Raimonda Ragauskienė
Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
Archeografijos sk. dirba nuo 1994 06 01. 2000 10 23 apgynė hum. m. dr.disertaciją tema: Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) – XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas. Lietuvos edukologijos universiteto profesorė (nuo 2013 m.).
Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
• Lietuvos Metrikos tyrimas ir leidyba;
• Socialinė XVI–XVIII a. LDK istorija;
• Lokalinė LDK istorija.
Svarbiausios mokslinės publikacijos:
• Monografijos:
1. R. Ragauskienė, D. Karvelis, 1645 m. Juzefo Naronovičiaus-Naronskio Biržų kunigaikštystės žemėlapis. Radvilų valdos istorija ir kartografija. [Vilnius]: Lietuvos Istorijos institutas, 1997. 103 p.
2. Barbora Radvilaitė, Vilnius: Vaga, 1999, 240 p.
3. R. Ragauskienė, A. Ragauskas, Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems, Vilnius: Vaga, 2001. 254 p.
4. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Mikalojus Radvila Rudasis, Vilnius: Seimo leidykla „Valstybės žinios“, 2002. 448 p.
5. Karališkojo Birštono praeitis. Istorinė raida iki XIX a., Vilnius: Petro ofsetas, 2004, 231 p.
6. D. Karvelis, R. Ragauskienė, Iš Radvilų giminės istorijos: Dubingių kunigaikštystė 1547–1808 m. , Vilnius: VPU leidykla, 2009, 431 p.
7. Dingę istorijoje. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai, Vilnius: LII, 2015, p. 340. ISBN.
8. Susigrąžinant praeitį: Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai/ Artūras Dubonis,Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė; [atsakomasis sudarytojas ir mokslinis redaktorius] Artūras Dubonis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 288 p. ISBN 978-609-8183-20-7.
9. „Mirties nugalėti nepavyko“: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga – XVII a.), Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017. 735 p. ISBN 978-609-471-114-5.
• Šaltinių rinkiniai:
1. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 51 (1566–1574). Užrašymų knyga 51, parengė A. Baliulis, R. Ragauskienė, A. Ragauskas. Vilnius: Žara, 2000, 486 p.
2. Maksimaitienė O., Panevėžio miesto istorija: [nuo pirmųjų paminėjimų šaltiniuose iki XX a. 8-ojo dešimtmečio], parengė, pratarmė R. Ragauskienė, Panevėžys, 2003, 363 p.
3. Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002-2004 m. istorinių šaltinių paieškos, red. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, 456 p.
4. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 20 (1536–1539). Užrašymų knyga 20, par. R. Ragauskienė, D. Antanavičius (tekstai lotynų kalba), Vilnius: LII leidykla, 2009, 444 p.
• Straipsniai užsienio leidiniuose:
1. Радзивилл Рыжий и Радзивилл Сиротка: преемственность клиентуры в Великом Княжестве Литовском в XVI в., На шляхах да узаемаразумення. Навуковы зборник, 2000, с. 209–215 (Беларусiка / Albaruthenica, t. 15) [PDF].
2. Kobieca korespondencja w Wielkim Księstwie Litewskim w pierwszej połowie XVI wieku. Problemy. Forma. Treść, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2002, nr. 3, s. 7–18.
3. Рускамоўная карэспандэнцыя жанчын (гаспадарынь i багатых шляхцянак) Вялiкага Княства Лiтоўскага канца XV–XVI ст.ст.,Arche / Пачатак, кастрычнiк 2009, t. 9 (84), p. 86–108.
4. Tłoki pieczętne szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI w. (na podstawie Metryki Litewskiej). Materiały do archeologii prawa, Сфрагiстичний щорiчник, 2011, вып. 1, ред. О. Однороженко, с. 338–358. ISBN 978-966-8684-85-2
5. Крыніцы па бітве на Уле 1564 г. Верагодныя сцэнарыі падзеі, ARCHEПачатак. Вайсковая гісторыя Вялікага Княства Літоўскага, № 6–2012, yкл. А. МАЦУК, c. 187–210. ISSN 1392-9682.
