Etnologijos ir antropologijos Skyriaus Darbuotojai


Rasa Paukštytė-Šaknienė
Humanitarinių mokslų daktarė, vyresn. mokslo darbuotoja

1987 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. 1993–1997 m. Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto Humanitarinių mokslų etnologijos krypties doktorantė. 1997 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje“. Lietuvos istorijos institute dirba nuo 1981 metų (1981 09 01–1987 04 19 – laborantė, 1987 04 20–1992 06 31 vyr. laborantė, 1992 07 01–1997 12 31 (nuo 1993 10 27 – 0,5 etato) – jaun. m. d., 1998 01 01–2002 04 01 m. d., vėliau vyr. m. d.). Institute vykdomos programos: “Laisvalaikis, šventės ir ritualai Vilniaus apylinkėse. Socialiniai ir kultūriniai aspektai (2017-2021)” dalyvė. Individuali užduotis studija ” „Šeima ir kaimynų bendrija Vilniaus apylinkėse“ (2017-2021)”. LMT projekto “Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje”. 2012 – 2014 (Lietuvos Mokslo tarybos  Nacionalinė Lituanistikos plėtros 2009-2015 metų programa Sutartis LIT  – 5-6) vadovė. LR Etninės kultūros globos tarybos narė; VPU, LII bei kitų institucijų mokslinio žurnalo „Vilniaus istorijos metraštis“ redkolegijos narė; Lietuvos nacionalinio muziejaus žurnalo “Etnografija” redkolegijos narė, mokslinio žurnalo „Lithuanian Journal of Anthropology“ redkolegijos narė, tęstinio recenzuojamo leidinio „Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas“ redkolegijos narė. 2 doktorantų gynimo komitetų narė, 6 daktaro disertacijų oponentė. Vykdė lauko tyrimus Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Baltarusijoje ir Bulgarijoje. Doktorantės Audronės Daraškevičienės vadovė nuo 2015.

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
•    Amžiaus antropologija
•    Šeimos tyrinėjimai
•    Miesto etnologija
•    Etniškumo raiška

Svarbiausios mokslinės publikacijos:
•    Monografijos ir studijos 
1.    Gimtuvės, A. Vyšniauskaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė, Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 1995, p. 83–88, 396–441.
2.    Gimtuvės ir krikštynos Lietuvos kaimo gyvenime (XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje), Vilnius: Diemedis, 1999, 171, [1] p. – (Lietuvos etnologija = Lithuanian ethnology / LII; 6).
3.    Krikštynos ir vardynos XX a. antrojoje pusėje, R. Merkienė, R. Paukštytė- Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys. Pietryčių Latvijos lietuviai: tapatumo išraiška, etninės ir kultūrinės orientacijos, Vilnius: Versus aureus, 2005, p.144–157; 255–256; 274–275.
4.    Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė, Lietuvos kultūra: Aukštaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 17–64.
5.    Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė – Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė, Lietuvos kultūra: Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 17-62.
6.    Gimtuvės, A. Vyšniauskaitė, P. Kalnius, R. Paukštytė, Lietuvių šeima ir papročiai, Vilnius: Mintis, 2009, p. 99–105, 434–482 [2-asis papildytas leidimas].
7.    Vaiko gimties socialinio įteisinimo papročiai, R. Paukštytė-Šaknienė, V. Savoniakaitė, Ž. Šaknys, I. Šidiškienė. Lietuvos kultūra: Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai, sud. Ž. Šaknys, Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 19–76.

