Elmantas Meilus
Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas
Gimė 1954 11 20; LII dirba nuo 1981 m.; 1993 12 28 apgynė hum. m. dr. disertaciją tema: Prekyba ir amatai Žemaitijos kunigaikštystės miesteliuose (XVII a. II pusė – XVIII a.). 1981–2002 m. dirbo LDK istorijos skyriuje, nuo 2003 m. – Miestų tyrimo skyriuje.
Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
- XVII–XVIII a. LDK miestų ir miestelių istorija;
- XVII a. Vilniaus istorija.
Svarbiausios mokslinės publikacijos 1997–2015 m.:
Monografijos:
1. Žemaitijos kunigaikštystės miesteliai XVII amžiaus II pusėje – XVIII amžiuje (Raida, gyventojai, amatai, prekyba), Vilnius, 1997, 224 p.
2. V. Jogėla, E. Meilus, V. Pugačiauskas, Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV-XX a. pradžia), Vilnius: Diemedžio leidykla, 2008, 292 p.
Parašytas I kn. skyrius “Lukiškės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais” (p. 11–74) bei kn. įvadas (p. 7–10) ir dalis išvadų ir parengtas priedas: šaltinio lenkų ir lotynų k. publikacija (p. 240–264) “1646 m. valdovo Vladislovo Vazos sudarytos komisijos ištirti ginčams tarp Vilniaus miesto ir Vilniaus akademijos jėzuitų dėl Lukiškių valdų protokolas”.
Mokomosios knygos:
1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, sudarė ir parengė dr. Algirdas Baliulis ir dr. Elmantas Meilus. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, 926 p.
2. Holokaustas arba Lietuvos tragedija (1941–1944 m.). Paskaita [Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija], Vilnius: LKA leidykla, 2001, 44 p.
3. Žydų gyvenimas Lietuvoje. Jewish Life in Lithuania, Parodos katalogas. Exhibition Catalogue, Vilnius: Žara, 2001, p. 37–66 (vienas iš autorių).
Skyrius „Žydų gyvenimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, XIV–XVIII a. Jewish Life in the Grand Duchy of Lithuania, 14th-18th Centuries“.
Istorinių šaltinių leidyba:
1. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija. Sudarė ir parengė dr. Algirdas Baliulis ir dr. Elmantas Meilus. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, ISBN 9986-571-66-9, 926 psl. (65 a.l.).
2. XVII a. vid. Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai, T. 1: 1657-1662 m. Vilniaus miesto tarybos knyga, sudarė E. Meilus, parengė M. Čiurinskas, A. Kaminskas, E. Meilus, Vilnius: LII leidykla, 2011, 696 psl. (45 a.l.), ISBN 978-9955-847-43-4, ISBN 978-9955-847-44-1.
3. XVII a. vid. Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai, T. 2 , 1655-1661 m. rusų okupacinės valdžios dokumentai, sudarė E. Meilus, parengė I. Gerasimova, E. Meilus, S. Žemaitis, Vilnius: LII leidykla, 2011, 796 psl. (50 a.l.), ISBN 978-9955-847-44-1, ISBN 978-9955-847-51-9.
4. E. Meilus, A. Urmanski, Lietuvių vėliavos maskvėnų nelaisvėje (1654-1655 m.), Ministri Historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose, sud. Z. Kiaupa ir J. Sarcevičienė, Vilnius: LII leidykla, 2013, ISBN 978-99-55-847-700, p. 423-450 (1,5 a.l.).
5. XVII amžiaus vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai. T. III: 1658–1663 ir kitų metų Vilniaus miesto tarybos aktų knyga. Sudarė Elmantas Meilus. Parengė Algimantas Kaminskas, Milda Kvizikevičiūtė, Elmantas Meilus, Vilnius: LII leidykla, 2015, ISBN 978-9955-847-98-4, ISBN 978-9955-847-44-1, 286 psl. (15 a.l.).
Straipsniai:
1. Lietuvos miestų, miestelių steigimo ir turgų bei prekymečių privilegijos (XVII a. antroji pusė – XVIII a.), Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 1988, [t. 1], p. 60–80.
2. Amatai Žemaitijos kunigaikštystės miesteliuose XVII a. antrojoje pusėje – XVIII a., Žemaičių praeitis, Vilnius, 1993, t. 2, p. 106–118.
3. Prekyba Joniškio mieste 1616–1795 m., Lietuvos istorijos metraštis. 1993 m., 1994, p.13–30.
4. Telšiai XVIII a., Telšių istorijos bruožai, 1994, p. 55–85.
5. Lenkimų bažnyčios archyvas, Lietuvos istorijos metraštis. 1993 m., Vilnius, 1994, p.192-198, bendraautorius – A.Tumbrotas.
6. Lenkimai su Kalvaičiais – Kalviais ir jų gyventojai XVI–XVIII a., Žemaičių praeitis, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, t. 3, p. 6–20.
7. Varnių gyventojai XVII–XVIII a. inventorių duomenimis, Žemaičių praeitis, Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 1995, t. 4, p. 45–63.
