Tekstai ir jų priedai priimami elektroniniu pavidalu el. paštu. Failai gali būti pateikti *.doc, *.docx, *.rtf, *.xls formatais, iliustracijos – *.gif, *.jpg, *.tif formatais. Tekstas rengiamas Times New Roman šriftu 12 pt dydžiu, 1,5 linijų intervalu.
Su straipsniu pateikiama: anotacija (iki 800 spaudos ženklų); raktiniai žodžiai; santrauka (pasirinktinai lietuvių, anglų, vokiečių arba prancūzų kalbomis) iki 3000 spaudos ženklų; straipsnyje panaudotų publikuotų šaltinių ir literatūros sąrašas. Anotacija ir reikšminiai žodžiai publikuojami dviem kalbomis – lietuvių ir ta, kuria publikuojama straipsnio santrauka. Visų žurnalui siūlomų tekstų autoriai taip pat pateikia duomenis apie save – vardas, pavardė, mokslo laipsniai, el. pašto adresas korespondencijai, institucinė prieskyra. Rekomenduojama teikiamų straipsnių apimtis (su priedais) – 1–1,8 autorinio lanko (40–72 tūkst. s. ž. su tarpais). Dėl didesnės apimties straipsnio skelbimo iš anksto derinama su redkolegija.
Recenzentams palankiai įvertinus įteiktą straipsnį, redakcinė kolegija, prieš priimdama galutinį sprendimą dėl straipsnio publikavimo, organizuoja straipsnio autoriaus ir Lietuvos istorijos instituto licencinės sutarties pasirašymą. Išsamiau apie tai žr. „Lietuvos istorijos metraščio“ internetinio puslapio skyrių „Etiniai principai“ (poskyris „Straipsnių publikavimas ir autorystė“).
Norint leidinyje paskelbti publikaciją, pateikiami: įvadas, originalo perrašas, visas šaltinio aprašas, tekstologiniai bei dalykiniai komentarai.
Iliustracijos. Autorius, su tekstu pateikdamas iliustracijas, redakcinei kolegijai privalo patvirtinti, kad turi visus leidimus publikuoti jas žurnale ir žurnalo el. versijoje neterminuotam laikotarpiui. Visą atsakomybę dėl neteisėto iliustracijų naudojimo ar pažeistų kitų autorinių teisių prisiima autorius, pateikęs iliustracijas.
„Lietuvos istorijos metraštyje“ taikoma citavimo, nuorodų pateikimo ir literatūros sąrašo sudarymo tvarka:
1. Citata tokia pačia kalba kaip ir visas straipsnio tekstas skiriama tik kabutėmis, citata užsienio kalba – tik kursyvu.
2. Trijų ir daugiau eilučių citata keliama į atskirą pastraipą, be kabučių, 11 pt dydžiu, 1,15 linijų intervalu.
3. Citatų kupiūros žymimos laužtiniais skliaustais […]. Tokiuose pat skliaustuose rašomi publikacijos autoriaus intarpai į cituojamą tekstą; prie jų po brūkšnio pridedami autoriaus inicialai kursyvu, pavyzdžiui: [neįskaitoma vieta. – V. S.]. Teksto spraga, praleidimas, trūkstama vieta žymima kampiniais skliaustais <…>.
4. Mokslininkų vardai, pirmą kartą juos minint, netrumpinami. Toliau prie pavardės rašoma pirmoji vardo raidė (inicialas). Mokslininkų vardai ir pavardės rašomos autentiška jų forma. Kirilica ir kitais ne lotyniško pagrindo rašmenimis rašomi asmenvardžiai tekste turi būti transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui. Mokslininkų asmenvardžiai tekste, jei būtina, gali būti adaptuojami (rašomi su lietuviška galūne) ir linksniuojami pagal lietuvių kalbos taisykles. Išnašose nurodant naudotas publikacijas mokslininkų pavardės rašomos autentiška forma, prieš pavardę rašomas inicialas. Senieji mokslininkų asmenvardžiai (iki XX a.) tekste gali būti rašomi dabartine rašyba, autentiška jų forma pateikiama nuorodose ir publikuotų šaltinių bei literatūros sąraše.