6. Z historii biologicznej magnaterii WKL: linia Radziwiłłów na Birżach i Dubinkach w XVI w. Sic erat in fatis. Studia i szkice historyczne dedykowane Profesorowi Bogdanowi Rokowi, pod red. E. Kościk, R. Żerelika, P. Badyna, F. Wolańskiego, Toruń, 2012, t. 2, s. 30-47. (ISBN 9788377802946)
7. Мифы о Барбаре Радзивилл и их трансформации, Международная научная конференция „Историческое наследие Радзивиллов“ 23-24 мая 2013 г., Несвиж, Дворец Радзивиллов, отв. ред. С. Егорейченко. Минск, 2013, c. 127–137.
8. Радзивiли у Литвi, Князi Радзивiли, ред. Ю. В. Ференцева, коорд. А. Бумблаускас, Г. Кiркене, Киiв, 2012, с. 175-236, ISBN 978-966-8137-73-0
9. Из «истории животных»: собаки при дворе правителей Великого Княжества Литовского (до середины XVII века), СОЦІУМ. Альманах соціальної історії, Київ, 2013, No. 10, p. 144-160, ISSN1995-0322
10. Прыватныя архівы магнатэрыі Вялікага Княства Літоўскага ў XVI ст., Arche. Пачатак: Магнатэрыя Вялікага Княства Літоўскага, 2014, чэрвень, т. 6, yкл. А. Мацук, p. 340-355. ISSN 1392-9682
11. Шуты, карлики и другие маргинальные группы на дворах магнатов Великого княжества Литовского в XVI в., Магнацкі двор і сацыяльнае ўзаемадзеянне (XV–XVIII стст.): зборнік навуковых прац, пад рэд. А. М. Янушкевіча, Мінск: Медысонт, 2014, p. 172–180 ISBN 978-985-7085-26-2
12. A. Ragauskas, R. Ragauskienė, War and peace in historical education of modern Lithuania, Bildungswissenschaften und akademisches Selbstverständnis in einer globalisierten Welt = Education and academic self-concept in the globalized world / Gerd-Bodo von Carlsburg, Thomas Vogel (Hrsg./eds.), Bd. 28. Frankfurt am Main: Peter Lang, 2014, P. 239-248. (Baltische Studien zur Erziehungs- und Sozialwissenschaft, ISSN 1434-8748.
13. О. Дзярнович, Р. Рагаускене, І. Тесленко, Б. Черкас. Князі Острозькі, Киiв: Балтiя друк, 2014, c. 23-29, 30-39, 83-93, 130-140. ISBN 978-611-516-009-9.
14. I. Марзалюк, А. Рагаускас, Р. Рагаускене, Г. Кіркене, В. Станіславський, В. Степанков, Б. Черкас, Українське Козацтво і Велике Князівство Литовське, Киiв: Балтiя друк, 2014. ISBN 978-611-516-006-8.
15. Najwcześniejsze (szesnastowieczne) rejestry archiwalne szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego, Zapiski Historyczne, r. 2016, t. 81, z. 1, p. 131–150. ISSN 0044-1791
16. Maciej Sawicki (około 1530-1581) klient Radziwiłłów z Podlasia, Szlachta i ziemiaństwo na pograniczu kultur dawnej Rzeczypospolitej od XVI do początku XX wieku, pod red. D.Michaluk i K. Mikulskiego, Warszawa: DiG, 2016, p. 23–40. ISBN 978-83-7181-944
17. Język potoczny magnatów WKL w pierwszej połowie XVI w. (na przykładzie Radziwiłłów i Gasztołdów), Гістарычна–археалагічны зборнік: да 60–годдзя Валянціна Фёдаравіча Голубева, Мінск, 2017, nr. 32, p. 46–50, ISSN 1728-0532
• Straipsniai Lietuvos leidiniuose:
1. Mikalojus Radvila Rudasis XVI a. proginėje literatūroje, Lituanistica, 1996, nr. 2, p. 39–53
2. Valdovas ir didikas: Žygimanto Augusto ir Mikalojaus Radvilos Rudojo 1546–1572 m. komunikacijos modelis jų korespondencijos šviesoje, Lituanistica, 1998, nr. 2, p. 13–41.
3. The Ruler and his noble subject: the Communication Model of the Correspondence between Sigismund Augustus and Mikalojus Radvila the Red, 1546–1572,Lithuanian Historical Studies, 1998, nr. 3, p. 5–26.
