Alvydas Nikžentaitis
Instituto direktorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, vyriaus. mokslo darbuotojas
Gimė 1961 10 18. 1988 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių tautos kova prieš vokiečių feodalų agresiją XIV a. pirmojoje pusėje“, o 1999 m. kovo mėn. – habilituoto daktaro disertaciją „Ikikrikščioniška Lietuvos visuomenė XIII–XIV a.“. 1992–1993 m. dirbo Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos centro direktorium, 1993–1998 m. – Istorijos katedros vedėju. 2000–2008 m. – LII direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. Klaipėdos ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetų senatų bei kelių Lietuvos ir užsienio istorijos komisijų narys. Nuo 2019 m. rugpjūčio 6d. – LII direktorius.
Pagrindinės tyrinėjimų kryptys:
• LDK santykiai su Vokiečių ordinu
• Žemaitijos istorija
• Lietuvių-vokiečių santykių istorija
• Stereotipų istorija
• Viduramžių Lietuvos visuomenė
Svarbiausios mokslinės publikacijos
• Monografijos
1. Vytauto ir Jogailos įvaizdis Lietuvos ir Lenkijos visuomenėse, Vilnius, 2002.
2. Witold i Jagiełło: Polacy i Litwini we wzajemnej stereotypie, Poznań, 2000.
3. Nuo Daumanto iki Gedimino. Ikikrikščioniškos Lietuvos visuomenės bruožai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. V), Klaipėda, 1996.
4. Pilėnų mįslė, Vilnius, 1993.
5. Gediminas, Vilnius, 1989.
• Šaltinių publikacijos:
1. Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a. (kartu su E. Gudavičiumi) ,Vilnius, 1987.
• Sudaryti mokslo darbai:
1. Daugiasluoksnė atmintis. Miestas, valstybė, regionas, Vilnius, 2013.
2. Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo: atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje, Vilnius: LII leidykla, 2011, 490 p.
3. The Vanished World of Lithuanian Jews (On the Boundary of Two Worlds – Identity, Freedom and Moral Imagination in the Baltics, Vol. 1) / ed. by A. Nikžentaitis, S. Schreiner, D. Staliūnas, Amsterdam and New York, 2004, 323 s.
4. Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. VIII), Klaipėda, 2001.
5. Žemaitijos istorija (kartu su Vaciu Vauvada, Vladu Žulkumi, Egidijumi Aleksandravičiumi), Vilnius, 1997.
6. Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorijos šaltiniai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. III), zusammen mit Stephen C. Rowell, Vladas Žulkus, Klaipėda, 1995.
7. Klaipėdos miesto ir regiono istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. II), kartu su V. Žulkumi, Klaipėda, 1994
8. Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai XV a. (kartu su Rūta Čapaite), (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. I), Vilnius, 1993.
Vertimai:
1. Hartmut Boockmann, Vokiečių Ordinas. XII jo istorijos skyrių, iš vokiečių k. vertė A. Nikžentaitis, Vilnius, 2003. (Der Deutsche Orden. Zwölf Kapitel aus seiner Geschichte).
Straipsniai:
1. Unia polsko-litewskie w kulturach pamięci Litwy, Od Horodla do Horodla (1413–2013). Unia Horodelska – dzieje i pamięc, Zamość–Warszawa, 2013, S. 103–118.
2. Vietoj įvado: daugiasluoksnė atmintis. Miestas, valstybė, regionas, Atminties daugiasluoksniškumas. Miestas, valstybė, regionas / Sud. Alvydas Nikžentaitis, Vilnius, 2013, p. 7–18.
3. Vilnius kaip simbolinė keturių tautų sostinė, Ibid. p. 217–228.
4. Atminties ir istorijos politika Lietuvoje, Ibid. p. 517–538.
5. Specyfika przestrzeni miasta w badaniach kultury pamięci, Miasto jako region pamięci / Sud. Andrzej Korytka, Andrzej Szmyt, Olsztyn 2012, S. 65–76.