5. Tekstuose minimų istorinių asmenybių nelietuviškus asmenvardžius rekomenduojama rašyti autentiška (šaltinio) forma, jei lietuvių mokslinėje literatūroje nėra nusistovėjusi kitokia tokio asmenvardžio užrašymo forma. Pirmą kartą minint rašomas visas vardas ir pavardė (jei jie žinomi), toliau rašoma tik pavardė, kai sutampa kelių asmenų pavardės – pavardė su inicialu. Kirilica ir kitais ne lotyniško pagrindo rašmenimis rašomi asmenvardžiai tekste turi būti transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui. Nelietuviški asmenvardžiai gali būti adaptuojami (rašomi su lietuviška galūne) ir linksniuojami pagal lietuvių kalbos taisykles. Jei tekste minimų istorinių asmenybių asmenvardžiai lietuvinami, pirmą kartą minint rekomenduojama skliausteliuose pateikti autentišką asmenvardžio formą (kursyvu). Dievų, šventųjų, imperatorių, karalių asmenvardžiai lietuvinami. Kunigaikščių, kardinolų, vyskupų asmenvardžiai gali būti lietuvinami. Visų šalių asmenvardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis (Petras I), Karolis II.
6. Tekstuose minimi nelietuviški labiau paplitę vietovardžiai adaptuojami, kaip nurodyta VLKK.lt pasvetainėje „Pasaulio vietovardžiai“. Vietovardžiai, kurių nėra nurodytame žodyne, gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui. Rusų kalbos vietovardžiai transkribuojami pagal Lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją (Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. Vilnius: Mokslas, 1990). Visų šalių vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Anglija, Lenkija, Prancūzija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva, Viena, Genuja, Mantuja. Jei minimas kitų kraštų vietovardis yra retas, nėra jo vartojimo lietuvių kalboje tradicijos ar dėl jo adaptavimo kyla abejonių, rekomenduojama skliausteliuose nurodyti autentišką vietovardžio formą (kursyvu).
7. Tekstai išnašose (nuorodos į šaltinius bei literatūrą, komentarai) pateikiami puslapio pabaigoje 10 pt dydžiu, 1 linijos intervalu.
8. Nuorodoje į leidinį rašoma: pirmoji autoriaus vardo raidė, pavardė; po kablelio – knygos pavadinimas (jei yra – su paantrašte) kursyvu; po kablelio nurodoma leidimo vieta, metai, puslapis (viskas skiriama kableliais):
Jogėla, E. Meilus, V. Pugačiauskas, Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV–XX a. pradžia), Vilnius, 2008, p. 42.
9. Jei knygos autorius neįrašytas, spėjamas, pasirašęs slapyvardžiu ir pan., jis nurodomas laužtiniuose skliaustuose:
Lauga [Laurynas Gaudentas], Krašto šviesa, Kaunas, 1921.
10. Laužtiniuose skliaustuose taip pat rašoma: nenurodyti arba tik apytiksliai žinomi leidimo vieta ([s. l.] arba [Tilžė]), metai ([s. a.] arba [1897]).
11. Leidinio sudarytojas, vertėjas ir pan. nurodomi po pavadinimo:
Blynas, Karo metų dienoraštis, 1941–1944 m., parengė G. Rudis, Vilnius, 2007. Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai, sud. I. Lukšaitė, Klaipėda, 2009.
12. Aprašant daugiatomį leidinį pirmiausia rašomas bendras leidinio pavadinimas, tomo numeris ir jo pavadinimas tokia tvarka:
Lietuvos istorija, t. III: D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, XIII a. – 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų, Vilnius, 2012.
13. Jei vienoje nuorodoje vienas po kito minimi keli to paties autoriaus veikalai, vietoj pavardės rašoma tas pats; viena po kitos sekančiose to paties autoriaus ir to paties veikalo nuorodose – ten pat; jei vieno autoriaus tas pats darbas nurodomas kelis kartus iš eilės, naudojama santrumpa min. veik.:
Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863, Amsterdam/New York, 2007, p. 125; tas pats, Kalba ar konfesija? (Sumanymas įvesti rusų kalbą Vakarų krašto pridėtinėse katalikiškose pamaldose), Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, 2000, p. 129; ten pat, p. 542; A. Tyla, min. veik., p. 26.
14. Nuoroda į straipsnį aprašoma nurodant autorių, straipsnio pavadinimą, leidinio pavadinimą (leidinio pavadinimas rašomas kursyvu). Jei straipsnis publikuotas straipsnių rinkinyje ar tęstiniame leidinyje, dar nurodoma jo leidimo vieta ir metai (tęstiniame leidinyje dar ir tomas / numeris) ir puslapis / -iai. Jei straipsnis publikuotas (mokslo) žurnale, nurodomas tomas ir / ar numeris, leidimo metai ir puslapis / -iai. Leidinio tomas rašomas tais skaičiais (lotyniškais ar arabiškais), kokiais yra nurodytas originale:
Staliūnas, Kalba ar konfesija? (Sumanymas įvesti rusų kalbą Vakarų krašto pridėtinėse katalikiškose pamaldose), Lietuvos istorijos metraštis. 1999, 2000, p. 125–137.
