) peteliai sukelia dar kitokį bangų slopinimo efektą. Tam tikras korekcijas indo hidrodinaminiams parametrams duoda skysčio klampumas (ψ), bet kol kas šio klausimo neliesime.

 

Kitas uždavinys – išskirti indo detales, kurios galėjo būti talpos žymekliai. Tai lengvai matomi orientyrai tiek vidinėje, tiek išorinėje indo pusėje. Beje, mažai tikėtina, kad talpos žymeniu galėjo būti aptakių formų profilio detalės, nes jomis nenužymimas tikslus indo užpildymo lygis. Vidinėje indo pusėje įsimintiniausia yra petelių-kaklelio sandūra, angos Ǿmin, dangtelio griovelio apačia, briaunos atlinkis. Jie ne tik lengvai matomi ir įsimenami, bet turi praktinę reikšmę, pavyzdžiui, briaunos atlinkis – jo pradžios nesiekia dangtelio, jis žymi pilną indo pripildymą; dangtelio apačia – nėra prasmės jį viršyti nes dangtelis plauks; aukščiau petelių-kaklelio sandūros ar angos Ǿmin kinta skysčio srovės. Taip pat išorėje: briaunos atlinkis, įvairūs dekoro elementai, ąsos pagrindas, dekoratyvaus profiliavimo elementai, ryškūs modeliavimo segmentai (atskirų indo dalių jungtys, ypač ryškūs peteliai, jų krypčių pokyčiai) – tai grynai vizualiniai orientyrai, atliekantys ir estetinį vaidmenį.

 

Šį darbo etapą užbaigiame apibrėždami esminius Vd indų profilių parametrams ir dekorui nustatyti. Tai indų elementai, veikiantys hidrodinamines juose laikomo turinio savybes ir galintys būti jų talpos žymenimis (kai kurie gali ir veikti savybes, ir žymėti talpą).

 

1 – sklidino indo tūris.

2 – briauna, atbraila, volelis – indo išorėje esanti detalė, įvairiuose induose galinti turėti praktinę (indo užbaiga, didinanti jo tvirtumą, pasitarnaujanti patogesniam jo pagriebimui) ir dekoratyvinę prasmę. Patikriname, ar šis elementas buvo naudotas kaip tūrio žymuo – užapvalinimo, volelio ar kt. elemento h galima nurodyti deklaruojamą indo talpą.

3 – griovelis dangteliui – gerai matoma ir aiškiai fiksuojama vidinė indo detalė, nelogiška jog Vd būtų aukščiau griovelio, nes tuo atveju dangtelis šlaptų.

4 – r min – vidinis indo parametras, priklausomai nuo modeliavimo, gali būti įvairaus ryškumo. Jis gali sutapti su briauna, atbraila, voleliu ir grioveliu dangteliui, o induose, kurių r min yra petelių-kaklelio sandūroje, ši vieta turi svarbią praktinę reikšmę. Sunkiau išryškėja, kai indo profilis aptakus. Tuomet paklaida būna didelė ir tikimybė jį naudojus talpos žymeniu yra mažai tikėtina. Kaip talpos žymuo negalioja tiesių kaklelių atveju.

5 – petelių-kaklelio sandūra vidinėje indo pusėje.

6 – iš esmės jis dubliuojasi su petelių-kaklelio sandūra, bet kai kurių tipų puodų profiliuose yra savitas elementas.

7 – petelių skliauto viršutinė dalis – 75% (žr. trilitrinio stiklainio aprašyme).

8 – tai žemutinė petelių dalis, jų sandūra su pagrindine puodo talpa.

9 – plačiausia indo vieta (didžiausias skersmuo).

10 – dekoras, jo padėtis puodo profilyje indo talpos atžvilgiu. Tai gali būti žymuo tiek Vd, tiek atskirom V normom žymėti.

 

Tolesnis tyrimo etapas vyko pagal puodo profilį, nekreipiant dėmesio į indo dydį (išimtis – smulkūs iki 100 ml dydžio indeliai, žr. toliau), sugrupuoti puodus ir kiekvienoje grupėje atskirai rasti Vd seką, toleruojant paklaidą ∆ iki 5%. Tokios sekos ir bus Vd modulio paieškos pagrindas. Grupių autonomiškumas tyrime turėjo užtikrinti, kad nebūtų suniveliuoti galimi individualaus gamintojo nuokrypiai, jei atskiri morfologiniai tipai būtų atskiros dirbtuvės produkcija. Paklaida yra pakankamai maža, mažesnės žmogus nejaučia (past. – indams iki 0,5 l toleruotina iki 10% paklaida, nes kelių–keliolikos ml nuokrypis puodžiaus akimi ir ranka sunkiai pastebimas, o skaičiuojant procentais pasireiškia neadekvačiai reikšmingai). Grupės viduje daryti autonomiški skaičiavimai, ieškant kartotinio (kartotinių) bei jų skaičiavimo sistemos. Taip pat nagrinėjami ryšiai ir asociacijos tarp įvairių parametrų bei jie vertinami sistemiškumo požiūriu. Kadangi dėl skirtingos paskirties, gamybos, stiliaus bruožų ši medžiaga yra sunkiai unifikuojama ir palyginama, siekiant išvengti ypatumų niveliavimo arba neišvengiamo sudėtingumo, kiekvienos grupės medžiaga sukrauta į atskirus priedus. Toks grupių autonomiškumas leido įsigilinti į kiekvieno tipo ypatumus ir tuo pačiu neperkrauti pagrindinės temos (kitaip tariant, prieduose pateikiama pirminė medžiagos apdorojimo „virtuvė“). O kitame skyriuje, remiantis kiekvienos šių grupių tyrimo duomenimis, tęsiama pagrindinė tema – modulio paieška.

 

Modulio paieška

 

Kartotinio (kartotinių) ir jų skaičiavimo sistemos paiešką tikslinga pradėti nuo skaitlingiausių ir mažiausiai abejonių keliančių dirbinių tipų (raiškiai profiliuotuose induose formos elementai ir jų parametrai yra aiškūs, tačiau aptakių formų induose – apytiksliai, o grubaus darbo induose įvairiuose to paties puodo pjūviuose formos parametrai gali skirtis). Identifikuoti anuomet suvoktą ir kaip talpos standartą praktikuotą dydį galime atsekę (jei toks tiktai buvo) sistemišką indo parametrą, t. y. pastoviausią indo užpildymo lygį, kuris būtų funkcionaliai pagrįstas ar kaip nors pažymėtas.

 

Parankiausios tyrimą pradėti ir susiorientuoti anuometinėje talpų sistematizacijoje buvo 13 ir 11 grupės, kurioms atitinkamai priklausė 20 ir 29 puodai.

 

11 grupėje, kurią sudarė aukštos kokybės profesionalaus amato produkcija, r-min lygio buvo atsekti du talpos moduliai 0,71 ir 0,86 l. Joje abu šiuos modulius su mažesne nei 5% paklaida atitiko 21 iš 29 puodų: 15 vnt. 0,71 l ir 6 vnt. 0,86 l kartotiniai, kurie sudarė sekas:

 0,71 : 4; 0,71 : 2; 0,71 x 1; 0,71 x 2; 0,71 x 3; 0,71 x 4,        ir

 0,86 : 2; 0,86 x 1; 0,86 x 2; 0,86 x 4; 0,86 x 6.

 

Likę 8 puodai irgi įdomūs standartizacijos aspektu: 5 jų atitiko užsienio tūrio vienetų standartus (2 Varšuvos kvortą arba vokiečių kanne – 0,94 l (tačiau dekoras, kaip ir 13 grupės atveju, „pataisė“ talpą paženklinęs 0,7 l, o kitą 2 x 0,86 l talpos lygį), 2 vokiečių ½ maß – 0,535 l, vienas – achter 0,133 l); 2 maži iki 0,5 l, kurių paklaida iki 10%; vienas per gaisrą nežymiai deformuotas, todėl neatmestina matavimo paklaidos galimybė.

 

13 grupėje buvo taip pat aukštos kokybės profesionalaus amato puodų, ir joje taip pat r min lygio buvo atsekti panašūs du talpos moduliai 0,7 ir 0,86 l. Joje šiuos modulius su mažesne nei 5% paklaida atitiko 18 iš 20 puodų: 8 vnt. 0,7 l ir 10 vnt. 0,86 l kartotiniai, kurie sudarė sekas:

 0,7 : 2; 0,7 x 1; 0,7 x 1,5; 0,7 x 2; 0,7 x 3; 0,7 x 4,     ir

 0,86 : 2; 0,86 x 1; 0,86 x 1,5; 0,86 x 2; 0,86 x 4.

 

Sistemų sutapimo atvejai, koks pasitaikė 13 grupės variante (žr. priedą), įneša daug painiavos ir abejonių darant išvadas, bet juos reikia fiksuoti, nes tai gali būti ir ne sutapimas, o du skirtingi reiškiniai. Šiuo konkrečiu atveju sutapimą liudytų tai, kad pagal išorinius požymius tai vietinė produkcija ir ji dera su vietos tūrio matais atsekamais kitoje Vilniaus buitinėje keramikoje, o svarbiausias argumentas sutapimo naudai – per mažas ∆ Vs-Vd.

 

14 grupės puodai modeliavimo požiūriu – 13-osios „dvyniai“, bet tai grubesnio darbo dirbiniai, pagaminti iš formavimo masių, liesintų stambiagrūdėmis mineralinėmis priemaišomis. Dėl mažo pavyzdžių kiekio kartotinis šios grupės viduje nebuvo skaičiuojamas, o jiems buvo pritaikyti morfologiškai artimos 13 grupės moduliai. 0,7 ir 0,86 l modulius su mažesne nei 5% paklaida atitiko 4 iš 6 puodų: 1 vnt. 0,7 l ir 2 vnt. 0,86 l kartotiniai, o vienas (17,0 l) su mažesne nei 5% paklaida atitinka abu modulius – 20 x 0,86 l (16,8 l) arba 24 x 0,7 l (17,2 l). Penktas iš šių šešių neįtikėtinai maža, vos 10 ml, paklaida atitinka Varšuvos kvortą ir joks kitas parametras asociacijų su kitokiu tūrio vienetu nesukelia. Bet atsižvelgiant, jog tai kaimo keramika, rasti sąsajų su Varšuva ar vokiečių kraštais vargu ar yra daug.

 

15 grupės puodai modeliavimo požiūriu artimi 13 grupei, bet įvairesni. Tai grubesnio darbo dirbiniai iš formavimo masių, liesintų stambiagrūdėmis mineralinėmis priemaišomis. Nepaisant to, kad iš pažiūros tai, palyginti su žiesta miesto amatininkų produkcija, grubaus darbo vadinamieji „kaimiški puodai“, 7 iš 11 šios grupės egzempliorių mažesne nei 5% paklaida atitiko aukščiau aptiktus 0,7 ir 0,86 l modulius. Dar dviejų puodų paklaidos tik nežymiai viršijo 5% ribą – 5,4% ir 5,7%. Jų Vd buvo kiek žemiau nei aptaršytųjų grupių – petelių-kaklelio sandūros užbarzdos lygyje. Šios grupės 9 puodai sudarė sekas (6 vnt. 0,7 l, 3 vnt. 0,86 l):

0,7 : 2; 0,7 x 1; 0,7 x 2; 0,7 x 3; 0,7 x 4,                      ir

 0,86 x 1;                                 0,86 x 4.

 

Dešimtas, taip pat „kaimo keramikai“ priskirtinas, puodas pagal parametrą atitiko Varšuvos kvortą.

 

3 grupė – nuo statinės iki apvalios formos puodai, įvairios gamybos kokybės produkcija (10 vnt. aukštos kokybės ir 6 vnt. grubaus darbo). Joje sistematiškiausias parametras buvo petelių skliauto viršutinė dalis, kurios lygyje buvo susidurta su trimis talpos moduliais 0,7 l, 0,86 l ir 0,94 l. Šiuos tris modulius su mažesne nei 5% paklaida atitiko 13 iš 16 puodų: 10 vnt. 0,7 l, 3 vnt. 0,86 l ir 3 vnt. 0,94 l kartotiniai, kurie sudarė sekas:

 0,7 : 4; 0,7 : 2; 0,71 x 1,5; 0,71 x 2; 0,71 x 3; 0,71 x 4

 0,86 : 2; 0,86 x 1; 0,86 x 2; 0,86 x 4; 0,86 x 6

.0,94 x 1; 0,94 x 1,5; 0,94 x 2.

 

12 grupė – puodai nuolaidžiais peteliais, tiesiais išorėn atlenktais kakleliais, grubaus darbo, vadinamoji „kaimiška keramika“, daugumos egzempliorių profilio paklaidos yra gana didelės. Vis tik, nepaisant šių puodų grubumo, 17 iš 21 puodo buvo daryti laikantis 0,7 ir 0,86 l talpos modulių. Pagal r min 12 iš 21 puodo paklaida mažesnė nei 5%, pagal petelių skliauto viršutinę dalį (75% lygyje) – 9 iš 21 puodo paklaida mažesnė nei 5%. Jie sudarė tokias sekas:

0,7 x 1; 0,7x 2; 0,7 x 4; 0,7 x 6; 0,7 x 12

0,86 x 1,5; 0,86 x 4; 0,86 x 12

 

Reikia pripažinti, kad nepasitvirtino stereotipinė nuomonė, jog grubi, arba „kaimo keramika“, nebus sistemiška talpų atžvilgiu.

 

9 grupė – puodų tiesiais peteliais Vd buvo petelių žemutinėje dalyje. Tai ne itin aukštos kokybės dirbiniai. Visi šios marginalinės grupės egzemplioriai buvo daryti laikantis 0,7 ir 0,86 l talpos modulių, 4 iš 7 puodų paklaida buvo mažesnė nei 5%, likusių – iki 10%.

0,7 x 3; 0,7 x 4; 0,7 x 12

0,86 x 1; 0,86 x 2; 0,86 x 3

 

6 grupė – tai grubaus darbo puodai be kaklelių, apvaliais peteliais (užlinkis 30–35°). Jų Vd buvo petelių viršutinėje dalyje, ką rodo šio parametro sistemiškumas talpos požiūriu ir teorinis jo savybių aiškinimas. 5 iš 8 šio tipo puodų talpos modulis buvo 0,7 l dydis. Jie sudarė seką:

0,7 x 1,5; 0,7 x 3; 0,7 x 4; 0,7 x 8

 

Dar du puodai asocijavosi, greičiausiai sutapo, su nevietiniais matais (0,52 l – vok. seidel ir 0,96 l – Varšuvos kvortai arba vok. kanne).

 

5 grupė – tai grubaus darbo puodai smarkiai užlenktais peteliais (0–15°), jų Vd modeliuotas petelių žemutinėje dalyje, o turėjusių kaklelį – petelių-kaklelio sandūros lygyje. Net 15 iš 18 puodų buvo daryti laikantis 0,7 ir 0,86 l talpos modulių: 6 vnt. 0,7 l ir 9 vnt. 0,86 l. Jie sudarė sekas:

0,7 x 4; 0,7 x 6; 0,7 x 8; 0,7 x 12

0,86 x 1,5; 0,86 x 2; 0,86 x 4; 0,86 x 8

 

5A grupė – tai grubaus darbo puodai smarkiai užlenktais peteliais (0-20°), jų Vd modeliuotas petelių žemutinėje dalyje. 6 iš 7 puodų buvo daryti laikantis 0,7 ir 0,86 l talpos modulių: 1 vnt. 0,7 l ir 5 vnt. 0,86 l. Jie sudarė seką:

0,86 x 1; 0,86 x 4; 0,86 x 7

 

8 grupė – kibirus primenantys puodai. Šioje serijoje buvo 4 aukštos kokybės indai ir 11 grubaus darbo. 3 iš 4 kokybiško darbo ir 7 iš 11 grubaus darbo puodų atitiko 0,7 ir 0,86 l talpos modulius: 7 vnt. 0,7 l ir 3 vnt. 0,86 l. Jie sudarė sekas:

0,7 x 1,5; 0,7 x 2; 0,7 x 6; 0,7 x 8

0,86 2; 0,86 x 4

 

Atskirai buvo nagrinėti 14 a. IV ketvirčio puodžiaus dirbtuvės puodai, kurių turime 40 vnt. Tai svarbi ir daug vilčių šios temos nagrinėjimui teikusi medžiaga, gausiausia 14 a. buitinės keramikos gaminių kolekcija, be to, ji padaryta toje pačioje dirbtuvėje, buvo populiari vilniečių buityje ir paliko pėdsaką miesto puodų dizaino raidoje. Tačiau šioje grupėje pagal jokį parametrą talpos modulis ar juo labiau seka neišryškėjo.

