Biblioteka

XIX amžiaus istorijos Skyriaus Darbuotojai

Vilma Žaltauskaitė
Humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja

Gimė 1970 06 10 Kaišiadorių rajone. Lietuvos istorijos instituto XIX a. istorijos sk. vyr. lab. l.e. asistentės pareigas (2001 01 05). Lietuvos istorijos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė (1996 09 01–2000 09 01). XIX a. istorijos skyriaus vyr. laborantė (1995 12 29). Kultūros istorijos skyriaus vyr. laborantė (1993 12 10). XIX a. istorijos sk. l. e. m. d. pareigas (2003 07 01). Istorijos dalyko mokytoja Vilniaus A. Vienuolio vid. mokykloje (1993 09 01–1993 12 10).
Išsilavinimas: Vilniaus universitetas, istorikės, istorijos dalyko dėstytojos specialybė (1993 06); Humanitarinių mokslų daktarė (2000 12 20).

 

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys

  • Modernaus lietuviškojo nacionalizmo formavimosi ir sklaidos visuomenėje, ypač katalikų dvasininkijoje, problema; socialinio Katalikų Bažnyčios veikimo sampratos formavimasis ir realizavimas XIX a. pab. – XX a. pr., dvasininkų socialinės veiklos turinys ir formos XIX a. pab. – XX a. pradžioje..
  • Analizuojama katalikų dvasininkų socialinės grupės struktūra, ją charakterizuojantys parametrai ir jų pokyčius lėmę veiksniai, šios socialinės grupės kolektyvinio identiteto kaita, katalikų dvasininkijos vieta, laikysena ir raišką Lietuvos visuomenėje XIX II p.–XX a.

 

Svarbiausios mokslinės publikacijos

 

Šaltinių publikacijos:
1.    Povilas Januševičius. Visokių atsitikimų sąrasza: 1895-1898, parengė Vilma Žaltauskaitė, Bibliotheca Archivi Lithuanici 5, Vilnius: LII leidykla, 2004, 314 p.
2.    Prelato Povilo Januševičiaus fotografijų kolekcija: albumas nr. 7,  parengė Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: Mintis, 2010, 248 p.
3.    Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos 1886 m. regula, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis XXXVII, Vilnius: LKMA, 2013, p. 103–129.

 

