Reda Griškaitė
Humanitarinių mokslų daktarė, vyresnioji mokslo darbuotoja
Gimė 1961 06 14 d. Marijampolėje. 1979–1984 m. studijavo Vilniaus universiteto istorijos fakultete. 1984–1986 m. dirbo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuo 1987 m. – Vilniaus universiteto Mokslo muziejuje. 1989 m. tapo Lietuvos istorijos instituto Mokslo ir technikos istorijos (vėliau – Kultūros istorijos, dabar – XIX amžiaus istorijos) skyriaus jaunesniąja mokslo darbuotoja. Nuo 1993 m. – šio skyriaus mokslo darbuotoja, o nuo 1998 m. – vyresnioji mokslo darbuotoja. 1996 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Pastangos publikuoti Lietuvos istorijos šaltinius XIX amžiaus viduryje“.
Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
1992–2000 m. dalyvavo mokslinėse programose „Etnokultūriniai santykiai ir pilietinės savimonės formavimasis XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiuje“, „Lietuvos elitinė kultūra: nacionalizmo iššūkiai XIX amžiuje“, „Lietuvos visuomenė XIX amžiuje – XX amžiaus pradžioje: modernėjimas ir jo kryptys“. 2001–2011 m. dalyvavo mokslinėje programoje „Lietuvos akademinė istorija“. Pagrindinės individualios mokslinės kryptys šioje akademinėje sintetinėje studijoje – švietimo, mokslo ir kultūros raida bei institucijos. Nuo 2012 m. dalyvauja naujoje Lietuvos istorijos instituto XIX amžiaus skyriaus programoje „Visuomenės struktūros, socialinė sąveika ir jos poveikis valstybės raidai (Naujieji laikai)“. Tyrimų kryptis minėtoje programoje – „Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XVIII a. pab. – XIX a. 7 deš.)“. 2010–2012 m. vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Moteris ir Istorija XIX amžiaus Lietuvoje: Kamilės Narbutaitės patirtys“.
Svarbiausia tyrimų kryptimi ir toliau lieka Lietuvos romantinė istoriografija. Didelį dėmesį skiria tokių XIX a. asmenybių kaip Teodoras Narbutas, Simonas Daukantas, Adomas Mickevičius, Jonas Čečiotas, Ignotas Domeika, Stanislovas Moravskis, Mikalojus Malinovskis, Mykolas Balinskis, Eustachijus Tiškevičius, Konstantinas Tiškevičius, Mikalojus Akelaitis, Vasilijus von Rotkirchas, Carlas von Schmithas istorinio portreto rekonstrukcijai. Nuo 1992 m. kuruoja daugiatomės Teodoro Narbuto Lietuvių tautos istorijos leidimą. Dirbo Lietuvos ir užsienio (Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Baltarusijos) archyvuose bei bibliotekose. Bendradarbiauja su „Mokslo“, „Minties“, „Vilniaus dailės akademijos“, „Rašytojų sąjungos“ leidyklomis, į lietuvių kalbą išvertė istorinės ir memuarinės literatūros. 1999 m. už studiją „Adomas Mickevičius – Teodoras Narbutas: trys sąlyčio taškai“ buvo paskirta Paryžiaus lenkų-lietuvių draugijos premija.
Žurnalų Metai, Archivum Lithuanicum, Historiae Lithuaniae Fontes Minores, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos metraštis redkolegijų narė. Taip pat yra Lietuvos mokslo tarybos ir Tarptautinės mokslinės duomenų bazės Lituanistika ekspertė, UNESCO Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ narė.
Svarbiausios mokslinės publikacijos:
Monografijos:
1. Mineralinis miestelis“ arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje = „Минеральное местечко“ или начало курортной культуры в Литве = „Mineralne miasteczko“ albo początek kultury uzdrowiskowej na Litwie, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003, 326 p.
Rec.: Zbigniew J. Wójcik, Wrocławskie Studia Wschodnie (Wrocław), nr 8 , 2004, s. 318–320; Dalia Ramonienė, 7 meno dienos, 2003 09 05.