 

Kitų rūšių buitinė keramika

 

Vazos, vazelės (smulkūs indeliai) ir rašalinės – pagal r min ir pagal plačiausią indo vietą matyti, jog 11 iš 13 vazelių buvo darytos pagal 0,7 ir 0,86 l modulius, jos atitinka ½ ir ¼ šių modulių dydį. Prie ¼ modulio jungiasi rašalinės. Yra dar ir smulkių indelių, tęsiančių šią talpos dydžių smulkinimo seką toliau: 1/8 – 1/16 – 1/32 -1/64 kvortos.

 

Bokalai, krūzai[5] puodeliai asocijuojasi su 0,7 l kvorta: bokalai 2 ir 1 kvortų darbinės talpos, krūzai ir puodelis ½ ir ¼ kvortos.

 

Nėra tiksliai žymima dubenų Vd, todėl tik asociatyviai galima kalbėti, į kokį talpos standartą jie buvo orientuoti. Tačiau pakankamai sistemingai matyti, jog srėbalui srėbti (patiekalams) skirti 5 iš 7 dubenų buvo ½ 0,86 l kvortos talpų ir likę du – apie 1 l talpos. Ūkiniai dubenys gaminti tiek pagal 0,7 l, tiek pagal 0,86 l gorčių žingsnius.

 

4 iš 6 palivonų įtelpa į 0,7 l kvortos talpų sistemą, kitų dviejų paklaida viršija 5%, tačiau asociacija su minėtu standartu yra.

 

5 iš 6 ąsočių padaryti pagal 0,7 l kvortos talpų sistemą, vienas sutampa su 0,94 l (Varšuvos) kvorta.

 

Gertuvės abi atitinka 0,7 l kvortos standartą, viena lygi kvortai, kita – gorčiui. Lekai – mažiau nei 2% paklaida atitinka 0,7 l kvortos talpų sistemos 7 ir 8 gorčius.

 

Išnagrinėjus 198 puodų tūrius teko konstatuoti, jog 14 a. puodžiaus dirbtuvėje rastuose egzemplioriuose unifikacijos pagal talpas neaptikta. 15–17 a. puodų talpų tyrimas rodo, jog buvo du moduliai, pagal kuriuos Vilniuje darė indus, ~0,7 l ir ~0,86 l (marginalinėse grupėse jie svyruoja nuo 0,67 l iki 0,72 l ir nuo 0,82 l iki 0,88 l, bet tai paklaida, įmanoma dėl mažo pavyzdžių kiekio, tuo tarpu gausesnėse serijose ir visumoje šis svyravimas priartėjo prie pateiktų dydžių, tačiau ~ ženklas dedamas atsižvelgiant, jog buitinė keramika nėra tikslus indas ir iš jos gauti duomenys turės tam tikrą paklaidą). Tai ir yra Vilniaus kvortos.

 

Būdingi talpų dydžiai sudarė seką ¼–½–1–1,5–2–3–4–6–8–12 kvortų. Pasitaikė tik du 7 ir 9 kvortų puodų. Toks talpų pasiskirstymas atitinka senąsias skaičiavimo sistemas. Išimtys – „pusantriniai“ dydžiai kaip 1,5 ir 3 kvortos, atitinkančios buitiniams poreikiams patogius įrankius, bet ir šie buvo naudojami talpos matų sistemai, pritaikius „pusantrines“ dydžio normas.

 

15–17 a. laikotarpio 158 Vilniaus puodų serijoje indų, padarytų pagal 0,7 ir 0,86 modulius, santykis buvo atitinkamai 1,5 : 1. Maždaug 75% aukštos kokybės puodų talpos paklaida nuo min. modulių buvo mažesnė nei 5%. Grubaus darbo puodai (su stambiagrūdėmis mineralinėmis priemaišomis) su tokia paklaida sudarė apie 65%.

 

Kiti nagrinėti 64 indai datuojami 15–17 a. patvirtina tas pačias išvadas, kurios išplaukia iš puodų talpų analizės. Tik čia daugiau vyrauja 0,7 l kvortos standartas. Atsižvelgiant, kad didžiuma šių indų buvo skirti skysčiams laikyti (ąsočiai, palivonai, lekai, gertuvės, krūzai, bokalai), peršasi mintis, jog 0,7 l kvorta buvo taikyta skysčiams, o 0,86 l – biriems produktams ir košėms (dubenys, ypač valgymui skirti, buvo 0,86 l ½ kvortos talpos).

 

Tad įsivaizduokime, kokia buvo visuomenės kultūra ir organizacija, kuri siekė tokio tikslumo standartus įdiegti į kasdieninę buitį. Kitas klausimas – kokie buvo reikalavimai amatininkams ir kokie buvo jų įgūdžiai kad tokiu tikslumu gamino indus. Tikslumo reikalavimai yra užfiksuoti Vilniaus puodžių cecho 1665 m. statute (kuris yra ankstesnio, neišlikusio, statuto atkartojimas), nurodantys meistro kvalifikacijos egzamino pagrindinį reikalavimą padaryti tam tikrų talpų puodus[6]. Dabar galime suprasti, ką apėmė puodžių produkcijos kontrolė, apie kurią buvo kalbama prekybą reglamentuojančiuose 16 a. ir 17 a. dokumentuose. Indai buityje buvo skirti dar ir seikėti. Tačiau platesnio konteksto klausimai jau būtų kitos, platesnio apibendrinimo studijos reikalas.

 

Lieka neatsakytas klausimas, kada Vilniuje paplito ir buitiniame vartojime įsitvirtino talpos standartai. 14 a. puodžiaus dirbtuvės archeologinėje medžiagoje talpų unifikacijos neaptikta. Tai liudija, kad buitinė keramika neatitiko talpos matų, arba pačios medžiagos nereprezentatyvumą. Tai buvo gamybinio broko sąšlavynas.

 

 

Summary

 

Gediminas Vaitkevičius

Volume of Pottery of Vilnius of the 14th–17th   centuries

 

One of the main indicators of technical, cultural and economic level of community is availability or non-availability of standards, their permanence (or variation), their penetration into different spheres of life. The best indicator of the real situation is everyday inventory – pottery. Looking at a utensil that had been used in household we see and value its instrumental features. One of the main parameters of the utensil is its volume. Instrumental features reflect the essence of the object and the environment of that time. This article analyzes unification of measures of capacity in Vilnius in the 14th–17th centuries.

 

The main task here is to find volume unit module, according to which utensils had been made. For that purpose we must find working volume of the utensil (Vd) which is defined by  functionally based filling of the utensil. Vd criterion of pots is the relation between the maximum filling and stability of the content which is determined by functionally optimal elements of the shape of the utensil and / or by a marked morphological stress of the profile of the utensil, or decor. Vd of jugs is modelled to the maximum level, from which the liquid can be poured in laminar stream dosing it. This function requires big ∆V (∆V = Vs – Vd). The same can be said about other kinds of utensils. Characteristics of shapes of utensils were valued according to the principles of hydrodynamics, calculations and experiment.

 

We determine the essential elements of utensils influencing hydrodynamic characteristics of the liquid in them. These elements can also be marks of their volume.

 

1 – volume of the utensil full to the brim.

2 – brim, ledge that can play practical role and / or that of marking.

3 – notch for the lid.

4 – minimal diameter of the neck.

5 – joint of shoulder and neck in the inside of the utensil.

7 – the upper part of the arc of shoulders – 80 % (the optimal level of stopping waves).

9 – the widest place of the utensil (the biggest diameter).

10 – décor, its position in the profile of the utensil in relation to the volume.

 

262 utensils of full measures were used for investigation. It is difficult to unify and compare the material because of different purposes and production. The utensils were grouped according to the shape, considering their hydrodynamic characteristics and morphological features: pots of 1 litre, jugs, bowls, small utensils (upto 100 ml), vases, inkpots, mugs. Vd position was defined for every type in each group, volumes were measured, modules and systems of their calculation were looked for. While systematizing the error ∆ upto 5% was tolerated.

 

After investigating volumes of 198 pots we had to state that there was no unification in the pottery found in potters' workshops of the 14th century. Investigation of pots of the 15th–17th centuries shows that there were two modules, according to which utensils were made in Vilnius, – of  ̴ 0.7 l and ̴ 0.86 l. These are Vilnius quarts. The succession of characteristic volumes was 1/4–1/2–1–1.5–2–3–4–6–8–12 quarts. There were only two cases of 7 and 9 quarts. These volumes correspond to the old systems of calculation. Exceptions – one and a half values as 1.5 and 3 quarts. They were convenient for household needs.

 

158 of Vilnius pots of the 15th–17th centuries were made according to the modules of 0.7 l and 0.86 l. The proportion was 1.5 : 1. The error of volumes was less than 5% in more than 80% of high quality pots. This error was approximately 65% , speaking about rough pots (with coarse-grained mineral additives).

 

Other 63 utensils are of the 15th–17th centuries. They confirm the same conclusions of pot volume analysis. Only here the standard of 0.7 l quart prevails. Most of these utensils were for keeping liquids (jugs, flasks, mugs). Most probably 0.7 l quart was for liquids and 0.86 l – for grains (the volume of bowls, especially for keeping food, was 0.86 ½ quarts).

 

Precise standards in everyday household (utensils are means of measurement) show society organization of that time and the need for such perfection. In the only statute of potters that had reached us and that was given to potters of Vilnius in 1665 there was one important test before gaining the master's title – to make pots of the necessary volume.

There is one question unanswered – when standards of volume were fixed in Vilnius. No volume unification was found in the potter's workshop of the 14th century. Maybe there was no practice or maybe the material itself was not representative. This was only manufacturing spoilage.

 

 

1 priedas. Puodai nuolaidžiais peteliais. 1 grupė

[A pogrupis: f. 7, f. 13, f. 31, f. 172; B pogrupis: f. 21, f. 32, f. 41, f. 45, f. 47, f. 59, f. 74, f. 99, f. 105, f. 124]

 

Tai žiesti ant inercinio žiedžiamo rato, pagaminti iš švarių (be stambiagrūdžių mineralinių liesiklių) formavimo masių puodai. Jų paviršius lygus, puoštas kruopščiu ornamentu, vidus ir išorė iki petelių imtinai dažniausiai būdavo glazūruoti. Šių indų kokybė liudija jog tai profesionalių puodžių produkcija. Šie gaminiai priskirtini stalo indų kategorijai. Jų forma ir puošyba pamėgdžioja Kielių baltojo molio puodus, kurių importas Vilniuje buvo didžiulis. 16 a. atskirų posesijų archeologinėje medžiagoje jie sudaro iki 10 % buitinės keramikos. Vilnietiškas šių puodų tipas yra gana monotoniškas formų įvairovės požiūriu (dėl to, beje, juos sunku datuoti – formų pastovumas juos daro nedatabilius, tik kai kurie dekoro elementai ilgainiui kito). Indo modeliavimo aspektu išskiriu du pogrupius:

a)               aukštos r max padėties, mažo r petelių skliauto puodai;

b)               žemesnės r max padėties, didesnio r petelių skliauto puodai.

 

Tačiau esminių skirtumų šie pogrupiai neturi. Abiems pogrupiams būdinga ryški petelių / kaklelio sandūra, kakleliai tiesūs, nežymiai atlenkti išorėn, atlieka bangavimo kompensavimo funkciją, todėl šio tipo puodų kaklelio aukštis į Vd mažai tikėtinas (kaip ir jiems morfologiškai artimų 12 grupės induose). Peteliai apvalaus skliauto formos, kurio viršutinės dalies užlinkis įprastai būna 40–50°, tuo banguojančio skystimo jėgas staigiu kampu pakreipiantis į angos vidinę pusę (atitrūkęs nuo laisvo paviršiaus skystis lekia parabolės trajektorija į priešingą angos kraštą). Vizualiu aspektu ryški petelių / kaklelio sandūra gali būti aiškus indo Vd žymuo. Šią puodo detalę apibrėžiame mažiausiu angos skersmeniu (‚4‘) ir kaklelio užbarzda (‚5‘).

 

Pilnų matmenų šio tipo puodų serijoje pavyko surinkti 10 A pogrupio  ir 19 B pogrupio indų.

            Pogrupio A puodų parametrai:

Nr.       1          4          5          7          9          10

1–1      178      136      122                  88

1–2      227      189      184      160      126      189–173/LHN

1–3      1100    965      948      910      580      776–600/LHN

1–4      1341    1240    1212    1130    900      1230–1075/tinkle; 1075–920/LHN

f. 170   1510    1370    1327    1255    1000    1350–1140/tinkl.; 1140–950/LHN;dg1370

f. 7       1562    1393    1350    1310    1007

f. 172   2060    1840    1788    1750    1450    1750–1600/LHN         -

1–5      3218    2940    2900    2760    1955    2913–2560/tinkle; 2560–1880/LHN

f. 31     3250    2915    2880    2750    ≈2000  2870–1800/LHN        

f. 13     3290    2980    2935    2860    2346    2830–2490/LHN        

                        10 vnt.

 

Pagal ‚4‘ parametrą 6 iš 10 šio pogrupio puodų sudaro kartotinio 0,71 l seką:

0,71 : 4 = 0,18             (1-2)                ∆3,7%

0,71 x 2 = 1,37–1,39   (f. 7, f. 170)     ∆3,5–1,9

0,71 x 4 = 2,92–2,98   (f. 13, f. 31, 1–5)         ∆3,0–4,9

 

1–4 puodas asocijuojasi su 1½ kartotiniu 0,86–1,24 l, kas tik 50ml (∆4%) skiriasi nuo min. 1½ kvortos.

 

Du puodai (nr.1–3 ir f.172) asocijuojasi su Varšuvos kvorta (0,9425 l) arba su vokiečių kanne (0,9356 l).

 

Taigi čia galbūt susidūrėme su užsienio įtaka vietinei buitinei keramikai. Minėti puodai yra gana vėlyvi – 17 a. vidurio, tad jau silpstantis Vilnius ir stiprėjanti Varšuvos įtaka galėjo imti reikštis.

 

Pamatavę kaklelio užbarzdą (‚5‘), gauname iš esmės tokius pačius duomenis, tik 15–25 ml/kv mažesnius. Sistemiškumas lieka toks pat kaip ir ‚4‘ parametro.

 

Pagal ‚9‘ parametrą vaizdas kiek chaotiškesnis palyginti su ‚4‘ ir  /ar ‚5‘ parametrų duomenimis. Puodai ne tik peršoka į kito kartotinio grupę (kaip 1–4 iš 0,71 į 0,86 kv, o f.170 iš 0,86 į 0,71 kv arba f.172 iš 0,94 į 0,86 kv, kas tokiais atvejais yra neišvengiama ir tas yra aprašyta 6 grupės atvejais), bet ir sumažėja sistemiškumas (į 5% paklaidą neįsitenka 4 puodai). Bet vėlgi pastebimas reiškinys, jog didesnių puodų (per 1½ – 2 l) indo talpos norma orientuojama į skliauto viršutinę dalį. Taip gorčiaus dydžio puodų (1–5, f.31, f.13) talpos paklaida pagal petelių skliautą svyravo nuo 1,1 iki 2,4 %. Praktiniais sumetimais tas lengvai paaiškinama. Didesnės talpos indai sunkiau suvaldomi ir todėl be kaklelio, kaip bangas kompensuojančios indo dalies, dar panaudojamas ir petelių skliautas, kaip skysčio ekvipotencialą į indo vidų nukreipianti detalė.