  •  Svarbiausi moksliniai straipsniai 
    1.    Moralės samprata jaunimo bendravimo papročiuose, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988–1989 m., Vilnius, 1990, p. 157–168.
    2.    Gimtuvių papročiai Aukštaitijoje, Liaudies kultūra, 1991, nr. 6, p. 24–25.
    3.    Gimtuvių papročiai, Rietavo apylinkės, Kaunas, 1992, p. 390–395.
    4.    Medicininio švietimo įtaka gimtuvių papročiams Lietuvoje (XX a. 3–4 deš.), Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1991–1992 m., Vilnius, 1993, p. 131–138.
    5.    Pribuvėja ir gimtuvių papročiai Lietuvos kaime XIX a. pab. – XX a. I pusė, Lituanistica, 1993, nr. 3 (15), p. 77–92.
    6.    Kūdikio laukimo papročiai (XIX a. pab. – XX a. I pusė), Lietuvos šeima, Vilnius, 1994–1995, p. 235–238.
    7.    Kūdikio laukimas tradicinėje kaimo ir šiuolaikinėje bendruomenėje, Liaudies kultūra, 1995, nr. 5, p. 15–17.
    8.    Krikštatėvių dovanos, Liaudies kultūra, 1999, nr. 2, p. 14–17.
    9.    Pribuvėja ir kaimo bendruomenė Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 160–165.
    10.    Motinos įvesdinimo į bažnyčią paprotys Lietuvos kaime (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė), Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 166–172.
    11.    Krikštatėvių vaidmuo krikštynų papročiuose (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė), Etninė kultūra ir tapatumo išraiška (Etnologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992, 1993 ir 1995), Vilnius, 1999, p. 173–178.
    12.    Latvijos lietuvių krikštynos po 1991 metų, Liaudies kultūra, 2000, nr. 3, p. 30–33.
    13.    Idealus bendruomenės modelis. Gimimo papročiai, Žiemgala, 2001, nr. 2, p. 2–9, 38–39.
    14.    Krikštynos ir vardynos Šiaurės Rytų Lietuvoje XX a. II pusėje, Lietuvos katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2001, t. 19, p. 243–266 [santr. liet.angl.].
    15.    Vardynos – krikštynų pakaitalas ar jų padirbinys?, Liaudies kultūra, 2001, nr. 5, p. 18–22.
    16.    Šiaurryčių lietuvių etninis kultūros tapatumas XX a. II pusės vaiko socialinio įteisinimo papročiuose, Lituanistica, 2002, nr. 1 (49), p. 57–73.
    17.    Merkiniškių gimtuvės ir krikštynos: tradicinių kultūros elementų sklaida XX a., Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2002, t. 21, p. 141–170 [santr. liet.angl.].
    18.    Lokalinės kultūros struktūrinės kaitos kontūrai: gimtuvių papročių ciklas XX a. Dzūkijoje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2002, nr. 2 (11), p. 71–88: Summary.
    19.    Ar krikštatėviai lietuvių visuomenėje tampa antrais tėvais, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio priedas, 2003, t. 18, p. 209–219.
    20.    Liaudies kultūra mieste. Vilniečių krikštynos, Lituanistica, 2003, nr. 2 (54), p. 112–125.
    21.    Lietuvių ir lenkų kultūra XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje: Vilniečių krikštynos, Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy. Rok 2004, t. 3, Vilnius, 2004, p. 108–126.
    22.    Požiūris į abortus Aukštaitijoje, Liaudies kultūra, 2004, nr. 5, p. 14–23.
    23.    Kultūrinių reprodukcijos aspektų raiška kaimo kultūroje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2004, nr. 4 (13), p. 89–110.
    24.    Lietuvos etnologijos šaltinių klasifikacija, Liaudies kultūra, 2005, nr. 1, p. 14–27. (kartu su I. Šidiškiene, V. Savoniakaite, R. Šakniene, D. Svidinskaite).
    25.    Liaudiškasis požiūris į gyvybės išsaugojimą tūkstantmečių sandūroje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Vilnius, 2005, t. 19, p. 637–646.
    26.    Gyvenimo ciklo papročiai: Krikštynos, Punsko ir Seinų krašto lietuvių etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas: Aušra, 2006, p. 78–105.
    27.    Sauga ar simbolis: liaudiškasis krikšto marškinėlių suvokimas modernioje visuomenėje”, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius: Katalikų akademija, 2006, t. XXIX, p. 71–82.
    28.    Social Legitimation of a Child: Baptism and Name Giving in Latvia and Lithuania, Vēsture: Avoti un cilvēki. Humanitārās fakultātes XVI starptautisko zinātnisko lasījumi materiāli. Vēsture X, Daugavpils: Daugavpils universitātes akadēmiskais apgāds „Saule“, 2007, lpp. 154–158.
    29.    Gimimas ir krikštynos, R. Paukštytė – Šaknienė, Ž. B. Šaknys, R. Vasiliauskas, A. Vyšniauskaitė, I. R. Merkienė, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 9-30.
    30.    Pirmoji Komunija ir Sutvirtinimo Sakramentas, R. Paukštytė – Šaknienė, Ž. B. Šaknys, R. Vasiliauskas, A. Vyšniauskaitė, I. R. Merkienė, Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas. Papročiai, sud. ir ats. red. V. Didžpetris, Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2007, p. 31-35. Su Ž. Šakniu.
    31.    Ritual, Power and Historical Perspective. Baptism and Name-giving in Lithuania and Latvia, Journal of Ethnology and Folkloristics, 2007, Vol. 1, No. 1, p. 115-129.
    32.    Gimimų reguliavimo būdai ir jų raiška istoriografiniame kontekste, Liaudies kultūra, 2008, nr. 5, p. 31-39.
    33.    Naujų etnografinių lauko tyrimo būdų paieška: apklausa dviese, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, nr. 8 (17), p. 117–138 (su I. Šidiškiene).
    34.    Lietuvos etnologijos mokslas XX a. ir XXI pradžios periodiniuose ir tęstiniuose leidiniuose, Istorija, 2009, nr. 1, p. 68-76.
    35.    Mažosios Lietuvos kultūrinio savitumo raiška senųjų rašytinių šaltinių kontekste, Lituanistica, 2009, t. 55, nr. nr. 3–4 (79–80), p. 162–173.
    36.    Періодика литовської етнології в перспективі розвитку науки, Народна творчiсть та етнографiя. 2011, № 3, p. 14-18.
    37.    Малая Литва и христьянская культура: Мотивация крещения детей, Культурное наследие Восточной Прусии. T. II. Калининград, 2011, C. 9-15.
    38.    Kultūrinė lyčių specifika Pranės Dundulienės tyrinėjimuose, Liaudies kultūra. 2011, nr. 2, p. 73–75.
    39.    Восприятие традиции в современной городской среде,  Матерiали до укрaïнськоï этнологiï. Збiрник наукових праць. Випуск 10(13). Киïв, 2011, с. 270-274.
    40.    Regioniškumas ir tradicija dabarties kultūroje: papročių kaitos ypatumai, Tautosakos darbai, XLIII, 2012, p. 143-154.
    41.    Tradicijos sampratos šiuolaikinėje Lietuvoje, Lituanistica, 2012, t.58, nr. 2(88),  p. 206-217.
    42.    Pasiruošimas Kalėdų šventėms vilniečių šeimose: stresas ar malonumas?, Lituanistica, 2013, t. 59 nr. 4 (94), p. 316-327.
    43.    Tradicija šiuolaikinių kalendorinių ir gyvenimo ciklo švenčių kontekste, Res Humanitariae, 2013, t. 14 nr. 2, p. 302-322.
    44.    Вяра, ритуал и религиозна хармония (Harmony of Faith, Ritual and Religiosity), Български фолклор, 2014, кн. 1, л. 56-67.
    45.    Šeimos samprata šių dienų miesto kultūroje: tarp tradicijos ir dabarties, Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais, sud. V. Savoniakaitė, 2014, p. 257-274 .
    46.    Ritual Year of Godparents and Godchildrens in Contemporary Lithuanian Society, The Ritual Year 10. Magic in Rituals and Rituals in Magic. The Yearbook of the SIEF Working Group on the Ritual Year. Innsbruck, Tartu: ELM Scholarly Press, 2015, p. 471-478.
  • 47. The Family and the Ritual Year in the Modern Lithuanian City, The Ritual Year 11: Tradition and Transformation.The Yearbook of the SIEF (Société Internationale d’Ethnologie et de Folklore) Working Group of the Ritual Year. Ed. by Guzel Stolyarova, Irina Sedakova, and Nina Vlaskina. Moscow, 2016, p. 234-236.
    48. Šeima ir kalendorinės šventės sovietinėje Lietuvoje, Lietuvos etnologija: Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. 2016, 16(26), p. 5-30.
    49. Christmas in the Families of Contemporary Lithuanian City, Народна творчість та етнологія 2016, № 1, с. 33-39.
    50. Паукштите – Шакнене Раса. Понятие современного праздника в современном городе Литвы, Е.А. Ягафова (отв. редактор). Праздники и обряды в Урало-Поволжье: традиции и новации в современной культуре. Самара: СГСПУ. 2016, 129-134.
    51. Žvilgsnis į Vacio Miliaus Lietuvių etnologijos bibliografijų ypatumus, Etnografija. 2016. Nr. p. 32-45.