6. Zwischen Erinnerungs-und Gedächtniskultur. Die Bedeutung von Vergangenheitsvorstellungen der Zwischenkriegszeit für die heutige Außenpolitik in Ostmitteleuropa, Russlands imperiale Macht. Integrationsstrategienund ihre Reichweite in transnationaler Perspektive / Bianka Pietrow-Ennker (Hg.), Wien etc. 2012, S. 383–396.
7. XX a. diktatūrų laikotarpis Lietuvos gyventojų atminties kultūroje: dominuojanti ir diskriminuojama atmintis, Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribentropo. Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI a., Vilnius 2011, p. 379–398.
8. Atminties ir atminimo kultūrų modeliai: Lietuva, Lenkija, Rusija ir Vokietija, Ibid., p. 439–458.
9. Atminties ir atminimo kultūros kaip užsienio politikos objektas Vidurio ir Rytų Europoje, Ibid., p. 459–490.
10. Baltijos kelio dvidešimtmetis: eilinis jubiliejus ar kultūrinės atminties transformacijos pradžia? (kartu su I. Sštiniene), Lietuvos istorijos metraštis 2010–1, Vilnius, 2011, p. 71–84.
11. Znaczenie Unii Lubelskiej po 440 latach dla Europy XXI w., Miscellanea Historico-Iuridica, t. 9, pod redakcją A. Lityńskiego, P. Fiedorczyka, Białystok, 2010, s. 9–14.
12. Нацыянальны сімвал у шматкультурным горадзе, Homo historicus 2009: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі, пад. рэд. А.Ф. Смаленчука, Вiльня, 2010, с. 306–320.
13. L’appropriation symbolique d’une ville multiculturelle: les cas Kaunas, Klaipėda et Vilnius (kartu su D. Mačiuliu ir V. Safronovu), Villes baltiques. Une mémoire partagée (Revue Germanique Internationale, 11/2010), Paris, 2010, p. 41–60.
14. А. Смаленчук, A. Нікжэнтайціс, Вiльня як месца памяці многіх народаў (разважанні з нагоды даследчага праекту), Гістарыяграфія і крыніцы па гісторыі гарадоў і працэсаў урбанізацыі ў Беларусі, Гродна, 2009, с. 363–367.
15. Geschichte und Instrument. Geschichte und Aussenpolitik in Osteuropa, Osteuropa, 2010, Jg. 60, H 8, S.105–112.
16. Die Möglichkeiten der alternativen Geschichte. Das Alltagsleben im Baltikum des 13. und 14. Jahrhunderts, The Reception of Medieval Europe in the Baltic Sea Region: papers of the XIIth Visby Symposium held at Gotland University, Visby (Acta Visbyensia, XII), ed. by J. Staecker, Visby 2009, p. 397–420.
17. Nuo Vytauto Didžiojo iki Molotovo-Ribbentropo: kultūrinės atminties politika Lietuvoje, Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje. Istorinė atmintis/ Stosunki polsko-litewskie na przestrzeni wieków. Pamięć historyczna, , Vilnius, 2009, p. 363–374.
18. Laikinosios ir Lietuvos Respublikos sostinių kultūrinės atmintys: lyginamosios analizės bandymas, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. Mokslo darbai, 2009, t. 9: Kultūrinės atminties kaita ir lokalinė istorija, p. 235–246.
19. Другая сусветная вайна ў культурнай памяці жыхароў Цэнтральна-усходняй Еўропы: дамінантная і дыскрымінаваная памяцi, Homo Historicus 2008: Гадавiк антрапалагічнай гісторыі, пад. рэд. А. Смаленчука з удзелам I. Дубянецкай, Вiльня, 2008, c. 361–369.
20. Nauka historii na Litwie między tradycją a wyzwaniami nowoczesności, Zapiski historyczne, 2008, t. LXXIII, zeszyt 2/3, s. 7–16. 21. Historia i współczesne pojęcie narodu politycznego Wielkiego Księstwa Litewskiego, Pamieć. Wyzwanie dla nowoczesnej Europy, red. R. Traba, Olsztyn, 2008, s. 99–108.
