LDK istorijos Skyriaus Darbuotojai


Jūratė Kiaupienė (Kuzmaitė)
Profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, vyriausioji mokslo darbuotoja

Gimė 1947 11 23 Vilniuje; 1969 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultete Istorijos specialybę. 1969–1971 m. dirbo Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje moksline bendradarbe, skyriaus vedėja. 1972 m. konkurso būdu buvo priimta į Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Feodalizmo istorijos skyrių jaunesniąja moksline bendradarbe, šiose pareigose dirbo iki 1981 m. 1981 m. konkurso būdu buvo priimta į Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Istorijos fakultetą Visuotinės istorijos katedrą, kurioje dirbo vyresniosios dėstytojos, nuo 1988 m. docentės pareigose iki 1989 m. Nuo 1989 m. dirba pirmaeilėse pareigose Lietuvos istorijos institute Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriuje.
1984 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Agrariniai santykiai Žemaitijoje XVI–XVIII a.“, kurią 1993 m. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo ir suteikė istorijos mokslų daktaro laipsnį.
1988 m. suteiktas docento vardas, kuris 1993 m. buvo Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas.
J. Kiaupienės Habilitacijos procedūra įvyko 2005 m. gruodžio 15 d. Vytauto Didžiojo universitete. Habilitacijos procedūros komisija: pirmininkas – prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius, nariai: prof. habil. dr. Bronislovas Genzelis, prof. habil. dr. Leonidas Donskis, prof. habil. dr. Jan Jurkiewicz, prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas, habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, prof. habil. dr. Eugenija Ulčinaitė. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga paskelbta: Jūratė Kiaupienė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė tauta – Vidurio Rytų Europos sociopolitinis fenomenas: susiformavimas ir kaita ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga, Humanitariniai mokslai, istorija (05 H), Kaunas: Vytautas Magnus University, 2005, 27 psl.

Nuo 1992 m. iki 2017 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete Humanitarinių mokslų fakultete, yra Istorijos katedros profesorė, toliau dirba su doktorantais.

Doktorantai:
Aivas Ragauskas („Vilniaus miestiečių valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.)“ disertacija apginta 1999 m.)
Rūstis Kamuntavičius („Lietuvos įvaizdžio stereotipai italų ir prancūzų XVI–XVII a. literatūroje“ disertacija apginta 2002 m.)
Darius Vilimas („Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588)“, disertacija apginta 2003 m.)
Marius Sirutavičius („Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos valstybės santykių diplomatinė kultūra XV a. pabaigoje – XVI a. pirmojoje pusėje“, vadovė, disertacija apginta 2004 m.).
Rita Urbaitytė („Žiniasklaidos sistemos formavimasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII a.“, vadovė, disertacija apginta 2006 m.).
Giedrė Sabaitytė („Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės užribio žmonės“, vadovė, disertacija apginta 2010 m.)
Aušra Baniulytė („Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų kultūriniai ryšiai su Italija ir jų įtaka Lietuvos meno raidai“, konsultantė, vadovas prof., habil. dr. Egidijus Aleksandravičius) .
Laurynas Šedvydis („Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiojo elito rengimas viešajam valstybės gyvenimui XVI a. – XVII a. viduryje“, vadovė, disertacija apginta 2016 m.)
Antoni Kazimierz Urmański („Zaberezinskių giminė XV-XVI a. LDK politinio elito gretose“, vadovė, disertacija apginta 2017 m.)
Dr. Gedimino Lesmaičio podoktorantūros stažuotės Lietuvos istorijos institute vadovė (2009-2011 m.)
VDU doktorantų Kristinos Petrauskės ir Racibor Biehun rengiamų disertacijų vadovė.
Dr. Andrej Ryčkov nuo 2017 m. podoktorantūros stažuotės Lietuvos istorijos institute vadovė.

1997–2010 m. skaitė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir istoriografijos kurso paskaitas Poznanės, Olštyno universitetuose.
Nuo 1999 m. yra Lietuvos istorijos instituto programos „Lietuvos istorija (nuo seniausių laikų iki šių dienų). 12 knygų“ vadovė; kartu su bendraautoriais habil. dr. Inge Lukšaite (Lietuvos istorijos institutas) ir dr. Rimvydu Petrausku (Vilniaus universitetas) rašė 4 ir 5 knygų tekstus.
Kasmet dalyvauja 5–6 tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse konferencijose bei simpoziumuose. Yra skaičiusi pranešimus Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Rusijoje, Baltarusijoje. Dirbo: Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos archyvuose.
2002 m. už šaltinių publikacijos „1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas [Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a. (Tyrinėjimai)]“. (Sudarė: Jūratė Kiaupienė. [Parengė: Rūta Čapaitė, Jūratė Kiaupienė, Edmundas Rimša, S. C. Rowell, Eugenija Ulčinaitė], Vilnius: „Žara“, 2002) sudarymą ir parengimą paskirta ir įteikta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės premija (premiją įteikė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas Vytautas Kamantas 2002 m. rugpjūčio 14 d. PLB suvažiavime Druskininkuose).
