Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius III / Sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 224 p. ISBN 978-609-8183-74-0
Trečioji serijos knyga į vilniečių ir Vilniaus gyvenimą žvelgia neilgą laiko tarpsnį – į XVIII–XIX amžių.
Šįkart Skaitytojas galės susipažinti ne tik su krikščioniškosios miesto gyventojų dalies, bet ir žydų gyvenimo epizodais. Arkadijaus Kovnerio, sudėtingo likimo vilniečio žydo, atsiminimai atskleidžia žydų šeimos kasdienybę ir buitį, žydų jaunuolių gyvenimą ir siekius Vilniuje bei gretimose vietovėse. Netikėtas, detalių prisodrintas XIX amžiaus antrosios pusės Vilniaus aprašymas, atmieštas žavingais ir neretai unikaliais miesto vaizdais, atsiveria Liudviko Čarkovskio tekstuose. Jau ne kasdienybei, o šventėms skiriamas pasakojimas apie Vilniaus karnavalą – visada ir visų lauktą nuodėmingą pramogų ir šėlsmo laiką, kai miesto gyventojai ir svečiai šoko iki paryčių, linksminosi iki alpulio. O pradedama knygelė rimta tema – intelektiniai Vilniaus miestiečių horizontai XVIII amžiuje, juos pamatyti galima vartant asmeninių bibliotekų knygas.
ISBN 978-609-8183-74-0
Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.
Lietuvos etnologija 19(28). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019 – 234 p. ISSN 1392-4028.
Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Čia publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šis numeris – specialus teminis: „Tautos tyrimų ištakos ir antropologija“, jo sudarytoja – Vida Savoniakaitė.
Lietuvos etnologija 19(28) Turinys.
Lietuvos Metrikos naujienos. 16-2016/2019. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 48 p. ISSN 1392-3382.
Lietuvos Metrikos naujienos. 16-2016/2019 Turinys.
Новости Литовской Метрики. 16-2016/2019. – Вильнюс: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 48 с. ISSN 1392-3390.
Новости Литовской Метрики. 16-2016/201 СОДЕРЖАНИЕ.
Lietuvos archeologija T. 45. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. –320 p. ISSN 0207-8694
Šis tomas kiek kitoks: pasikeitė tiek redaktorių kolegija, tiek turinys. Jame išspausdinti 8 moksliniai straipsniai, 5 parašyti anglų kalba su užsienio mokslininkais. Straipsniuose vyrauja tarpdiscipliniškumas – jis rodo sparčiai besikeičiančią Lietuvos archeologijos mokslo padėtį. Tome yra 1 apžvalginis, Užnemunės archeologiniams paminklams skirtas straipsnis. Net 3 straipsniai nagrinėja akmens amžiaus temas. Juose pateikiami naujausi archeologinių tyrimų rezultatai apie gyvenseną prie jūros bei konstruojami nauji teoriniai modeliai. Bronzos ir geležies amžiams skirtuose tekstuose rašoma apie metalo liejybos kompleksus ir bronzos gamybos vietų reikšmę prekybiniams Europos ryšiams bei interpretacines antrinio daiktų panaudojimo geležies amžiuje galimybes. Archeologinėje dalyje – straipsniai apie istorinius laikus: apie krikščioniškų ir pagoniškų papročių santykį vėlyvaisiais viduramžiais bei apie LDK kariuomenės taktiką XIV a. viduryje. Leidinyje yra naujos skiltys: „Diskusijos“, „Kitaip apie archeologiją“ ir „Ypatingos progos“. Jose pateikiamos originalios ir naujiems darbams įkvepiančios mintys.
Lietuvos archeologija T. 45 Turinys.
XVIII amžiaus studijos. T. 6: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Personalijos. Idėjos. Refleksijos/ Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 390 p. ISBN 978-609-8183-73-3; ISSN 2351-6968
Šeštojo XVIII amžiaus studijų tomo autorių dėmesio centre – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogus su savo mikropasauliu, šio pasaulio suvokimu, įvykių ir reiškinių interpretacijomis, kuriamomis ateities vizijomis ir refleksijomis. Knygos autoriai, pasitelkę plačią politinės raštijos, moralinės ir proginės literatūros, publicistikos, korespondencijos, memuarų ir archyvinių dokumentų bazę, pristato iki šiol mažai tirtų ir šiuolaikiniam skaitytojui veik nežinomų XVIII a. asmenybių – antrosios Mikalojaus Radvilos Žuvelės žmonos Onos Mycielskytės-Radvilienės, Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos, škotų kilmės Kauno pavieto bajoro Augustino Midletono, rašytojo ir visuomenės veikėjo Vincento Ignaco Marevičiaus, Lietuvos kariuomenės oberbombardyro Vaitiekaus Ivaškevičiaus – portretus. Daugialypį XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės „politikos žmogaus“ paveikslą padeda sukurti Lietuvos stovyklininko Ignoto Oginskio diplomatinės veiklos analizė, Oršos bajorijos lyderio Leono Kazimiero Šemetos visuomeninės ir politinės karjeros pristatymas, Sapiegų giminės politinių pasirinkimų refleksijos bei Minsko vaivados Adomo Chmaros išgyventos vidinės kovõs tarp jo deklaruotų Apšvietos idealų ir politinio pragmatizmo atskleidimas. Knygoje naujais potėpiais paryškinami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Apšvietos epochos veikėjų Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus, Pranciškaus Ksavero Mykolo Bohušo, Juozapo Kazimiero Kosakovskio portretai, pateikiamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų refleksijos apie politines XVIII a. pabaigos permainas, aptariami didžiųjų istorijos įvykių atspindžiai Mažesniųjų brolių konventualų memoriale.
Ženklai, Simboliai, Prasmės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimai pagalbinių istorijos mokslų aspektu / Sudarytojos Rūta Čapaitė, Gitana Zujienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 376 p. ISBN 978-609-8183-70-2
Mokslinių straipsnių rinkinys Ženklai, simboliai, prasmės – tai idėjos sutelkti tarptautinę pagalbinių istorijos mokslų atstovų bendruomenę realizacija. Straipsnių autoriai – Lietuvos, Lenkijos, Latvijos mokslininkai. Rinkinį sudaro 15 straipsnių, kuriuose pateikiami tyrimai iš kodikologijos, diplomatikos, paleografijos, šaltiniotyros, heraldikos, sfragistikos, teisinės archeologijos, biografistikos ir rozopografijos bei istorinės geografijos. Kiekvienai iš šių disciplinų kaip savarankiškam mokslui būdingas savas tyrimo objektas ir specifiniai tyrimo metodai. Pagalbiniai istorijos mokslai atskleidžia, kokiais skirtingais aspektais tas pats šaltinis gali būti analizuojamas (pvz., rankraštinės knygos, jų destruktai, dokumentai, korespondencija ir kt.). Tai leidžia autoriams tarpdalykiniu aspektu analizuoti įvairius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės istorijos, kultūros, mentaliteto, ūkio ir kt. reiškinius, pateikti papildomų faktų ir atskleisti valstybinių bei religinių institucijų raidos ypatumus, tam tikro socialinio sluoksnio ar individo puoselėtas vertybes, skelbtas nuostatas ir kt.
Lietuvos metrika (1579–1580). Knyga nr. 273. 59-oji Teismų bylų knyga / Parengė Darius Antanavičius –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – XXXIX, 320 p. ISBN 978-609-8183-68-9
Lietuvos Metrika – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje XV–XVIII a. parengtų dokumentų kopijų knygos. Lietuvos Metrikos knygose įrašyti patys įvairiausi dokumentai, kaip antai: valdovo privilegijos bajorams dėl žemių dovanojimo, skyrimai į įvairias pareigas, privilegijos miestams, testamentai, įvairių teismų nutarimai, centrinių institucijų raštai vietos pareigūnams, valstybės iždo dokumentai, diplomatinis susirašinėjimas ir kt. Lietuvos Metrikos knygą Nr. 273 sudaro Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro valdymo metu 1579 m. ir 1580 m. asesorių ir reliacinio teismo priimti nutarimai, arba dekretai. Asesorių teismas (lot. assessores pažodžiui „sėdintys greta“, t. y. valdovo teismo teisėjai) nagrinėjo savivaldžių, kitaip Magdeburgo miesto teises turinčių, valstybinių miestų miestiečių apeliacijas dėl 1-osios instancijos – vaito, tarėjų ar suolininkų teismų – sprendimų. Reliacinis, arba reliacijos, teismas (lot. relatio – pranešimas, teikimas ką nors svarstyti, spręsti) – aukštesnė apeliacinės instancijos pakopa, šiame teisme buvo nagrinėjamos miestiečių apeliacijos dėl asesorių teismo, taip pat valdovo paskirtų specialių įgaliotinių (komisarų) priimtų teismų sprendimų. Knygoje yra iš viso 305 dokumentai. XVII a. viduryje daugumai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magdeburginių miestų patirtus nepataisomų archyvinių nuostolių, asesorių ir reliacinio teismo nutarimai yra vienas svarbiausių antrinių šaltinių, leidžiančių nors iš dalies kompensuoti dingusius kompleksinius XVI–XVII a. pirmosios pusės miestų istorijos šaltinius. Dauguma Lietuvos Metrikos knygos Nr. 273 dokumentų iki šiol neskelbti ir menkai panaudoti istoriografijoje.
Archivum Lithuanicum Nr. 21, 2019 – Vilnius Lietuvos istorijos institutas, 2019, – 380 p. ISSN 1392-737X.
Archivum Lithuanicum 21 Turinys
Lithuanian Historical Studies. Vol. 23/2019 /Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2019. – 256 p. ISSN 1392-2343
Inžinieriai pagal planą. Techninis mokymas ir specialistų rengimas Lietuvoje 1944–1990 metais / Saulius Grybkauskas, Rūta Grišinaitė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 284 p. ISBN 978-609-8183-72-6.
Knygoje tyrinėjamas inžinierių sluoksnio formavimasis sovietinėje Lietuvoje 1944–1990 metais. Sovietmečiu inžinieriai sudarė didžiausią aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų grupę. Lietuvių tapsmas inžinieriais pretendavo į tikrą sėkmės istoriją, unikalią visos SSRS kontekste. Lietuvių sodiečių vaikai įgijo ir įvaldė iki tol respublikai mažai žinomas technines profesijas ir ėmė dominuoti tarp inžinierių. Jokioje kitoje sovietinėje respublikoje mes nerasime taip etniškai monolitiško techninės inteligentijos sluoksnio. Nors Maskva iš dalies rėmė vietinių kadrų kėlimą į vadovaujamuosius postus ir respublikų liaudiškas kultūras, kas turėjo pelnyti žmonių simpatijas ir paramą režimui, šiai nacionalinei politikai iššūkį metė sovietinio ūkio plėtros tikslai, industrializacija, kuri grasino pakeisti gyventojų etninę sudėtį, internacionalizuoti kultūrą. Atrodytų, kad inžinieriai, kurie buvo svarbiausi ūkio ir techninės plėtros agentai, ir turėjo tapti tais internacionalizmo nešėjais. Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei kaimyninėje Latvijoje ir kitose respublikose, to neįvyko.
Debatai dėl praeities Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Šaltinių rinkinys /Sudarytoja Živilė Mikailienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 660 p. ISBN 978-609-8183-71-9
Šiame leidinyje – šaltinių rinkinyje – siekiama atskleisti pagrindines Lietuvos istorinės praeities temas, ginčus ir konfliktus, jaudinusius Lietuvos visuomenę nepriklausomybės laikotarpiu, siekiant geriau suvokti, ką šios diskusijos jai reiškė (tebereiškia) ir kokį praeities paveikslą kuria. Šaltinių rinkinyje sudėta išskirtinai Lietuvos interneto portaluose skelbta medžiaga: straipsniai, interviu, įvairūs pasisakymai aktualiomis praeities temomis. Atlikus interneto šaltinių istorine tematika analizę, tenka konstatuoti, kad Lietuvoje, kaip, beje, ir Vakarų Europoje bei JAV, istorikai vienareikšmiškai nebeatlieka svarbiausio vaidmens formuojant visuomenės istorinę atmintį ir istorinę kultūrą. Žurnalistai, viešųjų ryšių specialistai gaudo aktualias istorijos temas, kviečia pasisakyti profesionalus istorikus, politologus, filosofus, kitus savo srities specialistus, visuomenės veikėjus, ir taip ištransliuojamos „konfliktiškos“, kontroversiškos, aštriausias diskusijas keliančios Lietuvos praeities temos. Atminties kultūrą tyrinėję istorikai iki tol per menkai kreipė dėmesį į įvykusį medijų pokytį, rėmėsi tradiciniais „kietaisiais“ ir „minkštaisiais“ atminties šaltiniais. Taigi, šis gana netradicinis istorikams šaltinių rinkinys yra vienas pirmųjų bandymų užpildyti šią spragą, kartu parodant dabar tokį didelį poveikį darančioje internetinėje žiniasklaidoje vyraujantį praeities pateikimo fragmentiškumą, gana nenuoseklų diskusijų vyksmo pobūdį ir aiškios istorijos politikos krypties matymo komplikuotumą.
XVIII amžiaus 
studijos. T. 5: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Luomas. Pašaukimas. Užsiėmimas /
Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 338 p. ISBN 978-609-8183-64-1; ISSN 2351-6968
Penktajame XVIII amžiaus studijų tome į Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusias socialines slinktis žvelgiama per sąvokų luomas, pašaukimas, užsiėmimas prizmę. Pirmoji leidinio dalis skirta dvasininkų luomo istorijai aptarti. Joje publikuojami straipsniai, aprėpiantys kolektyvinius ir individualius dvasininkų portretus bei atskleidžiantys įvairialypius šio luomo atstovų veiklos aspektus. Antrojoje dalyje susitelkiama į Abiejų Tautų Respublikos švietimo sistemoje vykusius pokyčius iki Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo 1773 m. ir šios Komisijos veiklos laikotarpiu.
Aptariamas mokytojų korpusas, mokinių sudėtis, ugdymo programos įgyvendinimo sėkmės ir nesėkmės, analizuojamas skirtingų profesinių grupių mokymas, parodoma, kaip veikė tapytojų ir skulptorių mokymo sistema Nesvyžiaus Radvilų dvare XVIII a. Pasitelkus Vilniaus universiteto auklėtinio Jono Bobrovskio (Jan Bobrowski, 1777–1823) gyvenimo ir kūrybos atvejį, nagrinėjama, kaip formavosi viena pirmųjų profesinės inteligentijos kartų Lietuvoje. Trečiojoje leidinio dalyje, remiantis skirting luomų ir socialinių grupių atstovų (karininkų, mokslininkų, architektų, dailininkų,
miestiečių) karjerų pavyzdžiais, atskleidžiamos asmens galimybės pasiekus tam tikrą profesionalumo lygį peržengti kilmės nulemtus socialinius rėmus. Leidinyje skelbiami skirtingų sričių tyrinėtojų žvilgsniai į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės socialines grupes, jų struktūrą bei atskirų individų profesinę raišką sudaro galimybes užčiuopti, kaip ir kokiame kontekste brendo visuomenė, kuri profesinę karjerą, o ne socialinę kilmę ėmė vertinti kaip žmogaus asmeninės sėkmės rodiklį.
Sargėnų kapinynas / Eugenijus Svetikas – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2019. – 556 p. ISBN 978-9986-23-216-2
Sargėnų kapinynas (dabar Kauno miesto teritorija) buvo įrengtas netoli Neries bei Nemuno santakos ir yra priskiriamas Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūrai. Vadovaujant dr. Jonui Puzinui (profesionaliosios archeologijos Lietuvoje pradininkas) šis kapinynas itin sudėtingomis sąlygomis buvo kasinėtas 1938–1941 m. Tuomet buvo atidengta 343 griautiniai I–III a. kapai, bei 34 degintiniai XIII–XIV a. kapai, amatininko lobis ir ugniakuras (aukojimo ar kremacijos vieta). Šiuo atveju labai svarbūs yra gausūs ir įspūdingi I–III a. radiniai, akivaizdžiai parodantys aukštą to laiko gyventojų kultūrą. Išskirtinio dėmesio verta ir ne mažiau įdomi beveik tūkstantmečiu vėlesnio laikotarpio archeologinė medžiaga.
Priverstinėje emigracijoje gyvenantis J. Puzinas ne tik pats skelbė kai kurią Sargėnų kapinyno medžiagą, bet ir nuolat ragino okupuotoje Lietuvoje dirbančius kolegas archeologus viešinti, publikuoti jos visumą. Žinia, būta tam tikrų bandymų tai padaryti, tačiau praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po įvykdytų kasinėjimų, visuminė Sargėnų kapinyno medžiaga nebuvo paskelbta.
Knygoje ,,Sargėnų kapinynas“ pirmą kartą Lietuvos archeologijos istoriografijoje pateikiama susisteminta ir išanalizuota visuminė šio kapinyno struktūrų ir radinių medžiaga. Leidinys yra dviejų dalių. Vienoje – autoriaus tyrinėjimai: įvadas, istoriografija, muziejinės ir archyvinės medžiagos apžvalga, laidojimo ir aukojimo struktūrų klasifikacija ir analizė. Atskiruose skyriuose pateikiami radiniai iš griautinių ir degintinių kapų, amatininko lobio, ugniakuro ir kt. Kai kurių skyrių tekstai glaudžiai susiejami su šalia pateikiamomis iliustracijomis. Kitoje knygos dalyje pateikiamas autoriaus parengtas archeologijos šaltinis. Tai kapų ir struktūrų aprašai ir su jais susietos 176-ios radinių nuotraukų lentelės.
Lietuvos istorijos metraštis 2019 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 238 p. ISSN 0202-3342.
Lietuvos istorijos metraštis 2019 2 Turinys
Bajoras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teisme (1566–1600)/ Darius Vilimas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 264 p. ISBN 978-609-8183-67-2
Kokia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo, kaip savivaldžios bajoriškosios institucijos, vieta to meto visuomenės gyvenime? Valstybėje 1564–1566 m. įvykdytos administracinės, karinės ir teismo reformos artėjant glaudesnei unijai su Lenkija buvo gyvybiškai būtinos. Sukurta trinarė žemės – pilies – pakamario teismų sistema, paskelbta formali viso valdančiojo luomo – bajorijos – lygybė, įtvirtinta teismų sandara, egzistavusi du šimtmečius. Monografija apima 1566–1600 m., maždaug vienos kartos laikotarpį: trys bekaralmečiai, Livonijos karo pabaiga neprisidėjo prie ritmingo teismų darbo, o tiriamojo laikotarpio pabaiga stabilesnė – LDK gavus Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą (1581), Trečiąjį Lietuvos Statutą (1588), sostan įžengus Žygimantui Vazai (1588), prasideda 45 metus trukęs jo valdymas, kuriam darė įtaką jau kiti faktoriai. Tad tyrime apsiribota jo valdymo pradžia.