2. Mykolas Balinskis: kova dėl istorijos?, Vilnius: Eugrimas, 2005, 240 p.
Rec.: Zbigniew J. Wójcik, Wrocławskie Studia Wschodnie (Wrocław), nr 11, 2007, s. 225–228.
3. Konstantinas Tiškevičius ir Neris, arba Kelionė ir knyga, Vilnius: Žara, 2009, 196 p.
Straipsniai:
1. Pirmosios Teodoro Narbuto biografijos, Lituanistica, 1993, Nr. 2, p. 3–13.
2. Naujoji Teodoro Narbuto Lietuvių mitologija, Lituanistica, 1993, Nr. 3 (15), p. 9–16.
3. Druskininkų Ondyna: kūrėjai ir skaitytojai, Metai, 1994, Nr. 5, p. 98–120.
4. Keletas štrichų filomatų kartos portretui, Naujasis židinys – Aidai, 1994, Nr. 3, p. 39–51.
5. Keletas minčių jau pasirodžius pirmajam Teodoro Narbuto Lietuvių tautos istorijos tomui lietuvių kalba, Lietuvos istorijos metraštis, 1993 metai, Vilnius, 1994, p. 150–166.
6. Teodoras Narbutas ir pijorų edukacinė sistema, Naujasis židinys – Aidai, 1995, Nr. 6, p. 454–469.
7. Baron fon Rotkirch – avtor Litovskoj mifologii, Vilnius, 1994, aprelj, s. 106–128. Tas pats straipsnis lietuvių kalba: „Baronas Vasilijus von Rotkirchas –Lietuvių mitologijos autorius“, in Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8:Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 194–223.
8. Praėjusių laikų garbintojas, arba keletas potėpių Stanislovo Moravskio portretui,Metai, 1996, Nr. 3, p. 117–126.
9. Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbutas 1808–1809 metų Rusijos-Švedijos kare, in Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 143–167. Tas pats straipsnis rusų kalba: „В поисках самосознания: Теодор Нарбут в русско-шведской войне 1808–1809 г. г.“, Вильнюс, 1996, май-июнь, с. 95–121.
10. Varnių knygyno korespondentai (1835–1871), in Žemaičių praeitis, t. 4: Varniai, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996, p. 64–70 [straipsnio bendraautorė Ieva Šenavičienė].
11. Adomas Mickevičius – Teodoras Narbutas. Trys sąlyčio taškai, Metai, 1999, Nr. 3, p. 109–128; Nr. 4, p. 102–116.
12. Nemunas kaip XIX amžiaus Lietuvos istoriografijos objektas, Metmenys, Nr. 78, 2000, p. 72–106.
13. „Mineralinis miestelis“, arba kurortinės kultūros pradžia Lietuvoje (pagal Vasilijaus von Rotkircho rankraštį Užrašai apie Druskininkus), Metai, 2002, Nr. 1, p. 118–130; Nr. 2, p. 124–139; Nr. 3, p. 111–122.
14. Stanislovo Moravskio rankraštinis palikimas Vilniaus bibliotekose, Lietuvos istorijos metraštis, 2001 metai, t. 1, Vilnius: LII, 2002, p. 87–114
15. Vilnietiškasis Ignoto Domeikos Araukanijos leidimas: prielaidos ir aplinkybės =Araukania by Ignacy Domeyko in Vilnius Edition, Preconditions and Circumstances of a Publishing, in Ignotas Domeika (1802–1889): gyvenimas, darbai ir indėlis į mokslą = Ignacy Domeyko (1802–1889): His Life, Works and Contribution to Science, sudarė Algimantas Grigelis, Vilnius: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Vilniaus universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Geologijos ir geografijos institutas, Lietuvos istorijos institutas, 2002, p. 234–253.
16. „Horacijaus sindromas“ XIX amžiaus pradžios Lietuvoje: meilė literatūrai ar giliai suvoktas patriotizmas?, Literatūra, 2002, Nr. 44 (1): XVIII–XIX a. lietuvių literatūra, p. 50–69.