Už nepublikuotos monografijos „Mes, Lietuva. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas)“ rankraštį, pateiktą Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo Direkcijos prie Lietuvos Respublikos Prezidento 2002 m. kovo 1 d. paskelbtam mokslinių darbų konkursui, tapo konkurso mokslo darbuotojų grupėje nugalėtoja (premiją 2002 m. gruodžio 23 d. įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus).
2009 m. Lenkijos Prezidento Lecho Kaczyńskio apdovanota “Ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai kavalieriaus kryžiumi” (Krzyżem kawalerskim orderu zasługi Rzeczypospolitej Polskiej).
Nuo 2007 m. Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.
2009 m. Vytauto Didžiojo universitete suteiktas pedagoginis profesoriaus vardas.
Nuo 2010 m. Lietuvių kalbos instituto Mokslo tarybos narė.
Nuo 2010 m. Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų diktorantūros komisijos narė.

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
•    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, šaltiniotyra ir istoriografija.
•    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorija;
•    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė kultūra;
•    Europos istorinių regionų modeliavimas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vieta Europoje;
•    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tarptautinių sutarčių tyrimai.

Projektai:
1.    Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos projekto “1413 metų Horodlės aktai” vadovė.
2.    Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės Lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos projekto “Lietuvos istorijos sintezė” vykdytoja.
3.    Lietuvos mokslo tarybos Visuotinės dotacijos projekto „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros fenomenas ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje“ (2012-2015 m.) vadovė ir vykdytoja.
4.    Lietuvos mokslo tarybos sklaidos projektas „Šaltinių rinkinio „Lietuvos ir Maskvos tarpvalstybinės sutartys 1449-1556 m. leidyba“ (2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d.) vadovė.
5.    Lietuvos mokslo tarybos sklaidos projektas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė kultūra“ (2016 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.) vadovė ir vykdytoja.

Svarbiausios mokslinės publikacijos
•    Monografijos ir šaltinių publikacijos:
1.    Instrukcijos feodalinių valdų administracijai Lietuvoje XVII–XIX a., parengė Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Vilnius, 1985, 235 p.
2.    Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XV–XVIII a.: monografija, Vilnius: Mokslas, 1988, 188 p.
3.    Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1995, 443, [3] p. (1 leid.); Vilnius: Arlila, 1998, 381 p. (2 pataisytas, papildytas leid.); Vilnius: A. Varno person. įm., 2000, 381, [1] p. (3 leid.).
4.    Zigmantas Kiaupa, Jūratė Kiaupienė, Albinas Kuncevičius. The History of Lithuania before 1795 / [translated by Irena Zujienė, Milda Danytė, Agnius Urbanavičius], Vilnius: Arlila, 2000, 402, [1] p.
5.    1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas  / sudarė: Jūratė Kiaupienė, parengė Rūta Čapaitė, Jūratė Kiaupienė, Edmundas Rimša, S. C. Rowell, Eugenija Ulčinaitė, Vilnius: Žara, 2002, 143, [1] p. (Lietuvos užsienio politikos dokumentai. XIII–XVIII a. (Tyrinėjimai)).
6.    Elijas Pilgrimovijus. Didžioji Leono Sapiegos pasiuntinybė į Maskvą, 1600–1601 m. / parengė Jūratė Kiaupienė, Vilnius: Žara, 2002, 111, [1] p. (Historiae Lithuaniae Fontes Minores; t. 4).
7.    „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas), [Vilnius]: „Kronta“, 2003, 303 p.
8.    Historia Litwy. Od czasów najdawniejszych do 1795 roku / Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius; tłumaczenie na język polski: P. Grablunas, J. Niewulis-Grablunas, J. Prusinowska, R. Witkowski, Warszawa, Wydawnictwo naukowe PWN, 2007, 386 s. – (Bliższa Europa).
9.    Andrzej Rachuba, Jūratė Kiaupienė, Zigmantas Kiaupa. Historia Litwy. Dwugłos polsko-litewski, Warszawa, 2008.
10.    XVI amžiaus Lietuvos ir Lenkijos politinės kultūros šaltiniai (1562 metų tekstai), parengė Jūratė Kiaupienė, Vilnius, 2008. (Historiae Lituaniae Fontes Minores; t. 5).
11.    Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Lietuvos istorija, t. 4: Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m., baltos lankos, 2009, 551 psl. Ats. tomo redaktorė Jūratė Kiaupienė,  Recenzentai: prof. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, prof. dr. Irena Valikonytė. ISBN 978-9955-23-239 (4 tomas); ISBN 9955-584-91-2 (12 tomų).
12.    Valentino Saurmano laiškai imperatoriui Ferdinandui I iš Žygimanto Augusto Vilniaus dvaro (1561-1562)  [Pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai], sudarė Darius Antanavičius, Vilija Gerulaitienė, Jūratė Kiaupienė, parengė Darius Antanavičius, Vilnius, 2009: Įvadą parašė Jūratė Kiaupienė (Lietuvos istorijos institutas), p. IV-XLIV (lietuvių ir anglų kalba).
13.    Lietuvos istorijos V tomas: Jūratė Kiaupienė, Ingė Lukšaitė, Veržli Naujųjų laikų pradžia. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1529-1588 metais, Baltos lankos, 2013, 697 psl.