4. LDK kanclerio Mikalojaus Radvilos Rudojo (apie 1515–1584 m.) klientai – karališkieji sekretoriai, Lituanistica, 1999, nr. 3, p. 16–44.
5. Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584 m.) – XVI A. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas: daktaro disertacijos santrauka, Humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Vilnius, 2000, 23 p.
6. Mikalojaus Radvilos Rudojo Biržų kunigaikštystės vietininkai – didiko klientūrinės sistemos teikiamos galimybės, Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono, Vilnius: Vaga, 2000, p. 237–265.
7. Vieną ar dvi žmonas turėjo Augustinas Rotundas Meleskis (apie 1520–1584 m.)? Nauji duomenys įžymiojo Vilniaus vaito biografijai, Lietuvos istorijos metraštis 2000 metais, Vilnius, 2001, p. 20–54 (bendraautorius – A. Ragauskas): summary.
8. Keletas faktų apie spaudą XVI a. LDK bajoro gyvenime (pagal Lietuvos Metrikos medžiagą), LDK: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos studijos. Konstantinui Avižoniui – 90, Vilnius, 2001, p. 12–23.
9. XVI a. Radvilų požiūris į Lietuvos vietą Europoje, Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, Vilnius: LII leidykla, 2002, p. 63–77.
10. The Households of XVI century Lithuanian great noblewomen, Lithuanian Historical Studies, 2003, vol. 8, p. 24–58:abstract, santrauka.
11. Karaliaus sekretoriaus ir Vilniaus vaito Augustino Meleskio Rotundo (apie 1520–1582 m.) turtas, Istorija, 2003, t. 55, p. 12–21.
12. Panevėžys XVI–XVIII a., Panevėžys nuo XVI a. iki 1991 m., Panevėžys, 2003, p. 39–115.
13. Venclovas Venclovaitis Agripa: galimos religinės konversijos atvejis XVI a. Lietuvoje, Istorija, 2004, t. 59–60, p. 33–43.
14. Lietuvos Metrika. XVI a. LDK kancleriai ir Lietuvos Metrika: kanceliarijos dokumentų saugojimo ypatybės, Lietuvos Metrikos Naujienos, 2003, nr. 7, p. 30–40.
15. Ulos kautynės: įvykio tikimybės, Istorijos akiračiai: skiriama prof. hab. dr. Antano Tylos 75-mečiui, Vilnius, 2004, p. 155–176.
16. XVI a. LDK didikių patronatas, Lituanistica, 2005, nr. 2, p. 1–19.
17. Klienteliniai santykiai ir Reformacijos procesas XVI a. Žemaitijoje: Stanislovo Skaševskio biografinis tyrimas, Darbai ir Dienos, 2005, t. 34, p. 65–76.
18. LDK valdovų vilnietiški itinerariumai, LDK valdovų rūmų gyvenimo ritmas istoriniuose šaltiniuose, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos, red. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006, p. 304–336.
19. Bajorijos archyvų gaisrai XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje,Lituanistica, 2007, t. 69, nr. 1, p. 1–24.
20. Lietuviškasis Žygimanto Augusto dvaras (1548-1572 m.): realybė ar fikcija?Vilniaus žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje: 2005–2006 m. tyrimai, Vilnius, 2007, p. 34–51.
21. Vaistininkai XVI a. Vilniuje, Vilniaus istorijos metraštis, 2007, t. 1, p. 15–41.
22. Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elenos (1476–1513 m.) patronatas, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha. Straipsnių rinkinys, ats. red. R. Petrauskas, sudarė D. Steponavičienė, Vilnius: Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija, 2007, p. 109–113.
23. Galimybės klastoti bajorijos dokumentus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a., Istorijos šaltinių tyrimai, t. 1, sud. D. Antanavičius, D. Baronas, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 219–249.
24. Nuo valdos iki kunigaikštystės: Radvilų Dubingiai (XVI–XVII a. pr.), Lietuvos pilys, 2008, nr. 3, p. 14–38.
25. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterys: istoriografinis ir praktinis požiūris, Moterys. Darbas. Šeima: lyčių vaidmenys užimtumo sferoje: sociokultūrinis aspektas, Vilnius: VU leidykla, 2008, p. 146–164.