8. Sedos gyventojai XVII–XVIII a. inventorių duomenimis, Žemaičių praeitis, Vilnius: Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 1996, t. 5: Seda. Parapijos istorija ir dailės paminklai, p. 42–50.
9. Przemiany etniczne i wyznaniowe w miastach i miasteczkach Żmudzi w XVII–XVIII w., Miasto i kultura ludowa w dziejach Białorusi, Litwy, Polski i Ukrainy. Międzynarodowe centrum kultury w Krakowie, Seria: Nauka nr. 5, Kraków, 1996, p. 105-116, bendraautorius – A. Butrimas.
10. Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos santykiai 1649–1771 m. imperijos įstatymų rinkinio duomenimis, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 339–364.
11. Žemaitijos kunigaikštystės miestelių knygininkai XVIII a., Knygotyra, 1998. Mokslo darbai. Tomas skiriamas pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai paminėti, Vilnius, 1998, t. 25(32), p. 145–155.
12. LDK kariuomenė kovose prieš kazokus 1648–1649 m., Karo archyvas, Vilnius, 1998, t. 15, p. 49–57.
13. Rokiškio krašto miesteliai iki XIX a., Rokiškis ir jo apylinkės, Vilnius, 1999, p. 147–200.
14. The Small Towns of Žemaitija in the Seventeenth and Eighteenth Centuries, Mare nostrum, Vilnius, 1999, Nr. I, p. 25–50.
15. Lietuvos bajorų kasdienybė pagal jų XVII a. pabaigos dienoraščius, Kultūros sankirtos, Vilnius, 2000, p. 309–325.
16. Przynależność etniczna wilnian i ich lojalność względem władzy w czasie wojen z Moskwą w połowie XVII w. Rozważania nad tematem, Kultura Litwy i Polski w dziejach. Tożsamość i współistnienie. Międzynarodowe centrum kultury w Krakowie, Seria: Nauka nr. 9, Kraków, 2000, p. 91–104.
17. Rusų okupacinė valdžia Vilniuje 1655–1661 m., Lietuva ir jos kaimynai. Nuo normanų iki Napoleono, Vilnius, 2001, p. 278–295.
18. Komentarai A. Vijūko-Kojelavičiaus “Apie 1648 ir 1649 metų žygius prieš Zaparožės kazokus”, Senoji Lietuvos literatūra, XV knyga, Albertas Vijūkas Kojelavičius, Lietuvos istorijos įvairenybės, 1 dalis, sudarė D. Kuolys, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilnius, 2003, p. 8-215.
19. Apie rastą lobį, paslėptą žemėje ar kitoje vietoje, arba 1655-1661 m. Vilniuje paslėptų lobių ieškotojo pradžiamokslis, Istorijos akiračiai, straipsnių rinkinys skirtas prof. Antano Tylos jubiliejui, red. komisijos pirmininkas E. Rimša, Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 241-254.
20. Du nauji – seni šaltinių kompleksai apie Vilnių maskvėnų okupacijos metu (1655-1661 m.), Konstantinas Jablonskis ir istorija, sudarė E. Rimša, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 231-246.
21. Życie codzienne w Wilnie w czasie okupacji moskiewskiej 1655-1661, Litwa w epoce Wazów. Prace ofiarowane Henrykowi Wisnerowi siedemdziesiątą urodzin, pod redakcją W. Kriegseisena i A. Rachuby,Warszawa: Neriton – IH PAN, 2006, p. 129-143.
22. Vilniaus ir Kauno upeivių brolijų (cechų?) privilegijos XVII a., Praeities pėdsakais. Skiriama Profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 359-380.
23. Vilnius “Tvano” metu (1655-1661 m.) – šaltiniotyrinės problemos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai. Faktas. Kontekstas. Interpretacija, redkolegijos pirmininkas A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 419-432 (rusų k.).
24. Vilniaus pilių apsiaustis ir išvadavimas iš maskvėnų (1660-1661 m.)”, Vilniaus Žemutinė pilis XIV-XIX a. pradžia: 2005-2006 m. tyrimai, Vilnius, 2007, p. 80-99.
25. Salantų dvaro ir valdos gyvenimas XVIII a. antrojoje pusėje, Lietuvos dvarai: kultūros ir šaltinių tyrinėjimai. Dailė: Acta Academium Artium Vilnensis, t. 47-48, sud. R. Butvilaitė, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 2008, p. 59-67.
26. The history of Vilnius old jewish cemetery at Šnipiškės in the period of the Grand Duchy of Lithuania, Lithuanian Historical Studies, 2007, Vilnius: LII leidykla, 2009, vol. 12, p. 63-92.
27. Senųjų Vilniaus žydų kapinių Šnipiškėse istorija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, Miestų praeitis, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009, nr. 2, CD-R.
28. The Jews of Lithuania During the Muscovite Occupation (1655-1660), Lithuanian Historical Studies, Vol. 14, 2009, Vilnius: LII leidykla, 2010, ISSN 1392-2343, p. 53-70.