17. „Dominykas Cezarijus Chodzka – Simono Daukanto kolega“, Archivum Lithuanicum, t. 5, 2003, p. 263–296.
18. „Die Historiographie der litauischen Flüsse im 19. Jahrhundert. Zwischen Fakt und Poesie“, in Literatur und nationale Identität, IV: Landschaft und Territorium(Acta Universitatis Stockholmiensis. Studia Baltica Stockholmiensia, t. 25), Distributor: Almqvist & Wiksell International, Stockholm, Sweden, Published by the Department of History at Stocholm University, 2004, s. 176–195.
19. Carlas von Schmithas ir Druskininkų kurorto pradžia, Lietuvos istorijos metraštis, 2004, t. 1, Vilnius, 2005, p. 74–102.
20. Mikalojaus Akelaičio rankraščio Opisanie Wielkiego Księstwa Litewskiego(1862 m.) istorija, Archivum Lithuanicum, t. 11, 2009, p. 205–278.
21. Eduardas Volteris ir Carlo von Schmitho Necrolithuanica (1863),Archivum Lithuanicum, 12, 2010, p. 183–240.
22. Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830-10-05 – 1886-12-23) dienoraščiai (1850-08-05 – 1886-09), Archivum Lithuanicum, t. 14, 2012, p. 227–308.
23. „…noriu būti Tavo Knygoje…“: XIX amžiaus pirmosios pusės moterų atminimų albumai (lietuviškieji pavyzdžiai)“, Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje. Straipsnių rinkinys, sudarytojas Arvydas Pacevičius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 327–400.
24. „Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XIX a. pradžia – XIX a. 7 dešimtmetis): bendrieji tyrimo aspektai“, Lietuvos istorijos metraštis, 2013, t. 1, p. 25–56.
25. „Socialinė ir kultūrinė Vilniaus filomatų ir filaretų savirefleksija (pagal Imperatoriškojo Vilniaus universiteto studentų tardymo bylų protokolus: 1823 m. rugpjūčio 1 d. – 1824 m. balandžio 27 d.)“, Lietuvos istorijos studijos, t. 33, 2014, p. 66–130 [p. 97–130: „Priedas“].
26. „Auszra ir Teodoras Narbutas“, Archivum Lithuanicum, 2013, t. 15, p. 191–270.
27. Karolina Praniauskaitė: ‚Do młodego Poety‘ (‚Jaunajam Poetui‘). Eilėraščio istorija“, Archivum Lithuanicum, t. 15, 2013, p. 141–183 (kartu su Tomu Andriukoniu).
28. „Eustachijus Tiškevičius – beletristas“, in Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Mokslo straipsnių rinkinys, sudarytojai Žygintas Būčys ir Reda Griškaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, p. 239–267.
29. „Teodoras Narbutas, arba Apie tai, „kaip nereikia rašyti istorijos“, Metai, 2014, Nr. 12 (gruodis), p. 122–136.
30. „Интеллектуальные устремления литовского поместного дворянства в первой половине XIX века: историографический контекст и новые аспекты исследования“, Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках, сборник научных статей подготовленных на основе докладов участников международной конференции состоящей в Институте истории Литвы 8–9 октября 2014 г., составитель Тамара Байрашаускайте = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI–XIX wieku, zbiór artykułów na podstawie referatów wygłoszonych na międzynarodowej konferencji naukowej zorganizowanej przez Instytut Historii Litwy 8–9 października 2014 roku, pod redakcją Tamary Bairašauskaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, c. 289–309.
31. „Intelektinė Jašiūnų dvaro istorija: Balinskiai ir Sniadeckiai“, Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, sudarytoja Aurelija Arlauskienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, p. 12–85.
32. „Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos „neakivaizdininkės‘: „gender aspektas“ Vilniaus senienų muziejaus istorijoje (1856–1865)“, in Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915). Mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, p. 290–347.
