Biblioteka

XIX amžiaus istorijos Skyriaus Darbuotojai

Aldona Prašmantaitė
Habilituota humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja

Gimė 1956 m. 1979–1983 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1986–1989 m. – Lietuvos istorijos instituto aspirantė. Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1990 m. Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties daktarės laipsnis (1990 m.) už disertaciją tema „Gamtos mokslų populiarinimas Vilniaus universitete (1803–1832)“; darbo vadovai: prof. habil. dr. Vytautas Merkys, prof. habil. dr. Stasys Biziulevičius.
Humanitarinių mokslų srities istorijos krypties habilituotos daktarės laipsnis (2002 m.) už disertaciją tema „Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis“; habilitacinio komiteto pirmininkas prof. habil. dr. Vytautas Merkys.
Apdovanuojimai: „Przegląd Wschodni“ apdovanuojimas (2004 m.); Simono Daukanto premija (2008 m.).
Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė.

Doktorantūros komitetai:
1999 m. Vilniaus universitete apgintos Džiuljetos Maskuliūnienės disertacijos doktorantūros komiteto narė. Disertacijos tema: „XIX a. lietuvių didaktinė proza“, humanitariniai mokslai, filologija (04 H).

 

 Stipendijos, stažuotės:

  • Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje Istorijos institutas (Instytut Historii Uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu), 2000 m.
  • Popiežiaus Jono Pauliaus II-jo universitetas Krokuvoje, 2010 m.

 

Pedagoginis darbas:

  • 1998–2003  – Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos istorijos katedros docentė;
  • 2003–2008  – Varmijos-Mozūrijos universiteto Olštyne (Uniwersytet Warmińsko-Mazurski w Olsztynie) profesorė.
  • Nuo 2010 – Europos aukštoji teisės ir administracijos mokykla (Lenkija), profesorė.

 

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys

  • Lietuvos kultūros ir mokslo istorija naujausiais laikais.
  • Lietuvos krikščionybės istorija naujausiais laikais.

 

Svarbiausios mokslinės publikacijos

Monografijos

  • Vilniaus universitetas ir visuomenė 1803–1832 metais. Gamtos mokslų populiarinimas (serija „Iš mokslų istorijos Lietuvoje“, t. VII), Vilnius, 1992, 145 p.
  • Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis, Vilnius, 2000, 352 p.
  • Rec.: V. Merkys, Lituanistica, 2001, nr. 2, p.128-133; V. Jogėla, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, 2001, t. XIX, p. 641- 644; J. Sarcevičienė, Lithuanian Historical Studies, 2001, t. 6, p. 170-171; J. Jurkiewicz, Kwartalnik Historyczny, 2001, Rocznik CVIII, nr 3, p. 141-144; R. Gaidis, Biuletyn Historii Pogranicza, Białystok, 2001, nr 2, p. 122-124; M. Kosman, Zapiski Historyczne, Toruń, t. LXVII, 2002, zesz. 1, p. 198-199; J. Sobczak,Czasopismo Prawno-Historyczne, Poznań, t. LIV, 2002, zesz. 2,
    p. 344-346.
  • Żmudzki biskup Józef Arnulf Giedroyć (1757–1838) i jego diecezja, Poznań, 2001, 26 p.
  • Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Habilitacijai teikiamos monografijos santrauka, Vilnius, 2002, 39 p.
  • Bishop of Samogitia Juozapas Arnulfas Giedraitis. Summary of monograph presented for habilitation, Vilnius, 2002, 39 p.
  • Lietuvos protestantų bažnyčios XIX a., Lietuvos evangelikų bažnyčios: istorijos metmenys, Vilnius, 2003, p. 163–220.
  • Straipsnių rinkinio sudarymas: Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse, Vilnius, 2009, 382 p.
  • 1863 m. sukilimas ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Vilnius, 2014, 416 p.; rec. Marceli Kosman, in: Nasza Przeszłość, t.123:2015, s. 295-301.