 

Pogrupio B puodų parametrai:

Nr.       1          4          5          7          9          10                                            ∆0,71  0,86

1–6      205      167                              112                                                      5,6

1–7      443      348                                          292→/LHN                             2

f.45      487      400                  362      270      380–320/tinkl.                                     7,5

1–8      564      429      410      395                                                                              0,2

1–9      655      560      535      500      415      550–420/LHN                        

1–10    610      525      505      470      345      520–460/tinkl.; 460–385/LHN           

f. 74     853      715                  676      470                                                      0,7

f. 32     902      725                  ~680    434                                                      2,1

f. 124   977      860      830      760      592      760–575/LHN                                     0

f. 105* 1547    1360                            835                                                      4,2

f. 41     1617    1373    ~1320  ~1218  788                              18a.                 4,7

f. 89     1640    1460                1386    1046                                                    2,8

f. 99     1928    1707                1650                1663→/LHN                                       0,8

f. 47     2310    2120                2010    1450    1770–1300/LHN                                 0,5

f. 48     2565    2328                2203    1777                            18a.                 9,2

f. 59     2940    2730                2600    by sm.  2600/deco                               3,9

f. 21     3755    3451                3368    2401    3368–3297/LH3                      18a.                 0,3

f. 98     5109    4844                4720    3690    4504–3043/LHN; 4940/volelis                       6

f. 24     6781    6262                6106    4148    5225–3029/LHN                                             4

                                    19 vnt.

 

Pagal ‚4‘ parametrą susidaro dvi sekos, kartotinio 0,71 l, kurion įeina 11 iš 20 šio pogrupio puodų, ir kartotinio 0,86 l, kurion įeina 7 iš 20 šio pogrupio puodų:

0,71 : 4 = 0,17             (f. 69)              ∆5,6                0,86: 2 = 0,4–0,43       (nr.1–4, f. 45) ∆0;7,5

0.71 : 2 = 0,35             (nr. 1–7)                      ∆2                   0,86                             (f. 124) ∆0

0,71                             (f. 32, f. 74)     ∆2,1;0,7                      0,86 x 2 = 1,71                        (f. 99) ∆0,8

0,71 x 2 = 1,35–1,46   (nr.1–3, f.41, f.89, f.105)∆2,8–4,9      0,86 x 4 = 3,45                        (f. 21) ∆0,3

0,71 x 3 = 2,12–2,33   (f. 47, f. 48)     ∆0,5;9,2                      0,86 x 6 = 4,84                        (f. 98) ∆6

0,71 x 4 = 2,73                        (f. 59)              ∆3,9                0,86 x 7 = 6,26                        (f. 24) ∆4

                        11 vnt.                                                                         7 vnt.

 

 

Aritmetinis kartotinis šioje grupėje 0,71 l 13 iš 19 puodų sudaro nuoseklią, nesiekiančią 5% paklaidos, seką būdingu aniems laikams x : 2 : 2 žingsniu. Dar keturių puodų paklaidos buvo tarp 5 ir 10% (5,6%, 6%, 7,5%, 9,2%), didžiausias nuokrypis tarp jų (f.48) buvo ugny nežymiai deformuoto puodo, tad šiuo atveju neatmestina dar ir didesnė matavimo paklaidos galimybė.

 

Parametras ‚5‘, minus 25–30 ml kiekvienai kvortai, atkartoja parametrą ‚4‘.

 

Parametras ‚7‘ formuoja analogiškas sekas kaip ir ‚4‘, bet kur kas mažiau sistemingas, su didesnėmis paklaidomis ir dažnesniais nukrypimais (iškritę mažiausiai 5 vnt. iš 16). Nežinia, kaip paaiškinti tokį reiškinį, kad orientuojasi į kaklelio pradžią, kur atlaikomas silpnesnio indo drebinimo sukeltas bangavimas. Tai gali sietis su skirtinga, delikatesne puodo paskirtimi buityje.

 

Dviejų puodų (nr.1-10 ir nr.1-9) talpa neatitinka nė vienos šių sekų, - 525 ir 560 ml. Tai gali būti nestandartinio dydžio indai arba pagal vokiškąjį maß (1,069 ltr) pagaminti ir šiedu maždaug atitiktų ½ maß.

 

f. 7       Didžioji g. 8-10                                   nr. 190

f. 13     Didžioji g. 8-10                                   nr. 552

f. 21     Rotušės a.`2001                      

f. 24     Šv. Mykolo g. 8                      

f. 31     LRP                                         nr. 2725

f. 32     LRP                                         nr. 2779

f. 41     Skapo g. 12`1998                                nr. 41

f. 45     Skapo g. 12`1994                                nr. 199

f. 47     Skapo g. 12`1998                                nr. 560

f. 48     Skapo g. 12`1998                                nr. 561

f. 59     Gaono g. 8`2005                                  nr. 967

f. 74     Pranciškonų vienuolynas.`1988           nr. 192

f. 89     Bokšto g. 16                            nr. 93

f. 98     Ged.pr. 16/10`1999                 nr. 858

f. 99     Ged.pr. 16/10`1999                 nr. 904

f. 105   Odminių g. 14`2000                nr. 97

f. 124   Malūnų g. 4`04                                    nr. 2380

f. 170   Žemutinė pilis`1955–1957      VPM-388

f. 172   Žemutinė pilis`1955–1957      VPM-409

1-1       Pilies g. 26`1999                                 nr. 209

1–2      Žemaitijos g. 6`78                   nr. 151

1–3      Gedimino k. vakarų papėdė`1984

1–4, 1–5, 1–6  ?

1–7      Subačiaus 14

1–8      Vienuolio g. 1980                    nr. 789

1–9      Lydos g. 5                                nr. 476

1–10    ?

 

 

2 priedas. Aukšti, plačiaangiai, nuolaidžių petelių puodai. 2 grupė
[f. 25, f. 34, f. 55, f. 69, f. 70, f. 71, f. 112, f. 118]

 

Tai aukšti, plačiaangiai, geros technologinės ir paviršiaus išdirbimo kokybės puodai, priskirtini profesionalų produkcijai. Vilniuje šio tipo puodų pasirodė 15 a. pabaigoje ar 15–16 a. sandūroje, o paplito 16 a. pradžioje ir iki to pat šimtmečio III ketvirčio jie buvo vieni populiariausių. Jie neišnyko dar ir 17 a., bet populiarumo reitinge buvo antraeiliai.

 

Pagal modeliavimą skirstytini į du pogrupius:

a) Ǿmax vidurine dalimi indas panašus į statinę, dugnas ir anga apylygių skersmenų;

b) Ǿmax yra kiek aukščiau, dėl to santykinai siauresnė indo žemutinė dalis ir nežymiai didesnis petelių siaurėjimo kampas, sudarantis skliautą („nuolaidūs peteliai“).

 

Dėl savo formos ir proporcijų pogrupio a) puodai yra talpesni, o pogrupio b) – manevringesni ir patogiau paimami.

 

Kaklelis vidutinio aukščio, iš išorės riestas – C formos, o jo kryptis vidinėje indo pusėje statmena arba nežymiai nukreipta į vidų. Perėjimas iš petelių į kaklelį, profilis neryškus, tačiau jis dažniausiai būna pažymėtas dekoru – LH1 arba LHN. Tas skatina atkreipti dėmesį, jog šis dekoras (‚10‘) galėjo būti naudotas kaip talpos žymuo. Antras svarbus pastebėjimas tas, jog dauguma šio tipo puodų vidinėje indo pusėje, būtent ties kaklelio-petelių sandūra, turi pilvelį, kuris reikiamoje talpos dalyje padidina petelių kampą, skatindamas skliauto efektą (trilitrinio stiklainio pavyzdys). Be to, šis pilvelis gerai matomas iš viršaus ir gali būti talpos žymeniu. Mažuma šio tipo puodų tokio pilvelio neturi (jie lentelėje pažymėti *).

 

Ši grupė buvo viena sudėtingiausių, nes šitų puodų profilis leidžia dvejopą Vd pasirinkimą:

a) kaklelio viršutinėje dalyje ties griovelio dangteliu riba ‚3‘– dėl mažo ∆ Vs-Vd, tai yra ribinio arba maksimalaus pripildymo, tinkančio tik minimalių pagreičių (~ iki 1–1½ m/s2) ar pasvirimo sąlygomis;

b) petelių-kaklelio sandūroje ‚5‘ arba ties siauriausiu kaklelio skersmeniu ‚4‘, kuomet atlaikomi buityje įprasti pagreičiai, siekiantys ~4 m/s2 (ne ekstremalūs, pvz., kai indas atsitrenkia, stipriai vibruoja, sviedžiamas ar pan.), o rezonuojant kreipia skystį angos vidinėn pusėn.

            1          2          3          4          7          9          10

2–1      483                  444      415      377      296      345→/LHN

2–2      626                  575      575      380      275      380→/LHN

f. 118   828                  760      703      650      ~420    630→/LHN    

f. 34     830                  735      695      570      480      577→/LHN

f. 83*   1027                939      868                  525      802→/LHN     analog f.118

f. 70*   1030                933      883                  500      816→/LHN

f. 2       1325                1250    1205    1057    769      1020

f. 25     1344                1149    1089    974      761      1009

f. 54     1594                1520    1450    1395    1031    1388

f. 53     1627                1493    1423    1343    955      1343→/LHN

f. 69     1723                ~1540  1506    1409    972      1409→/LHN

2–3      1940                1710    1710    1530    1110   

f. 112* 1960                1910    1716                1123    1633→/LHN

2–4      2207                2020    1870                1123    1736/LH1

2–5      2150                2083    2035    1960    1304    1960–1430/LHN

f. 3       3219                2981    2887    2661    2006    2661/LH1, 2414→/LHN

f. 55*   3408                ~3110  3111                2353    3025→/LHN

2–6      3919                3740    3720    3450    2357    3450–3054/LHN

f. 71*   4110    3831                ≈3600              1997    3436/LH; 3222/LHN  

2–7      4194                3885    3555                3456    3164/LH1

                                    20 vnt.

f. 2       Pilies g. 22`99             nr. 115

f. 3       Pilies g. 22`99             nr. 113

f. 25     Šv. Mykolo g. 8

f. 34     LRP                             nr. 2138          

f. 53     Gaono g. 4                   nr. 220

f. 54     Gaono g. 4                   nr. 221

f. 55     Gaono g. 4                   nr. 219

f. 69     Giedrio g. 8`83                        nr. 3    

f. 0       Giedrio g. 8`83                        nr. 14  

f. 71     Giedrio g. 8`83                        nr. 7, 2, 83

f. 83     Visų Šv. G. 5/4                        nr. 119

f. 118   Maironio g. 13`1993   nr. 490

f. 112   Vilniaus g. 31              nr. 2242          

2–1      Mykolo g. 8                 nr. 40–41

2–2      Gaono g. 8`2005                      nr. 897

2–3      VVU`1978                   nr. 185

2–4      Šv. Dvasios cerkvė

2–5      Malūnų g. 4`04                        nr. 1605

2–6      Vienuolio g. 1980        nr. 895

2–7      VVU 1977                   nr.7

 

Šie puodai iš pažiūros gana panašūs,  jų sudėtingai profiliuotas aukštas kaklelis, plačiaangiai, nuolaidžiais peteliais. Mažos talpos siluetas primena krūzus, bet yra labiau profiliuoti [f. 34]. Šie puodai perima iš krūzų kaklelio siluetą. Didesnes talpos, ~ nuo 1,3 l, puodai įgauna vis „puodiškesnę“ išvaizdą, kinta proporcijos [H/R padidėja, kaklelis mažėja, pagrindinio V dalis didėja (tai rodo, kad šiems puodams negalima taikyti V rekonstrukcijos pagal angos skersmenį)].

 

Ieškant jų Vd pirmiausiai atkreipiamas dėmesys, jog 19 iš 20 puodų yra su grioveliu dangteliui. Tai gali būti vienas iš orientyrų, nes virš jo užpildymas būtu nelogiškas. Ir štai pagal šį parametrą išsiskiria 7 egz. iš 20, kurie pagal klasikinę senovinę V matų sistemą 1 : 2 : 2 [matas : pusiau, tą pusę per pusę = kitas matas] sudaro ~ 0,94 l kartotinio sistemą:

Nr.2–6, 4–7 ir f. 71 yra 3,72–3.89 l talpos, jų pusės dydį atitinka f. 112 - 1.91 l o jei toleruosime paklaidą iki 7–9 proc. tai taip pat nr. 2–4; o šių pusės dydį atitinka f. 83 ir f. 70 buvę 0.93–0.94 l talpos.

3.72–3.89 l : 2 = 1.91 l;

1.91 l : 2 = 0.93–0.94 l

 

Šie matai 2–4 % tikslumu asocijuojasi su W-wa gorčiaus (3,77 l) – kvortos (0,944 l) [gorčius : 2 : 2 = kvorta] arba Prūsijos kanne (0,936 l) dydžiais. Kartotinis joje yra kv. = 0,94 l. Tokių šioje serijoje buvo 8 ir tik vienas jų (f. 55) buvo nestandartinis.

           

Likusių 12 šio tipo puodų tūriai 1 kv dydyje yra atitolę nuo aprašytųjų ‚3‘ apie 200 ml (antai f. 34, f. 118 = 0.735, 0.76 l, kai f. 70, f. 83 = 0.93, 0.94 l), ir tai yra ženklas, jog jie su 0,94 l kvorta nesusiję, vadinasi, kad jie gali būti originali vietos matų sistemos dalis arba yra nestandartiniai. Iš likusių 12 puodų 6 sudarė analogišką anksčiau aprašytai 1 : 2 : 2 seką:

2,98 l - f. 3

1,49–1,54 - f. 53, f. 54, f. 69

0,735–0,76 - f. 118, f. 34

iš kurios matyti, jog kartotinis joje yra kv. ≈ 0,73–0,76 l.

 

Tačiau ši sistema turi dar ir tarpinius dydžius, logiškai pakliūnančius į šio kartotinio sistemą:

0,73–0,76 l x 1,5 = 1,15–1,25 [f. 2, f. 25]

 

Taigi pagal parametrą ‚3‘ (o egz. f. 71 atveju pagal šio atitikmenį ‚2‘) galima daryti išvadą, jog 8 puodai padaryti pagal 0,73–0,76 l kartotinį ir 7 pagal 0,94 l. O 5 iš 20 šio tipo puodų (nr. 2–1, 2–2, 2–5, f. 55 ir f. 59) buvo nestandartiniai.

 

Tokiu pat būdu patikrinus šio tipo puodus pagal ‚4‘ parametrą gauti du kiek mažesni kartotiniai – 0,7 l ir 0,86 l:

                                                                        0.86 : 2 = 0.42 l                      (nr.2–1)

0,7 x 1 = 0.7 l  (f. 118, f. 34)                           0.86 x 1 = 0.87–0.88 l (f. 83, f. 70)

0.7 x 1.5 = 1.09           (f.25)                                       0.86 x 1.5 = 1.21 ltr    (f. 2)

0.7 x 2 = 1.42–1.45 (f. 53, f. 54)                                 0.86 x 2 = 1.71–1.72 l (nr. 2–3, f. 112)

0.7 x 3 = 2.04 l            (nr. 2–5)

0.7 x 4 = 2.89 l            (f.3)                                         0.86 x 4 = 3.56–3.6 l   (f. 71, nr. 2–7)

Visi šie 15 puodų sutapo su savo kartotiniais, nesiekdami 5% paklaidos. Dar trys, kurių ∆ buvo 8–9% (f. 69, nr.2–4, 2–6), tūrio paklaida indo profilyje buvo „pataisyta“ dekoratyvine horizontalia linija, pažymint tikslų atitinkamos talpos lygį:

0.7 x 2 = 1.409 l (∆ 9ml)        0.86 x 2 = 1.736 l (∆ 16ml)    0.86 x 4 = 3.45 l (∆ 10 ml)

           

Pastarųjų ši talpos riba siejosi su petelių skliauto viršutine dalimi ‚7‘. Kalbant apie mažos talpos indus, kurių neproporcingai aukštas kaklelis (nr.2–1 ir nr.2–2), ši asociacija taip pat verčia Vd susieti su ‚7‘. Tokiu atveju šių indelių Vd sudarytų ½ kartotinio 0,7 l.