Recenziniai straipsniai, recenzijos:
1. Juozas Čiulda, Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles, Vilnius, 1993, Naujasis židinys-Aidai, 1996, nr. 3, p. 170–172.
2. Zbigniew Wójcik, Ignacy Domeyko: Litwa. Francja. Chile, Warszawa-Wrosław: Polskie Towarzystwo Ludoznawcze. Seria wydawnicza „Biblioteka Zesłańca“, stowarzyszenie „Wspólnota Polska“, 1995, 631 p., Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius: LII, 2000, p. 278–293.
3. Adam Jerzy Czartoryski, Letters to Vilna 1805 = Adam Jerzy Czartoryski, Listy do Wilna 1805, Edited and translated, with an introduction Richard Sokoloski, foreword Sergej Ivanovich Nikolaev, Ottawa: Slavic Research Group at the University of Ottawa and Institute of Russian Literature (Pushkin House) Russian Academy of Sciences, 1999, 218 p., Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, Vilnius: LII, 2000, p. 342–361.
4. „Keletas refleksijų ilgai lauktos knygos tema, arba dar kartą apie skirtingą požiūrį į bendrą istoriją“, Lietuvos istorijos metraštis, 2005, t. 2, Vilnius, 2006, p. 135–162. Kn.: Henryka Ilgiewicz, Wileńskie towarzystwa i instytucje naukowe w XIX wieku, Toruń: Wydawnictwo Adam Marszałek, 2005.
5. „Ivanas Loboika istorijoje ir istoriografijoje“, Lietuvos istorijos metraštis, 2009, t. 1, Vilnius, 2010, p. 89–126. Kn.: Вильна 1823–1824: перекрестки памяти, составитель Александр Федута, Минск: „Лимариус“, 2008.
6. „Knyga apie XIX amžiaus lietuvišką knygą“. Kn.: Aušra Navickienė, Besikeičianti knyga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, Knygotyra, 2010 (55), p. 338–348.
7. „Lietuviškoji kvadriada, arba Apie mūsų XIX amžiaus mitografus“, Darbai ir dienos, t. 55, 2011, p. 235–255. Kn.: Małgorzata Litwinowicz-Droździel, O starożytnościach litewskich: mitologizacja historii w XIX-wiecznym piśmiennictwie byłego Wielkiego Księstwa Litewskiego (Biblioteka Literatury Pogranicza, t. 17). Kraków: Universitas, 2008, 227 s.
8. Kn.: Giedrius Subačius, Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011, Archivum Lithuanicum, 13, 2011, p. 313–338.
9. „Iwan Łobojko w historii i historiografii. Przełożił Maksim Duškin“, Pamiętnik Literacki (Polska Akademia Nauk, Instytut Badań Literackich), rocz. 54, 2013, zesz. 2, s. 149–185.
10. „Knyga XIX a. Lietuvos istorijos gurmanams“ [rec. kn.: Tamara Bairašauskaitė, Mykolas Juozapas Römeris (1778–1853), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011. – 411 p.], Metai, 2013, Nr. 5–6 (gegužė–birželis), p. 173–178.
11. „Mokslas ir maištas“ [rec. kn.: Tadas Vrublevskis: mintys ir darbai, bibliografijos rodyklė, sudarė Bronislava Kisielienė, mokslinė konsultantė Rasa Sperskienė, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012. – 260 p.], Metai, 2013, Nr. 7 (liepa), p. 145–149).
12. „Apie rezidenciją, tapusią Biblioteka“ (Anotacija darbui: Aistė Bimbirytė-Mackevičienė, Klementina Tiškevičienė iš Potockių: viešas ir privatus aristokratės gyvenimas XIX a. II p. – XX a. pr. (Vilniaus rezidencijos atvejis), baigiamasis darbas menotyros magistro laipsniui įgyti, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, Dailės istorijos ir teorijos katedra, 2012, 119 p.), Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2009/2010, Vilnius, 2013, p. 127–133.