 

Straipsniai Lietuvos mokslo leidiniuose

  • „Dziennik Wileński“ (1805–1830) kaip mokslo istorijos šaltinis, Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų, (serija „Jaunųjų istorikų darbai“, kn. 7), Vilnius, 1991, p. 51–57.
  • Viešieji susirinkimai Vilniaus universitete 1803–1830 metais, Lietuvos istorijos metraštis, 1990 metai, Vilnius, 1992, p. 14–25.
  • 1816 metų „Naujojo Įstatymo“ vertimas, Lituanistica, 1992, nr. 4, p. 10–16.
  • 1816 metų Naujojo Testamento lietuviškas vertimas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, Vilnius, 1994, t. VIII, p. 312–319.
  • Žemaičių vyskupas J. A. Giedraitis – Naujojo Testamento vertėjas, Devynioliktan amžiun įžengus, (serija „Senoji Lietuvos literatūra“, kn. 3), Vilnius, 1994, p. 172–340. [straipsnis p. 172–184, šaltinio publikacija p.185–340]
  • Francišekas Malinovskis ir jo „Lietuvių-lenkų kalbų žodynas“, Lituanistica, 1994, nr. 2, p. 74–80.
  • Vilniaus Biblijos draugija (1816–1826), Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, Vilnius, 1994, t. 7, p. 8–23.
  • Juozapo Arnulfo Giedraičio verstas Naujasis Testamentas (1816) Anglijos bibliotekose, Lituanistica, 1994, p. 108–110. [apžvalga]
  • Iš protestantų Biblijos draugijos veiklos Lietuvoje XIX a., Lietuvos istorijos metraštis. 1994 metai, Vilnius, 1995, p. 22–27.
  • Dėl Juozapo Arnulfo Giedraičio gimimo datos, Lituanistica, 1995, nr. 4, p. 3–8.
  • „Pasiuntinys“ (1911–1913) – pirmasis evangelikų reformatų periodinis leidinys lietuvių kalba, Lituanistica, 1995, nr. 4, p. 9–18.
  • Lietuvos evangelikų reformatų švietimo istorijos metmenys XIX a., Lietuvos istorijos metraštis. 1995 metai, Vilnius, 1996, p. 49–66.
  • Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios valdymas (1795–1918), Lituanistica, 1996, nr. 1, p. 39–52.
  • Dėl Žemaičių vyskupijos centro perkėlimo į Gardiną XIX a. pr., Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 80–90.
  • Telšių apskrities parapinės mokyklos XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais, Žemaičių praeitis, Vilnius, 1998, t. 8, p. 49–55.
  • Benediktas Smigelskis ir Žemaičių vyskupijos istorija, Praeities baruose.Skiriama akademikui Vytautui Merkiui 70-ties metų jubiliejaus proga, Vilnius, 1999, p. 159–170.
  • „Žemaičių vyskupystė“ vyskupijos istorijos devyniolikto amžiaus tyrinėjimų kontekste, M. Valančiaus „Žemaičių vyskupystei“ – 150. Mokslinės konferencijos medžiaga, Klaipėda, 1999, p. 13–18.
  • Dėl 1832 m. katalikų katekizmo apie pagarbą carui lenkų kalba autorystės ir jo vertėjo į lietuvių kalbą, Lituanistica, 2001, nr. 1, p. 27–38.
  • Jozefas Frankas ir jo „Atsiminimai“, Jozefas Frankas. Atsiminimai apie Vilnių, Vilnius, 2001, p. 5–17.
  • Žemaičių vyskupijos liturginiai kalendoriai-žinynai, Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius, 2001, p. 164–179: santr. angl.
  • Vilniaus medicinos draugija ir Jozefo Franko atsiminimų rankraštis, Medicinos teorija ir praktika, 2002, nr. 1, p. 73–74.
  • Žemaičių vyskupo dvaras XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais amžininko atsiminimuose, Žemaičių praeitis, Vilnius, 2002, t. 10: Alsėdžiai, p. 25–30.
  • Iš Papilio evangelikų reformatų parapijos mokyklos istorijos, Papilio mokyklai – 400 metų: straipsnių rink., Biržai, 2002, p. 68–80.
  • Lietuvos evangelikų bažnyčios XIX a., Lietuvos evangelikų bažnyčios. Istorijos metmenys, Vilnius, 2003, p. 163–220.
  • Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus „Namų užrašai“, Motiejus Valančius, Namų užrašai, Vilnius, 2003, p. IX–XXIV.
  • Antanas Baranauskas ir katalikiški Šv. Rašto vertimai į lietuvių kalbą: istorinis aspektas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2003, t. 23, p. 141–156 [santr. liet., angl.].