22. Die Epoche der Diktaturen. Erinnerungskonkurrenz in Litauen, Geschichtspolitik und Gegenerinnerung. Krieg, Gewalt und Trauma im Osten Europas (Osteuropa, 2008, 58. Jhg., Heft 6), hrsg. von M. Sapper, V. Weichsel, Berlin, 2008, S. 159–166.
23. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės tautos specifika ir santykis su moderniąja tauta, Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Vilnius, 2007, p. 135–154.
24. Kryžiaus karų epocha Lietuvos kultūrinėje atmintyje, Kryžiaus karų epocha Baltijos regiono tautų istorinėje sąmonėje, Šiauliai: Saulės delta, 2007, p. 236–249.
25. Kampf um die Erinnerung: Memel/Klaipėda im 20. Jahrhundert, Die Aneignung fremder Vergangenheiten in Nordosteuropa am Beispiel plurikultureller Städte (20. Jahrhundert) (Nordost-Archiv, Bd. XV/ 2006), Lüneburg, 2007, S. 148–159.
26. Jak można podzielić wspólną historię? Dzieje Rzeczypospolitej Obojga Narodów w historiografii i świadomości Litwinów“, ”O nas bez nas”. Historia Polski w historiografiach obcojęzycznych, moderatorzy sympozjum W. Molik, H. Żaliński, Poznań, 2007, s. 123–134.
27. Gestürzte und neu errichtete Denkmäler: Geschichte im Transformationsprozess Litauens, GegenErinnerung. Geschichte als politisches Argument im Transformationsprozeß Ost-, Ostmittel- und Südosteuropas (Schriften des Historischen Kollegs. Kolloquien; 61), hrsg. von H. Altrichter, München, 2006, S. 67–78.
28. Žalgiris: Zur Bedeutung und Funktionsweise eines litauischen Nationalmythos, Mare Balticum. Begegnungen zu Heimat, Geschichte, Kultur an der Ostsee (Colloquia Baltica, 1), hrsg. von D. Albrecht, M. Thoemmes, München, 2005, S. 98–110.
29. Litauen unter den Grossfürsten Gedimin (1316-1341) und Olgerd (1345-1377), Die „Blüte“ der Staaten des östlichen Europa im 14. Jahrhundert (Deutsches Historisches Institut Warschau. Quellen und Studien, Bd. 14), hrsg. von M. Löwener, Wiesbaden, 2005, S. 65–76.
30. „Rytų Lietuva lietuvių atminties kultūroje ir politikoje: istoriko ir atminties kūrėjo santykio problema“, Kultūros barai, 2004, Nr. 10 (479), p. 15–19.
31. „The „Imperial“ Diplomacy of Lithuania“, Lithuanian Foreign Policy Review, 2004, No. 1–2 (13–14), p. 41–47.
32. Klaipėdos problemos sprendimo galimybės Lenkijos Respublikos diplomatų akimis, Klaipėdos kraštas 1920–1924 m. archyviniuose dokumentuose (Acta Hictorica Universitatis Klaipedensis, t. IX), Klaipėda, 2003, p. 6–22.
33. Historische Tradition und Politik: Die Sowjetrepublik Litauen und das Kaliningrader Gebiet, Die Zukunft Kaliningrads Konfliktschichten und Kooperationsfelder (Osteuropa, 2003, 53. Jhg., Heft 2-3), hrsg. von M. Sapper, V. Weichsel, M. Breuer, Lindau, 2003, S. 229–243.
34. Geschichtsschreibung in Litauen: 10 Jahre nach der Wende“, Klio ohne Fesseln?: Historiographie im östlichen Europa nach dem Zusammenbruch des Kommunismus (Österreichische Osthefte, 2002, 44. Jhg., Heft 1-2), hrsg. von A. Ivanis̆ević, A. Kappeler, W. Lukan, A. Suppan, Frankfurt am Main, Berlin, Bern, Bruxelles, New York, Oxford, Wien, 2003, S. 201–218.