Norint pajusti konkretaus istorinio laikotarpio visuomenės gyvenimo pulsą ar suvokti konkrečios asmenybės veiklos ir pasirinkimo motyvus, svarbu įsigilinti į jos aplinką, kurioje glūdi dabartiniams laikams neretai netipiškų elgsenų, sprendimų, reakcijų ar pažiūrų priežastys. Kasdienybė – sritis, kurioje veikiantys žmonės patiria tiesioginę įtaką. Toks informacijos srautas gali padėti nustatyti bajoro gyvenimo ciklo įvykius, leidžia, analizuojant keliolika ar keliasdešimt pasikartojančių situacijų, išskirti tipiškus luominės pasaulėžiūros metmenis. Per XVI a. paskutinį trečdalį suformuotų LDK rankraštinių pavietų žemės teismo knygų kompleksas suteikia tokią galimybę: čia bajoras atsiskleidžia kaip valdančiosios „bajorų tautos“ atstovas, turintis savitą požiūrį į daugelį tos epochos lokalių ir globalių geopolitinių bei etnokonfesinių įvykių. Žemės teismų knygos savo informacijos rutiniškumu parodo visą bajorų gyvenimą: kasdienybė leidžia už sausų rankraštinės knygos eilučių pamatyti žmogaus didybės ar menkystės, jo dvasinės didybės ar moralinio lūžio akimirkas.
Perlaužto kryžiaus kodas. Lietuviški 1862 metų plakatai / Parengė Aldona Prašmantaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 152 p. ISBN 978-609-8183-63-4
Publikacijos objektas –1862 m. ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus atvaizdu ir lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“. Publikaciją sudaro dvi pagrindinės dalys: a) įvadinė „Lietuviškų 1862 m. plakatų istorijos pėdsakais“ ir b) šaltinių faksimilės. Publikuojamos visų šiuo metu žinomų plakatų originalų (5 vnt.) faksimilės, jų 1862 m. ir XX a. pradžioje darytos kopijos bei tekstų perrašai. Prie visų publikuojamų plakatų ir dokumentų faksimilių (25 vnt.) pateikiama glausta metrika. Plakatų platinimo vietovės pažymėtos žemėlapyje. Įvadinėje dalyje aptariama perlaužto kryžiaus atvaizdo simbolikos genezė, pateikiami pirminiais šaltiniais grįsti duomenys apie plakatų platinimą, imperinės valdžios vykdytas kaltųjų paieškas, svarstomas plakatų autorystės klausimas. Akcentuojama šio vizualaus artefakto svarba politinės ir socialinės istorijos, menotyros ir lietuvių kalbos raidos tyrinėjimams.
Erelis lokio guolyje. Lenkų bajorai Žemaitijoje XVI–XVIII a. Migracija, kalba, atmintis / Jonas Drungilas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 296 p. ISBN 978-609-8183-65-8
Knygoje nagrinėjama atvykusių lenkų bajorų integracija į Žemaitijos bajoriją XVI–XVIII a. Šis reiškinys atskleidžiamas analizuojant atvykusio bajoro statusą Lietuvos teisėje, tiriant migracinius procesus (atvykimo priežastis, reemigraciją, migracinius mechanizmus), rekonstruojant tuometinę atvykusių bajorų kalbinę-komunikacinę erdvę, jų lietuvių kalbos įsisavinimo modelį, nagrinėjant asmenvardžių ypatumus bei šių giminių atmintyje prisimenamą lenkišką kilmę. Tad ši knyga – naujas žvilgsnis į Žemaitijos istoriją kitokiu kampu, galinčiu sudominti kiekvieną, besidomintį šio regiono istorija.
Knygos leidybą iš dalies finansavo
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (sutarties Nr. VSR-14)
Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška: laisvalaikis, šventės ir ritualai / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Sudarė Žilvytis Šaknys. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 308 p. ISBN 978-609-8183-66-5
Monografijoje pristatomas XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios Vilniaus miesto gyventojų kasdienio ir šventinio gyvenimo tyrimas, atliktas pagal etnologijos metodologiją, paremta pokalbio, pusiau struktūruoto interviu, anketavimo ir stebėjimo metodais sukauptų etnografinių lauko tyrimų duomenų ir archyvinių, internetinių bei publikuotų etnografinių šaltinių, analize, išsikeliant tikslą atsakyti į klausimą, kaip bendro laisvalaikio, švenčių ir ritualų dėka palaikomos socialinės sąveikos įvairiose vilniečių socialinėse bendrijose ir kokia kultūrinė šio proceso raiška laiko perspektyvoje. Knygą sudaro trys dalys, kuriose sprendžiami uždaviniai nagrinėti skirtingų socialinių bendrijų (šeimos, bendradarbių ir draugų) raišką: Rasos Paukštytės – Šaknienės „Vilniečių šeimos laisvalaikis, šventės ir ritualai“; Irmos Šidiškienės „Bendradarbių laisvalaikis. Vilniečių bendrijos socialinė ir kultūrinė raiška“ ir Žilvyčio Šaknio „Draugystė. Draugų bendrijų formavimo ir palaikymo formos Vilniuje“.
Monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą (Sutarties Nr. S-LIP-19-84).
Antanas Pauliukas. Dienynas 1918–1941 m.: III knyga, 1934 m. gegužės 1-oji–1941 m. vasario 23-ioji / Parengė Gediminas Rudis. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 790 p. ISBN 978-609-8183-59-7
Trečiąją kunigo Antano Pauliuko dienoraščio knygą sudaro keturi paskutinieji sąsiuviniai iš 1934 m. gegužės 1–1941 m. vasario 23 d. laikotarpio. Jis apima tiek pirmosios Lietuvos nepriklausomybės paskutinį penkmetį, tiek ir jos okupavimo, sovietizavimo pusmetį. Šioje dienoraščio dalyje taip pat dominuoja kasdienio gyvenimo, buitinių rūpesčių aprašymai, tik kiek daugiau atmiešti išsamesniais asmeniniais komentarais, samprotavimais, padūsavimais dėl įvairiausių negerovių. Nemažai dėmesio skiriama ir tarptautiniams reikalams, nuolat svarstant, kils ar ne dar vienas pasaulinis karas. Tačiau turbūt svarbiausia šios dienoraščio dalies ypatybė yra ta, jog gerai iliustruoja žinomą tiesą, kad kuo labiau stiprėja ir griežtėja autoritarinis valdymas, tuo mažiau piliečiai žino, kokia tikroji valstybės būklė. Kai valstybei kilo mirtinas pavojus, žmonės gyveno beveik informaciniame vakuume, buvo visiškai dezorientuoti, o tai labai išėjo į naudą okupantams.
Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.
Lietuvos metrika (1536–1537). Knyga nr. 21. Užrašymų knyga 21 / Parengė Artūras Dubonis –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – XXXII, 350 p. ISBN 978-609-8183-60-3
Publikacijoje skelbiama Lietuvos Metrikos užrašymų knyga-kopija nr. 21, dabar saugoma Maskvoje (Rusijos Federacija), Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve: fondas 389, apyrašas 1, saugojimo vienetas 21. Spaudai ji parengta iš mikrofilmo, saugomo Lietuvos istorijos instituto bibliotekos mikrofilmų kolekcijoje. Leidinyje pateikiama: platus įvadinis straipsnis, dokumentų moksliniai komentarai (pastabos), dalykų, asmenų ir vietovių rodyklės. LM-21 knygos-kopijos įrašai apima 1536–1537 m., nors ir yra papildomai įrašyti ankstyvesni dokumentai – seniausias 1440 m. Jie atskleidžia valdovą Krokuvoje pasivijusias aktualiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo problemas. Karalienės Bonos siekių išplėtoti savo žemėvaldą išjudinti ponai ir kunigaikščiai bylinėjasi su ja arba taikiai mainosi ginčijamomis žemėmis. Yra ne viena byla, kurią narpliojant prireikė valdovo aukščiausių sprendimų, pavyzdžiui, Jurgio Mikalojaičio Radvilos dukters Onos sužadėtuvių su Ivanu Konstantinovičiumi Ostrogiškiu nutraukimo ginčų nagrinėjimas ir pan. Knygoje-kopijoje skelbiami įrašai, susiję su kunigaikščio Jurijaus Semionovičiaus Sluckio, Pavelo Ivanovičiaus Sapiegos, Jurgio Grigaičio Astiko, Alberto Martinaičio Goštauto, Fiodoro Michailovičiaus Čartoriskio, Kęsgailų reikalais, taip pat įrašyti įtakingų ponų ir kunigaikščių testamentai. Keli dokumentai susiję su užsienio reikalais. LM-21 knyga-kopija buvo valdovo, jo raštininko einamųjų reikalų (darbų) knyga, savotiškas kanceliarijos darbo juodraštis.
Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla = Deliciae Prussicae, oder
Preussische Schaubühne, T. 5: VIII knyga, Senovės Prūsų valstybė; IX knyga, Pokyčiai
Prūsijoje / sudarė Ingė Lukšaitė; Parengė Ingė Lukšaitė, Vilija Gerulaitienė, Sabina Drevello,
Jonas Kilius, Tomas Veteikis, Jürgen Buch – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 936 p.
ISBN 978-609-8183-62-7
Mato Pretorijaus rankraščio Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne – Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla 5-asis tomas tęsia šio autoriaus 18 knygų rankraščio publikaciją, pradėtą 1999 metais. Šiame tome skelbiamos aštuntoji ir devintoji knygos: Senovės prūsų valstybė ir Pokyčiai Prūsijoje, kuriose aprašoma senovės Prūsijos ir Ordino valstybės sandara, valdymas, pokyčiai; dėmesys sutelkiamas į senovės prūsų istoriją. Sekdamas XVI–XVII amžių kitų valstybių istorikų veikalais Pretorijus teigia, kad prūsai buvo sukūrę valstybę, renka legendines to meto istorijų dalis ir pats jas plėtoja. Legendinėje istorijos dalyje autorius aiškina prūsų, Lietuvos, jų genčių ir žemių kilmę, religinę sandarą; bando susieti legendinių Prūsijos valdovų ir žinomų Romos Imperijos, Lenkijos legendinių ir istorinių asmenybių gyvenamąjį laiką. Vienu didžiausių pokyčių prūsų žemėse Pretorijus laiko Vokiečių Ordino atsikraustymą
į Kulmo žemę, prūsų nukariavimą ir jų sukilimus. Skelbia dokumentus, kuriais Ordinas grindė savo teises įsikurti Kulmo žemėje ir abejoja to įsikūrimo teisėtumu. Pretorijus nagrinėja Ordino valstybės valdymo permainas: kaip viena jos dalis atiteko Lenkijos Karalystei, o kita dalis tapo Prūsijos Kunigaikštyste, vėliau virtusia nepriklausoma valstybe. Tokia skelbiamų knygų sandara rodo autoriaus siekį kultūrinę prūsų atmintį sieti su Prūsijos Kunigaikštystės istorija.
Lietuvos metrika (1532–1534). Knyga nr. 226. 7-oji Teismų bylų knyga / Parengė Laimontas Karalius –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – XXXII, 192 p. ISBN 978-609-8183-61-0
Publikuojama Lietuvos Metrikos 226-oji (7-oji Teismų bylų knyga) – tai XVI a. pirmos pusės rankraštinės knygos kopija, viena iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos aktų knygų, perrašytų XVI a. pabaigoje kanclerio Leono Sapiegos nurodymu. Lietuvos Metrikos folianto originalas iki mūsų dienų neišliko – pražuvo XVII a. viduryje Vilnių užėmus Maskvos kariuomenei. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Knyga kopija kartu su visa Lietuvos Metrika carinės Rusijos pareigūnų buvo išvežta į Rusijos imperiją. Šiuo metu LM 226-oji knyga (XVI a. pabaigos kopija) saugoma Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje. Skelbiama visa LM-226 knyga. Šis foliantas neturi savo pavadinimo, tačiau XVII a. pirmos pusės metrikantai jį registravo kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Senojo teismų bylų knygą. Kadangi knyga sudaryta LDK valdovui būnant Lenkijos Karalystėje 1532–1534 m., centrinė LDK teismo institucija negalėjo dirbti visu mastu. Todėl šioje knygoje yra tik 8 nagrinėtų bylų sprendimų nuorašai (iš viso 103 įrašai). Šalia jų įrašyti parengiamųjų teismo proceso etapų aktai: pažymėjimai apie bylininkų atvykimą į teismą ir pasirengimą bylinėtis, pranešimai apie valdinių gautus skundus, įrašyti valdovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai) ir kiti smulkūs kasdienio institucijos darbo faktai, įrašyti atminčiai. Tam tikra prasme ši knyga buvo Žygimanto Senojo raštininko Michailo Sviniuskio parankine knyga, kurioje jis fiksavo įvairius reikalingus atminti dalykus: valdovo dalykinę korespondenciją su LDK Ponų Taryba ir jos nariais (įrašyti išsiųsti iš Lenkijos Karalystės valdovo laiškai), LDK iždo (fiskalinius) aktus ir pluoštelį įvairių privilegijų – nuo suteikiančių laisvę nuo muitų LDK teritorijoje iki įprastų valdovo beneficijų bajorų luomo atstovams. Dauguma knygos aktų nebuvo iki šiol publikuoti, tad nuo šiol visi LM 226-ojoje knygoje esantys dokumentai bus prieinami istorikams. Knygoje pridėti moksliniai komentarai (pastabos), dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės turėtų palengvinti darbą su knygos istorijos šaltiniais. Papildomai kaip knygos priedas publikuotas išlikęs visas Vilniaus kašteliono (1527–1541) ir LDK didžiojo etmono (1531–1541) Jurgio Radvilos I pasiuntinybės pas valdovą tekstas (1532). LM 226-ojoje knygoje išliko tik labai lakoniškas šio didiko pasiuntinio audiencijos pas valdovą protokolas (nr. 54).
Lietuvos istorijos metraštis 2019 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 258 p. ISSN 0202-3342.
Lietuvos istorijos metraštis 2019 1 Turinys
Dienoraštis / Mykolas Römeris, [Kn. 8]: 1923 m. balandžio 11-oji–1924 m. kovo 21-oji / Sudarytojas ir mokslinis redaktorius: Rimantas Miknys; Vertimas iš lenkų kalbos: Vaiva Grigaitienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 504 p.: iliustr. ISBN 978-609-8183-57-3
Mykolas Römeris (1880–1945) – teisininkas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės sudėtingų lietuvių ir lenkų santykių liudininkų. Be reikšmingų darbų konstitucinės teisės srityje, paliko 40 tomų Dienoraštį, apimantį 1911–1945-uosius. Tai minėtojo laikotarpio Lietuvos visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo metraštis, parašytas lenkų kalba.
Šioje Dienoraščio knygoje, kaip ir anksčiau išleistų knygų tekstuose, aptariamas, aprašomas asmeninis gyvenimas, profesinės veiklos kasdienybė, politinės (1923 m. rinkimai į Seimą, Vyriausybių žlugimas ir formavimas), visuomeninės ir kultūrinės Lietuvos, Kauno gyvenimo ypatybės, Bagdoniškio dvaro, kaimo ir į jį panašių, kaimyninių apylinkių, dvarų bei kaimų kasdienybė, geopolitinė Lietuvos padėtis Europoje ir regione, ypač Lietuvos ir Lenkijos
santykių, lietuvių ir lenkų tautinių santykių, tautinių mažumų (lenkų, žydų ir pan.) realijos, žvelgiant Lietuvos piliečio, Lietuvos lenko, senojo Lietuvos elito akimis. Kartu Autorius gana dažnai atskleidžia analitinius pasvarstymus apie itin sudėtingą tarptautinę to meto Lietuvos padėtį (Tautų Lyga, Ambasadorių konferencija ir Lietuvos visuomenės reakcija į jos darbą, sprendimus, Klaipėdos statuso svarstymai ir jo formulės vertinimai, Klaipėdos reikšmės Lietuvai aiškinimasis…), Lietuvos teismų darbą. Ypač reikšminga, daugeliu atvejų unikali informacija, įžvalgūs vertinimai, skirti Lietuvos universiteto gyvenimui, Lietuvos masonų struktūrų istorijai. Labai vertingos žinomų Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjų, kuriuos asmeniškai pažinojo Dienoraščio autorius, charakteristikos.
Publikacija skirta ne tik mokslininkams (politikos, kultūros, diplomatijos, literatūros istorijos tyrėjams, sociopsichologams), bet ir mokytojams, dėstytojams, kraštotyrininkams, muziejininkams ir skaitytojams, besidomintiems savo krašto praeitimi.
Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.
Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija (XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis) / Oksana Valionienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 300 p. : iliustr+1 elektron. opt. diskas (CD). ISBN 978-609-8183-56-6
Knygoje apibendrinti naujausių tyrimų rezultatai apie Vilniaus urbanistinę raidą laikotarpiu nuo miesto užuomazgų iki gynybinės sienos pastatymo 1503–1522 metais. Nagrinėta miesto erdvinė struktūra – materialių objektų visuma (topografija, rajonai, keliai ir gatvės, kultūrinis sluoksnis, statiniai ir kita) bei organizacija (funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, socialiniai ryšiai). Analizuoti struktūros pokyčiai ir jiems įtaką darę veiksniai – gamtinis, istorinis-politinis ir sociokultūrinis kontekstas. Tyrimas atliktas taikant tarpdisciplininę prieigą, skaitmeninių technologijų metodus (GIS erdvinę analizę, matematinę statistinę analizę, virtualų imitacinį modeliavimą), kompleksiškai analizuojant didelius informacijos masyvus (Lietuvos istorijos instituto, Kultūros paveldo centro ir Vilniaus apskrities archyvuose saugomus Vilniaus istorinės dalies archeologinius, architektūrinius-stilistinius, istorinius, geologinius tyrimus bei istorinę kartografiją). Knygą sudaro dvi dalys – mokslinio tyrimo publikacija ir tirtų šaltinių katalogas skaitmeninėje laikmenoje.
Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.
Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius II / Sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 254 p. ISBN 978-609-8183-54-2
Antroji serijos knyga tęsia pasakojimą apie vilniečių gyvenimą praeityje – nuo skaudžių išgyvenimų per XVII amžiaus „Tvaną“ iki modernių pramogų XX amžiuje.
Skaitytojas knygoje ras spalvingas amžininkų poringes apie miestiečių būtį grėsmės akivaizdoje, kai 1655 metais prie miesto artėjo ir jį užėmė Maskvos caro kariuomenė. Po dviejų šimtų metų svetimos valdžios elgsena nedaug tebuvo pakitusi – apie rusinimo politikos grimasas XIX amžiaus pabaigoje rašoma kitame įvykių amžininko tekste. Taip pat sužinosime, ko ir kaip mokėsi, kaip gyveno Vilniaus mergaičių pensionų auklėtinės. Ypač daug dėmesio šiame tomelyje skiriama vilniečių laisvalaikiui, pramogoms ir malonumams: su žymiuoju lietuvių tautos istoriku Teodoru Narbutu, pirmojo turistinio vadovo autoriumi, pasivaikščiosime po Vilniaus apylinkes, pasižvalgysime į miestą apsupusį dačių žiedą ir pažinsime besiformavusią vasarojimo kultūrą, pajausime triukšmingai į miesto gatves įsiveržusių Harley Davidson, Indiana ar Praha motociklų lenktynių įtampą ar šurmuliuojančių, kavos aromato, maisto kvapų ir cigarečių dūmų pritvinkusių tarpukario kavinių ir restoranų nuotaikas
Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.
Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 metais / Dangiras Mačiulis,
Ēriks Jēkabsons. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 320 p. : iliustr. ISBN 978-609-8183-55-9
Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse daugiau kaip pusę milijono gyventojų turinčioje Rygoje gyveno 37 tūkst. lietuvių. Manoma, kad pagal bendrą mieste gyvenusių lietuvių skaičių tai buvo lietuviškiausias pasaulio miestas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Latvijoje gyvenančių lietuvių skaičius gerokai sumažėjo, tačiau liko nepakitusios pagrindinės lietuvių santalkos – Ryga, Liepoja ir pasienis su Lietuva Žiemgalos regione. 1918 m. susikūrus Latvijos Respublikai, lietuvių bendruomenė tapo viena iš nacionalinės latvių valstybės tautinių mažumų bendruomenių. Šioje knygoje bandoma atskleisti, kaip susiklostė lietuvių bendruomenės likimas tautine valstybe tapusioje Latvijoje 1918–1940 metais. Autoriai bando atsakyti į klausimus, kaip Latvijos Respublikoje 1918–1940 m. gyvenusiai lietuvių bendruomenei sekėsi saugoti savo tautinę tapatybę, kokiomis priemonėmis tai daryta ir kokį vaidmenį tapatybės saugos istorijoje suvaidino Lietuvos valstybė.
Istorijos šaltinių tyrimai T. 6 /sudarytojas Artūras Dubonis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 394 p. ISSN 2029-0705
Šiame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiamas lietuvių kalbos istorijai ir Lietuvos kultūrai svarbus atradimas – 1680 m. priesaika lietuvių kalba iš Svobiškio. Dabar žinome dvidešimt keturias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų lietuviškas priesaikas. Kiti skelbiami darbai aprėpia aiškius istorijos šaltinių tyrimų aspektus. Pirmiausia pažymėsime Lietuvos Metrikos knygų istorijai XVI a. pirmoje pusėje skirtą straipsnį, kurio autorius Laimontas Karalius gilinasi į spėjamo knygų teminio rūšiavimo klausimus – į vieną iš labiausiai diskutuojamų Lietuvos Metrikos istorijos problemų. Tradicinę temą – dokumentų ir jų „rengėjų“ tyrimai – pristato keturi straipsniai. Darius Baronas, tirdamas 1522 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo privilegiją Vilniaus pranciškonams, atskleidžia, kas, kaip ir kokiu būdu 1387 m.–XVI a. pradžioje prisidėjo prie jų žemėvaldos plėtros ir Kenos valdų komplekso – latifundijos – suformavimo. Mindaugas Klovas savo straipsnyje analizuoja visų privačių fundacijų ir donacijų stačiatikių cerkvėms ir vienuolynams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje diplomatiką ir jas suregistruoja. Vieną Mikalojaus Radvilos suteiktį žemioniui Jonui Slavskiui plačiame socialiniame, politiniame ir kultūriniame XVI a. antrojo–trečiojo dešimtmečių Lietuvos realijų kontekste analizuoja Karolis Čižauskas. Be to, pažymėtina, kad lotyniškai ant pergamento suteiktį surašė M. Radvilai raštininku notarius tarnavęs Mikalojus Husovianas. Šis faktas pakoreguoja humanisto biografijos duomenis. Inga Ilarienė tęsia viešųjų notarų korpuso tyrimus: šiame leidinyje apibendrina sukauptas žinias apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupijų viešuosius notarus. Trys leidinio straipsniai skirti teismų bylų knygoms aptarti. Darius Antanavičius išrenka ir aptaria XVI a. vidurio Kauno miestiečių apeliacijas, dėl neaiškių priežasčių įrašytas į Lietuvos Metrikos Palenkės vaivadijos knygas. Kauno temą papildo Darius Vilimas. Semdamas gausius duomenis iš Kauno pavieto žemės teismo knygų, jis nutapo XVI a. pabaigos žemės teismo vaznių veiklos kasdienybės paveikslą. Adamas Stankevičius tiria specifinį Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo raštvedybos klausimą – bylų registrų knygas. Jau tradiciniais galime pavadinti Istorijos šaltinių tyrimuose skelbiamus darbus istorinės geografijos ir jos šaltinių tema. Ir šioje knygoje – tai nekilmingųjų gyventojų asmeninės nuosavybės ženklus analizuojantis Tomo Čelkio straipsnis, su iki šiol mokslui nežinomomis šių ženklų publikacijomis. Leidinio pabaigoje spausdinamos mokslinės recenzijos, įvertinančios istorijos šaltiniams ir jų publikacijoms skirtus keturis darbus.
Istorijos šaltinių tyrimai T. 6 Turinys
Lietuvos etnologija 18(27). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018 – 234 p. ISSN 1392-4028.
Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos.
Lietuvos etnologija 18 (27) 2018 Turinys
Lietuvos istorijos metraštis 2018 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 222 p. ISSN 0202-3342.
Lietuvos istorijos metraštis 2018 2 turinys
Lietuvos istorijos bibliografija. 2005 / sudarytoja Irena Tumelytė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 150 p. ISSN 1392-981X.
Šis 2005-ųjų metų Lietuvos istorijos bibliografijos tomas parengtas taip pat, kaip ir ankstesnieji.
Lietuvos istorija T. VII, 2 dalis: Trumpasis XVIII amžius (1733–1795 m.) / Zigmantas Kiaupa – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 728 p. ISBN 978-609-8183-53-5
Lietuvos istorijos VII tomo II dalis aprėpia 1733–1795 metus, Abiejų Tautų Respublikos valdovų Augusto III (1733–1763) ir Stanislovo Augusto (1764–1795) valdymo laikus. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Respublikoje gyvavo tikros unijos su Lenkijos karalyste sąlygomis. Knygoje teigiama, kad Lietuva buvo viena iš dviejų lygiateisių Respublikos valstybių, išlaikė pamatinius valstybingumo dėmenis. Nors matyti Lietuvos ir Lenkijos visuomenių politinio ir kultūrinio suartėjimo požymių ir tik Respublika buvo tarpvalstybinių santykių Europoje veikėjas, Lietuvos bajorija sergėjo savo valstybę.
Trumpuoju XVIII a. Lietuva patyrė esminių pokyčių. Įveikęs XVII–XVIII a. sandūros suirutę, atsigavo ir sparčiai vystėsi ūkis, tvirtėjo laikotarpio poreikius atitinkantys ūkinio gyvenimo reiškiniai. Tačiau nepajėgta pakeisti Lietuvos ūkio pobūdžio – jis liko žaliavų Vakarų Europai tiekėjas. Lietuva išgyveno kultūros epochų virsmą (iš Vėlyvojo baroko į Apšvietą, su jos atmainos – Katalikiškosios apšvietos požymiais). Buvo imtasi švietimo pertvarkos, kūrėsi Naujųjų laikų mokslo židiniai, skleidėsi savitos menų mokyklos bei žinių sklaidos sistema. Viešajame gyvenime, aukštosios kultūros erdvėse vyravo lenkų kalba. Ja buvo teigiamas Lietuvos valstybingumas, istorinis ir kultūrinis savitumas. Po Augusto III valdymo laikų valstybinio gyvenimo suirutės paskutiniuoju XVIII a. trečdaliu vyko valstybės valdymo ir bajoriškosios visuomenės dalyvavimo jame pertvarka. Valstybės gyvenime nyko anarchijos požymiai, nors ji nebuvo visiškai išgyvendinta. Teigiami ūkio, kultūros ir valstybės valdymo reiškiniai nepajėgė atsverti nuolat blogėjančios Respublikos būklės tarpvalstybinėje erdvėje. Respublika
nuslinko į Rusijos protektorato būklę ir 1795 m. nustojo gyvuoti. Į vis dar užduodamą klausimą apie svarbiausią Respublikos žlugimo priežastį galima atsakyti taip: Respublika ir Lietuva jos sudėtyje XVIII a. pabaigoje išgyveno valstybės vidaus gyvenimo, kultūros ir ūkio pakilimą; beveik 600 metų gyvavusi Lietuvos valstybė (1569–1795 m. unijos su Lenkija sąlygomis) žlugo dėl ekspansinių kaimyninių valstybių veiksmų. Prie valstybės žlugimo prisidėjo ir Respublikos visuomenės brandos trūkumas bei sudėtinga politinė Vakarų Europos būklė.
Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais / Tamara Bairašauskaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 480 p. ISBN 978-609-8183-52-8
Po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia baudė bajorus už nepriklausomybės siekį. Tradicinis bajorų dvaras virto kolonizacijos ir rusifikacijos įrankiu. Valdžia konfiskavo dvarus, vertė juos parduoti asmenis, kuriuos įtarė prisidėjusius prie sukilimo. Dalis dvarų buvo parduota už skolas.
Diskriminacinis 1865 m. gruodžio 10 d. įstatymas draudė įsigyti žemę „lenkų kilmės“ asmenims. XX a. pradžioje lenkams grąžinta galimybė pirkti žemę iš lenkų nepanaikino „lenkų“ ir „rusų“ žemėvaldos priešpriešos, o norintiesiems pirkti žemę valdžios išduodami „tautybės liudijimai“ demoralizavo vietinę visuomenę, priverstą klastoti tautinę tapatybę.
Vakarų gubernijose dėl nepasitikėjimo vietiniais bajorais savaip vyko baudžiavos panaikinimas. Kovoje dėl žemės dvaras ir kaimas naudojo skirtingas priemones: dvarininkai apėjo įstatymus, o valstiečiai naudojo fizinę jėgą ir kolektyvinį solidarumą. Socialinis konfliktas labiau pastebimos stambiuose dvaruose. Dvarui teko dalytis žeme ir su prie stambių dvarų pririštais žemės nuomininkais – laisvaisiais žmonėmis, sentikiais ir „amžinaisiais činšininkais“.
XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje šalia kilminio bajoro atsirado naujieji dvarų savininkai. Pirmiausia tai buvo stačiatikiai rusai. Stambius dvarus įsigijo sukilimo malšintojai, valdininkai, karininkai ar stambūs pirkliai, vidutiniai ir smulkūs dvarai dažnai atiteko stačiatikių dvasininkams, miestiečiams ir valstiečiams.
Aleksandr Szklennik. Dienoraštis, 1915–1918 m. II knyga, 1916 m. rugsėjo 11 d. – 1917 m. rugpjūčio 26 d. / parengė Edmundas Gimžauskas, Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 632 p. ISBN 978-609-8183-33-7
Ši knyga yra 2017 m. pasirodžiusios Aleksandro Szklenniko Pirmojo pasaulinio karo metų
dienoraščio publikacijos tęsinys. Antrojoje knygoje publikuojami kiti trys (penktas–septintas) iš
devynių XX a. pradžios Vilniaus visuomenės veikėjo, inžinieriaus, kooperatininko A. Szklenniko
1915–1918 m. rašyto dienoraščio sąsiuviniai. Šie trys sąsiuviniai apima 1916 m. rugsėjo 11–1917 m. rugpjūčio 26 d. laikotarpį. Tai itin dinamiškas, gal netgi lūžinis to meto visuomenės mąstysenos periodas. Vokiečių okupuojamo ir išnaudojamo anuometinio Vilniaus bei aplinkinio regiono paveikslas tekste pateikiamas itin plačiame tarptautinių procesų bei įvykių kontekste. Svarbiausi jų – 1916 m. lapkričio 5-osios aktu prasidėjęs Lenkijos valstybingumo atkūrimas ir 1917 m. vasario Rusijos revoliucija. Dienoraštyje gausu informacijos, kurios nėra ne tik kituose ano meto dienoraščiuose, bet netgi specialioje istorinėje literatūroje.
Lietuvos archeologija T. 44. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2018. -208 p. ISSN 0207-8694
44-ajame „Lietuvos archeologijos“ tome – įvairios tematikos, laikotarpį nuo neolito iki naujųjų laikų apimantys straipsniai. G. Piličiauskas, R. Skipitytė ir C. Heron apibendrina ant neolito – ankstyvojo bronzos amžiaus keramikos išlikusių maisto likučių bendrųjų mėginių izotopinių tyrimų rezultatus, pateikdami naujų argumentų diskusijose dėl gamybinio ūkio įsivyravimo Lietuvoje laiko ir modelio. M. Olli ir M. A. Roxburgh aptaria Estijos ir Šiaurės Latvijos tarand kapinynų arealo Romėniškojo laikotarpio apskritas seges – jų tipologiją ir chronologiją, stilistiką, technologinius bruožus, metalų sudėtį, kelius, kuriais regioną pasiekė šių papuošalų gamybos idėjos. L. Kurila diskutuoja apie Lietuvos piliakalniuose stovėjusių pilių sąšauką ugnies ir dūmų signalais galimybes, įvertina tokios komunikacijos teorines galimybes, jai būtinas sąlygas ir papildomus išteklius, palygindamas kelis skirtingus regionus bei kovų su Ordinu meto ir Tautų kraustymosi laikotarpio situaciją. E. Svetikas grįžta prie jau prieš 40 metų Obelių kapinyne tyrinėtos struktūros – laužavietės ir joje aptiktų kapų bei radinių, pateikdamas išsamią publikaciją ir kai kurias įžvalgas apie šios struktūros susiformavimą. D. Tetereva, G. Motuzaitė Matuzevičiūtė ir P. Blaževičius pristato XVI–XVII a. Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose surinktų žuvų žvynų tyrimą, kurio metu nustatytos pagrindinės miestiečių ir Valdovų rūmuose vartotų žuvų rūšys, dydis ir amžius.
Lietuvos archeologija T. 44 Turinys
Nr. 20, 2018 – Vilnius Lietuvos istorijos institutas, 2018, – 424 p. ISSN 1392-737X
Archivum Lithuanicum 20 Turinys
Lithuanian Historical Studies. Vol. 22/2018 /Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2018. – 232 p. ISSN 1392-2343
JUDO BUČINYS: valdovo išdavystės samprata Lietuvoje (XIII a. pabaiga – XVI a. vidurys) / Andrej Ryčkov – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 280 p. ISBN 978-609-8183-51-1
Knygoje analizuojami politinės ir teisinės kultūros reiškiniai, kurie reprezentuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio institucijos galią vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Valdovo galia atskleidžiama nagrinėjant sunkiausio politinio nusikaltimo – išdavystės sampratą. Knyga aktuali ne tik istorikams, besidomintiems teisėkūra, mirties bausmėmis bei tarpvalstybinės teisės praktikomis, bet ir kiekvienam, norinčiam daugiau sužinoti apie Lietuvos valdžios institucijų raidą XIII a. pabaigoje – XVI a. viduryje.
Lietuvos istorijos metraštis 2018 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 244 p. ISSN 0202-3342
Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje 2800–2400 cal BC / Gytis Piličiauskas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 232 p. ISBN 978-609-8183-48-1
Naujausi archeologiniai, genetiniai ir lingvistiniai tyrimai rodo, kad maždaug prieš 4800 metų
iš Juodosios ir Kaspijos jūrų stepių Jamnaja kultūros srities į Lietuvą atvyko žmonės, kurie augino naminius gyvulius, statėsi lengvos konstrukcijos statinius ir daug keliavo, mažai bendravo su vietiniais medžiotojais ir žvejais, galbūt jiems buvo priešiški, kalbėjo nesuprantama, jau indoeuropietiška kalba. Naujieji gyventojai atnešė naują ekonomiką, kultūrą, religiją ir ideologiją, kurios svarbiais simboliais tapo virvelių įspaudais puošti keraminiai indai ir akmeniniai kovos kirviai. Dabar šių senųjų migrantų materialųjį palikimą vadiname Virvelinės keramikos kultūra. Nors dėl jų kilmės iš Pietryčių Europos stepių šiandien jau sutariama, archeologai vis dar ieško atsakymų, kodėl stepių klajokliai migravo į miškų zoną, kaip prisitaikė prie naujos gamtos, kur gyveno ir ką valgė, kaip sutarė su kaimynais, ar palaikė ryšius su tolima gimtine, kas jiems nutiko vėliau. Ši knyga ir yra apie tai, apie pirmųjų indoeuropiečių ir kartu seniausių lietuvių protėvių palikimą, jų gyvenimą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Ji parašyta archeologo, 20 metų tyrinėjančio Lietuvos akmens amžių ir Virvelinės keramikos kultūros gyvenvietes.
LIETUVOS SOVIETIZAVIMAS 1947–1953 m.: VKP(b) CK dokumentai / Sudarė ir parengė Mindaugas Pocius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 486 p. ISBN 978-609-8183-50-4
Leidinys parengtas remiantis originalia dokumentine medžiaga, saugoma Lietuvos ir Rusijos archyvuose.
Šaltinių rinkinys leidžia susidaryti vaizdą apie Lietuvos reokupavimo ir integravimo į SSRS
politinę, ūkinę, socialinę ir kultūrinę sistemą įvairius (ne visus) aspektus, parodo, kaip VKP(b) CK
vadovybė vykdė iš naujo užimtos Lietuvos pertvarką „socialistiniais pagrindais“ ir vidaus gyvenimo
unifikavimą pagal totalitarinės komunistinės valstybės standartus. Kartu publikuojami istoriniai
šaltiniai apie Lietuvos sovietizavimo politiką ir sovietizacijos procesą, kurį 1947–1953 m. vykdė
Sovietų Sąjungos centrinės valdžios struktūros. Dauguma unikalių ir originalių dokumentų iki šiol
niekur nebuvo skelbti arba dabar Lietuvoje skelbiami pirmą kartą. Leidinys skirtas studentams,
mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, istorikams, sovietologams ir visiems besidomintiems
Lietuvos istorija.
Antanas Pauliukas. Dienynas 1918–1941 m.: II knyga, 1926 m. liepos 1-oji–1934 m. balandžio 30-oji / Parengė Gediminas Rudis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 824 p. ISBN 978-609-8183-46-7
Antroji kunigo Antano Pauliuko dienoraščio knyga apima 1926 m. liepos 1 d.–1934 m. balandžio 30 d. laikotarpį, kurio metu netrūko staigių ir lemtingų permainų. Nedemokratinių pažiūrų kunigas labai džiaugėsi, kai 1926 m. gruodį buvo nuversta kairiųjų valdžia ir sudorota „seimokratija“, tačiau džiaugsmas truko neilgai ir vėl buvo dėl ko nerimauti ir graužtis. Krikščionys demokratai tuojau susikivirčijo su tautininkais, po to susipyko tautininkų lyderiai Augustinas Voldemaras ir Antanas Smetona, įsiplieskė karas tarp Lietuvos katalikų bažnyčios ir A. Smetonos režimo, o mokesčių bei įvairių prievolių našta ūkininkams nesumažėjo, kaip nesumažėjo ir priklausomybė nuo įvairių gamtos išdaigų. Žemdirbiai ir toliau nuolat žvelgdavo į dangų tai laukdami giedros, tai melsdami lietaus. Reguliariai kasdien fiksuojama Lietuvos provincijos kasdienybė – pats vertingiausias dalykas šiame dienoraštyje.
