LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTO
MIESTŲ TYRIMŲ SKYRIAUS mokslinės veiklos programa 2004–2008 m.
Lietuvos miestų socialinė topografija XIV–XX a.
Įvadas. Ši programa atitinka Instituto strateginius tikslus bei patvirtintas pagrindines mokslinės veiklos kryptis: I. Fundamentinių mokslų srityje – Lietuvos visuomenės ir valstybės raida iki XXI amžiaus pradžios; II. Mokslo taikomosios veiklos srityje – Lietuvos miestų atsiradimas, raida ir visuomeninė reikšmė (2002 m. liepos mėn. patvirtinta LR vyriausybės). Šios programos problematikos naujumas ir aktualumas pirmąkart Lietuvoje vykdomi kompleksiniai archeologiniai ir istoriniai tyrimai. Todėl sujungti archeologų ir istorikų pastangas (kaip kad daro daugelio Europos valstybių tyrėjai) bei jas sukoncentruoti miestų tyrimams tapo akivaizdi būtinybė. Archeologai ir istorikai, dirbdami savo metodais, miestų raidos periodų istoriją papildys savo tyrimų rezultatais, kuriuos jungiant bus ištirta ir teoriškai apibendrinta miestų plėtra bei gamybinio-technologinio ir socialinio-kultūrinio vystymosi dinamika. Istorikai ir archeologai tame pat istoriniame laikotarpyje ir toje pat problematikoje dirba su skirtingais šaltiniais. Bet sujungti istorikų ir archeologų šaltinių duomenis tampa įmanoma dėl kokybiškai naujo archeologijos šaltinių informatyvumo, kuris pasiektas radinių tipologija paremtą interpretaciją papildant struktūrine analize. Taip atsiranda metodinis – metodologinis pagrindas susieti istorikų ir archeologų pastangas, kuris ateityje galėtų būti pritaikomas ne tik miestų istorijos tyrimuose.
Tyrimo objektas. Pagrindinis tyrimo objektas numatomas Vilniaus miesto istorinė raida (prioritetą teikiant miesto sociotopografijai, t.y. miesto teorinės koncepcijos parengimas miesto visuomenės vystymosi procesams, socio-kultūriniams ir istoriniams reiškiniams, jų priežastiniams ryšiams ir sąveikavimui bei dėsningumų atsekimui). Lygiagrečiai, atsižvelgiant į poreikius bei skyriaus mokslinius pajėgumus ir finansavimą, analogiškai bus tyrinėjama ir kitų Lietuvos miestų istorija.
Tyrimo problema. Pagrindinė miestų istorijos tyrimų problema integruojant šiuolaikines vid. a. miestų raidos teorijas atskleisti jų sociotopografinę sandarą, kad nustatyti ryšį tarp dviejų miesto struktūrų – visuomenės ir miesto, kaip erdvės (įskaitant gamtinius resursus – vandenį, gruntą, reljefą ir pan.), kaip veikiant visuomenės poreikiams keitėsi miesto infrastruktūra. Tokie tyrimai atskleistų visuomenės ir erdvės sąsajas, jų sąveikavimą ir evoliuciją techninio – technologinio vystymosi įtakoje. Nepakankamas Vilniaus istorijos ištyrimas ir pažinimas minėtais aspektais ypač skaudžiai atsiliepė Lietuvos istorijoje XX a. (politiniai ir etniniai konfliktai ne tik miesto, bet ir valstybės bei tarptautiniu mastu), o jų trūkumas jaučiamas iki šiol (kad ir tarpetninė įtampa, žemės grąžinimo bei miesto raidos problemos). Panašių tyrimų trūkumas jaučiamas ir kituose Lietuvos miestuose (nors čia minėtų problemų mastas žymiai mažesnis arba jos kitokios). Kaip tik socialinė topografija, kurią kompleksiškai nagrinėja istorikai ir archeologai, parodys visuomenės pjūvį laiko juostoje. Toks miesto visuomenės raidos pjūvis padės lengviau suprasti tiek tuo metu, tiek dabar vykstančius procesus ir juos įtakoti. Kad įgyvendinti šį tikslą, reikės ne tik apibendrinti jau surinktą archeologinę medžiagą bei ieškoti naujos, bet ir surinkti bei susisteminti per keletą pastarųjų dešimtmečių įvairiose paminklosauginėse įstaigose sukauptus istorinius duomenis. Ieškant naujos istorinės medžiagos reikės tęsti paieškas įvairiose šaltinių saugyklose. Materialinės istorijos tyrimų sferoje yra būtina tobulinti senus tyrimo metodus bei ieškoti naujų, kaip antai šiuolaikiškų fiksavimo metodų įdiegimo, daktiloskopijos, gamtos mokslų analitiniais metodais pagrįstų senųjų technologijų rekonstrukcijos, o taip pat panaudoti jų teorijas.