35. Auf der Suche nach der eigenen Geschichte: Litauen – Polen – Europa, Auf der Suche nach einem Phantom? Widerspiegelungen Europas in der Geschichtswissenschaft (Schriften des Zentrum für Europäische Integrationsforschung, Bd. 42), hrsg. von G. Michels, Baden-Baden, 2003, S. 109–124.
36. Lithuanian Settlement in East Prussia as Reflected in Lithuanian Historiography, Historiographical approaches to medieval colonization of East Central Europe: A comparative analysis against the background of other european inter-ethnic colonisation procesess in the Middle Ages (East European monographs, No. 611) / ed. by J. M. Piskorski, New York, 2002, s. 357–371.
37. Rytprūsiai lietuvių istorinėje literatūroje, Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. VIII), Klaipėda, 2001, p. 159–169.
38. Das Bild des Deutschen Ordens in der litauischen Geschichtsschreibung und Publizistik, Vergangenheit und Gegenwart der Ritterorden: Die Rezeption der Idee und die Wirklichkeit (Ordines militares. Colloquia Torunensia historica, XI), hrsg. von Z. H. Nowak, R. Czaja, Toruń, 2001, S. 115–131.
39. Das Bild Litauens in Darstellungen der deutschen Presse über nationale Minderheiten, Das Preußenland als Forschungsaufgabe: eine europäische Region in ihren geschichtlichen Bezügen. Festschrift für Udo Arnold zum 60. Geburtstag (Einzelschriften der Historischen Kommission für ost- und westpreußische Landesforschung, Bd. 20), hrsg. von B. Jähnig, G. Michels, Lüneburg, 2000, S. 191–207.
40. Verloren und neu gefunden. Ein Blick auf die neue Heimat in Ostpreußen nach 1945: Einige einführende Bemerkungen über dieses Thema, Annaberger Annalen, 1999, Nr. 7, S. 13–28.
41. Prisoners of War in Lithuania and the Teutonic Order State (1283-1409), Der Deutsche Orden in der Zeit der Kalmarer Union, 1397–1521 (Ordines militares. Colloquia Torunensia Historica, X), hrsg. von Z. H. Nowak, R. Czaja, Toruń, 1999, s. 193–208.
42. Die litauische Gesellschaft der vorchristlichen Zeit (13.–14. Jahrhundert) zwischen Rom und Byzanz, Rom und Byzanz im Norden. Mission und Glaubenswechsel im Ostseeraum während des 8.–14. Jahrhunderts, Bd. II, hrsg. von M. Müller-Wille, Stuttgart, 1998, S. 115–130.
43. LDK kultūrinės tradicijos praradimas: Vytauto Didžiojo kultas Lietuvoje XIX–XX a., Senosios raštijos ir tautosakos sąveika: kultūrinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtis (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 6), Vilnius, 1998, p. 324–334.
44. Das Deutschlandbild im heutigen Litauen, „Der Fremde im Dorf“. Überlegungen zum Eigenen und zum Fremden in der Geschichte, hrsg. von H.-J. Bömelburg, B. Eschment, Lüneburg, 1998, S. 105–123.
45. Das Bild der Deutschen und Deutschlands in Litauen während der Zwischenkriegszeit, Die deutsche Volksgruppe in Litauen und im Memelland während der Zwischenkriegszeit und aktuelle Fragen des deutsch-litauischen Verhältnisses, hrsg. von B. Meissner, S. Bamberger-Stemann, D. Henning, Hamburg, 1998, S. 237–253.
46. Der Vytautas-kult in Litauen (15.-20. Jahrhundert) und seine Widerspiegelung im Denkmal, Das Denkmal im nördlichen Ostmitteleuropa im 20. Jahrhundert. Politischer Kontext und nationale Funktion (Nordost-Archiv, Bd. VI/1997, Hf. l), hrsg. von S. Ekdahl, Lüneburg, 1997, S. 131–145.