13. Rec. kn. Katarzyna Błachowska. Wiele historii jednego państwa: obraz dziejów Wielkiego Księstwa Litewskiego do 1569 roku w ujęciu historyków polskich, rosyjskiech, ukraińskich, litewskich i białoruskich w XIX wieku. Warszawa: Wydawnictwo Neriton, 2009, 410 s. ISBN 978-83-7543-076-9, Lietuvos istorijos metraštis, 2012, t. 2, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2013, p. 153–166.
14. „1861 metų istorija kitaip“ [rec. kn.: Dainius Junevičius, Antalis Rohrbachas: 1861 m. fotografijos, Vilnius: Versus aureaus, 2013. – 192 p.], Metai, 2014, Nr. 7 (liepa), p. 152–155.
15. „Książka dla koneserów historji Litwy XIX wieku“, Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos, mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas prof. habil. dr. Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai, sudarytojai Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, p. 25–31.
Mokslo leidinių sudarymas, redagavimas:
1. Jan Czeczot, Śpiewki o dawnych litwinach do roku 1434 = Jonas Čečiotas,Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų, Vilnius: Vyturys, 1994 [leidinio sudarymas, studija „Jonas Čečiotas. 1796–1847 = Jan Czeczot. 1789–1847“ (p. 206–282)].Rec.: Eugenija Ulčinaitė, 7 meno dienos, 1995 02 10. Rec.: Vytautas Girdzijauskas, Literatūra ir menas, 1995 07 22. Rec.: Dalia Dilytė, Mokykla, 1995, Nr. 7–8.Rec.: Alina Kowalczykowa, Lithuania: kwartalnik poświęcony problemom Europy środkowo-wschodniej, 1995, nr 2, s. 167–175. Rec.: Zbigniew Wójcik, Literatura Ludowa: dwumiesięcznik naukowo-literacki, 1996, nr1–2, s. 55–57.
2. Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 3, Vilnius: Mintis, 1994 [įvadinis straipsnis (p. 6–13), teksto redagavimas (470 p.), paaiškinimai (p. 471–481), papildymų vertimas iš lenkų kalbos].
3. Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 2, Vilnius: Mintis, 1995 [įvadinis straipsnis: „Tautos versmių beieškant“ (p. 5–22), teksto redagavimas (392 p.), paaiškinimai (p. 393–424), papildymų vertimas iš lenkų kalbos]. Tame pačiame tome „Priedai Teodoro Narbuto Lietuvių tautos istorijos pirmam tomui“ (p. 425–509).
4. Simono Daukanto raštai. Laiškai Teodorui Narbutui: epistolinis dialogas, Vilnius: Mokslas, 1996, 660 p. [įvadinis straipsnis: „Simono Daukanto ir Teodoro Narbuto epistolinis dialogas“ (p. 7–170), leidinio sudarymas, redagavimas, aiškinimas, Teodoro Narbuto laiškų vertimas iš lenkų kalbos]. Rec.: Roma Bončkutė, Archiwum Lithuanicum, 1999, t. 1, s. 199–207.
8. Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 4, Vilnius: Mintis, 1997 [įvadinis straipsnis: „Leidėjai ir skaitytojai“ (p. 5–42), teksto redagavimas (606 p.), paaiškinimai (p. 607–665), papildymų vertimas iš lenkų kalbos].
6. Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 1 (antrasis pataisytas ir papildytas leidimas), Vilnius: Mintis, 1998 [įvadinis straipsnis: „Apie „Lietuvių mitologijos“ genezę“ (p. 47–77), teksto redagavimas (482 p.), paaiškinimai (p. 483– 529), papildymų vertimas iš lenkų kalbos].
7. Teodoras Narbutas. Lietuvių tautos istorija, t. 5, Vilnius: Mintis, 2001. [įvadinis straipsnis: „Penktasis „Lietuvių tautos istorijos“ tomas: nuo Gedimino mirties iki mūšio prie Vorsklos“ (p. 17–59), redagavimas, rankraštinių papildymų vertimas, paaiškinimai].