Problemos istoriografija. Iki šiol faktiškai Vilniaus bei kitų Lietuvos miestų istorija yra palyginti mažai ištirta. Nežiūrint tikrai gausios Vilniaus bibliografijos, iš esmės joje nurodytoje istoriografijoje daugiausiai dėmesio skirta atskiriems pastatams, bažnyčioms ir universitetui, o pačiam miestui – pirmiausiai jo gyventojams, santykiams tarp socialinių, konfesinių bei tautinių grupių, ūkinei veiklai ir buičiai, miesto plėtrai, lūžiniams istorijos momentams (ypač okupacijoms) ir pan., kur kas mažiau. Tuo tarpu be jau pasenusių, bet vis dar aktualių Józefo I. Kraszewskio, Michało Balińskio, Marjos Łowmiańskos veikalų bei Adolfo Tautavičiaus, Juozo Jurginio ir Vytauto Merkio bendro darbo, naujų kompleksinių Vilniaus istorijos tyrimų nėra. Kiek labiau pasisekė Šiaulių ir Panevėžio miestams, kurių istorijai skirtos per paskutinį dešimtmetį pasirodžiusios dvi kolektyvinės monografijos. Bet praktiškai nėra Lietuvos miestų sociotopografinių tyrinėjimų. Tik pastaruoju metu parašyti tam tikrą Vilniaus visuomenės dalį XVII a. II pus. – XVIII a. tyrinėjantys Aivo Ragausko bei Agniaus Urbanavičiaus darbai.
Laukiami rezultatai. Programos pabaigoje bus pakankamai išsamiai ištyrinėta Vilniaus architektūrinė bei urbanistinė raida XIV–XVII a. Taip pat tikimasi, kad bus sukaupta pakankama duomenų bei tyrimų bazė, kuri leis pradėti sudarinėti Vilniaus XVII–XIX a. sociotopografinį atlasą. Rezultatai bus apibendrinti moksliniuose straipsniuose bei monografijose ir susisteminti žemėlapiuose, schemose ir lentelėse. Remiantis atliktais tyrimais bei sukauptais duomenimis, ateityje, tolimesniame tyrimų etape, galėtų būti parengtas Vilniaus sociotopografinis atlasas, o dar vėliau, ir nauja Vilniaus istorija.
Programos pagrindinės kryptys ir dalyviai. Tematikos požiūriu ruošiama koncepcija apima:
Vilniaus miesto susiformavimas ir vystymasis:
1) viduramžių miesto kaip istorinio reiškinio teoriniai aspektai (R.Jarockis);
2) ekologija ir miestas (žmogaus prisitaikymas prie aplinkos ir jo poveikis aplinkai) (G. Vaitkevičius, S. Sarcevičius, V. Vainilaitis, O. Valionienė);
3) socializacijos gilėjimas (visuomeninis darbo pasidalinimas, specializacija, ekonominė, urbanistinė ir teisinė jo išraiška) (visi skyriaus darbuotojai);
4) miesto infrastruktūros formavimas ir jos vystymas (fortifikacijos, komunalinis ūkis ir kt.), ši tema ateityje vystysis į individualaus ir bendruomeninio darbo analizę miesto struktūroje (visi skyriaus darbuotojai);
5) materialinės kultūros ir technologijų (buitinė keramika, statybinės medžiagos) raida (G. Vaitkevičius, S. Sarcevičius, V. Vainilaitis);
6) statyba ir architektūrinės raiškos formos (S. Sarcevičius, V. Vainilaitis, O. Valionienė);
7) nuosavybės formos mieste ir jų evoliucija (visi istorikai);
8) piniginė apyvarta mieste (L. Kvizikevičius);
9) migracija, kultūrų sąveikavimas ir miestietiškos kultūros formavimasis (visi skyriaus darbuotojai);
10) etninė, konfesinė ir socialinė topografija (geografija) mieste, jos kitimo priežastys ir dinamika (visi skyriaus darbuotojai).