К. Кочегаров, Посольство Артамона Матвеева к гетману Богдану Хмельницкому в 1657 г., Российская история, 2018, № 3, с. 114–115.
Abramski, Sądownictwo konfederackie w Polsce w latach 1764–1795, Czasopismo Prawno-Historyczne, 1984, t. XXXVI, z. 2, s. 146–147.
15. Jei naudojamos santrumpos, pirmą kartą pateikiamas visas pavadinimas, po jo skliaustuose būsimoji santrumpa (priklausomai nuo situacijos – kursyvu arba ne): Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai (toliau – BRMŠ).
16. Išnašose nurodant į archyve ar bibliotekoje saugomą (nepublikuotą) šaltinį pateikiamas: dokumento (rankraščio) pavadinimas, visas archyvo ar bibliotekos pavadinimas (originalo kalba), fondas (nurodomas fondo numeris ir / arba fondo pavadinimas originalo kalba), apyrašas (jei toks yra), bylos numeris, ir lapas / – ai arba puslapis / -iai. Jei nuorodos į tą patį archyvą ar biblioteką kartojasi, toliau nurodomos tik šių institucijų pavadinimų santrumpos. Taip pat užrašomi fondų pavadinimai. Jei viena po kitos einančiose išnašose nurodoma į tą patį archyvą (fondą, apyrašą, bylą), rašoma „ten pat“:
1752 m. LDK teismo proceso aprašymas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LMAVB RS), f. 17, b. 262, l. 5; A. Voldemaro 1923 m. gruodžio 9 d. skundas seimo skundų komisijai, ten pat, f. 172, b. 466, p. 7.
M. Karpio 1708 m. vasario 15 d. laiškas K. S. Radvilai iš Gardino, Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie, z. 354: Archiwum Warszawskie Radziwiłłów, dział V (toliau – AGAD, AR), nr. 6465/I, p. 163–166.
M. Karpio 1708 m. vasario 15 d. laiškas K. S. Radvilai iš Gardino, AGAD, AR, dz. V, nr. 6465/I, p. 163–166.
Pociejaus įsakymas, 1710 m. spalio 22 d., Нацыянальны гістарычны архіў Беларусі, ф. 1734, воп. 1, спр. 10, l. 856.
Pociejaus įsakymas, 1710 m. spalio 22 d., НГАБ, ф. 1734, воп. 1, спр. 10, l. 856.
Aleksejaus Nikitino, Rusijos pasiuntinio Lenkijos–Lietuvos Respublikoje, ataskaitos išrašas (1696–1699), Архив внешней политики российской империи (toliau – АВПРИ), ф. 79: Сношения России с Польшей, оп. 79/1, 1696–1699, д. 7, 1. 50.
Keyserlingo 1736 m. sausio 19 d. pranešimas imperatorei, АВПРИ, ф. 79, оп. 79/1, 1736, д. 8, l. 47–48.
1808 m. mokestis policijos išlaikymui, Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. 937, ap. 1, b. 97, l. 1–48; 1806 m. Vilniaus miesto išlaidos ir pajamos, ten pat, b. 696, l. 1–25.
17. Nurodant senuosius spaudinius (XV–XVIII a.) rekomenduojama užrašyti senojo spaudinio saugojimo vietą ir šifrą:
Ordinacia Trybunału Skarbowego Wielkiego Xięstwa Littewskiego, dnia 4 Ianuarij Anno Domini 1700 zaczętego [Wilno, 1700], Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyrius, L-17/2-179/11.
18. Jei išnašose nurodomo dokumento (šaltinio), publikuoto ne lietuvių kalba išleistame šaltinių rinkinyje, pavadinimas nėra pakankamai informatyvus, autorius gali jį aprašyti išsamiau ir lietuviškai:
Pšebendovskio 1711 m. kovo 28 d. laiškas A. Seniavskiui, Listy Jana Jerzego Przebendowskiego podskarbiego wielkiego koronnego do Adama Mikołaja Sieniawskiego wojewody bełskiego i hetmana wielkiego koronnego z lat 1704–1725, oprac. A. Perłakowski, Kraków, 2007, s. 123–124.
19. Išnašose nurodant elektroninį dokumentą rašomas autoriaus inicialas, pavardė (iš didžiosios raidės), antraštė (kursyvu) [laikmenos rūšis]. Išleidimo vieta, metai, interaktyvių dokumentų – nuorodos sudarymo data. Įsigijimo prieitis (interaktyvių dokumentų):
Stankevič, Kokios pramogos lydėjo LDK Vyriausiojo tribunolo darbą? [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.ldkistorija.lt/?epochoe=4#kokios-pramogos-lydejo-ldk-vyriausiojo-tribunolo-darba_fact_198 [žr. 2018 10 22].