 

3 priedas. Palivonai „a-1“ (ąsotiniai). 3 grupė

[f. 113, f. 115, f. 125, f. 179]

 

Modeliavimo požiūriu tai analogiški 2 grupei puodai – aukšti, plačiaangiai, kaklelis vidutinio aukščio C formos, o jo kryptis statmena arba nežymiai nukreipta į vidų. (Dėl petelių kampo juose, skirtingai nei 2 grupėje, jau aiškus skliauto efektas ‚9‘, todėl įtrauktas ‚9‘ parametras.) Perėjimas iš petelių į kaklelį ryškus. Šios grupės dirbiniai, skirtingai negu 2 grupės, pagaminti iš formavimo masės su stambiagrūdėmis mineralinėmis priemaišomis. Tai vidutinio dydžio ir didelės talpos puodai – nuo 4,5 iki 19 l, priskiriami virtuvinei keramikai, t.y. skirti maistui laikyti ar jį ruošti.

Nr.       1          2          4          5          7          9          10

f. 113   4547    4180    4071    3898    3730    2806    3880/LH, 3661/LHN

f. 115   5540    5009    4920    4710    4670    3994    4760/ ikart; 4256/ LH1

f. 125   6151                5740    5634    5494    4372    5040–4787/LH3         

f. 179   8006    7465    7194    ≈6980  6910    4864    6858/ikart;5782–4864/LHN

f. 107   8040                7488    7340    7198    5561    ----

3–1      18975  18329  18329  17398  ~17002            12432  17153–16897/B1

f.107    Totorių g. 20`2006      nr. 342

f. 113   Vilniaus g. 31  nr. 2243          

f. 115   LRP`1998        nr. 3056          

f. 125   Malūnų g. 4     nr. 3521          

f. 179   LRP`1998        nr. 3057          

3–1      Didžioji-Latako g.

           

Nr. 3–1 pan. talpos projektavimas ‚1‘ ir ‚2‘=‚4‘ nebūtų buvęs praktiškas dėl per mažo ∆Vs-Vd, o petelių-kaklelio sandūra ir petelių skliauto viršutinis penktadalis su 3,6% ir 1,2% paklaida atitinka 6 gorčių (16,8 l) talpą. Dėmesio verta detalė – banguota linija petelių išorinėje pusėje – yra 6 gorčių lygyje (jos viršutinės-apatinės keteros ∆ 2-0,6%). Žiūrint, kaip skaičiuosime, nes tai atvejis, kada sutampa (arba yra artimi) skirtingų kartotinių dydžiai: 0,86 l x 20 = 17,2 l, t.y. 5 gorčiai pagal 0,86 l dydžio kvortą. Taigi tų pačių petelių skliauto ir užbarzdos bei dekoro viršutinėmis ribomis praeina 5 gorčių 0,86 l riba, o jų žemutinėmis ribomis – 6 gorčių 0,7 l riba.

           

Panašus atvejis yra, nusakant  puodų f. 107 ir f. 179 Vd. Šios talpos projektavimas ‚1‘ ir ‚2‘=‚4‘ nebūtų buvęs praktiškas dėl per mažo ∆Vs-Vd (nors šis siekė beveik 0,6 l, bet tokiems indams tai vis tiek per maža). Kiti šių puodų segmentai – petelių-kaklelio sandūra ir petelių skliautas – veikia hidrodinamines indo savybes ir logiškai apibrėžia Vd, puode f. 107 yra 7,2 l lygyje, o tai atitinka kartotinį 0,7 dešimt kartų, o kartotinį 0,86 – 8 kartus. Pagal senąją matų skaičiuotę tai būtų 2,5 gorčiaus (7,0 l) pagal 0,7 l kvortą arba 2 gorčiai (6,88 l) pagal 0,86 l kvortą.

 

Kitas puodas (f. 179) ∆Vs-Vd atžvilgiu galėjo būti pildytas jau ‚4‘ aukštyje, kuris taip pat yra 7,2 l lygyje. Bet jo kaklelyje siauriausio skersmens riba nėra ryški, todėl kaip žymuo ‚4‘ nėra patogus. Įtikimiau Vd riba atrodo petelių-kaklelio sandūra ir petelių skliauto viršutinė dalis (‚7‘), esančios ties 2 gorčių pagal 0,86 l kvortą lygiu. Reikšminga užuomina, koks buvo puodo Vd, yra dekoras – įkartėlių linija yra ties 6,86 l riba arba 2 gorčių (6,88 l) pagal 0,86 l kvortą. Antras dekoro elementas – viršutine (5,86 l ∆ 4,6%) lygiagrečia horizontalia linija buvo pažymėtas 2 gorčių pagal 0,7 l kvortą lygis.

           

Puodas f. 125 pakartoja f.179 proporcijas tik 2 gorčių pagal 0,7 l kvortą, petelių-kaklelio sandūra yra 5,63 l lygyje, kas su neįtikėtinai maža 0,6% paklaida atitiko 2 Vilniaus gorčius pagal 0,7 l kvortą. Tačiau, skirtingai nuo anksčiau aprašytų puodų, dekoro susieti su kokiais nors talpos vienetais ne itin pavyko, tik viršutinė (5,04 l ∆ 2,3%) lygiagreti horizontali linija asocijuojasi su 2 gorčių pagal 0,7 l kvortą lygiu.

           

Puodo f. 115 petelių-kaklelio sandūra ir optimali skliauto riba neatitiko mūsų atsekamų tūrio vienetų. Jei priimtume 0,24 l (∆ 4,7%) neigiamą paklaidą, tai šis egzempliorius ties siauriausia angos vieta atitiko 1,5 gorčiaus pagal 0,86 l kvortą, o įkartėlių linija (4,256 l, ∆ 1,3%) žymi 1,5 gorčiaus pagal 0,7 l kvortą lygį. Pastebėsiu, kad siauriausia šio tipo puodų angos vieta nėra ryški, bet šiuo atveju galėjo būti orientuotasi į griovelį dangteliui (kuris, beje, yra giliai įleistas ir ∆Vs-Vd būtų pakankamas). Bendras įspūdis susidaro toks, jog šis indas buvo gamintas laikantis mūsų apčiuopiamų tūrio vienetų sistemos. Negalima atmesti varianto, kad vienokio ar kitokio Vd lygio parinkimas (šiuo atveju tai būtų griovelio dangteliui ar siauriausio angos skersmens aukštis, o ne petelių-kaklelio sandūra ar petelių skliautas) priklausė nuo gamintojo ar užsakovo (konsumento) pageidavimo.

           

Puodas f. 113 kelia dvejopų asociacijų. Jo petelių-kaklelio sandūra [‚5‘] ir optimali petelių skliauto riba [‚7‘] atitinka W-wos gorčių (3,77 l), tą patį nurodo ir dekoras. Tačiau panašiai kaip ir f. 115 atveju, griovelis dangteliui ir angos rmin  asocijuojasi su 1,5 gorčiaus, tik čia pagal 0,7 kvortą.

 

4 priedas. Ąsočius primenantys puodai. 4 grupė

[f. 46, f. 52]

 

Tai puodai, primenantys ąsočius, vertikalus jų pjūvis aptakių formų. Jie primena puodus dėl pagrindinio tūrio ir plačios angos, o ąsočių bruožai – aukštas riestas arba C silueto kaklelis, kuris būna lengvai pakreiptas į vidinę indo pusę, bei ryškūs ąsočiams būdingi apvalių formų peteliai, sklandžiai pereinantys į kaklelį. Šios grupės puodai pagaminti iš formavimo masės su stambiagrūdėmis mineralinėmis priemaišomis. Tai grubesnio darbo puodai palyginti su stalo indais. Tokios keraminės masės indai nuo ankstyvųjų naujųjų laikų priskiriami virtuvinei keramikai. Kalbant apie viduramžius, iki inercinio žiedžiamojo rato paplitimo kai kurie šių puodų atitiktų dar ir stalo indų kategoriją.

 

Viršutinės šių puodų dalies panašumas į ąsočius kreipia mintį į tai jog jų paskirtis buvo artima ąsočių funkcijoms, o tai reikštų, jog aukštas kaklelis nebuvo skirtas užpildyti. Atsižvelgiant į tai, pagrindinis dėmesys atsekant Vd, kaip ir ąsočių atveju, tenka petelių-kaklelio sandūrai, kuri, deja, dažniausiai čia būna neryški, todėl jis (Vd) nusakomas buvęs tarp ‚5‘ ir ‚7‘ (petelių-kaklelio sandūros ir optimalios skliauto ribos).

Nr.       1          2          4          5          7          9          10       

4–1      441      421      421      378      356      288      338–280–225/LH3

4–2      921      895      884      750      657      532

4–3      1017    970      891      846      817      680      ----

4–4      1615    1520    1520    1350    1200    1022    ----

4–5      1841                1589    1450    1250    1165    ----

f. 57     2693    2620    2462    2224    2180    1682    2090/LH1

f. 46     3328    3210    3202    2950    2870    2469    2181–1790/juosta

f. 65     3596    3510    3433    3145

f. 52     3898    3805    3750    3335    3231    2811    2820–2580/LH4

f. 174   3980                3600    3380    ~3320

4–6      4898    4728    4354    3750    3570    2943    4402–3939/B1

                        11 vnt.

f. 46     Skapo g. 12`1998                    nr. 473

f. 2       Gaono g. 4                   nr. 258

f. 57     Gaono g. 4                   nr. 261

f. 65     Garelio g. 6`1982

f. 174   Žemutinė pilis`1955–1957      nr. 1263

4–1      Vienuolio`g. 1980                   nr. 323

4–2      Didžioji-Latako g.

4–3      Pilies g. 8a`2001

4–4      Šv.Mikalojaus g. 7/8   nr. 42

4–5      Šv.Mikalojaus g. 7/8   nr. 44

4–6      Labdarių-Giros`g. 1976                      nr. 1    

 

9 iš 11 aprašomos grupės puodų tūriai petelių-kaklelio lygyje ‚5‘ sudaro tokią seką:

            0,7 : 2 = 0.38   (nr. 4–1)

            0.7 x 1 = 0.75  (nr. 4–2)                                              0.86 x 1 = 0.85            (nr. 4–3)

            0.7 x 2 = 1.35–1.45 (nr. 4–4, 4–5)

 

Dekoruoti yra 5 puodai ir keturiais atvejais šiuose induose juo buvo tiksliau nužymėti mūsų atsekami tūrio standartai. Trijų puodųhorizontali linija buvo ½ kv (nr. 4–1), 3 kv (f. 57) ir 1 gorčiaus (f. 52) lygio, o vieno puodo (nr. 4–6) banguota linija ženklino 1,5 gorčiaus zoną. Puodas f.46, kurio petelių-kaklelio sandūra beveik atitinka 1 gorčių, yra dekoruotas plačia įspausta juosta, atitinkančia (viršutine dalimi) 3 kv lygį.

 

5 priedas. Apvalūs (statinės formos) puodai. 5 grupė

[f. 4, f. 14, f. 58, f. 60, f. 72, f. 80, f. 100, f. 120]

 

Apvalių, arba statinės formos, puodų pagrindinis bruožas – Ǿmax yra vidurinėje indo dalyje ir nuo hmax skliauto r nekinta arba kinta nepastebimai. Priklausomai nuo išpūtimo laipsnio jie sudaro arba sviedinio (a pogrupis), arba statinės (b pogrupis) siluetą, o žemi platūs puodai primena dubenis (c pogrupis).

 

Pagal gamybos kokybę – aukšta, profesionali – 8 vnt. [*]; gera, gb profesionali – 2 [~]; kaimo – 6 [  ].

Nr.       1          3          4          7          9          10

f. 14     240                  205      ≈170    96        180/LH                                                a*

5–1      245                  194      177      106      170/LH                                                a*

5–2      530      470      432      370      254      390→/LHN                             a*

5–3      680                  550      480      370      480–370/LHN                         b*

f. 72     1102                987      919      623      ----                                          b~

f .4       1162                1042    920‘7‘ 665      920–685/LHN                         c*

5–4      1205    1020    930      862      480      862→/LHN                             b*

5–5      1254                1155    ≈1040  845      1110/pet.kraštas;         1054-1006/LH3          b~

5–6      1365                1283    1201    788      ----                                          c

f. 80     1597                1368    1090    807      1110–1080/LH3                                  b*

5–7      1601                1500    1412    918      1412 / pet.                               b          14a.

5–8      1716                1554    ≈1453  969      1453–1384/B1                                    a

f. 127   1968                1833    1708    1181                                                               

f. 58     2220                2027    1953    1124    ----                                          a

f. 60     6378                5800    5594    3882    ----                                          a

f. 100   6478                5892    5447    3729    5804/pet.kraštas                                  a

 

f. 4       Pilies g. 22`00             nr. 183

f. 14     Didžioji g. 8-10                       nr. 545

f. 58     Gaono g. 4                   nr.147

f. 60     Gaono g. 8`05              nr. 677

f. 72     Benediktinų g. 2/28`1993

f. 80     Vokiečių g. 20

f. 100   Ged.pr. 16/10`1999

f. 127   Kosciuškos g. 3

5–1      Arsenalas 1982

5–2      Gaono g. 8`2005                      nr. 899

5–3      Gaono g. 8`2005                      nr. 896

5–4      Gaono g. 8`2005                      nr.885

5–5      Trakų g. 3/2

5– 6     Labdarių-L.Giros g. 1976       nr. 3

5–7      Gorkio-Latako g.                                                                                             16 vnt.

 

Šio tipo puodų kakleliai tiesūs, kiek atlenkti išorėn, atlieka bangavimo kompensavimo funkciją, todėl jų Vd turėtų būti ne aukščiau petelių skliauto viršutinės dalies (‚7‘) arba petelių-kaklelio sandūros (angos mažiausio skersmens – ‚4‘). Paskaičiavus paaiškėjo, kad sistematiškiausias (šio parametro paklaidos mažiausios) šios grupės dirbinių parametras yra petelių skliauto viršutinės dalies (‚7‘) lygis. 10 iš 16 puodų talpų kartotinis yra 0,7 l ir jos gali būti dėstomos pagal tam tikrą seką:

 

0.7 : 4 = 0.7–0.77 l     ∆ 2.9-1.4% (f. 14, nr. 5–1)

0.7 : 2 = 0.37 l            ∆ 5.7%            (nr. 5–2)

0.7 x 1.5 = 1.04–1.09 l            ∆ 1.0-3.8% (nr. 5–5, f. 80)

0.7 x 2 = 1.41–1.45 l   ∆ 0.9-3.8% (nr. 5–7, 5–8)

0.7 x 3 = 1.95 l                        ∆ 7%   (f. 58)

0.7 x 4 = 5.45-5.59 ltr ∆ 2.7-0.1% (f.60, f.100)

 

Trys puodai asocijuojasi su Varšuvos kvorta: f. 4 – 919 ml (∆ 2,1%), f. 72 – 920 ml (∆ 2,1%) ir nr. 5–3 – 480 ml, kas su 2,1% paklaida lygu ½ kvortos. Kiti trys puodai asocijuojasi su 0,86 kartotiniu: nr. 5–4 – 0.862 l; nr. 5–6 – 0,86 x 1,5 = 1.2 l (∆ 6,9%)[7]; f. 127 – 0.86 x 2 = 1.708 l (∆ 1,0%).

           

Parametras ‚4‘ atrodo kur kas mažiau sistemiškas, tačiau jo seka iš esmės kiek didesniame tūryje atkartoja ‚7‘ seką. Be to, šiek tiek skiriasi proporcijos tarpe ‚4‘ ir ‚7‘ dėl skirtingo petelių kampo, pvz. f. 14 ir nr. 5–1 arba f. 80 ir nr. 5–5.