Tradicinė lietuvių valstiečių vyrų apranga / Vida Kulikauskienė / Parengė Irma Šidiškienė, Dalia Bernotaitė-Beliauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 384 p. ISBN 978-609-8183-44-3
Knygoje skelbiami visi V. Kulikauskienės darbo apie lietuvių valstiečių vyrų aprangą rezultatai, pristatoma gausi panaudota literatūra, archyviniai šaltiniai ir autorės daugiau nei per dvidešimt darbo metų ekspedicijose po visą Lietuvą surinkta lauko tyrimų medžiaga. Aptariami atskiri drabužiai, aksesuarai, galvos apdangalai, apavas, jų medžiagos, gamybos technika, sukirpimas, puošyba, vilkėjimo būdas. Nauja gausiai iliustruota knyga – puiki proga susipažinti su geriausiais, vertingiausiais Lietuvos muziejuose, archyvuose, bibliotekose, asmeniniuose rinkiniuose saugomais vyrų aprangos eksponatais, ikonografine medžiaga. Knygoje publikuojami eksponatų vaizdai pasiskolinti iš Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio, Alytaus kraštotyros, Kupiškio etnografijos, Lietuvos liaudies buities, Marijampolės kraštotyros, Kretingos, Mažeikių, Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Šiaulių „Aušros“, Ukmergės kraštotyros, Utenos kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo karo, Žemaičių dailės, Neringos muziejų, Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijos „Židinys“, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Žemaičių muziejaus „Alka“, Lietuvos istorijos instituto, Berlyno valstybinės Prūsijos kultūros paveldo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios, Vilniaus universiteto bibliotekų, kolekcininkų Ramučio Petniūno, Gedimino Petraičio, Rolando Valiūno ir kitų asmeninių rinkinių.
Knygos pabaigoje rasime sudarytojų straipsnius. Irma Šidiškienė pristato ne tik V. Kulikauskienės skelbtus darbus, bet ir naujausius įvairių autorių straipsnius, kuriuose tiriama vyrų apranga ar jos dalys. Dalia Bernotaitė-Beliauskienė apžvelgia knygos autorės biografiją.
Knygos leidyba rėmė Lietuvos kultūros taryba
XVIII amžiaus studijos. T. 4: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Visuomenė. Kasdienybės istorija / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 392 p.ISBN 978-609-8183-45-0; ISSN 2351-6968
Ketvirtajame XVIII amžiaus studijų tome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė analizuojama per kasdienybės istorijos prizmę, dėmesį sutelkiant į to meto žmonių gyvenimo ritmą, socialinius ryšius, asmenybių akiratį, pasaulėžiūrą, gyvenamąją aplinką ir socialinę raišką. Leidinyje publikuojamų istorikų, literatūrologų, menotyrininkų, Bažnyčios, valstybės, politikos, karybos ir teisės istorijos tyrinėtojų straipsnių objektai – tai konfesinės, socialinės ar profesinės bendruomenės, dvaro ir miesto visuomenės, didiko ir bajoro, vienuolio ir miestiečio, kario ir karininko, žydo ir krikščionio gyvenamoji aplinka ir kasdienė rutina, tarnybos sąlygos, viešieji renginiai, laisvalaikio leidimo formos, šeimos ritualai bei kitos istorijos.
Leidinį sudaro dvi teminės dalys: „Kasdienybės istorijos“ ir „Socialiniai ryšiai“. Pirmojoje dalyje publikuojama dešimt straipsnių, pagal tyrimo objektą skirstomų į tris skyrius: „Vienuolijų gyvenimas“, kuriame skirtingais aspektais nagrinėjamas trijų vienuolijų – jėzuitų, misionierių ir pijorų – veiklos ir kasdienio gyvenimo laukas; „Bajoriškoji erdvė“, greta kitų temų gvildenanti ir iki šiol mažai tirtų asmenybių – Merkinės seniūno Mato Oginskio (1738–1786) ir Livonijos seniūnienės Izabelės Liudvikos Borch-Pliaterienės (1752–1813) mikropasaulį, bei „Kario kasdienybė“, kuriame išsamiai aptariama Lietuvos kariuomenės kasdienė rutina taikos metais, analizuojami 1794 m. sukilėlių viešieji renginiai bei parodomas rusų karininkijos vaidmuo kasdieniniame Vilniaus gyvenime XVIII a.
Socialiniams ryšiams skirtoje dalyje skelbiami penki straipsniai, aprėpiantys politinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos grupuočių, miestiečių, atskirų konfesinių bendruomenių istoriją bei teisės recepcijos to meto visuomenėje problemas.
Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII amžiaus antroje pusėje / Adam Stankevič –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 528 p. ISBN 978-609-8183-42-9
Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas – apeliacinė instancija 1564–1566 m. per teismų ir administracijos reformą įkurtiems bajoriškiems žemės, pilies ir pakamario teismams – buvo įkurtas 1581 m. Tribunolas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, buvo ypatingas daugeliu požiūrių – veiklos tęstinumu (veikė ilgiau nei 200 metų), skaičiumi teisėjų (įvairiu laiku jis svyravo nuo dvidešimt kelių iki keturiasdešimt devynių) ir advokatų (XVIII a. pabaigoje jų teisme dirbo apie pusšimtį), kompetencija (daug bylų nagrinėjo kaip pirmos instancijos teismas, taip pat bylas dėl teismingumo) ar atliekamomis funkcijomis (šalia teisminių, buvo ir kitos – politinės, administracinės, viešosios tvarkos palaikymo). Tačiau istoriografijoje Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla vertinta nevienodai, iki šiol dažnai kartojamos kritiškos amžininkų nuomonės.
Knygoje bandoma kompleksiškai ištirti Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo darbą XVIII a. antroje pusėje: seime vykdytų reformų pobūdį ir jų poveikį teismo darbo kokybei, teismo darbo organizavimo, kompetencijos, sudėties, teismo proceso ir teisminės praktikos aspektus.
Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) / Giedrius Subačius –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 472 p. ISBN 978-609-8183-43-6
Giedriaus Subačiaus monografija Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) skiriama Simono Daukanto Rygos laikotarpio (apie 1823–1834) lietuviškų rankraščių rašybos analizei. Iš dešimties tirtų rankraščių daugiausia dėmesio tenka Istorijai žemaitiškai (1831–1834) – solidžiausiam Daukanto kūrybos veikalui. Nustatytos ortografijos varijavimo tendencijos, priežastys, identifikuoti jos keitimo šaltiniai, įvertintos Daukanto politinės pažiūros ir jų atspindys rašybos modifikacijose, nusakyta ortografijos reikšmė rekonstruojant kultūrines politines aspiracijas – vienyti dvi lietuvių kalbos rašybos tradicijas – Rytų Prūsijos ir Lietuvos. Derinant Daukanto naudoto popieriaus ir jo vandenženklių tyrimus su rekonstruota santykine rašybos kitimų chronologija, tiksliau datuoti didesnieji Daukanto rankraščiai (Istorija žemaitiška, Rubinaičio Peliūzės gyvenimas, Gyvatos didžiųjų karvaidų). Identifikuoti esami Daukanto redagavimo sluoksniai ir apytikslis jų laikas.
Lietuvos metrika (1565–1567). Knyga nr. 47. Užrašymų knyga 47 / Parengė Eglė Deveikytė,Gediminas Lesmaitis –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – XXII, 218 p. ISBN 978-609-8183-41-2
Skelbiama Lietuvos Metrikos 47-oji knyga, Užrašymų knyga Nr. 47 (1565–1567). Knygos originalus rankraštis, dar įtrauktas į 1623 m. Lietuvos Metrikos originalių knygų sąrašą, greičiausiai žuvo XVII a. vidurio karų su Maskvos valstybe metu. Publikuojamas XVI a. pabaigos originalios knygos rankraštinis nuorašas dabar saugomas Maskvoje, Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo fonde nr. 389 („Lietuvos Metrika“). Nuorašą, įrištą į oda aptrauktus kietviršius, surašytą ant popieriaus su vandenženkliais, sudaro 150 lapų, kuriuose surašyti lenkiškai transliteruotas bei rusėniškas dokumentų registrai ir 155 dokumentų tekstai.
Dokumentai sudaryti rusėnų ir lenkų kalbomis 1565 m. spalio–1567 m. sausio mėnesiais. Lietuvos Metrikos 47 knygos dokumentai yra šaltinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių žemėvaldos, genealogijos,
miestų tyrimams; knygoje ypač gausu medžiagos karo, diplomatijos ir ūkio istorijai. Dokumentų, sudarytų Liubline, Knišine, Vilniuje ir Semiatičėje, geografija apima istorinę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Palenkę ir Livoniją, taiga knygos medžiaga gali būti įdomi Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, taip pat Latvijos, Estijos, Rusijos istorijos tyrinėtojams. Nedidelė knygos dokumentų dalis jau yra skelbta kaip mokslinio straipsnio, tyrimų priedai bei garsiuose XIX–XX a. sandūros šaltinių rinkiniuose. Visa Lietuvos Metrikos 47-oji knyga, Užrašymų knyga Nr. 47 publikuojama pirmą kartą.
Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai XVI–XVIII a. / Acta capituli ecclesiae cathedralis Vilnensis saec. XVI–XVIII. TOMAS 1 / TOMUS 1: 1502–1533 /parengė Darius Antanavičius, Dalia Emilija Staškevičienė –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – XXXIX, 536 p. ISBN 978-609-8183-40-5
Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai, arba aktai, jau du šimtus metų istoriografijoje gerai žinomas ir uoliai naudojamas Bažnyčios istorijos šaltinis. Lietuvių mokslininkams Vilniaus kapitulos lobiai atsivėrė tik tada, kai pačios kapitulos, kaip institucijos, Vilniuje nebeliko, t. y. sovietams okupavus Lietuvą, ėmusis represijų prieš Bažnyčią ir dvasininkus, galop nacionalizavus ir Vilniaus katedrą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. rudenį, Vilniaus kapitulos archyvas, kaip ir Katedros lobynas, dėl saugumo buvo užmūrytas bažnyčios sienose ir surastas tik 1956 m. (lobynas apskritai – 1985 m.). Rastieji dokumentai dabar saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Knygoje publikuojama seniausio rankraštinio tomo medžiaga, apimanti 1502–1533 m. ir surašyta itin sunkiai paskaitoma gotikinio kursyvo atmaina, kurią XIX a. istorikas Michałas Balińskis yra lakiai pavadinęs „hieroglifais“. Publikacija vainikuoja kelių istorikų kartų pastangas padaryti šį reikšmingą Lietuvos ir Bažnyčios istorijos šaltinį prieinamą profesionaliems tyrėjams ir gimtosios istorijos mylėtojams.
MIESTAS, DVARAS, KAIMAS. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje XVI–XVIII a. Lokalinės istorijos problemos / Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 224 p. ISBN 978-609-8183-38-2
Mokslinių straipsnių rinkinyje pristatomi naujausi Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos mokslininkų tyrimai, skirti XVI–XVIII a. lokalinės istorijos problemoms, dėmesį sutelkiant tiek į bajoriškosios visuomenės politinį gyvenimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje, tiek į provincijos miestelio, dvaro, kaimo raidos problematiką. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės lokalinės istorijos tyrimai atveria kelius giliau pažvelgti į Abiejų Tautų Respublikos raidą regionuose, atskleisti šių regionų specifiką, plačioje chronologinėje ir geografinėje perspektyvoje įvertinti konkrečios vietovės istoriją.
Straipsnių rinkinio dėmesio centre – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės lokalinės bendrijos – miestas ir miestelis, pavietas, dvaras, kaimas, šių bendrijų istorinės raidos bei kultūros tyrimai. Geografinės straipsnių ribos driekiasi nuo Lenkijos Karalystės Liublino vaivadijos iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinio pakraščio – Sarjos – Polocko vaivadijoje. Vietovių istoriją praplečia pasakojimai apie kasdienį lokalių bendrijų ir bendruomenių gyvenimą – Kauno ir Vilniaus bajorijos teisinę kasdienybę, Kėdainių gydytojų ir mokytojų veiklą, Joniškio ir Merkinės miestiečių šeimų migraciją, Pružanų miestiečių kovą už savivaldos teises bei didikų ir bajorų giminių – Sluckių, Iljiničių, Jelenskių – sąsajas su jų gyvenamąja erdve XVI– XVIII a. Knygoje publikuojamų straipsnių autoriai – įvairiuose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos mokslo centruose dirbantys istorikai, tiriantys XV a. pabaigos – XVIII a. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lokalinę istoriją.
Miestas, dvaras, kaimas Turinys
Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 240 p. ISSN 0202-3342.
Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius I / sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 208 p. ISBN 978-609-8183-37-5
Šis straipsnių ir publikacijų rinkinys itin vaizdžiai perteikia Vilniaus ir vilniečių gyvenimą, kunkuliavusį XVIII–XX a. pradžioje.
Pasakojimas perkelia skaitytoją į aštuonioliktą šimtmetį, į privačią miestiečių erdvę – gyvenamuosius namus, kurių duris pravėrus ryškėja patalpų planavimas ir funkcijos, apstatymas, miestiečių apranga ar turėti prabangos daiktai – akies krašteliu galime žvilgtelėti į miesto gyventojų buitį. Anų laikų vilniečių kasdienybę puikiai iliustruoja tekstas apie smurtą prieš moteris ir moteris smurtininkes, apie gajas burtų ir raganavimo tradicijas. Remiantis gausiais Vilniaus žurnalistų feljetonais, išspausdintais XIX a. antros pusės laikraščiuose, pristatomos vilniečių pramogos mieste ir užmiestyje, dažni vieši renginiai, margas nuolat šurmuliuojančios gatvės paveikslas, nenuilstanti prekyba ir mugės, miestiečių „fizionomijos“ ir apdarai, kolektyvinio masinio kraustymosi tradicijos ir daugybė kitų unikalių miesto kasdienybės detalių. Be to, aprašomos XIX a. pabaigos–XX a. pradžios nelaimės ir nusikaltimai, kartinę vilniečių gyvenimą, kartu parodoma augančio ir modernėjančio miesto tamsioji pusė. Prisimenamos miesto bendruomenės pastangos gerinti mažųjų vilniečių gyvenimo ir laisvalaikio sąlygas, organizuoti pirmąsias vaikų vasaros stovyklas, spręsti vaikų nusikalstamumo problemas dvidešimto šimtmečio pradžioje.
ISBN 978-609-8183-37-5
Aleksandr Szklennik. Dienoraštis, 1915–1918 m. I knyga, 1915 m. gegužės 11 (24) d. – 1916 m. rugsėjo 9 d. / parengė Edmundas Gimžauskas, Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 584 p. ISBN 978-609-8183-33-7.
Knygoje publikuojami pirmieji keturi iš devynių XX a. pradžios Vilniaus visuomenės veikėjo, inžinieriaus, kooperatininko Aleksandro Szklenniko 1915–1918 m. rašyto dienoraščio sąsiuvinių.
Tai originalus ir įdomus veikalas, supažindinantis ne tik su XX a. pradžios istoriniu Vilniaus gyvenimu, bet ir pateikiantis plačią Europos lemtingų įvykių panoramą. Knygoje atsispindi autoriaus
demokratiškumas, jo pagarba LDK tradicijai, viltis dėl taikingo ir darnaus daugiatautės visuomenės sugyvenimo. Dienoraštyje gausu informacijos, kurios nesama kituose ano meto dienoraščiuose ir
net istorinėje literatūroje, pvz., aprašomos rusų valdžios pasitraukimo iš Vilniaus detalės, miesto vokiškojo administravimo peripetijos, tautybių tarpusavio santykiai ir kt. Šiuolaikinis lietuvių skaitytojas supažindinamas su tuometinio, iš esmės nelietuviško, Vilniaus gyvenimu, todėl nepažinta Vilniaus istorija jam tampa savesnė ir artimesnė.
Archivum Lithuanicum Nr. 19, 2017 – Vilnius Lietuvos istorijos institutas, 2017, – 406 p. ISSN 1392-737X.
Lithuanian Historical Studies. Vol. 20/2015 /Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2017. – 210 p. ISSN 1392-2343
Articles
Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
The Modernisation of the Court System in the Grand Duchy
of Lithuania: Changes to the Organisation of the Local District
Courts and Regulation of Judges’ Duties in 1764–1793
Monika Ramonaitė
The Career of the Doctor of Medicine and Philosophy
Stefano Lorenzo Bisio in the Grand Duchy of Lithuania
Evgeny Sergeev
Anglo-Soviet Relations in the Context of the Baltic Problem,
1918–1922
Vytautas Jokubauskas
‘The Tsar Would Not Have Taken Away Our Pensions’:
Compensation for Russian Army First World War Invalids in
Interwar Lithuania
Vitalija Stravinskienė
‘I Cannot Find Any Work or Service…’
The Unemployed in Vilnius in 1920–1939
Lietuvos etnologija 17(26). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius /Lietuvos istorijos institutas, 2017, – 246 p. ISSN 1392-4028.
Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Čia publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šis numeris – specialus teminis: „Nekasdieniškos kasdienybės: visuomenė, istorija ir galia“, jos sudarytojos – Neringa Klumbytė ir Kristina Šliavaitė.
Lietuvos istorijos bibliografija. 2004 / sudarytoja Irena Tumelytė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 144 p. ISSN 1392-981X.
Šiame „Lietuvos istorijos bibliografijos“ tome suregistruoti 2004 m. Lietuvoje ir užsienyje išleisti Lietuvos istorijos darbai. Tęsiamas bendradarbiavimas su Herderio institutu Marburge (Vokietijoje), visa medžiaga paskelbta Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazėje www. litdok.de. Klasifikacija ir atrankos principai tokie patys, kaip ir ankstesniais metais.
Jonas Vitartas (Jan Michał Witort, 1853–1903). Rinktiniai raštai. I tomas / sudarytoja Auksuolė Čepaitienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 384 p. ISBN 978-609-8183-31-3
Jonas Vitartas (Jan Michał Witort, 1853–1903), paprotinės teisės tyrėjas ir evoliucionizmo krypties atstovas, yra itin glaudžiai susijęs su Lietuva ir Panevėžio apylinkėmis. Pirmasis Jono Vitarto rinktinių raštų tomas skiriamas susipažinti su jo asmenybe ir dviejų svarbiausių etnologinių studijų – Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai (Zarysy prawa zwyczajowego ludu litewskiego, 1898) ir Pirmykštės teisės bruožai (Zarysy prawa pierwotnego, 1899) – vertimais į lietuvių kalbą. Čia jis nagrinėja paprotinę šeimos teisę ir tarpasmeninius santykius, nuosavybės formas, daiktinę teisę, valdžios ir baudžiamosios teisės liaudiškąsias sampratas ir jų evoliuciją remdamasis socialine teorija ir lyginamuoju metodu. Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožuose analizuojami XIX a. Lietuvos valsčių teismų bylos ir nutarimai, publikuoti šaltiniai ir stebint gauta medžiaga, o Pirmykštės teisės bruožai pagrįsti gausia pasaulio šalių ir gentinių junginių etnografija. Minėtieji etnologiniai J. Vitarto darbai yra reikšminga Lietuvos etnologijos paveldo dalis.
Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988–1994 metais / Vladas Sirutavičius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 494 p. ISBN 978-609-8183-29-0
Knygoje aiškinamasi, kokie veiksniai įtakojo lietuvių ir Lietuvos lenkų etninio konflikto priežastis 1988–1994 m. Aptariami lenkų aktyvistų siekiai sukurti nacionalinę teritorinę autonomiją ir Lietuvos valdžios etninė politika. Studijoje taip pat ieškoma atsakymo į klausimą, kokie veiksniai sąlygojo santykių tarp dviejų kaimyninių valstybių dinamiką. Derybose dėl tarpvalstybinių santykių sureguliavimo iš esmės buvo nesutariama dėl dviejų klausimų: tautinių mažumų teisių užtikrinimo ir vadinamojo praeities vertinimo.
Lietuvos archeologija T. 43. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2017. -260 p. ISSN 0207-8694.
43-iajame „Lietuvos archeologijos“ tome spausdinami straipsniai įvairiomis temomis, kurias jungia baltiškoji erdvė, o chronologiškai – šimtmečiai nuo Romėniškojo laikotarpio iki pagoniškosios LDK pabaigos.
B. Kontny plačiame Europos Barbaricum kontekste aptaria Bogačevo ir Sūduvių kultūrų ginkluotę, pereidamas ir prie ginklų naudojimo būdų, kovos taktikos bei pateikdamas hipotezę apie baltų dalyvavimą kovose Skandinavijoje. O. Chomiakova analizuoja Romėniškajam laikotarpiui būdingas rankogalines apyrankes, jų chronologiją, kilmės ir paplitimo kultūrinį kontekstą. R. Banytė-Rowell nagrinėja Romėniškojo ir Tautų kraustymosi laikotarpių papuošalų, aptiktų skirtinguose archeologiniuose kontekstuose – laidojimo paminkluose ir piliakalniuose bei gyvenvietėse (sacrum ir profanum sferose), funkcinę bei simbolinę paskirtį. L. Kurila aptaria geležies amžiaus Rytų Lietuvos pilkapynų ir piliakalnių erdvinius ryšius, į juos žvelgdamas kaip į pasaulėžiūroje įsitvirtinusio gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių erdvinio santykio suvokimo išraišką. E. Guščika, apibendrindama archyvinius ir naujausių tyrimų duomenis, skelbia Romėniškuoju–Vikingų laikotarpiais datuojamo Rubikių pilkapyno tyrinėjimų medžiagą. G. Petrauskas grįžta prie diskusijos apie laidoseną XIII–XIV a. Lietuvoje ir pateikia išsamią bei įvairiapusę šio laikotarpio degintinių kapinynų apžvalgą. R. Vengalis pristato kuriamą Kernavės regiono archeologinių tyrimų geoduomenų bazę, siūlomą tyrimų klasifikatorių bei ragina kraštovaizdžio archeologijos tyrimuose pereiti prie vientiso kraštovaizdžio paradigmos.
Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 274 p. ISSN 0202-3342.
Tautinė mokykla: Žvilgsnis į tautininkų švietimo politiką / Dangiras Mačiulis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 280 p. ISBN 978-609-8183-26-9
Monografija skirta tautininkų švietimo politikos (nuo 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo iki Lietuvos okupacijos 1940 m.) tyrimui. Knygoje analizuojama A. Smetonos valdžios įkūnyta tautinės mokyklos kūrimo praktika.
Antanas Pauliukas. Dienynas 1918–1941 m.: I knyga, 1918 m. rugsėjo 1-oji–
1926 m. birželio 30-oji / parengė Gediminas Rudis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 736 p. ISBN 978-609-8183-27-6
Kunigo Antano Pauliuko 1918–1941 m. rašytas dienoraštis iš daugelio kitų išsiskiria tuo, kad buvo rašomas kiekvieną dieną. Per daugiau kaip 20 metų praleista vos keletas dienų. Buvo aprašoma viskas: ne tik įspūdžiai, patirti nuolatinėse kunigavimo vietose – Troškūnuose, Pakruojyje, Teresdvaryje, bei klajonės po kaimynines ir tolimesnes parapijas, bet ir tai, ką apie pasaulį galėjo sužinoti žingeidus nedidelio miestelio klebonas. Taip radosi tikra Lietuvos provincijos ir to meto žmogaus pasaulėvaizdžio kronika. Kasdienybės, vietos istorijos tyrinėtojams šis dienoraštis – tiesiog neįkainojamas šaltinis.
Dienoraščio apimtis labai didelė, todėl publikacija padalinta į tris maždaug vienodo storio knygas: I. 1918 m. rugsėjo 1 d.–1926 m. birželio 30 d.; II. 1926 m. liepos 1 d.–1934 m. kovo 30 d.; III. 1934 m. gegužės 1 d.–1941 m. vasario 23 d.
Kas pergyventa 1930 – 1949 metų dienoraštis. Povilas Dogelis / parengė Regina Laukaitytė – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2017. – 824 p. ISBN 978-609- 8183-25- 2.
Publikuojamas Kauno arkivyskupijos kurijos kanauninko, bazilikos klebono Povilo Dogelio 1930 – 1949 m. dienoraštis. Autorius rašė savo dienoraštį beveik kasdien, įrašuose fiksavo ne tik sužinotas naujienas, bet ir nusirašinėjo svarbesnius dokumentus. Įvade apžvelgiama P. Dogelio biografija ir visuomeninė veikla, aptariama dienoraščio rankraščių istorija ir jo publikavimo principai. Knygos pabaigoje pateikiama dienoraštyje esančių laiškų, dokumentų bei straipsnių nuorašų rodyklė, santrumpos ir pavardžių rodyklė.
Lietuvos istorijos metraštis 2016.2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2017. – 238 p. ISSN 0202-3342.
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudai ir žemių heraldika / Edmundas Rimša. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016.- 192 p. ISBN 978-609-8183-24-5.
Knygoje aptariamas Lietuvai labai svarbus didžiojo kunigaikščio Vytauto sfragistikos ir heraldikos palikimas, kuris šiek tiek pasikeitusiomis formomis pasiekė mūsų laikus ir yra modernios Lietuvos valstybės heraldinio reprezentavimo šaltinis tarptautinėje bendruomenėje. Pirmame skyriuje nagrinėjami svarbesni sfragistikos ypatumai, antrame – žemių herbų atsiradimas didžiajame herbiniame Vytauto antspaude ir kiti galbūt dar jo laikais atsiradę žemių simboliai. Didžiausią trečią skyrių sudaro Vytauto antspaudų sąvadas. Jame aptariami konkretūs antspaudai, skelbiami naujausi natūrinių tyrimų duomenys, leidžiantys patikslinti jų legendų rašybą, antspaudinių simbolių ikonografiją bei antspaudų dydžius. Toliau pateikiama visa kiekvieno antspaudo istoriografija su jos klystkeliais ir atradimais, nuo XVIII a. pabaigos iki mūsų dienų. Knyga skirta tiek sfragistikos ir heraldikos žinovams, tiek ir visiems kitiems besidominantiems senąja Lietuvos istorija.
1863-1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis / Zita Medišauskienė, Darius Staliūnas / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 276 p. ISBN 978-609-8183-23-8.
Rinkinyje skelbiami straipsniai, parengti 2013 m. rugsėjo 12 – 14 d. Lietuvos istorijos institute vykusios konferencijos pranešimų pagrindu. Straipsniuose Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos bei Belgijos mokslininkai analizuoja kai kuriuos Lietuvos ir Baltarusijos vykusio sukilimo aspektus (sukilimo tikslus, moterų, valstiečių, fotografų dalyvavimą sukilime, ginklų sukilėliams pirkimo peripetijas), diplomatines kovas sukilimo metu, ypač plačiai nušviečiamas sukilimo įamžinimas lietuvių ir kaimyninių tautų kultūrinėje atmintyje.
XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai T. IV. Pabėgėlių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Prūsijoje 1656 m. sąrašai / Elmantas Meilus. / Lietuvos istorijos institutas – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 508 p. ISBN 978-609-8183-19-1.
Ketvirtas XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltinių tomas tęsia 2011 m. pradėtą XVII a. viduryje Lietuvą ištikusių negandų (1654 m. prasidėjo Maskvos valstybės agresija, dėl to po metų Švedijos puolimas, 1657 maras), vadinamojo Tvano laikotarpio, šaltinių skelbimą. Šioje knygoje pateikiamas šaltinis glaudžiai susijęs su ankstesnių tomų medžiaga, kurią jis papildo iš esmės. Knygoje spausdinami Prūsų kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne esantys 1656 m. pabėgėlių iš LDK Prūsijoje, kurie prisiekė Prūsijos ir Švedijos valdovams, sąrašai ir juos lydintys dokumentai. „Komisijos dėl pabėgėlių iš LDK į Prūsijos kunigaikštystę medžiaga 1656 m.“ byla turi 242 lapus. Čia yra 1656 m. Prūsijos valdžios sprendimų dėl pabėgėlių iš LDK (didikų, šlėktų, dvasininkų, bet daugiausiai miestiečių iš Vilniaus, Kauno ir kai kurių kitų LDK miestų) protokolai ir kiti dokumentai vokiečių kalba. Toliau yra lapai su standartiniais priesaikų tekstais (vokiečių, lotynų ir lenkų k.) ir juos pasirašiusių maždaug 950 asmenų parašai, o kai kurių ir antspaudai (iš viso 264 antspaudai, iš jų 151 vilniečio ir 45 kauniečių). Pasirašydami pabėgėliai įvairiomis kalbomis dažnai aprašydavo kartu pabėgusios šeimos sudėtį, profesiją, iš kur kilę ir pan. Pabaigoje yra du bendri prisiekusiųjų sąrašai, sudaryti prūsų valdininkų, ir kiti dokumentai. Visas šaltinis perrašytas, pateikiami moksliniai komentarai ir lietuviškos dokumentų anotacijos, 264 antspaudų aprašai ir spalvotos jų nuotraukos. Prie knygos pridedamas kompaktinis diskas su skaitmenine viso šaltinio kopija.
Kreivoji pilis: tarpdisciplininių tyrimų atvejis / Saulius Sarcevičius, Oksana Valionienė, Virgilijus Pugačiauskas; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 284 p. ISBN 978-609-8183-21-4.
Knygoje nagrinėjama viduramžių Vilniaus vienos iš trijų pilių – Kreivosios pilies (lot. Curvum Castrum) – problematika. Tik XX a. 4-7 dešimtmečiuose lokalizavus šią pilį dabartinėje Kalnų parko teritorijoje ir atlikus vėlesnius archeologinius tyrimus įsitikinta, kad šioje vietoje buvo įkurtas visas miestas, tad iškilo būtinybė nustatyti jo ryšį su Žemutine ir Aukštutine pilimis. Šiam tikslui pasiekti tyrėjams visų pirma reikėjo atsakyti į svarbų klausimą – kiek dabartinis reljefas skyrėsi nuo buvusiojo XIV amžiuje. Tarpdisciplininių tyrimų, pagrįstų nedestrukciniais (geologiniais, geofiziniais, istoriniais, kartografiniais, urbanistiniais) metodais, duomenų pagrindu, taip pat remiantis anksčiau vykdytų archeologinių tyrimų analize, atkurtas Vilniaus viduramžių Kreivosios pilies pirminis reljefas, sprendžiama šios pilies įtaka miesto genezei.
Tarp Romos ir Bizantijos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros aukso amžius (XV a. antroji pusė – XVII a. pirmoji pusė): [monografija]/ Jūratė Kiaupienė: Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 344 p. ISBN 978-609-8183-22-1
Monografijoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV amžiaus antrosios – XVII amžiaus pirmosios pusės politinė kultūra, pristatoma šią kultūrą kūrusi ir puoselėjusi politinė tauta, aptariamas šios kultūros savitumas ir jį lėmusios priežastys. Epiloge svarstoma, ar esama saitų, siejančių šiuolaikinės, XXI amžiaus, Lietuvos Respublikos visuomenę su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ankstyvųjų Naujųjų laikų politine kultūra.
Lietuvos etnologija 16(25). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius /Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016, – 240 p. ISSN 1392-4028.
Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos.
Susigrąžinant praeitį: Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai / Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė – Stukienė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 288 p. ISBN 978-609-8183-20-7.
Lietuvos Metrika vadinamos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinės išduotų ar į ją įvairiais kiekiais ir būdais petekusių dokumentų nuorašų sudarytos knygos. Šiose XIV a. anrosios pusės – XVIII a. pabaigos knygose yra privilegijos, suteiktos valstybės teritorijoms, miestams, luomams, pavieniams asmenims, įvairūs aktai, valdovų ir kitų teismų sprendimai bei jų veiklos dokumentacija, diplomatiniai ir iždo dokumentai, turto inventoriai, pagalbinės raštvedybos knygos ir t.t. Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžios funkcijų, vykdytų per jo kanceliariją ir jam pavaldžių valstybės pareigūnų veiklą, dokumentacija, todėl pagrįstai laikoma pagrindiniu senosios Lietuvos valstybės archyvu. Kai naujų žemių godžios kaimynės Rusija, Prūsija ir Austrija 1772-1795 m. sunaikino Lenkijos ir Lietuvos Abiejų Tautų Respubliką, Lietuvos Metrika atiteko Rusijai. Dabar Lietuvos Metrika saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje. Keliolika Lietuvos Metrikos knygų atsidūrė Lenkijoje, o viena – Vilniuje. Nuo 1985 m. skaičiuojame jau ketvirtą Lietuvos Metrikos mokslinių tyrimų ir leidybos dešimtmetį Lietuvos istorijos institute. Ši knyga apie istorinę Lietuvos valstybės relikviją tebus Lietuvos mokslininkų indėlis neišraiškingam tų darbų trijų dešimtmečių jubiliejui pažymėti.
Lietuvos istorijos metraštis 2016.1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 174 p. ISSN 0202-3342.
Straipsniai ir pranešimai:
G. Jasiūnienė. Žemaitijos bajorų Bilevičių heraldika XVI-XVII a.
V. Petronis. Vilnius ir vilniečiai: miesto ir jo bendruomenių kaitos bruožai XIX a. antrosios pusės oficialiojoje spaudoje.
A. Nikžentaitis. Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės preitis lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių atminties kultūroje po 1990 metų.
V. Stravinskienė. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas Vilniaus krašte (1939-1940 m.)
Šiapus ir anapus kordono: sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945 – 1991 m./ Darius Juodis : Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 472 p. ISBN 978-609-8183-18-4.
Monografijoje nagrinėjama ir skaitytojui pristatoma sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją. Knygoje įvykiai aprašinėjami chronologiškai, nuolat remiantis išlikusia archyvine medžiaga, atsiribojant nuo politizuoto įvykių vertinimo. Tiriami KGB ir jo pirmtakų planai lietuvių emigracijos atžvilgiu ir jų įgyvendinimas, organizacinės veiklos laimėjimai bei trūkumai, informacijos rinkimas, agentūrinio tinklo formavimas, „aktyvūs veiksmai“, programinės ir dezinformacinės akcijos ir daugelis kitų temų. Darbe pateikiama daug naujos faktografinės medžiagos. Taip pat skiriama dėmesio sovietų saugumo kaip institucijos vietos valstybinėje sistemoje apibūdinimui.
Lithuanian Historical Studies. Vol. 20/2015 /Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 300 p. ISSN 1392-2343
Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė. Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805-1861. / Reda Griškaitė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 268 p. ISBN 978-609-8183-17-7.
Dešimtajame Bibliotheca Archivi Lithuanici tome pasakojama apie XIX amžiaus pirmosios pusės botanikę, literatę, istorikę ir labdarę Aleksandrą Volfgangaitę (Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805-1861). Daugiausia dėmesio skiriama šios moters kūrybinės biografijos rekonstrukcijai, kuri skleidžiasi tiek trijų garsių to meto Lietuvos vyrų, tiek trijų konkrečių geografinių erdvių kontekste. Tekstą papildo gausi ikonografinė medžiaga, išsami santrauka anglų kalba, asmenų ir vietų rodyklės.
Lietuvos archeologija T. 42. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2016. -256 p. ISSN 0207-8694.
„Lietuvos archeologijos“ 42 – asis tomas skirtas akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio medžiagai ir problemoms. Jame aptariami tyrimų Vištynetskajos 1 gyvenvietėje rezultatai, nagrinėjamas žemės ūkio pradžios Lietuvos pajūryje klausimas, skelbiamas Drazdy 12 vietovėje aptiktas vėlyvojo neolito kapas, pateikiamas trasologinis – eksperimentinis titnaginių gludintų „gremžtukų“ iš Nidos neolito gyvenvietės tyrimas, analizuojama techninė ir buitinė keramika iš ankstyvojo metalų laikotarpio Narkūnų archeologinio komplekso.
XVIII a. studijos, T. 3. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Iššūkiai. Laimėjimai. Netektys: straipsnių rinkinys, Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. -324 p. ISBN 978-609-8183-16-0.
Rinkinyje skelbiama 14 naujas įžvalgas ir vertinimus pristatančių Lietuvos bei užsienio istorikų, filosofų, teisės istorikų, literatūrologų, dailės istorijos tyrinėtojų straipsnių ir studijų. Juose analizuojami trys svarbūs XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos dėmenys: iššūkiai, iškilę valstybei ir visuomenei, laimėjimai, ženklinę pokyčius Lietuvos kultūros, mokslo, politikos, teisės, valstybės bei socialinėje srityse, ir netektys, susijusios su trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu patirtais politiniais, socialiniais, kultūriniais praradimais.
Archivum Lithuanicum Nr. 18, 2016 – Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016, – 489 p. ISSN 1392-737X.
Lietuvos metrika. Knyga Nr. 29 (1546-1547) Užrašymų knyga 29 / parengė Inga Ilarienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. 236 p. ISBN 978-609-8183-15-3.
Lietuvos Metrikos Užrašymų knyga Nr. 29 – tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje parengtų dokumentų nuorašų knyga, perrašyta XVI a. pabaigoje kanclerio Leono Sapiegos nurodymu. Šioje knygoje įrašyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Ponų tarybos teismo 1546-1547 metais nagrinėtų bylų sprendimų ir parengiamųjų dokumentų nuorašai, kuriuos padarė Vilniaus dekanas ir kanauninkas, Žygimanto Augusto sekretorius Valerijonas Protasevičius. Foliantą sudaro 142 dokumentai rusėnų kalba. Knygoje esantys nuorašai yra vertingas ir patikimas šaltinis garsių LDK giminių Alšėniškių, Astikaičių, Bohovitinavičių, Goštautų, Kęsgailių, Ostrogiškių, Palubinskių, Sapiegų, Šemetų, Zavišų geneologijos ir jų žemėvaldos istorijos tyrimams. Publikuojami dokumentai supažindina skaitytoją su XVI a. pirmosios pusės Vilniaus, Kauno, Palangos, Brastos, Gardino miestų ir jų gyventojų istorijos puslapiais. Dauguma knygos nuorašų publikuojami pirmą kartą.
Lietuvos istorijos metraštis 2015.2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 194 p. ISSN 0202-3342.