Klovas, E. Meilus, O. Valionienė, Vilniaus senamiesčio posesijų raidos XVI–XVIII a. apžvalga (rankraštis), [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.istorija.lt/wp–content/uploads/2014/11/Vilniaus–senamiescio–posesiju–raidos–XVI–XVIII–a–apzvalga.pdf [žr. 2018 10 22].
20. Po straipsnio pateikiamame naudotų publikuotų šaltinių ir literatūros sąraše pirmiausia surašomi publikuoti šaltiniai (abėcėlės tvarka, pirmiausia tie, kurių pavadinimai užrašyti lotyniško pagrindo raidėmis, vėliau – kirilica ir kt.). Toliau (praleidus 1,5 linijų intervalą) analogiškai abėcėlės tvarka surašoma naudota literatūra. Sudarant publikuotų šaltinių ir literatūros sąrašą laikomasi tokių bibliografinio aprašo taisyklių: pirmiausia nurodoma autoriaus pavardė (didžiosiomis raidėmis), po kablelio – visas autoriaus vardas (mažosiomis raidėmis). Toliau, po taško – straipsnio ar knygos pavadinimas (kursyvu). Jei tai monografija (studija, autorinė knyga), po taško nurodoma knygos išleidimo vieta ir leidykla. Aprašant daugiatomio leidinio tomus pirmiausia nurodomas bendras leidinio pavadinimas. Jei tai straipsnis, publikuotas straipsnių rinkinyje ar tęstiniame leidinyje, po autoriaus viso vardo ir taško bei straipsnio pavadinimo ir taško dar rašoma „In:“, o bibliografinio aprašo pabaigoje nurodomi puslapiai. Jei tai straipsnis, skelbtas žurnale, po straipsnio pavadinimo ir taško kursyvu užrašomas žurnalo pavadinimas, toliau – po kablelio – žurnalo numeris / tomas, leidimo metai, puslapiai:
LUKŠAITĖ, Ingė. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis. Vilnius: Baltos lankos, 1999. Lietuvos istorija. t. X, 1 d.: BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ, Danutė… [et al.]. Nepriklausomybė (1918–1940). Vilnius: Baltos lankos, 2013.
VALIKONYTĖ, Irena. „Skundą privalo šaukimuose išdėstyti“: šaukimų į teismą reglamentavimas Pirmajame ir Antrajame Lietuvos Statutuose. In: Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos. Straipsnių rinkinys. Sudarė I. Valikonytė ir N. Šlimienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 241–258.
VALIKONYTĖ, Irena. Teismo dokumentų Lietuvos Metrikoje repertuaras: rašto ir teisinės kultūros aspektai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. pirmojoje pusėje. In: Istorijos šaltinių tyrimai. T. 2. Sudarė A. Dubonis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010, p. 109–127.
SLIESORIŪNAS, Gintautas. The First Occupation of Vilnius during the Great Northern War (April–May 1702). Lithuanian Historical Studies, 2009, vol. 14, p. 71–104.
SLIESORIŪNAS, Gintautas. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis emigracijoje Prūsijoje 1706–1709 metais. Lietuvos istorijos metraštis. 2011/1, 2012, p. 33–45.
PUGAČIAUSKAS, Virgilijus. Vilniaus miesto finansiniai ištekliai XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmos pusės pajamų ir išlaidų knygose. Lietuvos istorijos metraštis. 2018/2, 2018, p. 55–72.
DYGDAŁA, Jerzy. Z Torunia do Wilna podróż króla Stanisława zimą 1708 roku. Zapiski Historyczne, 2017, t. LXXXII, z. 2, s. 85–99.
21. Visus LIM redkolegijai pateiktus straipsnius anonimiškai recenzuoja du recenzentai. Jei viena iš recenzijų būna neigiama, redakcinė kolegija skiria trečią recenzentą. Detaliau apie recenzavimo principus žr. LIM internetinio puslapio skyriaus „ETINIAI PRINCIPAI“ poskyryje „Recenzavimo tvarka ir recenzentų atsakomybė“.
22. Kalbos redaktoriaus sutvarkyti tekstai (el. versija arba atspausdinti) autoriams pateikiami korektūrai atlikti. Grąžindami korektūrą autoriai patvirtina sutikimą, kad tekstai būtų skelbiami elektronine versija interneto svetainėje www.istorija.lt bei prieinami per asocijuotas duomenų bazes.
23. Spausdinti tekstai ir iliustracijos, CD laikmenos autoriams negrąžinamos.
24. Visi LIM publikuoti tekstai skelbiami internetinėje žurnalo versijoje.