            0.7 x 3 = 2.22  (f. 57)

            0.7 x 4 = 2.95  (f. 46)                                      0.86 x 4 = 3.34–3.38   (f. 52, f. 174)

 

6 priedas. Grubaus darbo puodai. 6 grupė

[A pogrupis: f. 33, f. 76, f. 109; B pogrupis: f. 106, f. 119, f. 169, f. 174]

 

Šio tipo puodų kakleliai tiesūs, kiek atlenkti išorėn, atlieka bangavimo kompensavimo funkciją, todėl kaklelio aukštis į Vd mažai tikėtinas. Vidutinio dydžio ir dideliuose induose svarbus yra skliauto efektas, todėl reikšmingas turėtų būti petelių skliauto viršutinis penktadalis, t.y. jo 80% (parametras ‚9‘). Šioje grupėje apžvelgiami puodai, pagaminti iš formavimo masės su stambiagrūdėmis mineralinėmis priemaišomis, priskirti virtuvinei keramikai. Tai grubaus darbo gaminiai, literatūroje jie įvardijami kaip „kaimo keramika“, ir tikėtis jos tikslumo ar sisteminio nuoseklumo vargu ar verta.

 

Pagal viršutinės indo dalies profiliavimą, tiksliau, profilio poveikį bangavimui ir vizualiam indo talpos žymėjimui, išskiriami du pogrupiai.

 

Pogrupio A puodams būdinga ryški petelių / kaklelio sandūra, peteliai apvalaus skliauto formos, kurio viršutinės dalies užlinkis būna 20–45°, banguojančio skystimo jėgas staigiu kampu pakreipiantis į angos vidinę pusę (atotrūkęs nuo laisvo paviršiaus skystis lekia parabolės trajektorija į priešingą angos kraštą). Vizualiu aspektu ryški petelių / kaklelio sandūra gali būti aiškus indo Vd žymuo. Šią puodo detalę apibrėžiame mažiausiu angos skersmeniu (‚4‘) ir kaklelio užbarzda (‚5‘).

 

Nr.       1          4          5          7          9          10

f. 76     771      ~675                ~610    ~460

f. 33     960      ~725                ~640    ~530

6–1      1400    ~1280  ~1240  ~1040  ~980

f. 90     1590    ~1430  ----      ~1300  ~1020  ~1380–1300/LH3

f. 127   1968    ~1830  ~1770  ~1680  ~1180

f. 116   1998    ~1850  ~1790  ~1720  ~1310  ~1760→/LHN

6–2      2064    ~2000  ~1860  ~1810  ~1500

6–3      3154    ~2800  ----      ~2650  ~1700  ~2620–2470/BH1

f. 27     3265    ~2960  ~2920  ~2860  ~1900

6–4      3429    ~3080  ~2950  ~2800  ~2200  ~2830–2490/B1

f. 26     3586    ~3330              ~3050  ~2180  ~2560/LH1

6–5      3850    ~3580  ~3500  ~3340  ~2710

6–6      4360    ~4100  ~3990  ~3720  ~2830

6–7      7130    ~6480  ~6230  ~5930  ~4740  ~6230/LH1;5930–5680/LH2;5380–4810/LH2+geom

f. 109   11077  ~10600            ~10370            ~10050            ~6580

                                    15 vnt.

 

Pagal ‚4‘ parametrą 6 iš 15 šio pogrupio puodų sudaro kartotinio 0,7 l seką 2; 4; 6:

0,7       0.68–0,73 l      [f. 76, f. 33]     ∆ 3.6%

0,7 x 2 = 1.43 l                        [f. 90]              ∆ 2.4%

0,7 x 4 = 2.81–3.08 l   [nr. 6–3,6–4, f. 27] ∆ 0.4, 5.8, 10.1%

0,7 x 6 = 4.09 l                        [nr. 6–6]          ∆ 2.5%

 

Galima teigti, kad šie puodai daryti, laikantis ~0,7 l talpos mato. Paklaida svyruoja nuo 0 iki 5 nuošimčių. Didžiausias nuokrypis nr. 6–4 (3,08 l, kas sudaro 10,1%), tačiau šio egzemplioriaus linija yra banguota (2,834 l), kurios viršus 1 % tikslumu atitinka keturgubą kartotinio dydį. Šiuos dydžius galima paversti senovine matų skaičiavimo sistema: 1 kv, 2 kv, 4 kv = 1 gorčius. Toliau seka pusantrinis dydis – 1,5 gorčiaus arba 6 kv – ir visai nesisteminis dydis (f. 109) – 15 kv, gorčiais 3,75 arba 3 ir ¾.

 

Pagal ‚4‘ parametrą 4 šio pogrupio puodai sudarė kartotinio 0,86 l seką 1,5, 4; 12:

0,86 x 1,5 = 1,24 l       [nr. 6-1]                       ∆ 4.0%

0.86 x 4 = 3.33–3.58 l             [f. 26, nr. 6–5] ∆ 3.2, 4%

0.86 x 12 = 10.61 l      [f. 109]                        ∆ 2.8%

 

Šių paklaida svyruoja tarp 3–4 %, vadinasi, toks kartotinis (Vilniuje kadais egzistavęs tūrio vienetas) yra realus ir kartu su aprašytais pavyzdžiais prideda patikimumo ryškiai kaklelio petelių sandūrai, kaip talpos žymeniui, matuojant šio tipo puodų tūrį. Šioje sekoje anksčiau problematiškas f. 109 atitiko 3 gorčius.

 

Matuojant tokio modelio puodų (ryškia kaklelio petelių sandūra) talpą verta atsižvelgti tiek į ‚4‘, tiek ir į greta esantį ‚5‘ parametrą, kuris yra 10–30 ml/kv. Šioje puodų grupėje 7 atvejais petelių kaklelio užbarzda (‚5‘ parametras) buvo stabilesnis parametras už siauriausią skersmenį. Todėl matuojant šio tipo puodų talpą verta imti domėn abiejų parametrų rodmenis, Vd veikiausiai bus tarp ‚4‘ ir ‚5‘ (tarp mažiausio skersmens ir kaklelio užbarzdos).

 

Vienas egzempliorius (nr. 6–7) nesiderina nė su viena šių sekų. 6,48 l ir 6,23 l yra artimiausias 0,7 x 9, t.y. 9 kvortų dydžiui, tačiau anuomet matuojant buvo nebūdinga dydį dalinti pusiau ir tą pusę vėl per pusę 1 : 2 : 2. Tokios matavimo praktikos nesilaikyta tik kalbant apie vidutinio dydžio indus dėl buitinio poreikio, kuomet palyginti plačiai naudoti 1,5 ir 3 kv talpų puodai. Tuo tarpu didelių talpų indų jau net ir „pusantrinių“ dydžių (2.5, 3.5 ... n,5) pasitaiko retai, o šiuo atveju 2.75 arba 2 ir ¾ gorčiaus vertintinas kaip nestandartinis. Vis dėlto šis dydis yra pagal parametrus ‚4‘ ir ‚5‘, pažiūrėkime, ką rodys kitas galimo Vd parametras.

 

Pagal puodo petelių skliauto viršutinę dalį (‚7‘ parametras) taip pat klostosi dvi tų pačių kartotinių – 0,7 l ir 0,86 l – sekos:

 

0,7       0.64 l               [f. 33]                          ∆ 8.6%

0,7 x 2 = 1.38 l                        [f. 90]                          ∆ 7.1%

0,7 x 4 = 2.7–3.06 l     [nr. 6–3, 6–4; f. 27; f .26]        ∆ 3.6, 3.6, 5.7, 9,3%

0,7 x 8 = 5,93 l                        [6–7]                           ∆ 6%

0,7 x 14 = 10,05 l        [f. 109]                                    ∆ 2.8%

0,86 x 2 = 1,68–1,81 l             [f. 116, f. 127, nr. 6–2] ∆ 0, 2.9, 5,2%

0.86 x 4 = 3.34–3.72 l             [nr. 6–5, 6–6]  ∆ 2.9 – 8,1%

 

Pagal šį parametrą į seką pateko 13 puodų, tačiau tik 6 iš jų paklaida buvo iki 5%. Skirtingų matų dydžiai sutapo, pvz., f. 109 vienu matavimu yra 3 gorčių, kitu – 3,5 gorčių. Labiau tikėtinas 3 gorčių matas, bet negalima atmesti ir dvejopo matavimo praktikos. Panašiai ir su nr. z, kuomet pagal ‚4‘ – 1,5 gorčiaus pagal 0,7 l kvortą, o pagal 0,86 l – 1 gorčius (∆ 9,6%).

 

B pogrupio puodų petelių / kaklelio sandūra yra aptakių formų, sunkiai konkretizuojama tiksli jos (sandūros) vieta. Mažiausio angos skersmens (‚4‘) vieta dažniausiai nusakoma apytikriai, nes įvairiose horizontalaus pjūvio vietose ji būna skirtingame aukštyje. Kaklelio užbarzda (‚5‘) tokiuose induose dažnai net neapčiuopiama. Vizualiu aspektu petelių / kaklelio sandūra nėra indo Vd žymuo. Peteliai nėra tokie ryškūs ir raiškūs kaip A pogrupyje, bet sudaro apvalaus skliauto formą, kurios viršutinės dalies užlinkis būna labiau nukreiptas į viršų 45–60° kryptimi. Banguojantis skystimas kreipiamas į angos vidinę pusę, bet, skirtingai nuo A pogrupio profilio sukuriamo efekto, „šaunama“ labiau į viršų, o ne parabolės trajektorija.

 

Nr.       1          4          5          7          9          10

f. 169   1231    ~1100              ~1030  ~780

6–8      3632    ~3340  ~3080  ~2800  ~2400

f. 174   3980    ~3600              ~3320

f. 106   4366    ~4100  ----      ~3800  ~2650  ~3770/LH1, 3630–3360/LH3

f. 119* 5180    ~4900  ~4700  ~4440  ~3630  ----

6–9      ≈10300            ~9450  ~8560  ~8200  ~6500  ~8130/LH2

                                    6 vnt.

Ryškėja iš esmės analogiškas reiškinys kaip ir A pogrupyje – tie patys kartotiniai ir tas pats mato periodiškumas. Pagal ~ ‚4‘ parametrą 3 iš 5 puodų atitiko 0,7 l kartotinį:

 

0,7 x 1,5 = 1,11 (f. 169, ∆ 6%)

0,7 x 6 = 4,11 (f .106, ∆ 2%)

0,7 x 14 = 9,46 (nr. 6–8, ∆ 3.5%)

 

Pagal puodo petelių skliautą (‚7‘ parametras), kuris, tikėtina, buvo pagrindinis talpos orientyras, tie patys kartotiniai – 0,7 l ir 0,86 l – išryškėja dar aiškiau:

 

0,7 x 1,5 = 1,04 (f. 169, ∆ 5.2%)

0,7 x 4 = 2,8 (nr. 6-8, ∆ 0%),

0,7 x 12 = 8,2 (nr. 6–9, ∆ 2.4%),

0,86 x 4 = 3,32–3,77 (f. 174, f. 106, ∆ 3.5, 9.6%)

           

Deco su nežymia paklaida lydi šiuos indų tūrių matmenis, kas leidžia manyti, jog ornamentas buvo ne vien puošyba, o taip pat ir indo talpos ženklinimas.

           

Vienas H/R < 1 proporcijų puodas (f. 119) nestandartinis, t.y. su žinomomis matų sistemomis nesisieja.

 

f. 26     Šv. Mykolo g. 8                       nr. 206

f. 27     Šv. Mykolo g. 8                       nr. 219

f. 33     LRP                             nr. 2676

f. 76     Trakų g. 9                    nr.15

f .90     Paupio-Rasų`g. 1977   nr. 120

f. 106   Odminių g. 14`2000    nr. 60  

f. 109   Tilto g. 3                     nr.???

f. 116   Maironio g. 13`1993   nr. 92

f. 119   Maironio g. 13`1993   nr. 500

f. 127   Kosciuškos g. 3                       nr. 1130 / 1140

f. 169   Subačiaus g. 11`2005  nr. 1

f. 174   Žemutinė pilis`1955–1957      nr. 1263

6–1      Pilies g. 26`1999                     nr. 212

6–2      Augustijonų g. 7 3`1991          nr. 331

6–3      Katedros a. Tribunolo pastatas`1999  be nr.

6–4      ?

6–5      Pilies g. 26`1999                     nr. 211

6–6      Polocko g. 47`1976     nr. 8

6–7      Žemutinė pilis             VPM 400

6–8      ???

6–9      Žemutinė pilis             VPM 402

 

7 priedas. Puodai tiesiais peteliais. 9 grupė

[f. 111]

 

Tokie puodai išskiriami dėl jų petelių formos hidrodinaminių ypatumų. Tiesūs peteliai yra labiau palankūs turbulencijai ir / ar rezonansui sukelti, prie šios formos petelių, kaip pastebėta eksperimento metu, dažniau ir greičiau skystis atitrūkdavo nuo laisvo paviršiaus.

 

Puodų tiesiais peteliais morfologinių variantų yra keletas. Tokie pet. pasirodė 16 a. kaip kiaulinių elementas (nr. 7–4), klasikinis jų variantas – 18 a. (nr. 7–3). Nacionaliniame muziejuje puodų tiesiais peteliais yra 7 vnt.:

 

Nr.       1          4          5          8          9          10

f. 117   1331    1222    1150    866      866

f. 114   2030    1970    1913    1737

7–1      2570    2500                1960    1835    2050/Pk

f. 111* 2854    2664                2363    2048

7–2      2877    2825                2470    1825    2731–2545/B1

7–3      4030    3754                2880    2880

7–4      8769    8642    8458    7962    5300

                                    7 vnt.

f. 111   Vilniaus g. 31                          nr. 2031

f. 114   Tilto g. 19-27                          nr. 71

f. 117   Maironio g. 13`1993               nr. 8

7–3      Gedimino k. v. papėdė                        nr. 401

7–2                  ?                                  ?

7–1      Dainų slėnis`1956                   nr. 30

7–4      Katedros a.tech.fontanas`1986            nr. 17

 

‚4‘ ir ‚5‘ parametrų, kurie yra pagrindinis Vd žymuo, šio tipo puodų sistemiškumas  atrodo blankiai. Nors šie puodai pagal minėtus parametrus primena ar netgi yra artimi žinomiems tūrio matams, pvz.:

            f. 114, VPM     3 kv (0,7 l) ∆6,2, 6,7%

            f. 111*, 90       1 gorčiui (0,7 l) ∆4,9 ir 0,9%

7–3                  1 gorčiui (0,94 l) ∆0,5%

            7–4                  3 gorčiams (0,7 l) [8400 ml] ∆2,9%

tačiau tik puodai nr. 7–3 ir f. 111, kurių kakleliai vidutinio aukščio*, kompensuotų įprastų buityje pagreičių sukeliamą bangavimą. Kitų, kurių mažas kaklelis arba užapvalinta briauna, skirtumas tarp ‚1‘ ir ‚4‘ ar ‚5‘ yra per mažas. Aprašytuose pavyzdžiuose skysčiui suvaldyti reikšmingas buvo petelių skliauto efektas ‚9‘, tačiau šio modelio puodų užlinkis [< 15–30°] skliauto efekto ‚7‘ pobūdį keičia iš srovės kreipimo į skysčio turbulenciją, kas ‚7‘ parametro efektą daro mažai reikšmingą. Tokiu atveju gali būti reikšmingas ‚10‘, kaip logiška praktinė indo dalis ir ryškus žymuo.

 

Simptomiškas yra puodų nr. 7–1 ir nr.7–2 žymuo, atitinkąs 2,4 ir 1,8% tikslumu 3 kv ir 1 gorčių. Tai hidrodinaminiu požiūriu racionaliai paaiškinama žemutinė petelių dalis. Abiem atvejais ji nužymėta petelių kraštu, o nr.7–2 dar ir banguotos linijos apačia.

Neatmetant tikimybės šių puodų Vd buvus petelių-kaklelio sandūroje (ypač f. 111 ir nr.7–3), pagal ‚10‘ parametrą indų dydžiai išsidėsto taip:

0.86 x 1 = 0.87 l          ∆0,5% (f. 117)

0.86 x 2 = 1.74 l          ∆1.0% (f. 114)

0.7 x 3 = 1.96–2.36 l   ∆6,7–7.6% (f. 111*, nr. 7–1)              0.86 x 3 = 2.47 l          ∆4,3% (nr. 7–2)

0.7 x 4 = 2.88 l                        ∆2.9% (nr. 7–3*)

0.7 x 12 = 7.96 l          ∆5.2% (nr. 7–4)

 

Iš to matyti, kad indų gamyboje laikytasi 0,7 ir 0,86 l talpų kartotinių. Galimas atvejis, jog šio tipo puodų su kakleliais Vd buvo orientuojamas petelių kaklelio sandūroje (*nr. 7–3 ir f.111), o be kaklelių – petelių žemutinėje dalyje.