  • Vilniaus universitetas ir medicinos žinių sklaida XIX a. pirmaisiais dešimtmečiais,Medicinos teorija ir praktika, 2003, nr. 3, p. 224–226.
  • Vyskupas Vincentas Padolskis ir lietuviškieji Šv. Rašto vertimai, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2004, t. 25, p. 509–518 [santr. liet.,angl.].
  • Žemaičių vyskupijos katedros kapitula XIX a. pirmojoje pusėje, Istorijos akiračiai, Vilnius, 2004, p. 323–339.
  • Žemaičių vyskupijos vyrų vienuolynų 1832 m. likvidavimo akcija: motyvai ir tikslai,Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2005, t. 26, p. 289–305 [santr. liet., angl.].
  • Vilniaus šv. Vincento Pauliečio brolija (1860–1863): tarp filantropijos ir politikos,Lituanistica, 2005, nr. 2 (62), p. 20–32.
  • Užnemunės evangelikų parapijų tinklas XIX a.: pagrindinės raidos tendencijos,Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai, Vilnius, 2005, p. 101–112.
  • Dėl Žemaičių vyskupijos dvasininkų Dovydaičių dalyvavimo 1863 m. sukilime,Lietuvos istorijos metraštis, 2007/2, Vilnius, 2008, p. 19–39.
  • Vilniaus vyskupijos katedros kapitula ir 1863 m. sukilimas, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 1 (73), p. 19–34.
  • Lietuvos katalikų dvasininkija ir 1863 m. sukilimo Manifestas, Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse, Vilnius, 2009, p. 103–130.
  • Vilniaus vyskupijos hierarchai 1863 metais: sukilimą smerkiantis aplinkraštis, Lietuvos istorijos metraštis, 2009, t. 2,  Vilnius, 2010, p. 117-132.
  • Giedraičių bažnyčios raidos peripetijos: tarp faktų ir legendų, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, 2010, t. 33, p. 37-57.
  • Kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848-1909) krikšto ir krikštynų šventės intriga: faktai ir interpretacijos,  Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje. Kultūrinės veiklos pėdasakais, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2010, p. 213-236.
  • Archyviniai šaltiniai XIX a. Lietuvos katalikų dvasininkijos socialinės raidos tyrimams: tarnybos lapai, LKMA Metraštis, t. 37, Vilnius, 2013, p. 57-79.
  • Žemaičių vyskupijos dvasininkai, 1863 m. sukilimo tremtiniai, Tunkos dvasininkų tremtinių bendruomenėje, Bažnyčios istorijos studijos, t. 5, p. 307-342.
  • Jozefas Frankas ir jo atsiminimai, Josephas Frankas, Vilnius XIX amžiuje. Atsiminimai. Pirma knyga, iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė (2-as leidimas), Vilnius, 2013 p. 5-19.
  • Vilniaus vyskupas Adomas Stanislovas Krasinskis ir jo Atsiminimai, Adomas Stanislovas Krasinskis, Atsiminimai, Vilnius, 2013, p. 7-41.
  • Dėl 1863 m. sukilėlių palaidojimų Gedimino kalne: tarp istorinio fakto ir literatūrinės fikcijos, Naujasis Židinys-Aidai, 2014, Nr. 7, p. 30-40.
  • Dėl Lietuvos katalikų dvasininkijos dalyvavimo Edukacinės komisijos veikloje, in: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Valstybė. Edukacija. Kultūra, XVIII amžiaus studijos, t.2, sudarė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius,2015, p.55-71.
  • Dėl Lietuvos katalikų dvasininkijos dalyvavilmo Edukacinės komisijos veikloje, in: XVIII amžiaus studijos, t. 2, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Valstybė.Kultūra. Edukacija, sud. Ramunė Šmigelskytė- Stukienė, Vilnius, 2015, p. 55-71.
  • Księża diecezji wileńskiej, straceni podczas powstania styczniowego: Stanisław Iszora, in: Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos, str. rink. Prof. Tamaros Bairašauskaitė sukakčiai, sud. Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė, Vilnius, 2015, p. 426-441.
  • Kun. P. Račiūno gyvenimo ir veiklos bruožai, in: Vienuolis nenuorama. Kunigo Prano Račiūno, MIC, asmuo ir veikla dokumentų ir atsiminimų šviesoje, parengė kun. Vaclovas Aliulis, Mic, Kaunas, 2015, p.185-195.