Programoje pilnu etatu šiuo metu dalyvauja du istorikai: dr. Vytautas Jogėla ir dr. Elmantas Meilus bei puse etato dr. Virgilijus Pugačiauskas. Todėl, atsižvelgiant į turimus resursus bei mokslininkų įdirbį, tikslinga programos istorinius tyrimus šiuo metu orientuoti šiomis pagrindinėmis kryptimis: I. Vilniaus visuomenės raida 1655–1918 m., II. Vilniaus infrastruktūros raida 1655–1918 m. Dr. E. Meilus gilinsis į 1655–1793 m., dr. V. Pugačiauskas į 1794–1832 m., o dr. V. Jogėla į 1833–1918 m. laikotarpius. Tiriant Vilniaus infrastruktūros raidą XVII a. antroje pusėje yra galimybė glaudžiai bendradarbiauti su archeologais pasinaudojant jų tyrimų rezultatais (deja, XVIII ir XIX a. archeologinių duomenų iki šiol beveik nesukaupta). Tiriant Vilniaus visuomenės raidą XIX–XX a. pradžioje yra galimybė glaudžiai bendradarbiauti su Institute vykdoma programaLietuvos visuomenės modernizacija ir etniniai konfliktai.
Pastaba: priklausomai nuo turimų resursų ir finansavimo, programos tyrinėjimų kryptys bei temos, atsiskaitymų apimtys gali būti tikslinamos ir keistis.
Programos temų projektai.
-
Vilniaus sociotopografinis atlasas (parengiamasis etapas), dalyviai: E. Meilus, V. Jogėla, V. Pugačiauskas. Projekto trukmė: 2004–2008 m. Atsiskaitymo forma: Sociotopografinio atlaso koncepcija ir dalis teksto, pagal nustatytas darbo normas, straipsniai.
-
Statybų technologijos ir statybos medžiagos Vilniaus mieste: medinė, mūrinė statyba bei buitinė keramika XIV – XVII a. Projekto trukmė: 2005–2008 m. Atsiskaitymo forma: V. Vainilaitis, „Medinė statyba Vilniuje XIV–XVII a.“, S. Sarcevičius, „Mūrinės statybos medžiagos Vilniuje XIV–XVII a.“, G. Vaitkevičius, „Vilniaus buitinė keramika XIV–XVII a.“ (monografijos).
-
Archeologų ir istorikų tyrimus integruojantis pilotinis projektas „Vilniaus Puškarnės priemiestis XV–XIX a.“ Dalyviai: G. Vaitkevičius, V. Vainilaitis, S. Sarcevičius, V. Jogėla ir kt. institucijų tyrėjai. Projekto trukmė: 2004 m.
-
Mokslo taikomosios veiklos projektai. a) Istorinės raidos Vilniaus mieste įprasminimo strategijos rengimas. Projekto trukmė: 2004–2005 m. Dalyviai: A. Nikžentaitis, V. Jogėla, R. Miknys, kitų mokslo institucijų tyrėjai. b) 2004–2008 m. bus tęsiami archeologiniai bei istoriniai tyrimai Vilniaus mieste.
Atsiskaitymo už programą būdai ir formos. Atsiskaitoma pirmiausia bus moksliniais straipsniais bei monografijomis. Tokių sintetinių tyrinėjimų rezultatai taip pat turėtų būti susisteminti žemėlapiuose, schemose, lentelėse bei vizualinių ir rašytinių duomenų bazėje. Taip pat numatoma organizuoti temines konferencijas (su Vilniaus Pedagoginiu universitetu kasmet numatyta organizuoti Vilniaus istorijai skirtas konferencijas) ar seminarus, kurie padėtų išryškinti teorinius tyrimų rezultatus. Individualiai bus skaitomi pranešimai konferencijose, parengta bent viena daktaro disertacija. Dalis tyrimų rezultatų bus apibendrinti taikomojo pobūdžio darbuose, pvz., mokslinėse pažymose valstybės ar savivaldybių institucijoms.
Programos finansavimo šaltiniai. Biudžetinės Instituto ir iš mokslo taikomosios veiklos uždirbtos lėšos.
Programos vadovas dr. Gediminas Vaitkevičius
2004 02 26