 

8 priedas. Pusiau kiauliniai. 8 grupė

[f. 5, f. 22, f. 37, f. 68, f. 88, f. 175]

 

Šio tipo bruožas – indas užsibaigia ryškia, pagrindinį tūrį siaurinančia dalimi (aukštinančios dalies nėra).

 

1)         petelių užlinkis 30–35°

Nr.       1          4          5          7          9          10

8–1      592      572      547      523      396      ----

f. 68     1220    1140    1080    1030    750      1030/LH1, 750/LH1

f. 5       1211    1168    1027    960      872      ----

f. 175   2286    2200    2130    2035    ~1600  1740/geom+LH

8–2      2538    2303    2180    2060    1661   

f. 88     3270    3150    3060    2850    2102    3030–2870/B1

f. 22     6190    6077    5910    5750    4127    5830–5600/B1

f. 78     6780    6650    6550    6400    4140    ----

 

Šis puodų tipas pasižymi tuo, kad neturi kaklelio arba užsibaigia jo imitacija. Modeliuojant indą ir skaičiuojant jo talpą tai svarbu, nes tokio puodo užpildymas [arba darbinis tūris Vd] iki siauriausio angos skersmens ‚4‘ ar užbarzdos ‚5‘ būtų nepraktiškas, kadangi be kaklelio bus per mažas aukščių skirtumas tarp puodo Vs ir angos, t.y. indą užpildžius iki užbarzdos, kai pagreitis 1–1,5 m/s2, vandens klampumo skystimas liesis per viršų. Tokio tipo puodų Vd orientyras gali būti petelių skliauto viršutinė (‚7‘) arba žemutinė (‚8‘) dalys ir dekoras (‚10‘).

           

Nacionaliniame muziejuje yra išsaugoti 8 pilnų matmenų šio tipo Vilniaus puodai. Pagal indo tūrį skliauto viršutinėje dalyje (‚7‘) 5 iš jų atitiko mūsų atsekamą 0,7 l kartotinį:

 

            0,7 x 1,5 = 1.03 l ∆1.9%                     (f. 68)

            0.7 x 3 = 2.04 l ∆1.9, 3.1%     (f. 175, 8–2)

            0.7 x 4 = 2.85 l ∆1.8%                        (f. 88)

            0.7 x 8 = 5.75 l ∆2.8%                        (f. 22)

 

Du puodai asocijavosi su nevietiniais tūrio matais (nr. 8–1 ir f. 5). Nr.8–1 optimalus užpildymas yra 0,547–0,523 l, tai dydis artimas vokiškajam Seidel – 0,532 l (½ Maß arba 4 Achter). f. 5 optimalaus užpildymo intervalas didesnis – tarp 1,027 ir 0,96 l. Viršutinė jo riba asocijuojasi su 1 ir ½ kv (0,7 l) ir su tuo pačiu Maß (∆ -48 ml). Tuo tarpu žemutinė riba artima W-wos kvortai (∆ +16 ml) ir vokiškajai Kanne (∆ +24 ml). O dar vienas puodas (f. 78) su žinomais talpų dydžiais nesisiejo.

           

Dėmesio vertas šių puodų dekoras. Visais atvejais jis sutapo su Vd arba pagalbine indo talpa: f. 68 viršutinė linija žymi 1,5 kv (0,7 l), žemutinė – 1 kv (0,7 l); f. 175 įspaustų trikampėlių linija – 2 kv (0,86 l); f. 88 ir f. 22 banguotos linijos apačia ženklino 1 ir 2 gorčių lygį.

           

f. 5       II-14 d.                        Didžioji g. 5`99

f. 22     IV-III-IV          Šv. Mykolo g. 8

f. 68[11]          XI-1087d.        Giedrio g. 8`83                        nr. 11

f. 78     XIII-I-VII         Lydos/Kėdainių`g. 89  nr. 207

f .88     XV-III-VII       A Vartų g. 19               nr. 493

f. 175[63]                    Univ.                           nr. 376

5          X-1088 d.        Giedrio g. 6`82                        nr. 85

68                                Universiteto g. 4                      nr. 363

 

9 priedas. Kiauliniai. 9 grupė

[A pogrupis: f. 1, f. 94, f. 97, f. 108, f. 110; B pogrupis: f. 86]

 

Raiškūs skliauto formos peteliai, be kaklelio, indas užsibaigia briauna arba kaklelio imitacija. Jų petelių užlinkis yra 0–15°. Esmė ta, jog kai skliauto užlinkis yra (baigiasi) virš 30°, indo profilio suteikiama skysčio srovė ar bangavimas būna laminarinis, tuo tarpu kai užlinkis yra mažesnis, ima reikštis turbulencija. Kitas bruožas siejasi su priklausomybe nuo inercijos veiksnio. Kai nėra kaklelio, skystimas išsilieja, kada apgreičiai maži, pvz., ~ 1 m/s2, o kada didesni – ne. Kaklelio nebuvo gal dėl to, kad būtų lengviau pasiekiamas indo turinys. Šiuo atveju Vd orientuojamas jau ne į puodo petelių viršutinę, o į žemutinę dalį (‚8‘). Nacionaliniame muziejuje yra išsaugota 15 pilnų matmenų šio tipo Vilniaus puodų, kurių užlinkis yra nuo 0 iki 15°. Pagal indo tūrį skliauto žemutinėje dalyje (‚8‘) 7 iš jų atitiko mūsų atsekamus 0,7 l ir 0,86 l matus:

 

Nr.       1          4          5          8          9          10

f. 37     1550    1510    1370    1290    1140    1450/ Pk = Vd

9–1      2040    1960    1875    1750    ~1500  1850/ Pk         

f. 97     2070    1980    1820    1705    ~1630  ~1900/Pk

f. 108   2158    2050    1900    1770    1480    1970/Pk

f .93     2940    2890    2840    2710    2423   

f. 23     4623    4506    4332    4280    ~3600

9–2      6451    6165    5935    5790    ~5600  6088/ Pk         

9–3      6554    6384    6044    5657    5075–4786

f. 1       6970    6550    6170    6081    5177

f. 126   7247                6711    ~6600  5533    7052/ Pk          .

f. 94     7411    7305    7135    6720    4969

f. 110   7560    7411    7157    6850    4715

9–4      7933    7635    7248    7090    5776    7479/Pk          

9–5      8231    7903    7782    7100    5931

9–6      9714    9446    9326    8650    6700

                                                                                                15 vnt.

Šią aiškią, visus pavyzdžius apimančią tūrių sistemą atspindi ‚8‘, kas logiškai paaiškinama grupės pavyzdžiu:

                                                                        0.86 x 1.5 = 1.29 l                   (f. 37)

            0,7 x 4 = 2.71 l ∆3.8% (f. 93)             0.86 x 2 = 1.71–1.77 l ∆0.6-2.9% (f. 181, f. 97, f. 108)

            0,7 x 6 = 4.28 l ∆1.9% (f. 23)

            0.7 x 8 = 5.66–5.79 ∆1.1-3.4% (nr. 9–2, 9–3)0.86 x 8 = 6.6–7 ∆0.4–4.2% (f. 126,f. 94,f. 110, nr. 9–4, 9–5)

            0.7 x 12 = 8.65 l ∆2.8% (nr. 9–6)

 

Kiti šio tipo puodų parametrai sistemos talpų nesudaro.

Vienas egzempliorius (f. 1) neatitiko jokio žinomo tūrio vieneto sistemos.

 

f. 1       Pilies g. 22`1999                     nr. 72

f. 23     Šv. Mykolo g. 8

f. 37     LRP

f. 93     Kūdrų`g. 1978

f. 94     Polocko`g. 1976

f. 97     Polocko`g. 2003

f. 108   Totorių g. 20`2006      nr. 506

f. 110   Vilniaus g. 31              nr.1258

f. 126   Malūnų g. 4    

9–1      Bokšto g. 6     

9–2      Giedrio g. 6`1982

9–5      Šv. Dvasios cerkvė (?)

9–4      Arsenalas`1982

9–6      Sruogos g. 3`1978       nr. 1

9–3      Vienuolio`g. 1987       nr. 135

 

Pogrupis A

Tai tokio pat užlinkio kampo ir formos petelių puodai, kaip ir aukščiau pateikti šioje grupėje, tik su kakleliu. Mūsų rinkinyje jie marginalinė grupė, nors pagal šukių gausą, kiek jų randama kasinėjimų metu, pačių puodų yra daug. Dažniausiai tai vidutinio dydžio ir didesni indai (3–8 l), o tokių rasti pilnų matmenų arba juos restauruoti pasitaiko retai. Muziejuje yra 3 šio tipo pilnų matmenų puodai. Jų modelis analogiškas 6 gr. 2) tipui, tik turi vidutinio aukščio kaklelį. Peteliai ryškūs, užlinkis 0–15°, petelių perėjimas į kaklelį vidinėje indo pusėje būna aiškus arba aptakus, ir tokiu atveju ‚5‘ yra sunkiai nusakomas.

 

Nr.       1          4          5          7          8          10

f. 86     3820    3620    ----      3270                2860

9–7      4313    3946    ----      ----      ~3600  2634

9–8      4747    4161    4020    ----      ~3250  3016

 

Kakleliai, paaukštindami indą, leidžia išnaudoti visą indo tūrį iki petelių-kaklelio sandūros, ką iliustruoja mūsų išmatuoti pavyzdžiai: jie pagal ‚4‘ asocijavosi su 1 gorčiumi (0,86 l, f. 86, ∆5,2%) ir 1,5 gorčiaus (0,7 l, nr. 9–7 ∆6.0% ir nr. 9–8 ∆0.9%).

 

Aptariant detaliau, reikia pasakyti, jog f. 86 prisirišimas prie ‚4‘ yra sąlyginis, nes jo Vd turėjo būti tarp ‚4‘ ir ‚5‘, bet pastarojo dėl indo asimetrijos nusakyti neįmanoma.

           

Šis pogrupis parodo kaklelio reikšmę. Nepaisant, koks yra petelių užlinkis, jei tik bus pakankamo aukščio peteliai, Vd bus orientuotas į petelių kaklelio sandūrą.

 

f. 8       A Vartų g. 19               nr. 3?

9–8      Arsenalas 1982

9–7      Arsenalas 1982

 

10 priedas. Kantuota pagrindinio indo tūrio ir petelių sandūra. 10 grupė

[f. 50, f. 122]

 

Esminis bruožas – staigi kantuota pagrindinio indo tūrio ir petelių sandūra, nuo kurios tęsiasi 0–20° petelių užlinkis. Peteliams būdinga į indo vidų įlenkta forma.

 

Nr.       1          4          5          8          9          10

10–5    830      720      620      600      570      620→/įv.LH

10–3    1167    1008                860      800      910/ Pk; 800/LH1

f. 122   1337    1234                1039    723      1110/ Pk         

f. 50     1248    1140                1045    677      1033/ Pk         

10–4    1350    1204    1100    1027    900      1200/ Pk         

10–2    3855    3728    ----      3360    2408    3490/ Pk

10–1    7429    7107    ----      6070    5600    ≈6250/ Pk

 

5 iš 7 atvejų ‚5‘ yra tapatus ‚8‘. ‚8‘ 6 iš 7 atvejais atitinka sistemą:

 

0,7 x 1,5 = 1.03–1.05 l ∆0.5-2.2% (f. 122, f. 50, nr. 10–4)    0.86 x l = 0.86 l           (nr. 10–3)

                                                                                    0.86 x 4 = 3.36 l ∆2.3%          (nr. 10–2)

                                                                                    0.86 x 7 = 6.07 l ∆0.8%          (nr. 10–1)

 

Kiek neįprastas 7 kv dydis, neatitinkantis būdingo matų skaidymo x : 2 : 2, bet jau sutinkamas ne pirmą kartą. Nr. 10–5 – nestandartas pagal ‚8‘, bet siauriausias riesto kaklelio skersmuo sutampa su 0,7 kv.

 

Kiti šio tipo puodų parametrai sistemos talpų nesudaro.

 

f. 50     Skapo g. 12`98                        nr. 62

f. 122   Malūnų g. 4                 nr. 1048

10–1    Šv. Dvasios cerkvė     nr. ???

10–2    Vienuolio`g. 80                       nr. 181

10–3    Žemaitijos g. 8            nr. 121a

10–4    Vienuolio`g. 80                       nr. 571

10–5    Žemutinė pilis`1955–1957      VPM 177

 

11 priedas. Mažai profiliuoti, kibirus primenantys puodai. 11 grupė

[f. 87, f. 95, f. 101, f. 123, f. 171]

 

Pagal gamybos kokybę galime šiuos puodus suskirstyti į stalo puodus (glazūruoti, gaminti iš švarių formavimo masių, plonasieniai, kruopščiai ornamentuoti dirbiniai) ir kaimo keramiką. Šie indai grubūs, tikslių matmenų gauti neįmanoma, nes skirtingose vietose puodo pjūviai bus skirtingi. ‚4‘ įvairiose vietose būna kitame aukštyje. Galima nusakyti tik bendrą talpą, į kurią buvo orientuotas vienas ar kitas puodo lygis. Kitas bruožas – dauguma šių indų nėra ryškiai profiliuoti, tai mažina vizualinį puodo dalių, kaip talpos žymenų, panaudojimo tikimybę.

 

Šio tipo pilnų matmenų stalo puodų turime tik 4 vnt.

 

Nr.       1          2          4          7          9          10

11–1    1488    1347    1181    1120    855      1114/LHN

f. 171   1520    1340    1315    ----      1060    1350–1140/ tinkl; 1060–680/LHN

11–2    1965    ----      1650    1530    1292

11–3    2095    2045    1998    1900    1396    1910–1600/LHN

 

Šioje grupėje talpos pagal griovelio dangteliui lygį kartotinis yra 0,67 l, ir indai tiksliai nuo ∆ 0 iki vos ∆ 1,7% atitiko 2 ir 3 kv. Kitas galimas indo talpos parametras – ‚4‘ – atrodo kiek chaotiškiau, mat čia petelių ir kaklelio sandūros linija yra aptaki (išskyrus nr.11–2, kuriame ‚4‘ su ∆ 4,1% atitinka 2 kv 0,86 l). Skliautas su žinomais talpų dydžiais nesisieja.

 

Šio tipo pilnų matmenų kaimo keramikos puodų turime 11 vnt.

 

Nr.       1          2          4          7          9          10

f. 95     ~850                ~815    ~770    ~550    ~765–720/B1

11–4    ~1170              ~1040              ~800    ~980/Pk

11–6    ~1190              ~1040  ---        ~700    ~950/Pk;890–777/BH1

f. 123   ~1715              ~1440              ~1040

11–5    ~1880              ~1670              ~800    1340→/LHN   „2“-1600

f. 8       ~3380              ~3170  ~2940  ~2590

11–7    ~3820  ~3550  ~3400  ----      ~2100

f. 101   ~4235              ~3600  ----      ~2602

f. 87     ~4500              ~4200              ~3100

11–8    ~5000              ~4530  ~4340  ~3860–3450

11–9    ~6200              ~5800  ---        ≈3370

 

Tai grubaus darbo indai, ir tikslumo tikėtis iš jų vargu ar verta. Vizualūs indo talpos orientyrai yra ‚4‘ ir deco. Pagal ‚4‘ 6 iš 11 vnt. galima konstatuoti asociacijas (tik jas, nes dėl gaminio grubumo viskas nusakoma apytikriai) su 0,7 l 1,5 kv, 2 kv ir 1,5 bei 2 gorčiais, su 0,86 l gorčiumi:

 

0,7 x 1.5 = 1.04 l         (11–4, 11–6)

0.7 x 2 = 1.44 l                        (f. 123)

0.7 x 6 = 4.2 l              (f. 87)                                      0.86 x 4 = 3.4–3.5 l     (f. 101, 11–7)

0.7 x 8 = 5.8 l              (11–9)

 

Pagal bendrą indo proporciją, o būtent atsižvelgus į Vs ir Vd skirtumą, reiktų priimti domėn f. 8 ir 11–8 ‚7‘, kaip tikėtiną šių puodų talpos orientyrą, kurie artimi yra atitinkamai 1 ir 1,5 gorčiaus (0,7 l). Trimis atvejais yra deco ir visi šie yra arti mūsų atsekamų indų talpų standartų. Taip f. 95 banguota linija nužymi 1 kv 0,7 lygį, 11–6 banguota linija – 1 kv 0,86 lygį, 11–4 lygiagrečių linijų viršus siekia 2 kv 0,7 lygį.