14.    1413 m. Horodlės aktai (dokumentai ir tyrinėjimai) / Akty Horodelskie z 1413 roku (dokumenty i studia), sudarė / pod redakcją: Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak, parengė / opracowali: Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak, Piotr Rabiej, Edmundas Rimša, Jan Wroniszewski, Vilnius/Kraków, 2013 (publikacijos sudarytoja; straipsnis: Kiaupienė J. 1413 m. Horodlės dokumentų „gyvenimai“, p. 255-288).
15.    Eberhard Windecke, Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai. Pasakojimai ir vaizdai / Book of Emperor Sigismund. Portraits of 15th-Century Lithuanian Rulers. Narratives and Images. Sudarytojai / Compiled by Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / National Museum Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2015.
16.    Tarp Romos ir Bizantijos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros aukso amžius, XV a. antroji pusė – XVII a. pirmoji pusė, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016, 344 p. ISBN 978-609-8183-22-1.

•    Straipsniai:
1.    XVI amžiaus Vilniaus viešojo gyvenimo vaizdai, Mūsų praeitis, Vilnius, 1992, t. 2, p. 15–29.
2.    Vilniaus vietininko Stanislovo Hamšėjaus 1559–1564 m. teismo knygos, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 1992, t. 2, p. 61–75.
3.    Книги Вильнюсского замкового суда 16 в в составе Литовской Метрики,Lietuvos Metrika. 1988 metų tyrinėjimai, Vilnius, 1992, p. 71–84.
4.    Nemuno prekybos keliu į Baltijos jūros uostus XVII a., Acta Historica Universitatis Klaipedensis. II: Klaipėdos miesto ir regiono archeologijos ir istorijos problemos, Klaipėda, 1994, p. 40–43.
5.    Rad(z)iwill, Lexikon der Mittelalter, Bd. VII, München und Zürich, 1994, S. 395.
6.    Die litauische Forschung zu den litauisch-deutschen Beziehungen des 15. bis 19. Jahrhunderts, Deutschland und Litauen. Bestandsaufnahmen und Aufgaben der historischen Forschung, Norbert Angermann, Joachim Tauber, Institut Nordostdeutches Kulturwerk, Lüneburg, 1995, S. 45–54.
7.    Das historische Erbe des Grossfürstentums Litauen: Erfolge und Verluste //Litauen. Nachbar im Osten Europas, Jörg Hackmann, Köln: Mare Balticum, 1996, S. 13–26.
8.    Das Bild des Grossfürstentums Litauen in der Historiographie, Revue Baltique, ed. Bronislovas Kuzmickas, Vilnius, 1996, nr. 6, p. 5–15.
9.    Geschichtsquellen des Ostseeraumes in der Litauischen Metrik, Zwischen Lübeck und Novgorod. Wirtsxhaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert. Norbert Angermann zum 60. Geburtstag, hrsg. v. Ortwin Pelc und Gertrud Pickhan. Institut Nordostdeutsches Kulturwerk, Lüneburg, 1996, S. 223–232.
10.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai Vienos archyvuose, Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 423–449.
11.    1385 m. rugpjūčio 14 d. aktas Lietuvos–Lenkijos unijų istorijoje ir istoriografijoje (Problemos formulavimas), Lietuvos valstybė XII–XVIII a., redkolegija: Z. Kiaupa, A. Mickevičius, J. Sarcevičienė, Vilnius, 1997, p. 247–267.
12.    The Grand Duchy of Lithuania in East Central Europe or once again about the Lithuanian-Polish Union, Lithuanian Historical Studies, Vilnius, 1997, vol. 2, p. 56–71.
13.    Replik auf Marceli Kosmans Version der litauische Geschichte, Welt Trends. Zeitschrift für internacionale Politik und vergleichende Studien,  Herbst 1997, Nummer 16, S. 131–142.
14.    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vidurio Rytų Europoje. Diskusinės regiono modeliavimo problemos (pranešimas Pasaulinės lituanistų bendrijos konferencijoje Vilniuje, 1997 m. liepos 1–2 d.), Akiračiai, 1997 m. spalis–october, nr. 9 (23), p. 4–6.
15.    XVI a. ikireforminio Vilniaus pilies teismo knygos-kopijos Lietuvos Metrikoje: struktūrinė ir informacinė analizė, Lietuvos Metrika. 1991–1996 metų tyrinėjimai = Lithuanian Metrica. Investigation in 1991/1996, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius, 1998, p. 36–92.
16.    Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Vidurio Rytų Europoje: diskusinės regiono modeliavimo problemos, Lituanistika pasaulyje: darbai ir problemos, Vilnius, 1998, p. 9–26.
17.    Dinastijos vaidmuo Vidurio ir Rytų Europos regiono istorijoje: Jogailaičių ir LDK istorinė sąveika = Śloha dynastie v dějinách regionu středni a východni Evropy: historická souvislost dynastie Jagellonců a velikého kniżectvi litevského, Česko-litevské vztahy v průběhu staletí: příspěvky z interdisciplinárního vědeckého kolokvia, Vilnius, 25.—26. října 1995 = Lietuvių ir čekų santykiai amžių bėgyje: pranešimai iš interdisciplinarinio mokslinio kolokviumo, Vilnius, 1995 spalio 25–26, vědečtí ředaktoři: Luboš Řeháček, Luboš Švec, Praha: Univerzita Karlova, 1998, s. 15–23.