Straipsniai:
1.    Apie lietuvybės idėją kunigo Juozo Tumo-Vaižganto pažiūrose. Iki 1904 m.,Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius, 1996, p. 248–260.
2.    „Žinyčia“ – laikraštis „apšviestesniemsiems Lietuviams“, Lituanistica, 1998, nr. 1, p. 19–29.
3.    Lietuvos krikščioniškosios demokratijos genezė. XIX a. pab.– -XX a. pr. Sociopolitinis aspektas. Daktaro disertacijos santrauka, Vilnius, 2000, 24 p.
4.    Catholicism and Nationalism in the Views of the Younger Generation of Lithuanian Clergy in the Late Nineteenth and Early Twentienth Centuries, Lithuanian Historical Studies, 2000, vol. 5, p. 113–130.
5.    Dvasininkijos kartų konfliktas (Retorika ir turinys), Darbai ir dienos, 2001, t. 28, p. 243–253.
6.    Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvos švietimo sistemoje, Vytauto Didžiojo universitetas. Mokslas ir visuomenė 1922–2002, Kaunas, 2002, p. 345–365.
7.    Idei litewskości w poglądach księdza Juozasa Tumasa-Vaižgantasa do roku 1904,Lituano-Slavica Posnaniensia. Studia Historica, VIII, 2001, s. 143–154.
8.    Žemaičių seminarija Rusijos valdžios projektuose (XIX a. 7–8 dešimtmečiai),Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai, Istorija, 2002, LII, p. 39–45.
9.    Luomas ir etniškumas dvasininkų rengimo reformų projektuose. XIX a. paskutinieji dešimtmečiai, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Metraštis XX, 2002, p. 197–213.
10.    Rusijos-Apaštalų Sosto santykių pokyčiai XIX a. paskutiniais dešimtmečiais,Lietuvos Katalikų mokslų akademijos metraštis XXIII, Vilnius, 2003, p. 213–228.
11.    Povilas Januševičius. Visokių atsitikimų sąrasza […]: autorius, rankraštis, parengimo principai, Povilas Januševičius. Visokių atsitikimų sąrasza: 1895-1898, Bibliotheca Archivi Lithuanici 5, Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 41–75.
12.    Katalikų socialinė mintis Lietuvoje XIX a. pabaigoje, Istorijos akiračiai, Vilnius: LII leidykla, 2004, p. 419-428.
13.    Smurtas prieš žydus Šiaurės Lietuvoje 1900 metais. Įvykiai ir interpretacijos, Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 79–98.
14.    Žydas: partneris ir konkurentas Katalikų Bažnyčios turto nuomos sutartyse XIX amžiaus pabaigoje, Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, sud. V. Sirutavičius, D. Staliūnas, Vilnius: LII, 2006, p. 121–130.
15.    Lietuvių kalba ir jos vartotojai imperatoriškojoje Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje XIX amžiaus pabaigoje, Archivum Lithuanicum 11, 2009, 279–306.
16.    Dvasininkai litvomanai ir jų požiūris į 1863 metų sukilimą, Dvasininkija ir 1863 m. sukilimas buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemėse, sud. Aldona Prašmantaitė, Vilnius: LII leidykla, 2009, 329–357.
17.    Apie „Daiktus lagamine“ arba fotografiją dvasininko gyvensenoje, Prelato Povilo Januševičiaus fotografijų kolekcija: albumas nr. 7, parengė Vilma Žaltauskaitė,Vilnius: Mintis, 2010, p. 9–54.
18.    Kęstaičių įvykiai nelegalioje lietuviškoje spaudoje, Žemaičių praeitis 14: Rokitai ir Kęstaičiai, Vilnius: VDA leidykla, 2010, p. 93–105.
19.    On Lithuanians in the Academy and the Book Irena Wodzianowska,Rzymskokatolicka akademia w Petersburgu [1842–1918], Lublin: Towarzystwo naukowe KUL, 2007, 319 p.; ISBN 978-83-7306-361-7,Lithuanian Historical Studies 2010(15), 2011: LII, ISSN 1392-2343, p. 191–205.
20.    O Litwinach w Akademii oraz o książce Ireny WodzianowskiejRzymskokatolicka Akademia Duchowna w Petersburgu [1842–1918], Lublin: Towarzystwo naukowe KUL, 2007, 319 s., Biuletyn historii pogranicza, ISNN 1641-0033, 2011, no. 11, s. 145–157
21.    „Romos katalikų dvasininkas: luomo apibrėžtis ir tapatybės konstravimas imperinės valdžios retorikoje ir praktikoje. (Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijos XIX a. paskutiniaisiais deš. – XX a. pradžioje)“, Lietuvos istorijos metraštis 2011/2, Vilnius, LII, 2012, ISSN 0202-3342; p. 69–80.
22.    Имперская власть и Римско-католические духовные семинарии после 1863 г.”, Ab Imperio 4, 2012.
23.    „Pasaulietinių dalykų – rusų kalbos, literatūros, tėvynės istorijos ir geografijos – mokymas dvasininkų rengimo įstaigose (XIX amžiaus antroji pusė), Archivum Lithuanicum 15, 2013.
24.    „Concerning a Flowery Tablecloth and the Computer Analysis of a Nineteenth-Century Photographic Image” (kartu su dr. Ryte Žiūriene (VGTU), Limes: Borderland Studies, volume 6, number 1, June 2013, p. 64–84).
25.    „Romos katalikų dvasininkas: luomo apibrėžtis ir tapatybės konstravimas imperinės valdžios retorikoje ir praktikoje. (Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijos XIX a. paskutiniaisiais deš. – XX a. pradžioje)“ (tęsinys), Lietuvos istorijos metraštis 2012/1, Vilnius, LII, 2013, p. 81–102.
26.    „Katalikų dvasininkų luomo tapatybės formavimo ženklai XIX a. regulose: Imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos atvejis“, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis XXXVII, Vilnius: LKMA, 2013, p. 65–102.
27.    „Luomo tapatybės ženklai Romos katalikų dvasininkų dienoraščiuose (XIX a. antroji pusė–XX a. pirmieji deš.“), Egodokumentai ir privati Lietuvos erdvė XVI–XX a., staripsnių rinkinys, sud. Arvydas Pacevičius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, p. 403–423.
28.    Romos katalikų dvasininkų mobilumas ir jo kontrolė Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijose (po 1863–1864 m. sukilimo iki XX a. pradžios), LIM 2013/2, Vilnius: LII, 2014, p. 117–141.
29.    „Matyti mane kunigu“. Katalikų dvasininko karjera: motyvai pasirinkti ir galimybės realizuoti XIX a. antroje pusėje, LKMAM, XXXVIII, Vilnius: LKMA, 2014, p. 87–101.
30.    Romos katalikų dvasininkų socialinis mobilumas (po 1863–1864 m. sukilimo iki XX a. pradžios), LIM 2014/2, Vilnius: LII leidykla, 2015, p. 97–124.
31.     Mokytojo tarnyba Romos katalikų dvasinėse seminarijose, Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos, sud. O. Mastianica, V. Pugačiauskas, V. Žaltauskaitė, Vilnius: LII leidykla, 2015, p. 310–319.
32.    Elementy dyscypliny duchowości jezuickiej w regułach instytucji wychowujących duchownych w XIX wieku (Wilno – Petersburg, Wornie – Kowno), Cor dioecesis. 450 lat Warmińskiego Seminarium Duchownego “Hosianum“ (1565–2015), red. A. Kopiczko, P. Rabczyński, Olsztyn, 2015, s. 329-341.
33.    Контроль над мобильностью римско-католического духовенства в Самогитской (Тельшевской) и Виленской епархиях (после восстания 1863–1864 гг. до начала XX в.), Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na społeczeństwo w XVI–XIX, сост. Т. Байрашаускайте, Vilnius: LII leidykla, 2015, p. 159–175.
34.    Litvomanų kartos gimimas: sociokultūrinės laikysenos formavimo(si) erdvė Žemaičių (Telšių) seminarijoje Kaune, mokslo straipsnių rinkinys Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 4, sud. V. Meiliūnaitė, V. Ragaišienė, Vilnius, 2015, p. 43–86.
35.    1858 metų rugsėjo 6-oji Vilniaus senienų muziejuje. Simbolinių gestų prasmės, mokslo straipsnių rinkinys Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus (1855–1915), sud. R. Griškaitė, Ž. Būčys, Vilnius: LNM, 2015, p. 71-80.