 

Straipsniai užsienio leidiniuose

  • Słownik litewsko-polski Franciszka Ksawerego Malinowskiego w zbiorach Poznańskiego Towarzystwa Przyjaciół Nauk, Studia i Materiały do Dziejów Wielkopolski i Pomorza (38), Poznań, 1994, t. 19, zesz. 2, s. 87–92.
  • Stereotyp Polaka i Litwina, Obcy-Sąsiedzi-Niechciani partnerzy?, pod redakcją Krzysztofa Glassa, Zdisława Puśleckiego, Barbary Serloth, Poznań-Toruń, 1995, p. 101–104.
  • Die Evangelischen Kirchen in Litauen 1795–1918, Die reformatorischen Kirchen Litauens. Ein historischer Abriss, Erlangen: Martin-Luther-Verlag, 1998, S. 137–172.
  • Parafia ewangelicko-augsburska w Szakach w XIX wieku, Europa Wschodu i Zachodu, Poznań, 1998, nr. 2, p. 42–45.
  • Protestantyzm jako stymulator tworzenia tożsamości narodowej, Przezwyciężenie barier w integrującej się Europie, Poznań, 2000, s. 316–321.
  • The policy of Petersburg on the Lithuanian churches in the first half of the 19th century, Churches – States – Nations in the Enlightenment and in the Nineteenth Century, Lublin, 2000, p. 169–180.
  • Duchowieństwo katolickie w litewskim ruchu narodowo – kulturalnym na Żmudzi w początkach XIX wieku (Biskup żmudzki Józef Arnulf Giedroyć i litewski przekład Nowego Testamentu z 1816 roku), Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica, Poznań, 2001, t. 8, p. 7–14.
  • Mniejszość ewangelicko-augsburska na Suwalszczyznie w I połowie XIX wieku w świetle składek kościelnych, Media i polityka, praca zbiorowa, redakcja naukowa prof. Jacek Sobczak, Poznań-Września, 2001, t. 1, p. 227–236.
  • Kwestia „Małej Ojczyzny“ w świetle Zapisków domowych biskupa Macieja Wołonczewskiego, Chrześcijaństwo w dialogu kultur na ziemiach Rzeczypospolitej. Materiały Międzynarodowego Kongresu, Lublin, 24-26 września 2002 r., Lublin, 2003, p. 351–356.
  • Prasa wyznaniowa na współczesnej Litwie, Kulturowe instrumentarium wolności. Dziennikarstwo, internet, rynek, Poznań, 2004, s. 51–60.
  • Bractwo Pań Miłosierdzia św. Wincentego á Paulo (1860–1863) w Wilnie. Geneza i główne kierunki działalności, Ad fontes. Studia ofiarowane Ks. Profesorowi Alojzemu Szorcowi w siedemdziesięciolecie urodzin, Olsztyn, 2006, s. 298–308.
  • Posiedzenia publiczne Uniwersytetu Wileńskiego (1803–1832) – formą popularyzacji wiedzy naukowej wśród społeczeństwa ziem byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego, Echa Przeszłości, 2005, t. 6, Olsztyn, 2006, s. 71–85.
  • Zesłanie biskupa wileńskiego Adama Stanisława Krasińskiego: zasłużona kara czy przypadek?, Losy zeslańców postyczniowych w Imperium Rosyjskim, Lublin, 2007, s. 105–118.
  • Biskup wileński Adam Stanisław Krasiński w powstaniu styczniowym – między lojalizmem a patriotyzmem, Komunikaty Mazursko-Warmińskie, Olsztyn, 2006, t. 1, s. 89–98 [santr. vok. PDF].
  • Władze carskie wobec biskupa wileńskiego Adama Stanisława Krasińskiego w okresie powstania  styczniowego, Młodsza Europa. Od średniowiecza do współczesności, Zielona Góra, 2008, s. 427-439.
  • Dzieje  kanoników regularnych laterańskich w Kronice Antokolskiej, Przemijanie i trwanie. Kanonicy Regularni Laterańscy w dawnej i współczesnej Polsce, pod red. Kazimierza Łataka CRL, Ireny Makarczyk, Kraków, [2010], s. 465-479.
  • Emigrant powstania styczniowego ksiądz Władysław Dembski: między kulturą polską a litewską, Emigracja postyczniowa 1863 roku, red. E. Niebelski, Lublin, 2010, s. 141-156.
  • Księża dekanatu białostockiego ukarani za udział w powstaniu styczniowym. Szkic do portretu zbiorowego, Między Rzymem a Nowosybirskiem. Księga Jubileuszowa dedykowana ks. Marianowi SCJ, pod red. I. Wodzianowska, H. Łukaszewicz, Lublin: Wydawnictwo KUL, 2012, p. 166-183.
  • Wspomnienia bp. Adama Stanisława Krasińskiego: między rękopisem a publikacją, Folia Historica Cracoviensia, vol. XIX, Kraków, 2013, p. 297-316.
  • Prałaci kapituły katedry wileńskiej w pierwszej połowie XIX wieku, in: Социальные групы и их влияние на развитие общества в ХVI-XIX веках/Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI-XIX wieku, Vilnius, 2015, p. 87-103