18.    Obraz Wielkiego Księstwa Litewskiego w historiografii XIX i XX wieku,Samoidentyfikacja mniejszości narodowych i religijnych w Europie Srodkowo-Wschodniej. Historia i historiografia, red.: J. Lewandowski, W. Goleman, Lublin, 1999, s. 73–80.
19.    Współczesna historiografia litewska. Stan aktualny oraz perspektywy badań historii Wielkiego Księstwa Litewskiego i dziewiętnastowiecznej Litwy,Samoidentyfikacja mniejszości narodowych i religijnych w Europie Srodkowo-Wschodniej. Historia i historiografia, red.: J. Lewandowski, W. Goleman, Lublin, 1999, s. 81–89
20.    Europa Środkowowschodnia i „zagubione“ Wielkie Księstwo Litewskie,Pozostawione historii. Litwini o Polsce i Polakach, pod redakcją Katarzyny Korzeniewskiej, Vladasa Sirutavičiusa, Kraków: Wydawnictwo Znak, 1999, s. 15–26.
21.    Kas yra ankstyvųjų naujųjų laikų istorijos šaltinio tiesa: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. politinės istorijos interpretacijų tikroviškumo problema,Metmenys, [Chicago], 1999,  t. 77, p. 41–64.
22.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpis Akademinėje Lietuvos istorijoje: samprata ir tyrimų problemos, Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos: Mokslinės konferencijos, skirtos Lituanistikos instituto įsteigimo 60-mečiui paminėti, pranešimai: 1999 m. kovo 9 d., Vilnius, redakcinė kolegija: Algis Kalėda, Zigmantas Kiaupa, Kazys Morkūnas, Vilnius, 1999, p. 135–147.
23.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riterio vaizdinys Motiejaus Stryjkovskio tekstuose, Kultūrų sankirtos: skiriama doc., dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, Vilnius, 2000, p. 117–141.
24.    Idée de l`Etat et son rőle dans le processus d`intégration du Grand Duché de Lituanie – région pluriethnique, pluriconfessionnelle et pluriculturelle de l`Europe du Centre-Est, Frontieres et l`espace national en Europe du Centre-Est. Exemples de quatre pays; Biélorussie, Lituanie, Pologne et Ukraine, sous la diréction de: Jerzy Kłoczowski, Piotr Plisiecki, Hubert Łaszkiewicz, Lublin, 2000, s.102–108.
25.    Litewskie cechy kultury politycznej szlachty Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku, Kultura Litwy i Polski w dziejach. Tożsamość i współistnienie,Kraków, 2000, s. 67–78.
26.    Klientalizmo kultūra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Pilies teismuose XVI a.History, Culture and Language of Lithuania: Proceedings of the International Lithuanian Conference, Poznań 17–19 September 1998, ed. by Grzegorz Błaszczyk, Michał Hasiuk (Linguistic and Oriental Studies from Poznań. Monograph Supplement 5), Poznań, Adam Mickiewicz University, 2000, s. 183–194.
27.    Daugiaprasmis ir daugiaveidis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų dvaras: vaizdinys ir tikrovė, Lietuvos dvarai – praeitis, dabartis ir ateitis: konferencijos medžiaga, Vilnius, 2001, p. 19–27.
28.    Die Handelskontakte des Großfürstentums Litauen mit den Städten des Hansegebiets in der ersten Hälfte des 17. Jahrhunderts. Auskünfte aus bisher unberücksichtigen Quellen, Fernhandel und Handelspolitik der baltischen Städte in der Hansezeit. Beiträge zur Erforschung mittelalterlicher und frühneuzeitlicher Handelsbeziehungen und -wege im eurpäischen Rahmen, hrsg. v. Norbert Angermann und Paul Kaegbein (Schriften der Baltischen Historischen Kommission. Band 11), Lüneburg, 2001, s. 265–274.
29.    The Grand Duchy and the Grand Dukes of Lithuania in the Sixteenth Century: Reflections on the Lithuanian Political Nation and the Union of Lublin, The Polish-Lithuanian Monarchy in European Context, c. 1500–1795, ed. by Richard Butterwick, „Palgrave“, 2001, p. 82–92.
30.    Akt krewski 14 sierpnia 1385 r.: gdzie kryje się problem – w dokumencie czy w jego interpretacjach, Kwartalnik Historyczny, 2001, z. 4, s. 47–62.
31.    Ar galima rasti europietiško identiteto pėdsakų XVI a. Lietuvoje ? Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, sud. Darius Staliūnas, Vilnius, 2002, p. 44–62.
32.    Lithuanian Estate Management Instructions from the Seventeenth Century to the First Half of the Nineteenth Century as a Source for Researching. Everyday Life on Gentry and Peasants Farms, Work and Production on Manors in the Baltic Sea Region, 1700–1900. Skrifter om skogs- och lantbrukshistoria 16, ed. Kerstin Sundberg, Lund, 2002, p. 60–76.
33.    К вопросу о купеческой общине Вильнюса в первой половине XVII века,От Древней Руси к России нового времени: сборник статей: к 70-летию Анны Леонидовны Хорошкевич, Москва: Наука, 2003, с. 300–306.