  •  Metodinės priemonės (2007-2012) 
    1.    Krikštynos ir vardynos. Metodinė priemonė etnografiniams lauko tyrimams, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2007, 6 p.
    2.    Gimimų reguliavimas. Metodinė priemonė etnografiniams lauko tyrimams, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2007, 6 p.
    3.    Krikštynos, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p. 74-77.
    4.    Kūdikių auginimas, I. R. Merkienė (sud.) Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai, Vilnius: Versmės leidykla, 2007, p.  72-74.
    5.    Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje. Pirmoji dalis. Etnografinis klausimynas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 16 p. (kartu su J. Mardosa, Ž. Šakniu, I. Šidiškiene).
    6.    Šiuolaikinės vilniečių šventės šeimoje. Antroji dalis. Etnografinis klausimynas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2012, 16 p. (kartu su J. Mardosa, Ž. Šakniu, I. Šidiškiene).
    7-14.    Darbo ir pajamų pasiskirstymas šeimoje; Gyvenimo ciklo papročiai: vaišės ir dovanos; Krikštynos ir vardynos; Lankynos; Šventinė kultūra šeimoje (Nepriklausomoje Lietuvoje); Šventinė kultūra šeimoje (Sovietinėje Lietuvoje); Tradicija XXI amžiuje; Šventės šeimoje – šv. Kalėdos ir šv . Velykos (su J. Mardosa), Mardosa Jonas. Individas, šeima, bendruomenė, tauta. Etnografinių tyrimų klausimynai. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015, p. 62-83.

Kontaktai
el. paštas – rasa.sakniene@gmail.com
Telefonas – 8 5 262 94 10