47. Changes in the organization and tactics of the Lithuanian army in the 13th, 14th and the first half of the 15 th century, Fasciculi Archaeologiae Historicae, Fasciculus VII, Łódź, 1994, p. 45–53.
48. Belaisviai Lietuvoje ir Vokiečių ordino valstybėje (1283–1409), Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 507–526.
49. Pasikeitimai lietuvių kariuomenės taktikoje ir organizacijoje, Karo archyvas, t. 13, Vilnius, 1993, p. 3–33.
50. Die wirtschaftlichen und politischen Motive in den Briefen des Großfürsten Gedimin an die norddeutschen Städte sowie an die Orden der Dominikaner und Franziskaner (26. Mai 1323), Zwischen Lübeck und Novgorod. Wirtschaft, Politik und Kultur im Ostseeraum vom frühen Mittelalter bis ins 20. Jahrhundert. Norbert Angermann zum 60. Geburtstag, hrsg. von O. Pelc, G. Pickhan, Lüneburg, 1996, S. 121–131.
51. Germany and the Memel Germans in the 1930s (on the basis of trials of Lithuanian agents before the Volksgerichthof, 1934–1945), The Historical Journal, 1996, Vol. 39, No. 3, p. 771–783.
52. Das Bild von Deutschland und den Deutschen, Annaberger Annalen, 1996, Nr. 4, S. 148–155.
53. 1323 m. gegužės 26 d. Gedimino laiškai Vokietijos miestams ir dominikonų ir pranciškonų ordinų vienuoliams: ekonominiai ir politiniai laiškų parašymo motyvai, Metraščiai ir kunigaikščių laiškai (Senoji Lietuvos literatūra, Kn. 4) / ats. red. M. Vaicekauskas, Vilnius, 1996, p. 124–134.
54. Litauisch-preussische Beziehungen im Mittelalter. Der litauische Forschungsstand, Deutschland und Litauen. Bestandsaufnahmen und Aufgaben der historischen Forschung, hrsg. von N. Angermann, J. Tauber, Lüneburg, 1995, S. 21–31.
55. Bitwa pod Grunwaldem w ocenie spoleczenstwa litewskiego XV–XVI stuliecia, Studia Grunwaldzkie, 1994, t. 3, s. 7–15.
56. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pagrindinės užsienio politikos kryptys XIV a. vid. – XV a., Žalgirio laikų Lietuva ir jos kaimynai (Acta Historica Universitatis Klaipedensis, t. I), Vilnius, 1993, p. 170–177.
57. Friedliche Zeit in den Beziehungen Litauens mit dem Deutschen Orden, Jahrbücher für Geschichte Osteuropas, 1993, Hf. 1, S. 1–23.
58. Žalgirio mūšio vertinimas lietuvių visuomenėje XV–XVI a., Lietuvos istorijos metraštis, 1990, Vilnius, 1991, p. 5–13.
59. Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (2. Gedimino laiškai popiežiui ir krikščionybės įvedimo Lietuvos klausimas 1323–1324 m.), Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1988, t. 2 (103), p. 66–76.
60. Dėl čekų feodalų vaidmens 1329 m. Vokiečių ordino žygyje į Lietuvą, Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1988, t. 3 (104), p. 52–57.
61. Dėl Gedimino laiškų autentiškumo (1. Gedimino laiškai Hanzos miestams), Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1987, t. 4 (101), p. 92–99.
Recenzijos:
1. Yvonne Kleinmann: Kommunikation durch symbolische Akte ist soeben im neuesten Heft der Jahrbücher für Geschichte Osteuropas veröffentlicht worden. Sie finden sie zugleich auch auf dem europäischen Rezensionsportal recensio.net. Der Link lautet: :http://www.recensio.net/rezensionen/zeitschriften/jahrbucher-fur-geschichte-osteuropas/jgo-61-2013/4/ JGO 61 (2013)
Kontaktai
el. paštas – alvydas.nikzentaitis@istorija.lt
Telefonas – 8 5 262 68 43