29. Apie pirmą Kauno paminėjimą ir su tuo susijusias aplinkybes, LDK istorijos kraštovaizdis, mokslinių str. rinkinys, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2012, ISBN 978-9955-847-59-5, p. 277-293.
30. Jono Kazimiero Vazos laikų Vilnius (1648-1668), Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, T. II, sudarytojas G. Striška, Vilnius, 2012, ISSN 2029-8943, p. 205-210.
31. O zagadnieniach publikacji źródeł historycznych na Litwie, Editio 2a. Edytorstwo źródeł – ograniczenia i perspektywy, pod redakcją A. Perłakowskiego, Kraków, 2015, ISBN 978-83-65080-01-1, p. 25-30.
Recenzijos:
1. Išdavykas ar didvyris? (rec.: Henryk Wisner. Jonušas Radvila (1612-1655). Kėdainių šešėlyje, Serija: Biografijos, Iš lenkų k. vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius: Vaga, 2000. – 310 p.; Henryk Wisner. Janusz Radziwiłł 1612-1655. Wojewoda Wileński hetman wielki Litewski, Warszawa: MADA, 2000. – 269 p., 8 p. iliustracijų), Kultūros barai, 2000, nr. 12.
2. Gintautas Sliesoriūnas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vidaus karo išvakarėse: didikų grupuočių kova 1690-1697 m. Vilnius: LII leidykla, 2000. 341 p.,Lithuanian Historical Studies, Vilnius: LII leidykla, 2001, vol. 6, p. 132-137; Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, Vilnius: LII leidykla, 2002, p. 201-208; Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2002, nr. 3, p. 131-136.
3. Naujas Lietuvos Metrikos leidinys Lenkijoje (Metryka Litewska. Księga wpisów Nr. 131. Oprac. A.Rachuba, Warszawa: Wydawnictwo DiG, Instytut Historii PAN, 2001, 532 s., 500 egz.), Lietuvos Metrikos naujienos, 6 – 2002 [Lietuvos istorijos metraščio priedas], Vilnius: LII leidykla, 2003, p. 13-15, ISSN 1392-3390; tas pat rusų kalba: Новое издание Литовской Метрики в Польше,Новости Литовской Метрики, 6 – 2002, c. 16-19.
4. “Mindaugas Paknys, Vilniaus miestas ir miestiečiai 1636 m.: namai, gyventojai, svečiai, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 318 psl.”, Lietuvos istorijos metraštis, 2007/1, Vilnius: LII leidykla, 2008, p. 111-116.
5. Wilnianie. Żywoty siedemnastowieczne, Opracował, wstęp i komentarzami opatrzył David Frick, „Studium Europy Wschodniej“, Bibliotheca Europae Orientalis, T. XXXII, fontes 2, Warszawa, 2008, iš viso 704 psl., Lietuvos istorijos metraštis, 2009/1, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 135-143.
6. Recenzija kn. Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 593 (1585-1604). Diplomatinių reikalų knyga. Parengė A. Baliulis. Vilnius: LII leidykla, 2009, 296 p., Lietuvos Metrikos naujienos, 11 – 2009, „Lietuvos istorijos metraščio” mokslinis-informacinis priedas, Vilnius: LII leidykla, 2010, p. 22-25 (0,37 a.l.); tas pat rusų kalba: Новости Литовской Метрики, 6 – 2009, Вильнюс: LII leidykla, 2010, c. 25-29.
7. Recenzija kn. Флоря Б.Н., Русское государство и его западные соседи (1655-1661 гг.), Москва: «Индрик», 2010, 656 psl., Lietuvos istorijos metraštis, 2012/1, Vilnius: LII leidykla, 2013, ISSN 0202-3342, p. 188-200.
7a. Review of the book: Флоря Б.Н., Русское государство и его западные соседи (1655-1661 гг.), Москва: «Индрик», 2010, 656 p., Lithuanian Historical Studies, 2012, Vol. 17, 2013, ISSN 1392-2343, p. 196-201.
8. 1 – 2 = – 1? (Atsakymas į Aivo Ragausko „Diskusiją“), Istorijos šaltinių tyrimai, T. 5, sud. A. Dubonis, Vilnius: LII leidykla, 2014, ISSN 2029-0705, p. 267-278.
9. Panoraminis dviejų XVII a. vidurio metų Vidurio ir Rytų Europos politinės istorijos paveikslas, recenzija kn. Федорук Я., Вiленський договiр 1656 року. Схiдно Європейська криза i Украïна у серединi XVII столiття, Киïв, 2011, Lietuvos istorijos metraštis, 2014/1, Vilnius: LII leidykla, 2015, ISSN 0202-3342, p. 153-163
9a. Review of the book: Федорук Я., Вiленський договiр 1656 року. Схiдно Європейська криза i Украïна у серединi XVII столiття, Киïв, 2011, Lithuanian Historical Studies, 2012, Vol. 19, 2015, ISSN 1392-2343, p. 182-187.
Kontaktai
el. paštas – elmantas.meilus@istorija.lt
Telefonas – 8 5 261 49 35