Lietuvos istorijos instituto biblioteka

Kražių g. 5, LT-01108 Vilnius
Telefonas (8 5) 262 68 59
El. paštas biblioteka@istorija.lt

Biblioteka yra Lietuvos istorijos instituto padalinys. Lietuvos istorijos instituto bibliotekos fondai kaupiami nuo jos įsteigimo 1941 m. Biblioteka paveldėjo dalį 1907 m. Vilniuje veikusios Lietuvių mokslo draugijos ir 1941 m. uždaryto Lituanistikos instituto bibliotekų fondų.
Bibliotekos fonduose saugoma virš 356 600 egzempliorių dokumentų – knygų, periodinių, serijinių ir informacinių leidinių, rankraščių, garso ir vaizdo dokumentų, senų ir retų spaudinių, kartografinių leidinių, kompaktinių diskų.
Lietuvos istorijos instituto bibliotekoje saugomi 270 fiziniai vienetai leidinių, išleistų XVI-XVIII amžiuje. Tarp jų esama 6 vienetai paleotipų, kurie laikomi ypatingomis istorinėmis vertybėmis.

Bibliotekos fonduose saugomi bei kaupiami pagrindiniai Lietuvos istorijos šaltiniai: sovietologiniams tyrimams ypač vertinga ta nemaža fondo dalis (26 739 fiziniai vienetai), kurią sudaro Lietuvos komunistų partijos pogrindžio laikotarpio kolekcija, taip pat socialdemokratinių organizacijų iki 1917 m. išleisti leidiniai; fonduose saugoma gausi kolekcija Lietuvos Respublikos (1918 – 1940) gyvavimo laikotarpiu leistų laikraščių ir žurnalų; ypač vertingi ir reti lietuvių išeivijos leisti ar (ir) vis dar leidžiami periodiniai leidiniai. 2002-2012 m. bibliotekos fondai buvo pildomi leidiniais iš Trinity kolegijos Kembridže. Dauguma šių gautų leidinių yra vieninteliai egzemplioriai Lietuvos bibliotekose.

Archeologijos fonde saugoma archeologinių ekspedicijų ataskaitų, brėžinių ir negatyvų medžiaga kaupiama nuo pokario metų. Archeologinių ataskaitų fonde dabartiniu metu saugoma 6671 ataskaitų, brėžinių fonde apie 19 000 brėžinių ir piešinių, negatyvų fonde virš 72 000 vienetų negatyvų. Visa ši archeologinė medžiaga kompleksiškai atspindi archeologinius kasinėjimus ir yra svarbi tyrinėtojams.

Etnologijos fondą sudaro 2364 bylų (aprašų, piešinių, brėžinių), virš 90 000 negatyvų. Ši rankraštinė ir ikonografinė medžiaga apima visus Lietuvos etnografinius regionus bei visas etninės kultūros sritis. Be to, saugoma medžiaga iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos lietuvių gyvenamų vietų svarbi nacionalinės lietuvių kultūros paveldui. Pažymėtina, kad šio rankraštinio komplekso masyvas sudarytas ne tik iš Lietuvos istorijos instituto etnologų ekspedicijų surinktos medžiagos, bet ir Lietuvių mokslo draugijos (1907-1940) ir Lietuvių tautosakos archyvo (1935-1940) pagrindu.