34.    W związku z polemiką Grzegorza Błaszczyka w sprawie unii krewskiej,Kwartalnik Historyczny, Rocznik CX, 2003, 1, s. 97–98.
35.    Dzieje Wielkiego Księstwa Litewskiego w poszukiwaniu sposobu współistnienia,Chrześcijaństwo w dialogu kultur na ziemiach Rzeczypospolitej. Materiały Międzynarodowego Kongresu. Lublin, 24-26 września 2002 r. / redakcja Ks. Stanisław Wilk, Wydawnictwo KUL Lublin 2003, s. 323–330.
36.    Mada – pirklio nauda. Audinių, galanterijos ir plataus vartojimo buities prekių importas į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Menotyra, 2003, nr. 2 (31), p. 11–18.
37.    Penki šiuolaikinių Vidurio Rytų Europos istorikų žvilgsniai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Lietuvos istorijos metraštis. 2002 metai, 1, Vilnius, 2003, p. 121–144: santr. angl.
38.    Livonijos problema, Žygimantas Augustas ir 1562 m pavasarį neįvykęs Lenkijos seimas, Istorijos akiračiai, Vilnius, 2004, p. 143–154.
39.    Lietuva tarp Vakarų ir Rytų: istorija ir nūdiena. Politikos kultūros aspektas,Kultūros barai, 2004, nr. 6 (475), p. 55–57.
40.    Naród polityczny Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku: pojęcie ojczyzny, Łacina jako język elit, koncepcja i redakcja naukowa Jerzy Axer, Warszawa, 2004, s. 295–318 (tarptautinis tyrimų projektas “Łacina jako język elit. Respublica Polonorum a Respublica Litteraria Europaea”).
41.    Litwa między Zachodem a Wschodem: Historia i czas teraźniejszy (aspekt kultury politycznej) = Lithuania between the West and the East: the history and the present (an aspect of the political culture), Idea Europy = Idea of Europe, pod redakcją Hanny Machińskiej, Warszawa, 2004, s. 91–94, 233–236.
42.    Poszukiwanie kompromisu – konfrontacja litewskiej i polskiej tradycji politycznej w przededniu unii lubelskiej, Europa unii i federacji. Idea jedności narodów i państw od średniowiecza do czasów współczesnych, praca zbiorowa pod redakcją Krzyszofa Ślusarka; przedmowa Franciszek Ziejka, Kraków, 2004, s. 19–29.
43.    Kilka uwag o zasadach, formularzu i treści dokumentu kupna-sprzedaży w Wielkim Księstwie Litewskim przed II Statutem litewskim 1566 roku, Z dziejów kultury prawnej. Studia ofiarowane Profesorowi Juliuszowi Bardachowi w dziewięćdziesięciolecie urodzin, Warszawa, 2004, s. 353–360.
44.    Idée de l`Etat et son rŏle dans le processus d`intégration du Grand Duché de Lituanie – région pluriethnique, pluriconfdessionnelle et pluriculturelle de l`Europe du Centre-Est, L`heritage historique de la Res Publica de Plusieurs Nation, Lublin, 2004, p. 91–99.
45.    Litauen Som Stat Genom  Århundradena – kungadöme, storfurstendöme och republik, Finsk Tidskrift. Kultur – Ekonomi – Politik. Utgiven av Föreningen Granskaren, H. 7-8 / 2005, p. 357–368.
46.    Swoistość systemu prawno-ustrojowego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XV-XVI wieku, Europa Środkowowschodnia od X do XVIII wieku – jedność czy różnorodność, pod redakcją Krzysztofa Baczkowskiego i Janusza Smoluchy, Kraków, 2005, s. 63–67.
47.    The Baltic Sea World in the Early Modern Period. A Specific feature of Economic Development in the Grand Duchy of Lithuania, Zones of Fracture in Modern Europe: the Baltic Countries, the Balkans, and Northern Italy / Zone di frattura in epoca moderna: Il Baltico, I Balcani e l`Italia settentrionale, edited by Almut Bues, Wiesbaden, 2005, p. 167–176.
48.    Jūratė Kiaupienė, rec.: Henryk Lulewicz. Gniewów o unię ciąg dałszy. Stosunki polsko-litewskie w latach 1569–1588. Warszawa: Wydawnictwo neriton, Instytut Historii Polskiej Akademii nauk, Wydanie I, 2002, 457 s., 25 iliustr., Lietuvos istorijos metraštis. 2003 metai, 2, Vilnius, 2005, p. 153–158.
49.    Das Großfürstentum Litauen und Nordosteuropa, Nordosteuropa als Geschichtsregion. Beiträge des III. Internationalen Symposiums zur deutschen Kultur und Geschichte im europäischen Nordosten vom 20.-22. September 2001 in Tallinn (Estland), Herausgegeben von Jörg Hackmann und Robert Schweitzer, Helsinki–Lübeck, 2006, S. 297–307.
50.    Двор Великого княжества Литовского в XV–XVI вв. – пространство взаимодействия культур, Этнокультурные и этноязыковые контакты на территории Великого Княжества Литовского. Материалы международной научной конференции, Москва, 2006, с. 44–52.