 

f. 8       Didžioji g. 8-10                       nr. 159

f. 87     A Vartų g. 19               nr. 485

f. 95     Polocko`g. 1976                      nr. 106

f. 101   Gedimino pr.16/10`1999         nr. 46  

f. 123   Malūnų g. 4`2004                    nr. 3446          

f. 171   Žemutinė pilis`1955–1957VPM-391

11–1    Žemaitijos 8`1980       nr. 145, 245, 255, 275]           11–6    Gaono g. 8`2005          nr. 888

11–2    Paupio-Rasų`g. 1977   nr. 121                         11–7    ?                      nr. ?

11–3    Gaono g. 8`2005                      nr. 894                         11–8    Vienuolio`g. 1980nr. ?

11–4    Gaono g. 8`2005                      nr. 891                         11-9     ?                      nr. ?

11–5    Pilies g. 26`1999                     nr. 210                                    

 

12 priedas. Subačiaus g. 11. 12 grupė

[f. 128, f. 129, f. 137, f. 140, f. 141, f. 142, f. 147, f. 151, f. 156, f. 157, f. 158, f. 159, f. 161, f. 165]

 

Tai 14 a. IV ketvirčio ir galbūt dar egzistavusio 15 a. I pusėje puodžiaus dirbtuvės gamybinio broko sąšlavyno turinys, rastas Subačiaus g. 11. Jo turime 37 vnt. pilnų matmenų puodų + 3 vnt. (nr. 12–1, 12–2, 12–3) tos dirbtuvės gaminiai rasti Senamiestyje. Pagal siluetą jie artimi 15 grupės puodams. Jų silueto būdingas bruožas – formos aptakumas, kas apsunkina atskirų indo elementų matavimą ir didina paklaidą.

 

Nr.       1          2          6          7          9          10

f. 138   772      739      673      643      502     

12–1    1025    960      788      ---        602

f. 146   1710    1611    1450                970      1369–1209/ikart.

12–2    1810    1689    1513    ----

f. 162   2189    2100    1940    1840    1306   

f. 128   2539    2409       2157    2041    1728   

f. 140   2470    2320                2160    1750   

12–3    3013    2800    2180    ----

f. 161   2731    2660    2408    2326    1733

f. 157   2796    2635    2412    2307    1881   

f. 156   3002    2865    2640    2552    1965   

f. 158   3020    2750    2430    2300    1900   

f. 133   3357    3186    2885    2764    2195   

f. 141   3450                2900    2650    2200   

f. 137   3453    3236    2974    2850    2063   

f. 147   3425    3331    3095    3022    2324   

f. 144   3644    3574    3266    3144    2521

f. 154   3675    3456                            2220    3032/LH1

f. 165   3730    3519    3175    3083    2334

f. 163   3817    3544    3170    2990    2325   

f. 149   3825    3638    3354    3245    2346

f. 129   3897    3695    3389    3236    2600

f. 150   3985    3878    3605    3499    2627

f. 145   4108    3939    3733    3662    2776

f. 159   4280    4150    3700    ≈3500  ?

f. 135   4355    4170    3862    3772    3212   

f. 130   4365    4204    3962    3811    2660   

f. 160   4580    4289    3891    3817    2834

f. 132   4645    4458    4062    3924    3030   

f. 136   4704    4474    4229    4094    3281   

f. 131   4867    4668    3961    3844    2881   

f. 167   4856    4682    4402    4245    3064   

f. 139   5059    4860    4641    4503    3324

f. 153   5206    5002    4534    4330    3331   

f. 142   5430    5207    4838    4644    3340   

f. 152   5414    5219    4941    4783    3369

f. 148   5555    5423    5063+   4914    3894   

f. 143   6106    5881    5457    5228    3890   

f. 164   6694    6407    6016    5806    3972   

f. 155   7795    7422    7000    6822    5061   

 

Šioje palyginti gausioje skaičių lavinoje, deja, kartotinio ar juo labiau talpų sekos aptikti nepavyko.

 

12–2    Paupio-Rasų g. 1977   nr. 25

12–1    Pilies g. 8A`2001                    nr. ?

12–3    ?                                  nr. ?

 

13 priedas. Vazos formos indai

[f. 11, f. 12, f. 15, f. 16, f. 28, f. 36, f. 173]

 

Jų šioje serijoje yra 14 vnt. Tai puošnūs geros kokybės indai, gaminti iš švarių formavimo masių (be stambių ir vidutiniagrūdžių mineralinių tiesiklių), tiek išorinis, tiek vidinis indo paviršiai būna lygūs, vidus glazūruotas. Forma primena gėlynų vazą. Jų puošnumo siekiama raiškiu indo formos profiliavimu. Žemutinė indo dalis būna siaura, dažniausiai su pėda ir koja arba vienu iš šių elementų, smarkiai platėjanti į viršų iki r max. Po to indas staigiai siaurėja sudarydamas skliauto formos petelius, kurie pereina 55–90º kampu į kaklelį. Kaklelis santykinai būna aukštas – ¼–1/3indo H, tik retai kada 1/5 (ji laikomas trumpu šiam tipui). Tokie aukšti kakleliai didina skysčio stabilumą jam banguojant. „4“ juose yra ryškus elementas, patogus dozuoti ir galintis pasitarnauti kaip indo Vd talpos žymuo.

 

Šio tipo puodai Vilniaus medžiagoje dažniausiai yra maži, iki 0,5 l Vd indai (čia kalbama ne tik apie šios serijos pavyzdžius, bet ir apie medžiagą apskritai, įskaitant Radinius, kurių V nusakytas apytikriai pagal nepilnus duomenis). Retsykiais pasitaiko ir didesnių – apie 1–1,5 l talpos egzempliorių (pvz. 13–6, f. 6, plius pakabinamos lampados su 3 ąselėmis iš Mėsinių g. 8/11, deja, nepilnų matmenų, ir jos pamestos).

Nr.       1          3          4          7          9          10

f. 16     236                  171      165      107

13–1    243                  179      171

13–2    390                  181      171      125

f. 28     302                  208      190      131

f. 15     302      240      210      196      119

13–3    380                  232      218

f. 36     278                  225      190      138

13–4    291      241      214      194      128      204-≈112/LHN

f. 11     329                  255      234      168

13–5    467                  357

f. 12     639                  465      413      271

f. 173   1447                1440                            1380/volelis

13–6    1462                1035                709

f. 6       1529                1215    1124    803

                        13 vnt.

f. 6       Didžioji g. 8-10`1993 nr. 191             13–4    Universiteto g. 2/8 1981          nr. 10

f. 11     Didžioji g. 8-10`1993 nr. 526             13–2    Totorių g. 1975                       nr. 1

f. 12     Didžioji g. 8-10`1993 nr. 527             13–1    Žemaitijos g. 8            nr. 80

f. 15     Didžioji g. 8-10`1993 nr. 547             f. 28     LRP                             nr. 1848

f. 16     Didžioji g. 8-10`1993 nr. 546             f. 36     LRP                             nr. 4212

13–3    Žemaitijos g. 8`1980   nr. 552             f. 173   Žemutinė pilis`1955–1957            AR383:1264

13–5,13–6       ??                    ??

 

Šios talpos indeliai pagal „1“ aiškios sistemos nesudaro. Ryškiausias elementas šio tipo profilyje – ‚4‘. Pagal jį išsiskiria dvi tūrių sekos. Pirmoji – 171–181 ml (f. 16, nr. 13–2, 13–1), jos dviguba sandauga 357 ml (nr. 13–5) ir jos šešiaguba sandauga – 1035 ml (nr. 13–6). Antroji seka – 208–255 ml (f. 28,f. 15, nr. 13–3, f. 36, nr. 13–4,f. 11) ir jos dviguba sandauga 465 ml (f. 12). Pagal ‚4‘:

a) 171–181 ml [3 vnt.] jų dvigubas tūris – 357 ml [1 vnt.] ir jų x 6 = 1035 [1 vnt., viso 5 iš 13];

b) 205–255 ml [6 vnt.] jų dvigubas tūris – 465 ml [1 vnt.] ir jų x 6 = 1215 [1 vnt., viso 8 iš 13].

Arba pagal ‚9‘:

a) 165–196 ml [6 vnt.] ir jų dvigubas tūris – 335 ml [1 vnt., viso 7 iš 13];

b) 217–234 ml [3 vnt.] ir jų dvigubas tūris – 413 ml [1 vnt., viso 4 iš 13].

 

Tai rodo, kad šie indai gaminti pagal dvi tūrių sistemas: „a)“ atitinka 0,7 l modulio ¼ dalį; „b)“ atitinka 0,86 l modulio ¼ dalį. Dėl paklaidos dydžio „b)“ persidengia ir su 0,94 l modulio ¼ dalimi.

 

Kalbant apie mažų talpų indus, blogai yra tai, jog net ir nedidelės jų paklaidos būna pakankamai reikšmingos, kaip šiuo atveju f. 15, f. 28, f. 36 „peršoko“ iš vienos grupės į kitą, tačiau esmė išlieka ta pati – abiem atvejais ryškėja du talpų standartai ir Vd sekos atitinkančios kitas grupes.

 

Deco kaip Vd žymuo jiems nebūdingas, ornamentavimas horizontalus.

 

14 priedas, Smulkūs indeliai

[f. 18, f. 19, f. 20, f. 62, f. 63, f. 66, f. 73, f. 91, f. 173a]

 

Visus smulkius, mažesnius nei 100 ml indelius buvo tikslinga apjungti ir nagrinėti kartu. Tas buvo įmanoma dėl mažo juose laikomo skysčio laisvo paviršiaus ploto, tai sąlygoja palyginti nesudėtingus hidrodinaminius reiškinius. Tyrimo aspektu toks smulkių dirbinių apjungimas leido sudaryti iš karto didesnę grupę, nesuniveliuojant funkcionaliai ir morfologiškai įvairių indelių. Kaip parodė palyginimas, smulkūs indeliai talpos atžvilgiu sistemingiau grupuojasi tarpusavyje, negu kiekvienas savo morfologinio tipo kategorijoje.

 

Stilistiškai šie indai grupuojasi kaip aprašyta, bet praktinių savybių požiūriu visus 23 smulkius egzempliorius. galime imti kaip vieną atskirą grupę, kuriai būdingas smulkus indų dydis ir mažas juose laikyto skysčio laisvo paviršiaus plotas.

           

Smulkūs indeliai (iki 100 ml) dažniausiai buvo urnos formos (16 vnt.) ir jiems artimos statinės formos (4 vnt.), po vieną bokalo ir apvalaus puodo formos bei ąsočio formos (15 gr., f. 19). Pagal „1“ nesigrupuoja, pagal „4“ taip:

            90 ml   – 2 vnt.;

            40–50 ml – 3 vnt.;                   65–75ml – 3 vnt.;

            20–25 ml – 9 vnt.;                               33 ml   – 1 vnt.;

            9-12 ml            - 4 vnt.,                                    15 ml   - 1 vnt.

 

Susidaro dvi sistemos:

            90 ml : 2 = 40–45 ml, šį dydį : 2 = 20–25 ml → , šį dydį : 2 = 9–12 ml

65–70 ml : 2  = 33 ml, šį dydį : 2 = 15 ml

           

Prie antrosios dar dera smulkus subtilus 99 ml Vs dubenėlis nr. 14–3, kuris dekoru perskirtas į 62 ir 33 ml.

           

Tai atitinka iki dešimtainės sistemos įvedimo praktikuotą tradiciją tam tikrą matą dalyti pusiau, tą pusę per pusę ir t.t. Antai Prūsijoje Maß = 2 Halbe arba Seidel = 4 Quart arba Schoppen = 8 Achter arba Halbe Schoppen; Lenkijoje Garniec = 4 Kwarty = 16 Kwarterki; Lietuvoje gorčius = 4 kvortom.

            1          4          tipas   

f. 62     11        9          Ǿmax ↑                          Garelio g. 4`1986                    nr. 25

f. 63     12        10        a-stat                           Garelio g. 4`1986                    nr. 23

f. 173a 14        9          Ǿmax ↓                          Žemutinė pilis`1955–1957AR383:2935

f. 63     14        12        Ǿmax ↑                          Garelio g. 4`1986                    nr. 22  

f. 62     18        15        Ǿmax ↑                          Garelio g. 4`1986                    nr. 58  

f. 63     23        20        Ǿmax ↑                          Garelio g. 4`1986                    nr. 24  

f. 20     25        20        ╧                                 Didžioji g. 8-10                       nr. 411

14–1    25        21        ╧                                 Pionierių g. 4,6                        nr. 436

f. 171a 26        ≈22      pokal                           Žemutinė pilis`1955–1957nr. ?

f. 62     26        23        a-stat                           Garelio g. 4`86                        nr. 27

f. 73     27        24        Ǿmax ↑                          Benediktinų g. 2/28`1993.       nr. 64

f. 171a 28        25        Ǿmax ↑                          Žemutinė pilis`1955–1957nr. 391

f. 62     28        25        a-stat                           Garelio g. 4`1986                    nr. 59

f. 19     32        24        Ą                                                                     nr. 269a

f. 66     37        33        a-stat                           Garelio g. 6`1987                    nr. 177

f. 18     44        40        Ǿmax ↓                          Didžioji g. 8-10                       nr. 511

f. 19     46        40        Ǿmax ↓                          Didžioji g. 8-10                       nr. 540

f. 18     51        47        Ǿmax ↑                          Didžioji g. 8-10                       nr. 542

f. 18     70        65        ╧                                 Didžioji g. 8-10                       nr. 414

f. 20     73        65        Ǿmax ↑                          Didžioji g. 8-10                       nr. 539

f. 19     84        75        Ǿmax ↓                          Didžioji g. 8-10                       nr. 544

14–2    97        90        Ǿmax ↑                          Bokšto g. 6`2006–2007           nr. 2543

f. 63     123      88        apval                           Garelio g. 4`1986                    nr. 31

14–3    99        62/33   dub.                             Žemaitijos g. 6            nr. 435

f. 91     148      131–95/LHN                           A.Vienuolio`g. 1978    nr. 41

 

Tai juk ne šių laikų laboratorinė įranga,  galimos didelės paklaidos dėl technologijos galimybių ir buities reikalavimų, dažniausiai tenkinamų matavimais „iš akies“.

 

15 priedas. „Rašalinės“

[f. 20, f. 64]

 

„Rašalinės“ Vilniaus archeologinėje medžiagoje pasirodė ir paplito 16 a., randami įvairiose miesto vietose. Jų rasta gausiai, jos dėl savo dydžio yra mažai dužios, todėl daug likusių sveikų. Nustebino, kad muziejuje jų nedaug. Tai gali būti ankstesnių sąlygų pasekmė – kai radinių nepriimdavo saugoti. Dauguma jų buvo pamesti arba išmesti. Talpos parametras neįtrauktas į mokslinę apyvartą, jos dydį apibūdindavo „smulkus indelis“. Mūsų tirti pavyzdžiai yra tipiškų Vilniaus smulkių indelių dydžių ir formų.