Straipsniai ir pranešimai:
G. Zujiene. Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV-XVI a. )
A. Tyla. Sostinės Vilniaus apsaugos ir gynybos reglamentavimas nepaprastosios padėties sąlygomis XVI a. viduryje – XVII a.
V. Pansevič. Vilniaus miestiečių mokslinimosi kelio pradžia XVII a. – XVIII a. pirmoje pusėje: mokymasis namuose.
T. Bairašauskaitė. Lietuvos bajorų tarnybos kritiniai slenksčiai: modernusis Rusijos imperijos laikotarpis.
A. Prašmantaitė. Vilniaus (arki)katedros kapitulos narių insignijos: distinktorijų raidos štrichai.
D. Staliūnas. „Senalietuviai” ir „jaunalietuviai” kaip analitinės kategorijos, apibūdinančios lenkų ir lietuvių konfliktą.
Lietuvos Metrikos naujienos. 15-2014/2015. – Vilnius: LII leidykla, 2016. – 42 p. ISSN 1392-3382.
Новости Литовской Метрики. 15-2014/2015. – Вильнюс: LII leidykla, 2016. – 45 с. ISSN 1392-3390.
Sovietinis „generalgubernatorius“ : Komunistų partijų antrieji sekretoriai Sovietų Sąjungos respublikoje / Saulius Grybkauskas ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 388 p. ISBN 978-609-8183-14-6.
Monografijoje atskleidžiama sovietinės Lietuvos ir kitų respublikų komunistų partijos Centro komiteto antrųjų sekretorių, kaip svarbiausių Kremliaus politinių agentų, veikla, analizuojama šio politinio instituto svarba valdant sovietinę imperiją. Knygoje nagrinėjamos antrųjų sekretorių instituto ištakos ir genezė, jo atsiradimo priežastys, sąryšis su postalinine sovietizacija. Tiriamas šio instituto atsiradimo politinis kontekstas, jo įsteigimo 1955 m. priežastys bei ankstesnių Maskvos naudotų periferijos kontrolės praktikų paveldas, aukštos sovietinės partinės biurokratijos reikšmė ir ryšiai su SSKP CK aparatu, aptariama antrųjų sekretorių kolektyvinė biografija ir tarpusavio socialiniai ryšiai, statusas ir tinklaveika respublikoje. Monografija siekiama prisijungti prie naujausių akademinių debatų apie sovietinės imperijos prigimtį ir veikimą.
Rengiant knygą naudota Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Gruzijos ir Kazachstano archyvuose surinkta medžiaga bei autoriaus interviu su buvusiais veikėjais.
Bajorija lietuvių tautiniame projekte (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia) / Olga Mastianica: Lietuvos istorijos institutas – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 200 p. ISBN 978-609-8183-13-9.
Monografijoje nagrinėjama lietuviškojo moderniojo nacionalizmo požiūrio į bajorijos vietą modernioje lietuvių tautoje formavimasis ir raida; aptariama šio požiūrio kaita XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje; atskleidžiama, kodėl ir kiek lietuvių inteligentijai buvo svarbu įtraukti bajoriją į modernią lietuvių tautą. Atskirai nagrinėjama, kaip buvo sprendžiamas bajorijos dalyvavimo modernios lietuvių tautos kūrimo procese klausimas „Aušros“ (1883-1886) leidimo metais, politiniu lietuvių tautinio judėjimo raidos tarpsniu. Tiriamos reikšmių sistemos, kurias kūrė laikraščio „Litwa“ (1908-1914) redakcija, iškėlusi tikslą įtraukti bajoriją į modernios lietuvių tautos formavimąsi.
Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė; [sudarytoja Rasa Paukštytė-Šaknienė]; – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 376p. ISBN 978-609-8183-12-2.
Remiantis etnografiniais duomenimis, monografijoje analizuojamos lietuvių, lenkų, rusų vilniečių šeimose švenčiamos tradicinės (Kūčios ir Kalėdos, Naujieji metai, Užgavėnės, Velykų šventės, Joninės, Žolinė ir Mirusiųjų paminėjimo šventės) bei modernios, susijusios su Lietuvos valstybingumu (Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo), taip pat – Moters, Motinos bei Tėvo dienų šventės.
Acta primae Visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae : Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas / sudarė, tekstus iš rankraščių parengė, mokslinį įvadą ir paaiškinimus parašė S. C. Rowell. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. CII, 330 p. ISBN 978-609-8183-09-2.
Serijos „Historiae Lituaniae Fontes Minores“ VIII tomas Acta primae Visitationis diocesis Vilnesis anno Domini 1522 peractae / Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas – pirmosios žinomos 1522 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijos šaltinių publikacija. Vilniaus Kapitulos Liber IIb originalas sudegė Varšuvoje 1944 m.. Vizitacijos medžiagos turinys atkurtas iš dalies skelbtų, taip pat ir iš rankraščių pavidalu išlikusių tekstų lotynų, lenkų, rusėnų kalbomis. Mokslinis įvadas supažindina skaitytoją su Vilniaus vyskupijos padėtimi XV – XVI a. sandūroje, lyginant ją su ankstyvesnes krikščioniškąsias tradicijas turinčiomis Lenkijos ir Rytų Baltijos regiono vyskupijomis. Čia aptariama pirmoji oficiali Gniezno arkivyskupo vizitacija Vilniaus vyskupijoje, pirmasis vietinis vyskupijos sinodas, bažnyčių tinklo Vilniaus vyskupijoje formavimosi klausimas lyginamajame kontekste, liturginių objektų reikšmė ir simbolika, jų gausa ir pasirinkimas, 1522 m. vizitacijos forma, vizitacijos aktų organizavimas, dovanojimų bažnyčioms ir bažnyčios įsipareigojimų donatoriams aspektai. Iš viso knygoje pateikiama per 101 dokumentą. Keturios pagrindinės knygos dalys (be įvado lietuvių ir anglų kalbomis). Pirmoji – Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių privilegijų, fundacijų ir suteikčių knyga – apima 69 dokumentus; antroji – Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobio Inventorius – apima 9 rankraštinius lapus; trečiojoje dalyje – priede – 32 dokumentai, kurie perteikia platesnį XV – XVI a. sandūros Vilniaus vyskupijos istorijos kontekstą; ketvirtojoje dalyje pateiktos išnašos su moksliniais komentarais, gausiomis rankraštinių šaltinių citatomis.
Lietuvos istorijos metraštis 2015.1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 230 p. ISSN 0202-3342.
Straipsniai ir pranešimai:
J. Soszynski. Paryžiaus Biblija Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Vilniuje rinkiniuose.
A. Stankevič. Teisininkas Antanas Klementas – advokato praktika Raseinių žemės ir pilies teismuose.
V. Petronis. Neperkirstas Gordijo mazgas: valstybės prievartos prieš visuomenę Lietuvoje genezė (1918-1921).
V. Stravinskienė. Kaimų tuštėjimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje XX a. septintajame-aštuntajame dešimtmetyje: tarp provincijos gyvenvietės, miesto ir Vilniaus.
S. Grybkauskas. Vilniaus valdymas sovietmečiu ir miesto LKP pirmųjų sekretorių politinis statusas.
Lietuvos istorijos bibliografija. 2003 / sudarytoja Irena Tumelytė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 144 p. ISSN 1392-981X.
Šis gerokai vėluojantis 2003 metų „Lietuvos istorijos bibliografijos“ tomas, kaip ir du ankstesnieji, parengtas bendradarbiaujant su Herderio Instituto Marburge (Vokietija) Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazės www.litdok.de rengėjais, (ypatinga padėka už pagalbą Eligiuszui Janusui). Visa tomo medžiaga paskelbta šioje bazėje.
Atrankos ir klasifikacijos principai tokie patys kaip ankstesniais metais. Tik 4 skyrius „Atskiri Lietuvos istorijos laikotarpiai“ 7 dalis (1939/1940-1990 m.) sujungta į vieną, nebeskirstant į poskyrius, apimančius smulkesnius laikotarpius.
Lietuvos istorija T. VI. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais) / Gintautas Sliesoriūnas. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 648 p. ISBN 978-609-8183-07-8
Šeštajame Lietuvos istorijos tome Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais) aptariamas ilgasis Lietuvos istorijos XVII amžius, beveik sutampantis su Baroko epocha Lietuvos istorijoje, Lietuvos valstybingumo raida, pastangos apginti Lietuvos valstybinio savarankiškumo raiškos erdvę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygiateisiškumą su Lenkijos Karalyste bendroje unijinėje valstybėje. Daug dėmesio skiriama valstybės teritorinei raidai, demografiniams procesams, stiprėjusioms valdymo institucijų krizės apraiškoms, Lietuvos visuomenės luominės sanklodos, konfesinės ir etnolingvistinės sudėties pokyčiams. Apibūdinamos esminės permainos geopolitinėje aplinkoje, kurioje teko gyvuoti Lietuvos ir Lenkijos valstybei, XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje pretendavusiai į regioninę hegemoniją, o aptariamo laikotarpio pabaigoje jau turėjusiai ginti savo suverenumą.
Dingę istorijoje : XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai / Raimonda Ragauskienė ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 368 p. ISBN 978-609-8183-08-5.
Monografijoje plėtojama atminties dinamikos tyrimų tradicija. Joje rekonstruojami XVI a. privatūs LDK bajorijos archyvai. Ankstyvieji pavieniai rinkiniai siekia XIV – XV a. sandūrą, tačiau būtent XVI a. įvyko proveržis formuojantis privatiems archyvams. Jį lėmė įvykęs lūžis rašto kultūroje ir vykdytos valstybės reformos. Autorė į privačius archyvus žvelgia kaip į įvairiapusį ir besikeičiantį socialinį bei kultūrinį fenomeną, analizuoja, kaip archyvus suprato to meto privilegijuotoji visuomenės dalis, kokias archyvalijas stengėsi išsaugoti ir ką jiems archyvai apskritai reiškė, atskleidžia dokumentų rinkinių kūrimo, medžiagos atrankos, tvarkymo bei saugojimo ypatybes. Tyrimo rezultatai yra svarbūs archyvotyrai, leidžia pažinti įvairius bajorijos kasdienybės aspektus, yra vertingas duomenų šaltinis genealogijos, žemėvaldos ir daugelio kitų klausimų tyrinėjimams.
XVII a. vid. Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai T. 3. 1658 ir 1663 m. Vilniaus miesto tarybos aktų knyga
Lietuvos istorijos institutas ; sudarytojas Elmantas Meilus.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 292 p. ISBN 978-9955-847-98-4.
Naujasis Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltinių serijos tomas tęsia 2011 m. pradėtą XVII a. viduryje Lietuvą ištikusių negandų )1654 m. prasidėjusi Maskvos valstybės agresija, po metų ir Švedijos puolimas, ir 1657 m. maras), vadinamojo Tvano laikotarpio, šaltinių skelbimą. Iš 180 rankraštį sudarančių bylų net 154 yra išrašytos 1658 m. vasario-gegužės mėn., dar 18 – 1663 m. sausio mėn., o kiti dokumentai atsirado įvairiais metais ir į šią knygą pateko atsitiktinai. Įrašuose, kurių daugelis vienaip ar kitaip susiję su 1657 m. antrojoje pusėje Vilnių nusiaubusiu maru, gana trumpai ir aiškiai išdėstoma reikalo esmė. Dar viena rankraščio ypatybė – maždaug pusę 1568 m. įrašų sudaro tekstai lotynų, o kita pusė lenkų kalba. Šioje knygoje skelbiamas šaltinis yra glaudžiai susijęs su pirmo serijos tomo medžiaga ir papildo ją iš esmės. Šaltinis leis geriau suvokti, kaip okupacijos ir maro sąlygomis gyveno vilniečiai, kokia buvo jų kasdienybė. Kiekvienas dokumentas turi trumpas lietuviškas anotacija.
Lietuvos sovietizavimas, 1944-1947 m.: VKP(b) CK dokumentai : dokumentų rinkinys
Lietuvos istorijos institutas ; sudarytojas Mindaugas Pocius.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 654 p. ISBN 978-609-8183-06-1.
Leidinys parengtas remiantis Lietuvos ir Rusijos archyvuose saugomais originaliais dokumentais. Šaltinių rinkinyje atsispindi Lietuvos reokupavimo ir įjungimo SSRS politinę, ūkinę, socialinę ir kultūrinę sistemą įvairūs aspektai, atskleidžiama, kaip VKP(b) CK vadovybė pagal totalitarinės komunistinės valstybės standartus pertvarkė ir suvienodino Lietuvos vidaus gyvenimą. Knygoje siekiama nuosekliai pateikti istorinius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti Sovietų Sąjungos centrinės valdžios 1944 m. antroje pusėje – 1947 m. pradžioje vykdytą Lietuvos sovietizavimo politiką ir sovietizacijos procesą. Dauguma unikalių ir originalių dokumentų niekur nebuvo skelbti arba Lietuvoje publikuojami pirmą kartą. Leidinys skirtas studentams, mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, istorikams, sovietologams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija.
Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI-XIX wieku : сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г.
Lietuvos istorijos institutas; sudarė Tamara Bairašauskaitė.
Vilnis: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 416 p. ISBN 978-609-8183-05-4
Straipsnių rinkinyje skelbiami naujausi istoriniai tyrimai apie Baltarusijos, Lietuvos ir Ukrainos socialines grupes XVI-XIX a. Naujiesiems laikams būdingą visuomenės susiskirstymą į stambias grupes – luomus ar bendruomenes, su kuriomis tapatinosi dauguma visuomenės narių, naujųjų laikų pabaigoje keitė visuomenės diferenciacija pagal daugybę požymių. Pastebimi tapo skirtumai ne tiek pagal priklausymą stambiai grupei, kiek pagal amžių, lytį, ekonominius, etninius, tautinius, religinius, kultūrinius, regioninius pažymius. Socialinės erdvės pokyčiai darė įtaką modernėjančios visuomenės raidai. Straipsnių rinkinį sudaro trys teminiai skyriai: socialinių grupių socialinė ir demografinė charakteristika; socialinės grupės ir visuomeninis bei politinis kontekstai; socialinių grupių kultūrinės ir kasdienės praktikos. Leidinys skirtas ir akademiniam, ir neakademiniam skaitytojui.
Kauno miesto aktų knygos XVI-XVIII a. Tarybos knyga 1568-1570/1571
Lietuvos istorijos institutas; parengė Darius Antanavičius – Vilnius
Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 292 p. ISBN 978-609-8183-03-0.
2013 m. Lietuvos istorijos institutas pradėjo leisti XVI-XVIII a. Kauno miesto savivaldos institucijų knygų seriją. Naujasis tomas apima Kauno tarybos 1568-1570/1571 m. posėdžių protokolus. Juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Pirmąją sudaro tarybos nutarimai pačiose įvairiausiuose kauniečių bylose. Antrąją – su viso miesto administravimu susiję nutarimai. Trečiąją – miestiečių tarpusavyje žodžiu ir raštu sudarytų sutarčių tvirtinimai, atitinkantys šiuolaikinių notarų biurų išduodamas dokumentų kopijas. Publikacija parengta atsižvelgiant ir į profesionalių istorijos tyrėjų, ir į platesnės visuomenės poreikius. Šaltinio tekstas skelbiamas originalo kalba su lotyniškais komentarais. Nemokantiems lotyniškai yra išsamios visų 493 įrašų santraukos lietuvių kalba, padėsiančios susigaudyti knygos medžiagoje ir galbūt paskatinančios žvilgterėti ir į patį originalą. Publikacija parengta Lietuvos mokslo tarybos „Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos“ rėmuose.
Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: kultūrinės veiklos pėdsakais T. 2
Lietuvos istorijos institutas ; sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015 – 454 p.. ISBN 978-609-8183-01-06
Antrojoje oginskianos knygoje kunigaikščių Oginskių istorija ir šios giminės paveldas Lietuvoje analizuojami istoriniu, literatūrologiniu, knygotyriniu, menotyriniu bei muzikologiniu aspektais, paliečiamos Oginskių giminės genealoginės savimonės, politinės ir kultūrinės veiklos, žemėvaldos, mecenatystės, dvarų likimo temos. Išskirtinis dėmesys skiriamas Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) kūrybiniam palikimui. Tekstų autoriai – Lietuvos ir Baltarusijos istorikai, literatūrologai, muzikologai, knygotyrininkai, meno ir mokslo istorikai.
Sukilėlių būrių Žemaitijoje monografija : Lietuvos istorijos institutas
parengė Ieva Šenavičienė, Dainius Junevičius.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 244. ISBN 978-9955-847-99-1.
Publikuojami 1864 – 1865 m. Šveicarijoje, Bendlikone, dienraštyje „Ojczyzna“ išspausdinti atsiminimai, pavadinti „Sukilėlių būrių Žemaitijoje monografija“. Tai pasakojimas apie devynis sukilėlių būrius, 1863 m. veikusius Rusijos imperijos Kauno gubernijoje. Kūrinio autorius – sukilėlis emigrantas Antanas Medeška (1845-1912). Šaltinio originalo Lietuvoje nėra. Tekstas parašytas remiantis sukilėlių būriuose kovojusių asmenų pasakojimais. Kaip atskira publikacijos dalis pateikiama 1863 m. sukilimo Lietuvoje ikonografija: Kauno gubernijos sukilėlių portretai, sukurti iki sukilimo arba sukilimo laikotarpiu, ir Lietuvos teritorijoje vykusių mūšių piešiniai.
Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lenkų pogrindis 1939-1945 m.
Arūnas Bubnys ; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 538 p. ISBN 978-9955-847-96-0.
Monografijoje nagrinėjama lenkų pogrindinės organizacijos – Armijos krajovos (AK) Vilniaus apygardos veikla Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais (1939-1945). Armija krajova (tokius pavadinimu veikė nuo 1942 m.) buvo slapta karinė organizacija, iš pradžių pavaldi Lenkijos emigracinei vyriausybei Prancūzijoje, o nuo 1940 m. vidurio Anglijoje. Svarbiausias AK kovos tikslas buvo Lenkijos valstybės atkūrimas su prieškarinėmis rytinėmis sienomis (iki 1939 m. rugsėjo 1 d.). Lenkų pogrindžio kulminacija laikoma 1943 m. pabaiga – 1944 m. pirma pusė, kai susikūrė ir aktyviai veikė AK partizanų būriai, brigados ir grupuotės. Organizuotas, centralizuotas ir gausus lenkų pogrindis Lietuvoje veikė penkerius su puse metų – nuo 1940 m. pradžios iki 1945 m. vidurio. Pogrindžio nariai aktyviai, ginkluotais ir neginkluotais būdais kovojo dėl nepriklausomos Lenkijos valstybės atkūrimo ir Vilniaus krašto grąžinimo Lenkijai. Šios kovos metu šimtai pogrindžio narių žuvo, tukstančiai buvo suimti ir įkalinti nacių bei sovietų kalėjimuose, lageriuose. Kovose taip pat buvo pralieta daug lenkų pogrindžio priešų – vokiečių, sovietų ir lietuvių – kraujo. Dėl nepalankios Lenkijos pogrindžio valstybei tarptautinės situacijos ir už ją stipresnių šalių (pirmiausia Sovietų Sąjungos) veiklos lenkų pogrindis Lietuvos iki 1945 m. pabaigos buvo sutriuškintas.