 

Šaltinių publikacijos

  • Dėl J. A. Giedraičio Naujojo Testamento vertimo, Lituanistica, Vilnius, 1992, nr. 3, p. 70–73.
  • Atsiminimų fragmentas apie žemaičių vyskupą Juozapą Arnulfą Giedraitį, Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius, 2000, p. 196–206.
  • Motiejus Valančius, Namų užrašai, Vilnius, 2003, 933 p.
  • Žemaičių vyskupas J. A. Giedraitis – Naujojo Testamento vertėjas, Devynioliktan amžiun įžengus, (serija „Senoji Lietuvos literatūra“, kn. 3), Vilnius, 1994, p.185–340.
  • Adomas Stanislovas Krasinskis, Atsiminimai, Vilnius, 2013, p. 43- 217.

 

Recenzijos

  • Rec.: Tausend Jahre Nachbarschaft. Die Völker des baltischen Raumes und die Deutschen, [München], 1995, Lituanistica, 1996, nr. 4, p. 79–82.
  • Rec.: Daniel Olszewski, Dzieje chrześcijaństwa w zarysie, Kraków, 1996,Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 387–392.
  • Rec.: Wilno i kresy północno-wschodnie. Tom 1. Historia i ludzkie losy, Białystok, 1996, Lituanistica, 1997, nr. 3, p. 130–136. Peterburgo politika Lietuvos unitų atžvilgiu XIX amžiuje, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, Vilnius, 1998, t. 12, p. 425–435.
  • Rec.: Inwentarz materiałów do dziejów Kościoła Katolickiego w Archiwum Wileńskiego gubernatora wojennego, opracował M. Radwan, Lublin, 1997,Lietuvos istorijos metraštis. 1997 metai, Vilnius, 1998, p. 391–395.
  • Rec.: Archyvinių dokumentų indeksai Lietuvos katalikų Bažnyčios XIX a. istorijos tyrimams, Lietuvos istorijos metraštis. 1998 metai, Vilnius, 1999, p. 297–300.
  • Rec.: Vytautas Merkys, Motiejus Valančius. Tarp katalikiškojo universalizmo ir tautiškumo, Vilnius, 1999, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, Vilnius, 2000, t. 17, p. 531–537.
  • Rec.: Tautų ir kultūrų sambūvio problema: galimybės ir perspektyvos. (Krajowość-tradycje zgody narodów w dobie nacjonalizmu. Materiały z międzynarodowej konferencji naukowej w Instytucie Historii UAM w Poznaniu (11–12 maja 1998), Poznań, 1999), Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija, 2001, t. 47, p. 71–74.
  • Rec.: Katalikų Bažnyčios archyvinių dokumentų, esančių valstybiniuose archyvuose, rodyklės, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2001, t. 19, p. 645–650.
  • Rec.: Ks. Andrzej Bruździński, Kanonicy regularni od pokuty na ziemiach polskich, Kraków: Wydawnictwo UNUM, 2003, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2005, t. 26, p. 741–746.
  • Rec.: Merkys V., Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1795–1918, Vilnius: Versus areus, 2006,  Lituanistica, 2007,  t. 53, nr. 4 (72) , p. 112–116.
  • Rec.: Arkivyskupas Pranciškus Karevičius, MIC, Mano gyvenimo ir atsiminimų bruožai, Vilnius 2006, Lietuvos istorijos metraštis, 2006/2, Vilnius, 2007, p. 187–192.
  • Rec.: Mykolas Romeris, Dienoraštis 1918 m. birželio 13-oji-1919 m. birželio 20-oji, Lituanistica, 2008, t. 54, nr. 3 (75), p. 78–82.
  • Rec.: Vaida Kamuntavičienė, Katalikų bažnyčios ir valstybės santykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. antrojoje pusėje, Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas, 2008, Lituanistica, t. 55, nr. 3–4, 2009, p. 193–196.
  • Rec.: Algimantas Katilius, Katalikų dvasininkijos rengimas Seinų kunigų seminarijoje (XIX a. – XX a. pradžia), Vilnius:LII, 2009, Lietuvos istorijos metraštis, 2009, t. 1,Vilnius, 2010, p. 143-149.

 

Kontaktai
el. paštas -aldona.prasmantaite@istorija.lt,aldopras@post.skynet.lt
Telefonas – 8 5 262 68 56

© Lietuvos istorijos institutas