8. Jonas Čečiotas. 1796–1847 = Jan Czeczot. 1789–1847, Jan Czeczot. Śpiewki o dawnych litwinach do roku 1434 = Jonas Čečiotas, Giesmelės apie senovės lietuvius iki 1434 metų, Vilnius: Vyturys, 1994, p. 206–282. [sudarymas].
9. Carlas von Schmithas, Necrolithuanica, Vilnius: Versus Aureus, 2005 [leidinio sudarymas, parengimas, įvedamasis straipsnis „Necrolithuanica, arba dėl Carlo von Scmitho vietos Lietuvos archeologijos istorijoje“ (p. 25–94), komentavimas (p. 141–163), teksto „Lietuvių mitologijos“ fragmentai. Pratarmė“ vertimas ir komentavimas (p. 167–169)], asmenvardžių ir vietovardžių rodyklių sudarymas].
10. Stanislovas Moravskis, Iš visur po truputį, t. 1: Nuo Merkinės iki Kauno. Atsiskyrėlio gavenda, Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 2009 [parengimas, teksto vertimas iš lenkų kalbos, įvedamasis straipsnis „Darbui, Bičiulystei ir Taikai“ (p. 21–59), komentavimas, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklių sudarymas]. Rec.: Regina Koženiauskienė, Metai, 2010, Nr. 2, p. 137–141. Rec.: Vilma Žaltauskaitė, Archivum lithuanicum, t. 12, 2010, p. 325–330.
11. Konstantinas Tiškevičius, Neris ir jos krantai: hidrografiniu, istoriniu, archeologiniu ir etnografiniu požiūriu, antroji laida lietuvių kalba, parengė Reda Griškaitė, iš lenkų kalbos vertė Irena Katilienė, Vilnius: Mintis, 2013, XXVII, 528 p.
12. Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Mokslo straipsnių rinkinys, sudarytojai Žygintas Būčys ir Reda Griškaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, 360 p.
13. Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915). Mokslo straipsnių rinkinys, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015, p. 290–347, 475 p.
Mokslo populiarinimo darbai:
1. „Stasys Šalkauskis. Rimvydas-Mickevičius. Trečioji dalis: Poeto prometėjizmas ir istorinis Lietuvos likimas“, Sietynas, Nr. 8, 1990, p. 57–69 [teksto parengimas spaudai, įvedamasis straipsnis „Stasys Šalkauskis apie Adomą Mickevičių“ (p. 57–59)].
2. „Stasys Šalkauskis. Adomo Mickevičiaus sielos drama filosofijos šviesoje“,Pergalė, 1990, Nr. 11, p. 126–136 [teksto parengimas spaudai, įvedamasis straipsnis „Apie Adomą Mickevičių“ (p. 126–129)].
3. Stanislovas Moravskis, Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825), Vilnius: Mintis, 1994 [parengimas, vertimas iš lenkų kalbos, įvedamasis straipsnis „Stanislovo Moravskio paslaptis“ (p. 7–13), komentavimas].
4. „Žvilgsnis į seniausiąją Lietuvos čigonų istoriją“, in Čigonai Lietuvoje ir Europoje, Vilnius: Tyto Alba, 1998, p. 46–68.
5. Ignotas Domeika: Lietuvai, Prancūzijai, Čilei = Ignacy Domeyko: for Lithuania, France, Chile = Ignacy Domeyko: Lituanie, France, Chili, Vilnius: Vilniaus universitetas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002 [„Įvadas = Introduction = Introduction“ (p. 4–10); „Studijos ir pirmosios gyvenimo pamokos Lietuvoje (1802–1831) = Studies and Formative Years in Lithuania (1802–1831) = Etudes et premiéres leçons de vie en Lituanie (1802–1831)“ (p. 10–41); „Literatūra apie Ignotą Domeiką lietuviškai (1928–2000) = Lithuanian Bibliography on Ignacy Domeyko (1928–2000) = Littérature sur Ignacy Domeyko en Lituanien (1928–2000)“ (p. 93–96)].