 

Recenzijos:
1.    Rec.: A. Tyla, Lietuva prie vasario 16-osios slenksčio, Vilnius: Katalikų akademija, 2004, 216 p, Lietuvos istorijos metraštis, 2004/2, Vilnius: LII leidykla, 2005, p. 200–202.
2.    Rec.: Dar kartą keletas pamąstymų apie prelatą ir žąsis, Literatūra ir menas, 2008 04 11, nr. 15, p. 2–3.
3.    Rec.: Stanislovas Moravskis, Nuo Merkinės iki Kauno, Atsiskyrėlio gavenda, Iš visur po truputį, I tomas, parengė Reda Griškaitė, Archivum Lithuanicum 12,2010, p. 325–330.
4.    Rec.:„Lietuvių kalbos ekspertai XIX amžiuje“, Giedrius Subačius, Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011, 459 p. ISBN 978-609-411-043-6; Knygų aidai 1, 2012, ISSN 2029-7238; p. 31–34.
5.    Rec.:„Apie visuomenę su cilindrais ir sermėgom“, Tomas Balkelis, Moderniosios Lietuvos kūrimas, Vilnius: Literatūros ir tautosakos institutas, 2012, 256 p. ISBN 978-609-425-077-4,  Knygų aidai 4, 2012, ISSN 2029-7238; p. 13–18.
6.    Rec.: Пол Верт, Православие, инославие, иноверие: очерки по истории религиозного разнообразия Российской империи, Москва: Новое литературное обозрение, 2012; 280 с.; ISBN 978-5-86793-956-4, Lithuanian Historical Studies 17, 2012, Vilnius: LII leidykla, 2013, ISSN 1392-2343, p. 224–227.
7.    Rec.: „Tokia buvo laiko dvasia“. Vyskupo Adomo Stanislovo Krasinskio Atsiminimai. Parengė Aldona Prašmantaitė, Vilnius: LII leidykla, 2013, 256 p., ISBN 978-9955-847-72-4. Knygų aidai. 2014, nr. 3, p. 23–25.
8.    Rec. Brigita Speičytė, Anapus ribos. Maironis ir istorinė Lietuva, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012 Maironio metai. ISBN 978-609-425-087-3, 264 p., Archivum Lithuanicum 17, Vilnius, 2015, ISSN 1392-737X, p. 441–444.

Kontaktai
el. paštas -vilma.zaltauskaite@istorija.lt
Telefonas – 8 5 262 68 56

© Lietuvos istorijos institutas