Vilnius – Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga – 1940 m.)
Dangiras Mačiulis, Darius Staliūnas ; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 324 p. ISBN 978-9955-847-97-7.
Monografijoje analizuojama Vilniaus kaip Lietuvos sostinės idėja moderniaisiais laikais (nuo tautinio judėjimo pradžios XIX a. pabaigoje iki Lietuvos valstybingumo praradimo 1940m.). Aptariamas šios idėjos radimasis, evoliucija, jos transformacijos keičiantis poliniams režimams bei jos diegimas Lietuvos piliečiams. Tai pasakojimas, kaip lietuvių mintis užvaldė idėja, kad Vilnius – vienatinė Lietuvos sostinė.
Tarp ūkininko ir piliečio: modernėjančios Lietuvos politinės minties istorija
Justinas Dementavičius ; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 352 p. ISBN 978-9955-847-95-3.
Monografijoje nagrinėjama moderni, XIX – XX a., lietuvių politinė mintis. Pasitelkiant skirtingas intelektualinės istorijos perspektyvas analizuojami reikšmingi moderniosios tautinės Lietuvos intelektualai (Simono Daukanto, Motiejaus Valančio ir kiti) ir ideologinės krypties (krikščioniškoji demokratija, tautininkai, liaudininkai – demokratai, kairioji politinė mintis). Siekiama atskleisti, kad lietuvių politinė mintis buvo ne tik ganėtinai įvairi, savarankiška bei santykinai gerai išplėtota, bet ir parodyti jos sąsajas su europinėmis politinio mąstymo tendencijomis. Pagrindinis dėmesys monografijoje sutelkiamas į tai, kaip skirtingos politinės mąstymo kryptys apibrėžė politinį asmenį ir jo santykį su politine bendruomene bei valdžia.
Lithuanian Historical Studies. Vol. 19/2014 /Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 233 p. ISSN 1392-2343
Lietuvos etnologija 15(24). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius /Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 248 p. ISSN 1392-4028.
Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šis numeris – specialus teminis: „Fragmentuoti identitetai ir sociakultūrės mažūmos“, jo sudarytojai – Vytis Čiubrinskas ir Jonas Mardosa.
Lietuvos archeologija, 41 Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Diemedžio leidykla, 2015. -216 p. ISSN 0207-8694.
„Lietuvos archeologijos“ 41 – ajame tome nagrinėjamas Tšcineco kultūros egzistavimo Lietuvoje klausimas, skelbiamos naujos Rytų pilkapių radiokarboninės datos, gvildenama Lietuvos archeloginio žemėlapio reprezentatyvumo problema, supažindinama su paleodemografijos mokslu, pristatomi Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios rūsiuose esančių mumifikuotų palaikų tyrimai, aptariami viduramžių ir naujųjų laikų kaulo bei rago dirbiniai, rasti Taline, pasakojama apie iškilaus Petro Tarasenkos tarnybą Lietuvos kariuomenėje.
Lietuvos istorijos metraštis 2014.2
Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 248 p. ISSN 0202-3342
Straipsniai ir pranešimai:
O. Valionienė. Lietuvos miestų sakralinės erdvės struktūra viduramžiais ir naujaisiais laikais.
A. Urmanski. Kelios pastabos apie Jono Jurgaičio Zeberenskio karjerą.
J. Drungilas. Lenkų giminių, įsikūrusių Žemaitijoje, genealoginės savimonės atspindžiai antroponimijoje: kilmės motyvas (XVI a. antroje pusėje – XVIII a.)
V. Žaltauskaitė. Romos katalikų dvasininkų socialinis mobilumas (po 1863-1864 m. sukilimo – iki XX a. pradžios)
E. Gimžauskas. Vokietijos Pirmojo pasaulinio karo tikslai rytuose: istorijos ir istoriografijos vingiai.
V. Petronis. Vilniaus religinių bendruomeninių santykių kaita XIX amžiaus 5-6 dešimtmečiais.
XVIII a. studijos, T. 2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Valstybė. Kultūra. Edukacija : straipsnių rinkinys.
Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 384 p. ISBN 978-9955-847-94-6
Rinkinį sudaro Lietuvos ir užsienio istorikų, menotyrininkų, dailės istorikų, literatūrologų, pedagogikos istorijos tyrinėtojų straipsniai, kuriuose analizuojama valstybės švietimo sistemos pertvarka ir sociokultūriniai pokyčiai XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Moksliniuose straipsniuose aprėpiamos šios teminės grupės: valstybės švietimo politika ir Edukacinės komisijos veikla, ugdymo tradicijos ir jų kaita bei istorijos problematika.
Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje
sudarytojai Alvydas Nikžentaitis, Michal Kopczynski.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 348 p. ISBN 978-9955-847-93-9
Ar šiuolaikinė Rusija laikytina imperine valstybe? Kodėl dalis rytų ukrainiečių remia Rusijos agresiją į savo šalį? Kodėl lietuviai laiko Lenkiją agresyvia valstybe? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų ir bandoma atsakyti šioje knygoje. Tai daroma ne analizuojant šiuolaikinę politinę situaciją, bet tiriant atminties kultūros elementus, veikiančius įvairių tautų tapatybes. Darbe pirmą kartą lietuvių kalba pateikiamos įvairių šalių tyrinėtojų įžvalgos apie dar ir dabar gyvą istoriją, kurios suvokimas padeda geriau suprasti lietuvių ir Lietuvos kaimynų (baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių) mąstymą bei jų elgsenos motyvus.
Lietuvos metrika. Knyga Nr. 17 (1530-1536) Užrašymų knyga 17 parengė Laimonas Karalius, Darius Antanavičius.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. XLVI, 706 p. ISBN 978-9955-847-92-2
Lietuvos Metrikos 17-osios Užrašymų knygos 1530-1536 m. dokumentai skirti LDK vidaus politikai. Knygoje iš viso yra 510 dokumentų. Dauguma jų – 462 dokumentas – rašyti tuo metu LDK raštinėje plačiausiai vartota kalba – rusėniškai, o 48 dokumentai – lotyniški. Visi knygos įrašai- tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo vardu 1530-1536 m. išduoti įvairaus pobūdžio dokumentai. Didžiausią dalį sudaro valdovo privilegijos, patvirtinančios įvairius bajorų žemėvaldą įteisinančius teisinius aktus, su jais susiję tuščių žemių ir valdovo valstiečių šeimų (tarnybų) duotys ir įvesdinimai, yra testamentų patvirtinimų. Taip pat yra ir LDK iždo reikalus nušviečiančios medžiagos – tai dokumentai, susiję muitinių atpirkimu ir jų valdymu, iždo kvitai. Yra ir keletas privilegijų, skirtų miestams (lotyniška 1516 m. Magdeburgo teisių suteikimo Kijevo miestui privilegija). Knygoje taip pat yra nemažai valdovo teismo sprendimo raštų. Publikacija parengta laikantis Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriuje patvirtintų šaltinio publikavimo principų.
Lietuvos istorijos metraštis 2014.1
Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 196 p. ISSN 0202-3342
Straipsniai:
V. Jankauskas. Kelios pastabos dėl kunigaikščių sluoksnio Lietuvoje XIII – XIV a. naujausių tyrimų duomenimis.
M. Starzynski. Ultima voluntas Alexandri Regis.
B. Manys. Gedulingos iškilmės Vilniuje po Marijos Juzefos ir Augusto III mirties.
V. Pugačiauskas. Viliaus amatininkų cechų „biurokratija“ XIX a.: struktūra, funkcijos, tradicijos.
J. Paškauskas. Masinės kultūros užuomazgos Kretingos ir Palangos Tiškevičių nuotraukų rinkiniuose. Senoji fotografija ir jos tyrimo galimybės.
D. Mačiulis. Vilniaus lietuviai ir Lietuvos sostinės idėja.
J. Skirius. Išeivijos turizmo į Lietuvą skatinimas 1927 -1939 metais.
Mano autobiografija: rašau Sibire, Taišeto apyl. 1953-1956 metais.
Juozas Markevičius ; parengė Gediminas Rudis; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius; Lietuvos istorijos instituto leidykla, 20015, -348 p. ISBN 978-9955-847-90-8
Skapiškėno Juozo Markevičiaus (1887-1974) atsiminimai – tai nuoseklus, romus ir labai įspūdingas pasakojimas apie lietuvišką kaimą XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, tarnybą caro kariuomenėje, gyvenimą Vokietijos belaisvių stovykloje Pirmo pasaulinio karo metu, darbą Nepriklausomos Lietuvos miškų tarnyboje, sovietinę ir vokiečių okupacija. Pasakojimas labai sklandus – be jokių pasikartojimų, minties šuolių, ekskursų į šalį. Sunku patikėti, kad rašė žmogus baigęs tik rusišką pradžios mokyklą, kurioje net nebuvo mokoma rašyti lietuviškai. Dar nuostabiau, kad atsiminimus nuo pirmos iki paskutinės eilutės parašė kalėdamas Taišeto lageryje.
2010-2011 metais vykusiame Nacionalinės biografų konkurse J. Markevičiaus atsiminimams buvo paskirta viena pirmųjų vietų.
Lietuvos istorija T. X, D. II, Nepriklausomybė (1918-1940 m.)
Lietuvos istorijos institutas ; [redaktorių kolegija: Jūratė Kiaupienė (ats. Red.).
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 640 p. ISBN 978-9955-847-91-5
Antroje tomo dalyje aptariama Lietuvos visuomenė, ekonomika, užsienio politika, specialus dėmesys skiriamas padėčiai Klaipėdos ir Vilniaus kraštuose, baigiamajame skyriuje nagrinėjamas krizinis 1918-1940 m. laikotarpis.
Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai.
Sudarytojai Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė,
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla: 2015, 554 p.
Mokslinių straipsnių rinkinyje, kuriame 33 mokslininkai iš 4 šalių (Lenkijos, Baltarusijos, Japonijos ir Lietuvos), skirtingu lygiu ir gilumu, įvairiais aspektais ir remiantis įvairiomis istoriografinėmis tradicijomis siekė pamatyti, įvardinti ir įvertinti kintančios Lietuvos visuomenės pavidalus – struktūras, veikėjus, idėjas. Straipsniai skelbiami lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Daugiausia dėmesio skiriama ilgojo XIX amžiaus, išgyvenančio įvairaus pobūdžio, o visų pirma – socialinę modernizaciją, nacionalizmų raišką, problemoms. Rinkinyje publikuojamų straipsnių chronologija visgi nesiriboja tik XIX amžiumi, nors jis yra dominuojantis.
Knygą sudaro trys tematinės dalys: šaltinotyrinė ir istoriografinė, socialinių struktūrų ir grupių bei nacionalizmo. Pirmoje dalyje galima susipažinti su istorinės Lietuvos visuomenės ir įvairių etnokonfesinių grupių tyrimais ir šių tyrimų šaltinių aptarimu, kritiniu vertinimu. Antroje, pagrindinėje ir didžiausioje reprezentuojami tyrimai apie bajorų, miestiečių ir valstiečių luomų raišką Lietuvos visuomenėje, naujų socialinių grupių formavimąsi, vietą modernėjančioje visuomenėje, santykį su valdžios struktūromis, grupių padėties, elgsenos dinamiką. Trečioje atkreipiamas dėmesys į besirutuliojančią akademinę diskusiją dėl lietuvių modernaus nacionalizmo raiškos, laikraščio ,,Aušra“ formuojamų idėjinių nuostatų, ,,starolitvinų“ sąvokos, 1919-1922 m. įvykių Vilniuje bei istorinių vaizdinių, tapusių lietuvių tautinio judėjimo darbotvarkės dalimi, vertinimo. Čia taip pat aptariama ir besiformuojančio baltarusių modernaus nacionalizmo problematika. Knyga suteikia galimybę parodyti akademinį įdirbį, kritinius, diskutuotinus ir konceptualius požiūrius.
Knygos leidybą iš dalies rėmė Lietuvos Mokslo taryba.
Įrėminta tapatybė : Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje
Vilius Ivanauskas ; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 472. ISBN 978-609-8183-04-7.
Taikant sociopolitinę perspektyvą šiame darbe nagrinėjamas Lietuvos sovietinių rašytojų santykis su nacionaliniais procesais sovietmečiu, pagrindinį dėmesį skiriant nacionalizmo „nudrenavimui“, etninio partikuliarizmo plėtojimui sovietmečio sąlygomis, jo santykiui su sovietiniu universalizmu ir centro intervencionistine politika. Rašytojų pavyzdžiu parodoma kultūros elito svarba sistemos valdymui sovietinėje periferijoje, kylančios įtampos įvairiais sovietmečio laikotarpiais, taip pat jų strategijos reaguojant į daugiatautei visuomenei skirtas „tautų suartėjimo“ iniciatyvas ir sovietinę modernizaciją. Tyrime išryškėja, kokius panašumus ir skirtumus turėjo mieželaitiškoji ir marcinkevičiškoji linijos, kiek jos buvo palankios centro politikai ir partikuliarizmo skatinimui, kuo buvo charakteringos Antano ir Tomo Venclovų, Marcelijaus Martinaičio, Grigorijaus Kanovičiaus, Icchoko Mero, Igorio Kašnickio ir kitų literatų trajektorijos.
Moderniosios administracijos tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764-1794 metais
kolektyvinė monografija / R. Šmigelskytė – Stukienė, L. Glemža, V. Rakutis, R. Jurgaitis, E. Brusokas
Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius, 2014. – 700 p. ISBN 978-9955-847-89-2
Monografijos objektas – XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformos finansų, kariuomenės, policijos, teisingumo, užsienio reikalų, švietimo administravimo ir lokalinės savivaldos srityse. Knygoje į šias reformas žvelgiama plačiame biurokratinių sistemų raidos Europoje kontekste. Akademinį pasakojimą papildo gausūs archyvinių šaltinių duomenys apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės tarnautojų korpusą, jų gaunamo atlyginimo dydį, pareigybių subordinaciją, darbo laiko reglamentavimą ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos iždo ir karo komisijų veiklai, Edukacinės komisijos, Nuolatinės tarybos ir Įstatymų sargybos funkcionavimui, seimelių veiklos organizavimui, valdymo pokyčiams 1794 m. sukilimo laikotarpiu.
Sovietiniai partizanai Lietuvoje 1941-1944 m.
Rimantas Zizas; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 608 p. ISBN 978-9955-847-88-5
Monografijoje nagrinėjami beveik netyrinėti, plačiajai visuomenei menkai žinomi sovietinių (raudonųjų) partizanų veiklos Lietuvoje 1941-1944 m. istorijos klausimai. Iki Nepriklausomybės atkūrimo sovietinis „partizaninis judėjimas“ buvo sureikšminamas, mitologizuojamas ir sakralizuojamas, jo istorija nušviečiama tendencingai, politizuotai, iškraipant sudėtingos ir prieštaringos karo ir nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpio Lietuvoje istorinės tikrovės realijas. Remiantis pirminiais archyviniais šaltiniais knygoje stengiamasi objektyviai atspindėti daugelį sovietinių partizanų veiklos Lietuvos istorijos klausimų: turėjusio lemiamą poveikį jos raidai išorės veiksnį (sovietinių institucijų, pirmiausia SSKP, organizacinis ir kontroliuojantis vaidmuo, svarbiausių organizatorių ir vykdytojų (A. Sniečkaus ir kitų) veikla, materialinis karinis aprūpinimas, propagandinio (psichologinio) poveikio priemonės, skverbimasis per fronto liniją ir pan.): jų veiklos sąlygas Lietuvoje, čia sukurtas organizacines struktūras, jų paplitimą ir skaičių, sovietinio pasipriešinimo dalyvių šaltinius, jų tautinę sudėtį; svarbiausias karinio ir politinio pobūdžio veiklos sritis; santykius su kitais Lietuvoje veikusiais (nacionaliniais lietuvių ir lenkų) pogrindžiais. Daug dėmesio skiriama represinei (teroristinei) sovietinių partizanų veiklai, jų vykdomoms kaimų deginimo akcijoms ir kt.
Sovietinių partizanų veikla nebuvo lietuvių tautos kovos dėl valstybingumo, laisvės, socialinės pažangos sudėties dalis. Objektyviai jie veikė kaip SSRS okupacinio režimo atstovai ir gynėjai, rengę sąlygas legitimizuoti ir įtvirtinti šį režimą pokario Lietuvoje.
Knyga gali būti iššūkis visuomenės mitologizuotai (idealizuotai) istorinei sąmonei. Autorius tikisi, kad ji padės užpildyti sovietmečiu atsiradusias kolektyvinės atminties spragas ir deformacija, paskatins visuomenės toleranciją.
XVII a. pradžios Lietuvos vietovių istoriniai šaltiniai: 1622 m. Vilniaus ekonomijos inventorius: (šaltinio publikacija) / Lietuvos istorijos institutas
parengė Darius Vilimas; [šaltinį iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė].
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 264 p. ISBN 978-9955-847-85-4.
Knygoje pirmą kartą skelbiamas visas Vilniaus ekonomijos 1622 metų inventorius, išlikęs iš XVIII amžiaus pradžios nuorašo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo knygose. Tai vertas istorijos šaltinis, aktualus ne tik profesionaliems istorikams, lingvistams, etnologams, demografams ir geografams, bet ir visiems besidomintiems rytinės etninės Lietuvos dalies istorija.
Lietuvos etnologija 14(23). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014, – 278 p. ISSN 1392-4028
Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusio etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šio leidinio daugumos straipsnių tema – „Muziejus: žinios ir etnografija“. Jo sudarytoja – Auksuolė Čepaitienė.
XVIII amžiaus studijos, T. I: Lietuvos Didžiosioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp tradicijų ir naujovių: straipsnių rinkinys.
Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė / Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 384 p. ISBN 978-9955-847-86-1
Rinkinį sudaro Lietuvos ir užsienio istorikų, literatūrologų, menotyrininkų, dailės istorikų straipsniai, kuriuose analizuojama tradicijų ir naujovių santykio XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problema. Moksliniuose straipsniuose aprėpiamos penkios teminės grupės: parlamentarizmo raida, valstybės valdymo modernizacija, miestų istorijos problematika, kultūros pakyčiai ir istoriografija.
Lithuanian Historical Studies. Vol. 18/2013.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 265 p. ISSN 1392-2343
Atsiminimai / Antanas Macelis
parengė Gediminas Rudis: Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 284 p. ISBN 978-9955-847-82-3.
Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio pulkininko leitenanto Antano Macelio atsiminimai – ne iš tų, kai mėginama dar kartą įbristi į tą pačią upę, iš naujo perrašyti savo gyvenimą, šį bei tį pakeisti, pagražinti. Autorius labai sąžiningai ir atvirai pasakoja apie Nepriklausomybės kovas, taikos meto Lietuvos kariuomenę, kalinimą 1941 m., bėgimą į Vokietiją 1944 m., kaip sunku buvo įsikurti JAV. Nuo metų aukštumos į viską žvelgiant blaiviai, kritiškai ir savikritiškai.