51.    Особенности политической культуры Великого княжества Литовского в XVI в., Балты и Великое Княжество Литовское.  Историко-лингвистический взгляд. Памяти Эгидиюса Банениса, Москва, 2007, с. 54–66.
52.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų XV–XVII a. istorijos šaltiniai Habsburgų dinastijos, dvaro ir Austrijos valstybės archyve Vienoje, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005-2006 m. tyrimai, Sudarė L. Glemža; Pilių tyrimo centras “Lietuvos pilys”, Vilnius, 2007, p. 300–322.
53.    Lietuvos valdovų profiliai Eberharto Windeckes veikale, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje. 2005–2006 m. tyrimai. Sudarė L. Glemža. Pilių tyrimo  centras „Lietuvos pilys“, Vilnius, 2007, p. 323–350.
54.    Двор великого княжества Литовского в XV–XVI вв. – пространство взаимодействия культур, Этнокультурные и этноязыковые контакты на территории Великого княжества Литовского. Материалы международной научной конференции, Москва, 2006, с. 44–52.
55.    Das Grossfűrstentum Litauen und Nordosteuropa, Nordosyeuropa als Geschichtsregion. Beiträge des III. Internationalen Symposiums zur deutschen Kultur und Geschichte im europäischen Nordosten vom 20.–22. September 2001 in Tallinn (Estland), herausgegeben von Jörg Hackmann und Robert Schweitzer, Helsinki, Lübeck, S. 297–307 (serija – Aue-Säätiön julkaisuja, Skrifter utgivna av Aue-Stiftelsen, Veröffentlichungen der Aue-Stiftung 17 Nordosteuropa als Geschichtsregion).
56.    Особенности политической культуры Великого княжества Литовского в XVI в., Балты и Великое княжество Литовское. Историко-лингвистический взгляд. Памяти Эгидиюса Банениса, Москва: Новое издательство, 2007, с. 54–66.
57.    Jūratė Kiaupienė: [referatas ir diskusijos], Polska na tle Europy XVI-XVII wieku. Konferencja Muzeum Historii Polski, Warszawa, 23–24 października 2006 r. – (Materiały pokonferencyjne, zeszyt 1.), Warszawa, 2007, s. 92–95, 110–112, 181, 183.
58.    Some Considerations on the Sources of Unity of the Lithuanian Political Nation in the Sixteenth Century, Podział władzy i parlamentaryzm w przeszłości i współcześnie prawo, doktryna, praktyka. 500. rocznica konstytucji Nihil novi z 1505 r. 56. Konferencja Międzynarodowej Komisji Historii Instytucji Reprezentatywnych i Parlamentarnych w Krakowie i Radomiu (5-8 września 2005). Prace przedstawione międzynarodowej komisji historii instytucji reprezentatywnych i parlamentarnych, tom 84, pod red. Wacława Uruszczaka, Kazimierza Barana i Anny Karabowicz, Warszawa: Wydawnictwo Sejmowe, 2007, s. 326–333.
59.    Between Two Concepts: From Ethnic Nation State to Commonwealth. The Lithuanian Point of  View, Vergangene Grösse und Ohnmacht in Ostmitteleuropa: Repräsentationen imperialer Erfahrung in der Historiographie seit 1918 / Lost Greatness and Past Oppression in East Central Europe: Representations of the Imperial Experience in Historiography since 1918, hrsg. Frank Hadler/Mathias Mesenhöller, Akademische Verlagsanstalt, 2007, S. 134–144. (Serija –  Geschichtswissenschaft und Geschichtskultur im 20. Jahrhundert, hrsg. Von Gerald Diesener, Frank Hadler, Matthias Middell, Martin Sabrow und Edoado Tortarolo; Bd. 8).
60.    XV-XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istoriniai šaltiniai Habsburgų dinastijos, dvaro ir Austrijos valstybės archyve, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje, 2005–2006 m. tyrimai, sudarė Liudas Glemža, p. 300–322.
61.    Lietuvos valdovų profiliai Eberharto Windeckes veikale, Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. – XIX a. pradžioje, 2005–2006 m. tyrimai, sudarė Liudas Glemža, p. 323-350.
62.    Rola klienteli w procesie jednoczenia narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI w., Rzeczpospolita państwem wieli narodowości i wyznań, XVI–XVIII wiek, pod redakcją T. Ciesielskiego i A. Filipczak-Kocur, Warszawa-Opole, 2008, s. 167–178.
63.    Jedna czy wiele historii? Rzeczpospolita przedrozbiorowa w litewskiej pamięci historycznej, Pamieć i politika historyczna. Doświadczenia Polski i jej sąsiadów, pod redakciją S.M. Nowinowskiego, J. Pomorskiego i R. Stobieckiego, Łódź, 2008, s. 11–26.
64.    Unie polsko-litewskie – próba nowego spojrzenia, Lex est Rex in Polonia et in Lithuania … Tradycje prawno-ustrojowe Rzeczypospolitej – doświadczenie i dziedzictwo, Warszawa, 2008, s. 65–82 (kartu su A. Zakrzewski).