 

„Rašalinės“ būna urnos, statinės, bokalo formų. Tai dažniausiai smulkūs (iki 100 ml) arba maži (iki 500 ml) keraminiai indeliai glazūruotu vidumi. Jie būna trijų modelių – aukšta maksimalaus skersmens padėtimi [Ǿmax ↑, pav. --]; žema maksimalaus skersmens padėtimi [Ǿmax ↓, pav. --]; statinės formos; stačiasienės; urnos su kojele [╧, pav. --]. Archeologų jie interpretuojami kaip vaistinės (indeliai vaistams), rašalinės, indeliai prieskoniams ir pan. Lydos-Kėdainių g. kampe radus šių indelių šukių kartu su trikojais stoveliais imta manyti, kad jų buvo ir laboratorinės paskirties. Tiksli jų paskirtis neaiški.

 

Smulkus šių indelių dydis sąlygoja mažą skysčio laisvo paviršiaus plotą, o tuo pačiu ir nesudėtingą hidrodinaminių reiškinių vyksmą. „Rašalinių“ Vd apibrėžkime ties siauriausiu skersmeniu indo viršutinėje dalyje, kas yra pateisinama tiek vizualiu efektu (patogus skysčio kiekio žymuo), tiek indo optimalaus užpildymo požiūriu, todėl apsiribota dviem parametrais – 1 ir 4 („rašalinės“ nedekoruotos).

 

Turime 18 egzempliorių pilnų matmenų rašalinių, iš kurių 16 yra iki 100 ml, o dvi didesnės. Smulkių rašalinių detalų aprašą žr. Tūrių grupavime, o čia pateikiu tik to skyriaus išvadą. Jos sudaro dvi sistemas:

90 ml : 2 = 40–45 ml → , šį dydį : 2 = 20-25 ml → , šį dydį : 2 = 9-12 ml

65–70 ml : 2  = 33 ml → , šį dydį : 2 = 15 ml.

           

Nė viena „rašalinių“ talpų kategorija nekoreliuoja nė su vienu indų morfologijos tipų, į bet kurią jų įeina po 2–5 tipus. Panašu, jog pats dydis – ne meistro ar stiliaus bruožas, o egzistavusio standarto požymis. Tačiau šių pavyzdžių kiekis yra per mažas tvirtesnėms išvadoms daryti, bet jų kryptingumas leidžia manyti, jog buitinės keramikos dirbiniai buvo gaminti laikantis tam tikrų tūrio standartų, jų buvo paisoma net mažuose indeliuose. Tai taip pat yra užuomina, jog galėjo koegzistuoti daugiau nei viena matų sistema ir nusakyti jų dydžius. Tikimybę atsekti minėtus reiškinius didina ta aplinkybė, jog pagal technologiją ir gaminių kokybę tai profesionalių, cecho ar amato brolijos organizuotų puodžių produkcija.

           

Didesnės rašalinės tėra tik dvi:

            1          4          modelis      H         inv.nr.

f. 20     190      175      ╧         97        199      Didžioji g. 8-10           120–90/LHN

f. 64     242      226      Ǿmax ↑  120      61        Garelio g. 4`88                       

Viena jų (f. 20) yra maždaug dvigubos 90 ml talpos – 175 ml, t.y. logiška apčiuopiamos tūrių sistemos tąsa.

 

16 priedas. Krūzai, bokalai ir puodeliai

[f. 29, f. 40]

 

Pagal paskirtį krūzai, puodeliai ir bokalai yra artimi – tai individualūs stalo indai, kurių funkcija – transportuoti skystį trumpais atstumais. Be to, žmonės iš jų geria.  Pats transportavimo veiksmas šiais indais lengvai kontroliuojamas, o atstumai tokie trumpi, jog bangos nespėja rezonuoti. Tai nekelia būtinybės profiliuoti viršutinę indo dalį, užlenkti viršutinę indo dalį vidun, kas apsunkintų gėrimo veiksmą. Ypač tai pasakytina apie bokalus ir puodelius. Todėl jų Vd gali būti orientuotas aukštai, arti Vs. Tačiau kad būtų patogu gerti dideliais gurkšniais, indas turi būti atviras ir, pageidautina, plačiaangis. Modeliuojant tokios paskirties indą, turi būti paliekamas tam tikras skirtumas tarp Vs ir Vd (∆V). Pavyzdžiui, tarybinio stačiasienio alaus bokalo Vs - 583 ml, t.y. prie reikiamo Vd 500 ml dėl stabilumo indo tūris buvo padidintas dar 83 ml (arba ~ 17 %). Analogišką proporciją atsekame ir 17 a. vilnietiškame 1472 ml Vs talpos majolikiniame bokale (nr. 140), turinčiame 2 atžymas: aukštesniąją 1419 ml (∆V 4 %) ir žemesnę 1295–1260 ml (14 %). Užpildžius iki aukštesnės padalos, šį bokalą galima tik atsargiai nešti, o užpildžius iki žemesnės ∆V – laikant bokalą užstalėje linguoti rezonanso nesukeliančiu ritmu.

 

Bokalų ir puodelių viršutinė dalis neprofiliuota – tiesi. Dažniausiai apie jų Vd žymenis galime spręsti pagal dekorą. Puodeliai užsibaigia 9 parametru, t.y. jų angokraštis yra indo plačiausias skersmuo. Tuo tarpu krūzai dažniausiai būdavo uždengiami, todėl jie turi griovelį dangteliui [3], ir viršutinė dalis atitinkamai profiliuota.

 

Turime du pilnų matmenų bokalus. Vilniuje aptinkami nuo 17 a., tuomet jie buvo marginalinė indų grupė. Apie jų Vd sprendžiame pagal „2“ ir / ar „10“ parametrus. Šie abu egzemplioriai – 17 a. majolika, bet taip pat būta polichrominių ruda (įvairaus intensyvumo nuo gelsvai rusvos iki juodai rudos), žalia glazūra glazūruotų bokalų.

Nr.       1          2                                                          10                                            ∆V (%)

f. 9       708      664      staciasienis nuo 526 iki 66                  526/LH1                                  6; 16

16–1    1472                                                                1419/LH1; 1295–1260/LH2    4; 14

            Bokalas f. 9 galėjęs būti 0,66 arba 0,53 l tūrio mato kartotinis, o nr.16–1 – 0,71 ir  / ar 0,64 l.

 

Krūzai, puodeliai ir bokalai dažniausiai būdavo geros kokybės, gaminti profesionalų.

Turime tris pilnų matmenų krūusi. Viršutinės dalies ryškiausias profilio elementas yra griovelis dangteliui, jis gali būti indo talpos žymeniu. Siauriausias šių formų skersmuo neryškus ir hidrodinaminėms savybėms reikšmingesnės įtakos nedaro.

 

Krūzai

Nr.       1          3          4          9          10                    ∆V (%)

f. 40     191      159      129      49                                18

f. 10     409      322      288      211                              21

f. 35     419      354      345      214      277→/LHN     16

            Pagal ryškiausią profilio elementą – griovelį dangteliui – šie galėję būti 0,64 ir / ar 0,71 l tūrio mato kartotiniu. Deco galėjęs būti 1,1 l tūrio mato kartotiniu.

 

Turime du pilnų matmenų puodelius. Tai 16–17 a. puodelių variantas. Jų gamybos kokybė gera, keraminė masė švari, be stambių min. priemaišų, žiesti, degimo kokybė gera. Rasti egzemplioriai glazūruotu vidumi, su grioveliu dangteliui ir su ąsa. 16–17 a. sluoksniuose jie retas radinys.

 

16–2    Žem.6  nr. ?                 Vs – 99                        Vd – 62, 33/deco

f. 29     LRP     nr. 1853                       Vs – 340

Puodelis  nr. 16–2 primena dubenėlį, bet, skirtingai nuo dubenims būdingo grubumo, šis yra kruopščiai padarytas, paviršiai lygūs net blizgantys (degtas redukcinėje atmosferoje), dailiai dekoruotas štampelių ornamentu. Šis, kaip dabar Sakoma, – „ekskluzyvinis“ indelis. Pagal deco jis yra suskirstytas į ¼ (33,25 ml) ir ½ (66,5 ml) vokiško achterio, o jo Vs – ¾ (99,75 ml) vokiško achterio.

 

Antras puodelis su ąsele, jo forma yra šiandieninių puodelių arbatai prototipas. Jokių galimų žymenų neturi, jo Vs galėjęs būti 0,68 l tūrio mato kartotinis, o atmetus šios paskirties indams būdingą 15–20% ∆V, jis galėjęs būti 0,54–0,58 arba (x2) 1,08–1,16 l tūrio mato kartotiniu.

 

17 priedas. Dubenys

[f. 177]

 

A         9 vnt.

17–7    Ged. pr.16/10`99         nr. 429             Vd 9479                      Vs 11012         – 3,5 gorčio 0,7

17–8    LRP`96                        nr. 1847                       Vd 5750                      Vs 6000                       – 2 gorčiai 0,7

17–9    Vienuolio`g. 80           nr. 182             Vd 5789                      Vs 7128                       – 2 gorčiai 0,7

17–10  Vilniaus g. 31  nr. 1105                       Vd 5600                      Vs 5900                       – 2 gorčiai 0,7

17–11  Ged. pr. 16/10`99        nr. 456             Vd 5250-4900 Vs 5700                       – 1,5 gorčiaus 0,86

f. 96     Polocko`g. 03  XIX-I-VIII       Vd 4370          Vs 5270                       – 1,5 gorčiaus 0,7

17–13  LRP`96                        nr. 2102                       Vd 3420                      Vs 3910                       – 1 gorčius 0,86

17–14  Gaono g. 8`05  nr. 630             Vd 3400                      Vs 4100                       – 1 gorčius 0,86

17–15  Gaono g. 8`05  nr. 887             Vd 2900–3100 Vs 3300                       – 1 gorčius 0,7

17–16  Bokšto g. 6`09 nr.749              Vd 2900          Vs 3430                       – 1 gorčius 0,7

 

B         7 vnt.

17–1    Pilies g. 22      nr. 183                        Vd 1070–1017 Vs 1260          

f. 177 [be metrikos]                             Vd 983-40         Vs 1232-40

17–2    Vien`1980       nr. 767             Vd 426            Vs 626             – ½ kv 0,86

17–3    Lydos g. 5        nr. 134             Vd 468            Vs 600             – ½ kv 0,86

17–4    LRP                 nr. 1842                       Vd 390            Vs 485             – ½ kv 0,86

17–5    LRP                 nr. 1852                       Vd 447-„2“     Vs510              – ½ kv 0,86

17–6    ?                                             Vd441             Vs 679             – ½ kv 0,86

 

18 priedas  – Palivonai

[f. 67, f. 77, f. 79, f. 82, f. 92]

 

Tai indai, pagal funkciją tarpiniai tarp ąsočio ir puodo.

 

Nr.       1          4          5          9          10

f. 82     436      ≈360    297      160

f. 67     710      640                              640 / volelis

f. 79     865      720      685      380      660→/LHN

18–1    1729    1582    1466    988

f. 77     3131    2370    2286    1340    2145–1728/B1

f. 92     4913    4287    3863    2433

 

Dauguma šių indų yra aptakaus profilio, todėl aiškių indo talpos žymenų pagal formą nėra. Vienas, kurio profilis kontrastingas, f. 77 yra grubaus darbo, todėl jo talpa su tūrio standartais sietis gali tik asociatyviai. Pažvelgę į lentelę asociatyvų vaizdą ir matome. Siauriausio angos skersmens („4“) lygyje f. 82 ~ ½ kvortos pagal 0,7 l, f. 79 ~ 1 kvorta, kiek didesnė paklaida f. 67, toliau seka nr. 18–1 ~ 2 kvortos, f. 77 ~ 3 kvortos, f. 92 – 6 kvortos arba 1,5 gorčiaus.

 

f. 67     Giedrio g. 8`1983                    nr. 787

f. 77     Lydos/Kėdainių`g. 1989          nr. 138

f. 79     Ligoninės g. 6`1983     nr. 742

f. 82     Arklių g. 4`2000                      nr. 13

f. 92     Literatų g. 9/2

18–1    Augustijonų g. 3`1991 nr.314

 

19 priedas. Ąsočiai

[f. 39, f. 85, f. 113a, f. 176]

 

Šių indų Vd modeliuojamas į maksimalų lygį, nuo kurio laminarine srove įmanoma išpilstyti skystį dozuojant. Ši funkcija reikalauja didelio ∆V (Vs – Vd), todėl modeliuojant talpas bangavimo, pasvirimo ir panašūs veiksniai mažiau veikia indo formą.

 

Nr.       1          4          5          10

f. 85     550      537      520

f. 39     1160    940                  915 / volelis

19–1    2300                            2080 / volelis

f. 176   4430    ~4100              4350 volel; 3250–2650/geom+tinkl

f. 113a             4431                4128 / volelis

19–2    ~4530                          4350 / rinkė;LH1;3800/LHN  

 

Šių pavyzdžių talpos dydžio reguliarumas ir talpų seka pastebima volelio, („10“) esančio ties siauriausiu angos skersmeniu („4“) lygyje, kuris su ∆ 1-3,6 % atitinka 0,7 kvortos žingsnį – 2,08 l (3 kvortos), 4,13 l ir 4,35 l (6 kvortos arba 1,5 gorčiaus). Pagal tuos pačius ąsočio formos ir dekoro požymius f. 39 asocijuojasi su 0,94 l kvorta.

           

Ąsotyje f. 176 tinklelio ornamentas yra 1 gorčiaus pagal 0,7 l kvortą lygyje.

           

Mažas siaurakaklis ąsotėlis f. 85 yra retos Vilniaus keramikai talpos pavyzdys, kuris asocijuojasi su ¾ kvortos pagal 0,7 l dydį arba tai ½ maß.

 

f. 39     Daukanto a.                 nr. 25

f. 85     Rūdininkų g. 15`1992  nr. 152

f. 113a Gaono g. 8`2002                      nr. 97

f. 176   Gedimino k.`1940       VPM nr. ---

19–1    Bokšto g. 6`2006                     nr. 2542

19–2    Žemutinė pilis             1258:2891

 

20 priedas. Gertuvės

[f. 84]

 

Pilnai rekonstruotos yra dvi gertuvės, ir jų abiejų Vd siejasi su 0,7 l kvorta.

 

f. 84     Pilies g. 22`1999                     Vs-755            Vd-740

20–1    Giedrio g. 8`1984                    Vs-2875                      Vd-2805

 

21 priedas – Lekai

[f. 166, f. 178]

 

Tai didelės talpos indai skysčiams laikyti ir / ar transportuoti. Jų turime du [pilnų matmenų].

 

Nr.            1         3          4      5          9          10

f. 178   19760  19650                          13000  12500/LH2

21–1    22987              22890  22801              12992

 

f. 178 iki dangtelio užpildytas atitiktų 7 gorčius pagal 0,7 l kvortą (19,6 l), jo vidurinis LH2 atitiko 5 gorčius (14 l). Nr. 21–1 iki kaklelio užpildytas asocijuojasi su 8 gorčiais pagal 0,7 l kvortą (22,4 l).

 

f. 178   LRP`2006                    nr. 4331

21–1    Subačiaus g. 11                       nr. 2140

 

 



[1]  Instrumentinis požiūris į indą, kuomet vertini jį juo atliekamos funkcijos požiūriu.

[2]  Szymanski, J. Nauki pomocznicze historii, W-wa, 1971, p. 274.

[3]  Ten pat, p. 274.

[4]  Modulis – svarnus koeficientas arba dydis; pastovus daugiklis; skaičius, pagal kurį lyginama, ar iš jo dalijami sveikieji skaičiai duoda tą pačią liekaną; santykinis matavimo vienetas.

[5] Žodžiai krūzai, palivonai, lekai vartoti XX a. pirmos pusės etnografinėje literatūroje. Dabartinėje lietuvių  kalboje jie nevartotini, Autoriaus nuomone, šiuo metu neturime terminų jiems pakeisti.

[6]  Lowmianski,H. Akty cechow Wilenskich. Wilno, 1939, p. 298.

[7]  Pastarojo ‚4‘ yra artimesnis 2 kvortų (0,86 x 2) dydžiui, bet šio puodo ∆ Vs-Vd būtų per mažas skysčio stabilumui inde užtikrinti. Nors šį puodą naudojant kaip matą, galimas ir toks variantas. Antra vertus, šis egzempliorius yra grubaus darbo, tad kiek didesnė paklaida yra visai natūrali.