Lietuvos istorijos bibliografija. 2002
Sudarė Irena Tumelytė.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 171 p. ISSN 1392-981X
2002 metų Lietuvos istorijos bibliografija – nuo 1996 metų leidžiamos kasmetinės Lietuvos istorijos bibliografijos tąsa. Klasifikacija ir aprašas nesiskiria nuo 2001 metų tomo. Šios bibliografijos duomenys yra pateikti Herderio instituto Marburge (Vokietija) Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazėje
1863 metų sukilimas ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje
Aldona Prašmantaitė; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 416 p. ISBN 978-9955-847-87-8
Remiantis pirminiais šaltiniais ir istoriografija nagrinėjamas Katalikų Bažnyčios Lietuvoje kaip institucinės struktūros ir katalikų dvasininkijos kaip luomo vaidmuo 1863 m. sukilime. Tyrimo objektas – diecezinė dvasininkija ir parapijose tarnavę vienuoliai. Tyrimo erdvė – po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų XVIII a. pabaigoje Rusijos imperijos užimtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, kurios pagal bažnytinį administracinį susiskirstymą priklausė Vilniaus ir Žemaičių vyskupijoms, apėmusioms ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Lenkijos ir Latvijos teritorijos.
Istorijos šaltinių tyrimai T. 5
Sudarė Artūras Dubonis.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 315 p. ISSN 2029-0705
Penktajame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiami darbai aprėpia kelis aiškius istorijos šaltinių tyrimų aspektus. Pirmiausia pabrėžtina, kad į mokslą įvedami nauji arba žinomi, bet mažiau tyrinėti šaltiniai: Dariaus ir Girėno žūties tyrimo byla Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vilniaus katedros kapitulos pajamos XVI- XVIII a. pajamų ir išlaidų registrų duomenimis. Spausdinami du darbai istorinės geografijos ir jos šaltinių tema. Jau, galima sakyti, tradicine tapusią temą – dokumentų ir „rengėjų“ tyrimai – pristato bent keli straipsniai, t. y. apie privataus dokumento juridinę galią, apie teismų sprendimų vykdymo specifiką Kauno magdeburginiame teisme, apie viešųjų notarų korpusą Vilniuje. Kone visi jie yra lygiai svarbūs ir teisės istorijos šaltiniams pažinti – šiais drauge priklauso tyrimas apie svetimšalių, pirmiausia lenkų, teisinę padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Privalome atkreipti skaitytojų dėmesį į preciziškai istorijos šaltinius panaudojantį tekstą. Pasitelkus į pagalbą patikimus, mažiau žinomus istorijos šaltinius, tarp jų ir hebrajiškos kilmės, patikslinama žydų išvarymo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1495 m. data ir galimos priežastys, atskleidžiami tuo suinteresuoti asmenys.
Penktajame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiamos dvi reikšmingos Lietuvos istorijos šaltinių publikacijos, o diskusijų rubrikoje ginčijamasi dėl šaltinių publikavimo taisyklių, svarstoma, ar egzistuoja idealiausias šaltinio teksto perrašymo ir jo publikavimo variantas.
Temų įvairovė, darbų mokslinis ir visuomeninis aktualumas, gautų išvadų naujumas ir patikimumas – visa tai neabejotinai paverčia penktąjį Istorijos šaltinių tyrimų tomą patikimu moksliniu leidiniu.
Lietuvos archeologija, 40
Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Diemedžio leidykla, 2014. -296 p. ISSN 0207-8694
40 – ajame „Lietuvos archeologijos“ tome vyrauja praeities visuomenių tyrimai socialiniu, ideologiniu, demografiniu aspektais. Daugumą darbų sieja chronologija (geležies amžius) ir tiriama medžiaga (laidojimo paminklai). Straipsniuose analizuojama Vakarų baltų socialinė organizacija, į įkapes žvelgiant kaip į turto ir lyties indikatorių, aptariami vaikų laidosenos Latvijoje socialiniai aspektai, pateikiama Estijos kapinynų medžiagos demografinė analizė, mėginama apskaičiuoti Rytų Lietuvos apgyvendinimo tankumą. Dar du straipsniai chronologiškai nutolsta nuo pirmųjų. Tai – palyginamasis avalynės iš Vilniaus pilių ir osteologinės medžiagos iš Bokšto g. kapinyno tyrimas bei straipsnis apie Lietuvos naujųjų laikų konfliktų archeologiją.
Kraštovaizdžio konstravimas: gėlių darželiai Lietuvoje XX a. – XXI a. pradžioje.
Loreta Martynėnaitė; Lietuvos istorijos institutas.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 368 p. ISBN 978-9955-847-83-0
Monografijoje pristatomas išsamus Lietuvos kraštovaizdžio konstravimo savitumo probleminis tyrimas, kuris yra vienas pirmųjų bandymų kraštovaizdžio konstravimo procesus ir reikšmes analizuoti platesniais ir gilesniais socialiniais kultūriniais aspektais. Remiamasi metodologine nuostata, kad kultūros ir gamtos sąsaja yra neatsiejama. Pasitelkiamos pasauliniame antropologijos mokslo kontekste vyraujančios ir Lietuvos istoriografijai aktualios teorinės kraštovaizdžio sampratos interpretacijos, apibrėžiančios kraštovaizdį kaip neabejotinai svarbią charakteristiką, pilną kultūrinių reikšmių, vienijančių ir apibūdinančių tam tikros bendruomenės istorinį regioną. Iškeliama kraštovaizdžio kaip tam tikros kultūrinės komunikacijos formos idėja, kuriai atstovauja gėlių darželis.
Vietos dvasios beieškant : [straipsnių rinkinys]
Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Rasa Čepaitienė.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 432 p. ISBN 978-9955-847-84-7
Iš pirmo žvilgsnio vietos dvasios (genius loci) sąvoka dvelkia senstelėjusia romantika, kurios neįmanoma kaip nors moksliškai apčiuopti ir juolab išmatuoti. Glumina ir tai, kad šis terminas vartojamas itin skirtinguose akademiniuose kontekstuose – nuo geografijos ir architektūros ar net muzikos… Vienuolikos straipsnių rinkinyje, remiantis archeologijos, muzeologijos, menotyros, architektūrologijos, paveldosaugos, sociologijos ir kitų disciplinų teorinėmis ir metodologinėmis prieigomis, bandoma įvairiapusiškai panagrinėti genius loci filosofines, istorines, antropologines ir kultūrologines reikšmes bei jų praktinę sklaidą užsienyje ir Lietuvoje.
Stalininis režimas Lietuvoje 1944-1953 m.: [straipsnių rinkinys]
Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Regina Laukaitytė.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 330 p. ISBN 978-9955-847-79-3
Straipsnių rinkinyje publikuojami istorikų tyrimai apie situaciją Lietuvos kultūriniame bei politiniame gyvenime, ekonomikos vystymo kryptis 1944-1953 m., aptariamos naujausios istoriografinės įžvalgos. Darbuose analizuojamos kūrybinės bei mokslinės inteligentijos savarankiškos raiškos galimybės, „tautinio komunizmo“ apraiškos, sąjunginių standartų taikymas Lietuvoje formuojant aukščiausių valdymo ir saugumo institucijų aparatą, diegiant Stalino asmens kultą. Aptariama lenkų bendruomės padėtis Vilniaus krašte ir šio regiono vieta bolševikų geopolitikoje. Tiriama į SSRS ekonomikos orbitą įtraukto Lietuvos ūkio raida, nemokamos karo belaisvių darbo jėgos naudojimo mastas bei efektyvumas. Aiškinamasi Rusijos „vidinės kolonizacijos“ koncepcijos perspektyvumas tyrinėjant stalininę epochą.
Šiuo rinkiniu siekiama išplėtoti stalininio laikotarpio tyrimus naujomis temomis, užpildyti istoriografines spragas apie įvairių visuomenės grupių požiūrį į Lietuvoje 1944-1953 m. vykusius procesus.
Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919-1940 metais
Gediminas Vaskela
Lietuvos istorijos istituto leidykla, 2014. – 312 p. ISBN 978-9955-847-78-6
Monografijoje analizuojamas Lietuvos pasiskirstymas tautybėmis ir ūkio šakomis, mėginama kiekybiškai patikimai (kiek tai apskritai įmanoma) įvertinti atskirų tautų vietą ir reikšmę Lietuvos ūkio struktūroje Pirmosios Respublikos laikais. Atskirai aptariama žydų, lenkų ir vokiečių situacija Lietuvos ūkio struktūros bei ūkio politikos aspektais.
Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 49 (1566-1572) Užrašymų knyga 49
parengė Eglė Deveikytė.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – XVI, 180 p. ISBN 978-9955-847-81-6
Lietuvos Metrikos Užrašymų knygą Nr. 49 sudaro 97 dokumentai rusėnų ir lotynų kalbomis, kurių dauguma sudaryta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto valdymo metu – 1566-1572 m. laikotarpiu. Keli kiti dokumentai išduoti dar Žygimanto Senojo laikais – ankstyviausias jų datuojamas 1540 m. Knygoje surinkti įvairaus tipo dokumntai, ypač gausu su žemėvalda susijusių raštų: žemės valdų suteiktys, nekilnojamojo turto įkeitimai už skolas, pardavimo patvirtinimai, bei įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pereigybių suteikimų. Knygos dokumentuose minimi pagrindiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai: etninė Lietuva, rusėniškos žemės su neramiu pietrytiniu pasieniu, Palenkė bei Livonija.
Savas ir kitas: šiuolaikiniais požiūriais: [straipsnių rinkinys]
Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Vida Savoniakaitė.
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 444 p. ISBN 978-9955-847-80-9
Pažinti sava ir kita skatina šiuolaikinio mokslo ir visuomenės aktualijos. Klausimai, kas ir koks esu, kaip suprantu Kitą, susiję su socialiniu, kultūriniu, politiniu gyvenimu; istorijoje jie gvildenami nuo seno. Atsakymai į šiuos klausimus svarbūs demokratinės pilietinės visuomenės plėtotei, jie atskleidžia įvairiausius Europos integracijos ypatumus. Etnologijoje ir antropologijoje susidomėjimas savo ir kito apibrėžimais rodo tarpdalykinius diskursus, žmonių tapatybes, šiuolaikinės visuomenės keitimąsi ir mažiau kintančias vertybes. Šioje knygoje atskleidžiame šiuolaikinius teorinius požiūrius į antropologiją ir etnologiją, kultūros studijas: nagrinėjame tyrimų metodologijų ypatumus, siekdami sudominti žmogaus tapatybe, žmonių santykiais Europoje, paribiuose ir Lietuvoje, šiuolaikinėmis kultūros vertybėmis. Nagrinėjame mokslo istoriją, tautas, jų tapatybes, stereotipus, šeimas ir išskirtinius kultūros ženklus.
Krikščioniškasis bestiariumas XIII – XV a. Lietuvos kultūroje. Omega segės zoomorfiniais galais. T. I
Eugenijus Svetikas. – Vilnius:
“Diemedžio” leidykla, 2014. – 300 p. ISBN 978-9986-23-189-9
Krikščioniškasis bestiariumas XIII – XV a. Lietuvos kultūroje. Omega segės zoomorfiniais galais. T. II
Eugenijus Svetikas – Vilnius:
“Diemedžio” leidykla, 2014. – 524 p. ISBN 978-9986-23-189-9
Lietuvos istorijos metraštis 2013.2
Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius:
Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 248 p. ISSN 0202-3342
Straipsniai :
A.Ryčkov. Valdovo išdavystės kaip nusikaltimo sampratos ištakos Lietuvoje
M. Sirutavičius. “Ponai Tarėjai” ir Maskvos valstybė: formalieji diplomatinių kontaktų aspektai pirmaisiais tarpuvaldžiais (1572-1576 m.)
D. Žiemelis. Tipologiškai artimi Lietūvai ūkiai: Čekija, Lenkija, Vengrija ankstyvaisiais naujaisiais laikais
V. Žaltauskaitė. Romos katalikų dvasininkų mobilumas ir jo kontrolė Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijose (po 1863-1864 m. sukilimo iki XX a. pradžios)
E. Gimžauskas. Vilniaus politinio lietuviškumo klausimas 1919 m. sausį.
A. Kuodys. Laikinosios sostinės saulėlydis?Kauno likimo klausimas Lietuvos spaudoje 1939-1940 m.
Žmogus ir metalas priešistorėje : žvilgančios bronzos trauka
Agnė Čivilytė. – Vilnius :
„Diemedžio“ leidykla, 2014. 272 p. ISBN 978-9986-23-188-2
Technologijos, kaip socialinio vyksmo dalies, tyrinėjimai nūdienos archeologijoje yra naujas reiškinys. Su viltimi keliamas klausimas, ar technologinės naujovės lėmė socialinius pokyčius, ar socialinis visuomenės stabilumas skatino inovatyvumą? Rytinio Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus tyrinėjimas, o juo labiau – metalo dirbinių technologijos ir jos poveikio socialiniams to meto procesams pažinimas vis dar tebėra iššūkis archeologijos moksle. Šioje knygoje daugiau kalbama apie tai, kad Baltijos jūra ne skyrė, o jungė skirtingose pusėse gyvenančius žmones, nes per visą bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpius egzistavo tamprūs kultūriniai ryšiai. Būtent jų dėka – o tai yra viena pagrindinių šios knygos minčių – rytiniame Baltijos jūros regione atsekame tam tikrus kultūrinius poslinkius, leidžiančius išryškinti šio krašto savitumą bronzos amžiuje. Knygoje bandoma parodyti, jog žmogaus požiūris į metalą buvo labai skirtingas: ten, kur jis buvo lengviau prieinamas, aptinkami turtingi dirbinių lobiai ar kapai su metalinėmis įkapėmis. Kita vertus, šio regiono šiaurėje gyvavo didžiuliai metalurgijos centrai, nors metalo dirbinių tuose kraštuose aptikta visai nedaug. Šie ir daugelis kitų kultūrinių kontrastų tarsi rodo, kad nėra vieno ar kelių kriterijų, leidžiančių įvertinti metalo svarbą to meto žmogui. Todėl knygoje apjungiami įvairių aptariamojo regiono kultūrinių sričių bruožai, keliamas klausimas, kaip technologinės naujovės veikė visuomenės raidą įvairiuose laikotarpiuose ir žmonių gyvenimo sferose. Svarbią vietą užima metalurgijos, kaip amato, aspektas. Juk kiekvienas daiktas – tai tarsi atskiro žmogaus istorija, savita, įdomi, intriguojanti ir originali. Galbūt todėl archeologai vis dažniau kalba apie ano meto žmonių sukurtas ir ateities kartoms paliktas daiktų biografijas.
Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) : politinė galia ir jos ribos
Artūras Svarauskas; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius. :
Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 412 p. ISBN 978-9955-847-76-2
Nepriklausomoje 1918-1940 m. Lietuvoje vyravo tradicija politines partija ar organizacijas skirstyti į „katalikiškas“ ir „nekatalikiškas“. Prie katalikiškų priskirti krikščionys demokratai, o nekatalikiškomis buvo laikomos visos kitos Lietuvos partijos ir sąjungos, iš kurių įtakingiausios buvo tautininkai, valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Nors šiose partijos buvo nemažai tikinčiųjų, net ir dvasininkų, tačiau krikščionių demokratų lyderiai ir dalis dvasininkų Lietuvos visuomenei mėgino įteigti, kad kitas Lietuvos partijas remia ir joms priklauso „kitokie“ piliečiai, kurie „nėra tokie tikri katalikai“ ir todėl „ne tokie tikri
Tokia nuostata kūrė specifinį politinį klimatą šalyje, kai partijos išgyventos politinės sėkmės ir nesėkmės turėjo tapti ir tikinčiųjų ar net Bažnyčios sėkmėmis bei nesėkmėmis. Knygoje keliama hipotezė, kad galbūt Lietuvos politinio spektro skirstymas remiantis ne tik ideologiniu, bet ir religiniu principu buvo viena priežasčių, neleidusių konsoliduoti tautos kriziniais Respublikai 1940 metais.
Trys lietuvių tautos pagrindai : iš atsiminimų
Juozas Stakauskas ; parengė Gediminas Rudis ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius :
Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 364 p. ISBN 978-9955-847-75-5
Kanauninkas Juozas Stakauskas (1871-1944) – vienas tų kunigų, kuriems peržengti zakristijos slenkstį nebuvo sunku, tad šalia bažnytinio darbo aktyviai dalyvavo tautinėje, visuomeninėje ir politinėje veikloje. Ryškiausią pėdsaką kunigaudamas paliko Panevėžyje, kur 1909-1919 m. dirbo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonu. Čia jis buvo itin aktyvus visuomenininkas, našiai darbavęsis organizuojant ir plėtojant švietimą, socialinę rūpybą, propaguojant blaivybę. Ne veltui ir savo atsiminimuose išsamiausiai rašė apie šį tarnystės Dievui laikotarpį.
Lietuvos Metrikos naujienos
14-2012/2013. – Vilnius: LII
leidykla, 2014. – 36 p. ISSN 1392-3382
Новости Литовской Метрики
14-2012/2013. – Вильнюс:
LII leidykla, 2014. – 40 с. ISSN 1392-3390
Lietuvos istorijos metraštis
2013.1 / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius:
Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 200 p. ISSN 0202-3342
Straipsniai
R. Šmigelskytė-Stukienė.Modernios Naujųjų laikų administravimo sistemos bruožų paieškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos struktūroje (1764–1795 m.).
R. Griškaitė. Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XIX a. pradžia – XIX a. 7 dešimtmetis): bendrieji tyrimo aspektai.
I. Šenavičienė. 1863 metų sukilimo Lietuvoje sisteminė kiekybinė analizė.
D. Staliūnas. Lietuvių nacionalizmas ir sostinės problema (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia).
V. Petronis. Po sporto priedanga: radikalus dešinysis judėjimas ir „Geležinio vilko“ sporto sąjunga Lietuvoje (1928–1930 m.).
R. Šermukšnytė. Informacija versus iliustracija: vaizdo naudojimo normos ir praktika šiandieninėje Lietuvos istorinėje kultūroje.
Kazimiero Leono Sapiegos archyvo inventorinė knyga
Lietuvos istorijos institutas; parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis. – Vilnius:
Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 348 p. ISBN 978-9955-847-74-8
LDK vicekanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609-1656) archyvo inventorinė knyga – pirmas publikuojamas XVII a. LDK privataus archyvo aprašas, parengtas 1647/1648 m. Archyvas tuo metu saugotas Ružanoje (dabar gyvenvietė Baltarusijos Bresto srities Pružanų rajone), Sapiegų rūmų iždinėje. Visa medžiaga buvo sudėta į 120 stalčių, įrengtų „didžiojoje spintoje“, ir 12 papildomų skrynių. Dokumentai suskirstyti pagal žemės valdas bei atskiras temas ir sudėti į 1145 aplankus, kuriuose buvo mažiausiai 10000 dokumentų. Tai vienas didžiausių LDK XVII a. didikų archyvų, galbūt net pats didžiausias. Publikuojamas rankraštis, surašytas lenkų kalba, šiuo metu saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Knyga skiriama profesionaliems istorijos ir archyvų tyrėjams.