65.    Jūratė Kiaupienė (Instytut Historii Litwy), “ “MY, Litwa” – formuła patriotyzmu narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVI wieku“, Formyły patriotyzmu w Europie Wschodniej i Środkowej od nowożytności do współczesności, zredagowali: Andzej Nowak, Andrzej A. Zięba [Polska Akademia Umiejętności, Komisja Wschodnioeuropejska; Uniwersytet Jagielloński, Wydział Historyczny], Kraków, 2009, s. 17-26.
66.    “Палiтычная нацыя Вялiкага Княства Лiтоўскага. Лiтоўская перспектыва”,Лiтва i Беларусь тысяча год разам, № 9 / 2009, с. 72-85.
67.    “Uroczysty pogrzeb Radziwiłłów i współczesne społeczeństowo Litwy”, Barok,Historia-Literatura-Sztuka, ISSN 1234-3233. Straipsnis parašytas Redakcijos užsakymu, skirtas Radviloms skirtam žurnalo numeriui.
68.    “LDK  politinė tauta. Lietuviškoji perspektyva”, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija ir tautiniai naratyvai, sudarytoas: prof. A. Bumblauskas, doc. G. Potašenko, VšĮ Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 39-53.
69.    “The Grand Duchy of Lithuania: social and political origins of the modern Lithuanian // L`héritage de la Res Publica des Deux Nations. Actes du colloque tenu à la Bibliothèque Polonaise de Paris 7-9 octobre 2004. Sous la direction de Jerzy Kłoczowski et Iwona Goral. Lublin-Paris, 2009, p. 49-57.
70.    “How War Changed the Landscape of Political Culture in Sixteenth Century East-Central Europe”, Балтийский вопрос в конце XV-XVI  в. Сборник научных статей, КВАДРИГА, Москва, 2010, с. 397-405.
71.    “Политический народ Великого княжества Литовского в системе политических структур Центрально-Восточной Европы в XV-XVIвеках”, Сословия, институты и государственная власть в России. Средние века и раннее новое время. Сборник статей памяти академика Л.В. Черепнина, Москваб Языки славянских культур, 2010, с. 586-591.
72.    “Formation and Transformations of Dynastic Ties between the Grand Duchy of Lithuania and the Kingdom of Poland from 1386-1501”, Lituanus. The Lithuanian quarterly journal of arts and sciences, volume 56:3, Fall 2010, p. 5-24.
73.    “Historyk Wielkiego Księstwa Litewskiego na marginesie Historii Europy Środkowo-Wschodniej – kilka uwag dyskusyjnych”, Rocznik Instytutu Europy Środkowo-Wschodniej, rok 8(2010), zeszyt 1: Europa – pytania o przyszłość, redakcja Jerzy Kłoczowski, Lublin, IEŚw, 2010, s. 135-143.
74.    Kiaupienė, J., Zakrzewski, A., „Unie polsko-litewskie – spojrzenie z dwóch stron“, Lex est Rex in Polonia et in Lithuania … Tradycje prawnoustrojowe Rzeczypospolitej – doświadczenie i dziedzictwo, Warszawa, Wydawnictwo DiG, 2011, s. 61-84, ISBN 978-83-7181-649-9. (Tai yra nauja, išplėsta straipsnio „Unie polsko-litewskie – próba nowego spojrzenia“, paskelbtas 2008 m. versija).
75.     „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinio vientisumo suardymo 1569 m. problema Liublino unijos istoriografijos kontekste: tradicijų ir naujų interpretacijų erdvė“ / „Problem rozbicia jedności terytorialnej Wielkiego Księstwa Litewskiego w 1569 roku w kontekście historiografii poświeconej unii lubelskiej: tradycje i nowe interpretacje“, Liublino unija: idėja ir jos tęstinumas / Unia lubelska: idea i jej kontynuacja. Tarptautinės mokslinės konferencijos, vykusios 2009 m. lapkričio 19-20 d. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, pranešimų pagrindu parengtas mokslinių straipsnių rinkinys, Sudarytojai Liuda Glemža, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius, 2011, p. 102-113; 114-125.
76.     „Istorinės atminties profilis: karalienė Jadvyga“, Tarptautinė mokslinė konferencijaŠventoji Jadvyga ir Lietuva /Szent Hedvig És Litvánia, 2010 03 26, Pranešimai, Vilnius, 2010, p. 71-82,
77.    Kiaupienė, J., Miknys, R., In Memoriam, Juliusz Bardach (1914.11.03 – 2010.01.26, Lietuvos istorijos metraštis, 2010 metai, 1, Vilnius, LII leidykla, 2011, p. 169-172.
78.    „Конфликт и диалог культур в военно-политических отношениях России и Речи Посполитой во времена назревания Смуты (антропологический аспект)“, Смутное время в России конфликт и диалог культур. Материалы научной конференции, Санкт-Петербург, 12-14 октября 2012 года, Санкт-Петербург, 2012, с 130-132.
79.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ankstyvųjų Naujųjų laikų seimo retorikos pažinimo šaltiniai: kalbos, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimuose. Mokslinių straipsnių rinkinys, skirtas dr. Edmundo Rimšos 65-mečio sukakčiai, sudarytojai Zigmantas Kiaupa, Jolita Sarcevičienė, Vilnius: LII leidykla, 2013, p. 283-294.