26. XVI a. Vilniaus miestiečiai Jermolos – kelias į bajorišką visuomenę, Vilniaus istorijos metraštis, 2008, t. 2, p. 13–28.
27. Vengrai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Aleksandro Jogailaičio ir Stepono Batoro laikais (1492–1586 m.), Istorija, 2008, nr. 72, p. 21–31.
28. Privatūs XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų archyvai: struktūra ir aktų tipologija, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 2, sud. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 85–108.
29. R. Ragauskienė, „Cave canem“: žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a., Istorija, 2010, t. 80/4, p. 21–49.
30. R. Ragauskienė, XVI a. Vilniaus pilininkai: kolektyvinis portretas, Lietuvos pilys,2010, Nr. 5, p. 59–72.
31. „Dingę istorijoje“: XVI a. LDK privačių archyvų dokumentų dinamika, Istorijos šaltinių tyrimai, sud. D. Antanavičius, Vilnius, 2010, p. 85–111. ISSN 2029-0705
32. Dvaro juokdario „institutas“ Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje, Naujasis Židinys-Aidai, 2011, nr. 4, p. 262–270. ISSN 1392-6845
33. Radvila Juodasis Mikalojus; Radvila Rudasis Mikalojus; Radvilos Našlaitėlio žemėlapis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 19, Vilnius, 2011, p. 437–439, 448–449. ISBN 5-420-01486-6
34. Vilniaus vietininkai ikireforminiame Viliaus pilies teisme 1542–1566 m.: nuo Luko Bezskio iki Stanislovo Hamšėjaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis. Mokslinių straipsnių rinkinys, skiriamas profesorės Jūratės Kiaupienės 65-čiui, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 463–481 ISBN 978-9955-847-59-5.
35. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų archyvo atvejis: Dubrovnos linijos Hlebavičių dokumentų aprašai Lietuvos Metrikoje, Istorijos šaltinių tyrimai, t. 4, sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 109–132. ISSN 2029-0705.
36. Valdovo maršalka Martynas Paleckis († 1588) ir stiklo gamybos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradžia, Ministri Historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, sudarė Z. Kiaupa ir J. Sarcevičienė. Vilnius: LII leidykla, 2013, p. 247–270.
37. L. Glemža, R. Ragauskienė, 1599 m. Velykų įvykis Vilniaus Žemutinėje pilyje, Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronika, sudarė G. Striška, t. 2. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012, p. 211–230.
38. Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos vestuvės Vilniuje 1562 m., Lietuva-Lenkija-Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai, sud. E. Saviščevas, M. Uzorka, Vilnius, 2014, p. 82-119 ISSN 2351-7107.
39. R. Ragauskienė, Models applied upbringing children of upper nobility of the Grand Duchy of Lithuania in the 16th – the middle of the 17th centuries, Pedagogika: mokslo darbai., [T.] 116, nr. 4 (2014) p. 6-22. ISSN 1392-0340.
40. R. Ragauskienė, R. Nadišauskienė, D. Vaitkienė, L. Maleckienė, D. L. Railaitė, A. Maleckas, A. Vitkauskienė, Mitai ir klausimai apie karalienės Barboros Radvilaitės (apie 1522-1551 m.) sveikatą. Istorinės žinios, Lietuvos akušerija ir ginekologija, t. 18, nr. 4, 2015 gruodis, p. 290-300.
41. Naujoji XV–XVI a. LDK didikų vedybinė politika ar paprasčiausias išnykimas? Naujasis Židinys-Aidai, 2016, nr. 7, p. 35–39.
42. Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų medikai lokalinėje bendruomenėje: Kėdainių atvejis, Miestas, dvaras, kaimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje XVI–XVIII a. Lokalinės istorijos problemos, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2018, p. 257–273, ISBN 9786098183382
• Pranešimai tarptautinėse mokslinėse konferencijose:
Lietuvoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Suomijoje.
1. Bona i Wilno: pobyty i działalność królowej w stolicy Wielkiego Księstwa Litewskiego, Bona Sforza d‘Aragona (1494–1557). Legenda i rzeczywistość, Varšuva, 2018 m. balandžio 19–21 d.
2. XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privačiuose archyvuose kauptų dokumentų kalba, Tarptautinės mokslinės konferencijos: Pranciškus Skorina ir jo Prahos Biblija. Daugiakalbis LDK kultūrinis paveldas ir šiandiena. Tezės, 2017 m. lapkričio 8–9 d., Praha, Karolio universitetas, p. 24–25
3. W szczęściu i nieszczęściu. Małżeństwo Zygmunta Augusta i Barbary Radziwiłłówny, [„Ir laimėje, ir varge“: Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės santuoka], Mówią Wieki: Lenkija ir Lietuva. Polska i Litwa, 2018, nr. 1, p. 4–15
4. Biological history: new perspectives to investigate the status of noblewomen of the Grand Duchy of Lithuania in the early modern times, Abstracts, Seminarului metodologic internaţional, International Methodological Seminar: Femeia în istoria universală. Noi abordări metodologice. Woman in Universal History. New methodological approaches. 5 iunie, 2018. June 5, Chişinău, 2018, p. 21
• Kiti darbai:
1. Leidinio Lietuvos pilys redakcinės kolegijos narė.
2. Ukrainos MA istorijos instituto leidinio Socium redakcinės kolegijos narė.
• Mokslinių projektų vadovė:
1. „Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2002–2004 m. istorinių šaltinių paieškos“ leidinys, red. R. Ragauskienė, Vilnius, 2006. Istorinių šaltinių paieškos 2002-2004, (finansavo Pylių tyrimo centras “Lietuvos pilys“).
2. Lietuvos Metrikos ir kitų LDK istorijos šaltinių leidyba. Lietuvos Metrika, trukmė 2012 03 01–2013 06 30 (Lietuvos mokslo taryba).
3. Tarptautinis Lenkijos humanistikos vystymo programos projektas „Od szlachty do ziemiaństwa. Geneza i trwanie na obszarach niejednolitych etnicznie dawnej Rzeczypospolitej“ (projekto dalyvė).
4. LMT sklaidos projektas: Monografijos „Dingę istorijoje: privatūs XVI a. Lietuvos bajorijos archyvai“ publikavimas, trukmė 2015 03 02–2015 12 31 (Lietuvos mokslo taryba).
• Doktorantūros:
1. Hum. m. dr. disertacijų oponentė (2007 m., 2011 m.)
2. Dr. Tomo Čelkio podoktorantūros stažuotės vadovė (2012–2014 m.).
3. VU ir LII doktorantės R. Leonavičiūtės vadovė (2016–2020 m.).
• Stažuotės ir mokslinės išvykos:
1. Lenkijos MA istorijos institutas (Varšuva) 2011, 2015 m.
2. Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas (Minskas) 2012 m.
3. Peterburgo istorijos institutas (prie Rusijos MA) (Sankt Peterburgas) 2013, 2015 m.
4. Meridos kulūros centras (Extremadura, Ispanija) 2013 m.
5. Švedijos nacionalinis archyvas (Riksarkivet), (Stokholmas) 2014, 2015 m.
6. Lenkijos biblioteka Paryžiuje (Paryžius) 2014 m.
• Ekspertinė veikla
1. Istorijos valstybinio egzamino vertinimas 2011 m, 2015 m. (Nacionalinis egzaminų centras)
2. Projekto Lituanistikos (baltistikos) centrų akademinio mobilumo skatinimas ir tarptautiškumo plėtra ekspertė. (2013-2014).
3. Lietuvos mokslo tarybos ekspertė 2015 m.
4. „Lituanistikos“ duomenų bazės ekspertė.
5. LII dviejų etnologų ir dviejų archeologų programų baigiamųjų ataskaitų (2016 m.) vertinimo komisijos narė.
6. Lietuvos moksleivių istorinės olimpiados Kaune vertinimo komisijos narė (2017 m.).
• Šiuo metu dirbamos temos:
1. Lietuvos Metrika, knyga Nr. 253 (1559–1562 m.) (rengimas spaudai).
2. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio Mikalojaus Radvilos Juodojo (1515–1565) klientelės tyrimas.
Kontaktai
el. paštas – raimonda.ragauskiene@istorija.lt
raimondrag@gmail.com
Telefonas – 8 5 262 68 48