6. „Stanislovas Moravskis, Marya Szymanowska“, Muzikos barai, kovas – balandis, p. 31–37; gegužė – birželis, p. 52–58 [teksto vertimas, komentavimas, įvedamasis straipsnis „Ustronės atsiskyrėlis ir ‚Jos muzikinė Didenybė‘“ (p. 28–30)].
7. „Kodėl jurginai?“, Metai, 2011, Nr. 8–9, p. 122–134.
8. „Paveldo kolekcininkas“, IQ, 2014, Nr. 8 (53), p. 94–97.
Anotacijos:
1. Kn.: Povilas Januševičius, Visokių atsitikimų sąrasza: 1895–1898, parengė Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, Lietuvos istorijos metraštis, 2004, Nr. 2, Vilnius: LII, 2005, p. 197–200.
2. Kn.: Arvydas Pacevičius, Vienuolynų bibliotekos Lietuvoje 1795-1864 metais: dingęs knygos pasaulis, Lietuvos istorijos metraštis, 2005, Nr. 1, Vilnius: LII, 2006, p. 194–196.
3. „Mykolo Balinskio pažinimo link“, Metai, 2007, Nr. 11, p. 148–151. Kn.: Mykolas Balinskis, Vilniaus miesto istorija, Vilnius: Mintis, 2007.
4. „Daugiau negu tiesa“, Metai, 2008, Nr. 5, p. 146–150. Kn.: Gediminas Ilgūnas, Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos, Vilnius: Versus aureus, 2007.
5. „Neries keliu“, Metai, 2010, Nr. 4, p. 148–151. Kn.: Vykintas Vaitkevičius, Neris: 2007 metų ekspedicija. Pirma knyga, Vilnius: Mintis, 2009.
6. „Manėme, kad turime grąžinti Liubavui angelą…“, Metai, 2011, Nr. 7, p. 144–149. Kn.: Gintaras Karosas. Liubavas, Vilnius: Europos parkas, 2010. – 270.
Informaciniai straipsniai:
1. „Konstantinas Tiškevičius“, Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, sudarytoja Vida Savoniakaitė, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 466–467.
2. Nacionalinis Baltarusijos archyvas Gardine – vis dar terra incognita Lietuvos tyrėjams“,Lietuvos istorijos metraštis, 2010, t. 2, p. 157–160.
3. „Eustachijaus Tiškevičiaus darbai: Bibliografijos rodyklė = The Works of Eustachy Tyszkiewicz. A bibliographic index“, in Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Mokslo straipsnių rinkinys, sudarytojai Žygintas Būčys ir Reda Griškaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, p. 340–346.
4. „Eustachijus Tiškevičius – beletristas = Eustachy Tyszkiewicz as Fiction Writer“, s. 58–61, in Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta 200-sioms Eustachijaus Tiškevičiaus (1814–1873) gimimo metinėms. Programa ir pranešimų tezės (Vilnius–Biržai, 2014 m. balandžio 9–11 d.) = Eustachy Tyszkiewicz: Works and Contexts. International scholarly conference dedicated to the 200th anniversary of the birth Eustachy Tyszkiewicz (1814–1873). Programme and lecture summaries (Vilnius–Biržai, 9–11 April 2014), Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, p. 58–61.
5. „Pratarmė = Foreword“, in Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai. Mokslo straipsnių rinkinys, sudarytojai Žygintas Būčys ir Reda Griškaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, p. 9–16.
6. „Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos „neakivaizdininkės“: gender aspektas Vilniaus senienų muziejaus istorijoje (1856–1865), in Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915). Tarptautinė mokslinė konferencija. Programa ir pranešimų tezės (Vilnius, 2015 m. gegužės 7–8 d. = The Struggle for History: The Vilnius Museum of Antiquities (5). International conference. Programme and lecture summaries (Vilnius, 7–8 May 2015), Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2014, p. 81–83.
Kontaktai
el. paštas – redahistoria@gmail.com
Telefonas – 8 5 262 68 56