80.    500-letnia rocznica unii Horodelskiej 1403 r. Między kulturą polityczną a pamięcią historyczną, Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellońskiego. Prace Historyczne, 141, zeszyt 2 (2014), s. 393-405.
81.     Rzeczpospolita Wielu Narodów i jej znaczenie dla dzisiejszej/współczesnej Rzeczypospolitej Europejskiej – dyskusji o dziejach Wielkiego księstwa Litewskiego ciąg dalszy, Biuletyn historii pogranicza, Nr 13, Białystok, 2013, s. 15-27.
82.    1413 m. Horodlės dokumentų „gyvenimai“ / “Istnienie i funkcionowanie dokumentów horodelskich”, 1413 m. Horodlės aktai (dokumentai ir tyrinėjimai) / Akty Horodelskie z 1413 roku (dokumenty i studia), sudarė / pod redakcją: Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak, parengė / opracowali: Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak, Piotr Rabiej, Edmundas Rimša, Jan Wroniszewski, Vilnius/Kraków, LII, 2013, p. 255-318)
83.     Petro Skargos „Seimo pamokslai“ ir Abiejų Tautų Respublikos bajorų politinės kultūros kraštovaizdis, Petras Skarga, Seimo pamokslai. Kvietimas atgailauti Lenkijos ie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiams, Vilnius, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014, p. 23-40.
84.     Oskar Halecki, badacz dziejów Wielkiego Księstwa Litewskiego, a historiografia litewska, Oskar Halecki i jego wizja Europy, pod redakcją Małgorzaty Dąbrowskiej, tom 3, Uniwersytet Łódzki, Warszawa-Łódz, 2014, s. 124-128.
85.     1588 metų Lietuvos Statutas Abiejų Tautų Respublikos politinės kultūros erdvėje, Lietuvos Statutas ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškoji visuomenė. Straipsnių rinkinys, sudarė Irena Valikonytė ir Lirija Steponavičienė, Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 2015, p. 47-61.
86.     Lithuanians – the Relationship between Citizenship and Etnicity, The Lithuanian Millennium. History, Art and Culture. Vilnius Academy of Arts Press, 2015 (previously published in: Lithuanian as Lietuva 1009-2009 sudarė A. Butrimas, R. Janonienė, T. Račiūnaitė, Vilnius, 2009, p. 319-325), p. 319-325.
87.     „Zigmanto knyga“ ir Lietuva / The Book of Sigismund and Lithuania”, Eberhard Windecke, Imperatoriaus Zigmanto knyga. XV a. Lietuvos valdovų portretai. Pasakojimai ir vaizdai / Book of Emperor Sigismund. Portraits of 15th-Century Lithuanian Rulers. Narratives and Images. Sudarytojai / Compiled by Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / National Museum Palace of the Grand Dukes of Lithuania, Vilnius, 2015, p. 37-54.
88.    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. parlamentinės kultūros atodangos: institucinė politikos kalba, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtas mokslinių straipsnių rinkinys, sudarytojai Vydas Dolinskas, Rimvydas Petrauskas, Edmundas Rimša, Vilnius, 2016, p. 293–301. ISSN 2351-7107; ISBN 978609-8061-41-3
89.    Teatrum ceremoniale w barokowym Wilnie, Wokół Wielkiego Księstwa Litewskiego i jego tradycji, redakcja Bernadetta Manyś, Michał Zwierzykowski, Poznań, 2016, p. 105–109. ISBN 978-83-65663-14-6
90.    Проблема самоидентификации русинов в контексте зарождения раннемодерной нациогенетической мифологии Великого Княжества Литовского, in: Древняя Русь после Древней Руси: дискурс восточнославянского (не)единстваю, Ответственный составитель, ответственный редактор серии А. В. Доронин, Германский исторический институт в Москве, РОССПЕН, Москва, 2017, с. 93-105. ISBN 978-5-8243-2115-9.
91.    Obraz Wielkiego Księstwa Litewskiego w wielotomowej syntezie Historia Litwy, in: Rocznik Lituanistyczny, t. 2, rok 2016, Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk, Warszawa, 2016, s. 191-209 (e-ISSN 2450-8454; p-ISSN 2450-8446), elektroninė leidinio versija: http://www.rl-ihpan.edu.pl
92. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Статут 1588 г.: заканадаȳчыя гарантыi суверэнiтэту ВКЛ“ (2018 m. spalio 12 d., Minskas) skaitė pranešimą „Teismų pareigūnų priesaikos ir jų sulaužymo pasekmės (simbolinis aspektas)“.

Mokslo žurnalų Redakcinių kolegijų narė:

1.    “Darbai ir Dienos” (Vytauto Didžiojo universitetas);
2.    “Acta Poloniae Historica” (Polska akademia nauk, Instytut Historii im. Tadeusza Manteuffla).
3.     „Rocznik Instytutu Europy Środkowo-Wschodniej” (Liublin, Rada naukowa).
4.     „Czasopismo Prawno-Historyczne” (Instytut Historii Polskiej Akademii Nauk, Rada naukowa)

Kontaktai
el. paštas – jurate.kiaupiene@gmail.com
Telefonas – 8 5 261 72 73