Jolita Sarcevičienė
humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja
Gimė 1970 m. 1993 m. baigė VU Istorijos fakultetą. Nuo 1994 m. dirba LDK istorijos skyriuje. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją „Idealusis moters modelis XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje LDK“ (vadovė hab. dr. Ingė Lukšaitė). 2001–2003 m. – LDK istorijos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja. Nuo 2004 m. LDK istorijos skyriaus mokslo darbuotoja. 2001, 2002, 2003 m. stažavosi Tarptautinėje Humanitarinėje mokykloje Lenkijoje. Nuo 2004 m. LDK istorijos skyriaus mokslo darbuotoja. Nuo 2001 m. mokslinių periodinių leidinių „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lithuanian Historical Studies“, nuo 2003 m. – „Український історичний збірник“ redkolegijų narė. Parengė vieną šaltinių publikaciją, išleido monografiją Lietuvos didikės XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai, Lietuvos ir užsienio spaudoje paskelbė 27 mokslinius straipsnius.
Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
• XVI–XVIII a. Europos ir LDK mentaliteto istorija; šeimos istorija; istorinė demografija.
Svarbiausios mokslinės publikacijos:
• Šaltinių publikacijos:
1. A. A. Olizarovijus. Apie politinę žmonių sąjungą, parengė, iš lotynų kalbos vertė, įvadinį straipsnį ir komentarus parašė J. Sarcevičienė, Vilnius, 2003, 676 p.
2. Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Статут 1588 г.: заканадаȳчыя гарантыi суверэнiтэту ВКЛ“ (2018 m. spalio 12 d., Minskas) skaitė pranešimą „Teismų pareigūnų priesaikos ir jų sulaužymo pasekmės (simbolinis aspektas)“.
• Monografijos:
1. Lietuvos didikės XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje: portretai ir įvaizdžiai, Vilnius: Versus aureus, 2005, 684 p.
• Straipsniai:
1. Vieno stereotipo istorija – LDK moters įvaizdis istoriografijoje, Feminizmas,visuomenė, kultūra, 1999, nr. 1, p. 30–39;
2. Vyro ir žmonos santykių modelis XVI a. II p. – XVII a. I p. proginėje literatūroje LDK – patriarchatas ar partnerystė?, Kultūrų sankirtos: [straipsnių rinkinys], Vilnius, 2000, p. 189–215;
3. XVI a. II p. – XVII a. I p. proginė literatūra kaip šaltinis idealios moters modeliui LDK, Feminizmas, visuomenė, kultūra, 2000, nr. 2, p. 46–59;
4. Moteris, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra. Tyrinėjimai ir vaizdai.Vilnius, 2001, p. 397–412.
5. Idealo link: moteriškųjų dorybių pristatymas XVI a. II p. – XVII a. I p. LDK proginėje literatūroje, Kultūros barai, 2001, nr. 1, p. 82–86, nr. 2, p. 76–80.
6. A Vessel of Sins Full of Virtues: the Ideal Image of the Female in the Occasional Writings of the Grand Duchy of Lithuania in the Late 16th and Early 17th Centuries, Lithuanian Historical Studies, nr. 6, 2001, p. 23–54: abstract.
7. Vaikas XVI–XVII a. LDK visuomenėje: galimi auklėjimo ir socializacijos modeliai,Menotyra, 2003, nr. 2 (31), p. 4–10.
8. Idealny model kobiety w literaturze okolicznoścowej (na przykładzie “Krotkiego wypisania sprawy przy śmierci … Halżbiety z Szydłowca Radziwiłłowej” Cypriana Bazylika), Radziwiłłowie: obrazy literackie, biografie, świadectwa historyczne,Lublin, 2003, p. 61–68.
9. Стремясь к идеалу: представление женских добродетелей в панегиричесской литературе Великого Княжества Литовского второй половины XVI – первой половины XVII. вв., Украïнский iсторичний збiник, 2003, вип. 5, c. 93–107.
10. Inter sacrum et profanum: религиозность женщин в панегиричеcкой литературе Великого Княжества Литовского в XVI – XVII веках,Український історичний збірник, Київ, 2005, вип. 8, С. 120-139.
11. Ką apie Lenkiją ir Lietuvą žinojo Markas Antonijus Muretas, Lietuvos istorijos metraštis, 2004/2, p. 153-167.
12. Bene vixit ideo bene mortua est: śmierć kobiety w kazaniach pogrzebowych Wielkiego Księstwa Litewskiego I połowy XVII wieku, Barok, XIII/1 (25) 2006, p. 79-94, ISSN 1234-3233;
13. Lietuvos valstiečių religingumas XVIIIa.: tamsioji mėnulio pusė, LDK dvasingumas: tarp tradicijos ir dabarties, Kaunas, 2010, p. 133-150. ISBN 978-9955-12-638-6.
14. Diel kożna griesznika sugatawota ira wieta muku: pragaro vaizdiniai XVIII a. LDK spaudiniuose, Dailės istorijos studijos, t. 4: Socialinių tapatumų reprezentacijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje, Vilnius, 2010, p. 210-227.
15. Cierpienie, strach, nadzieja: przyczynek Jana Rudzkiego, Zapisy cierpienia, red. K. Stańczak-Wiślicz, Wrocław, 2011, p. 231-242.
16. Valstiečių šeimos struktūra Europos istoriografijoje: tendencijos, tyrimai, perspektyvos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos kraštovaizdis, Vilnius, 2012, p. 685-717, ISBN 978-9955-847-59-5.
17. Понятие и реализация любви и дружбы в семье первой половины XVII века, FACTORUL FEMININ ÎN ISTORIE / ЖЕНСКИЙ ФАКТОР В ИСТОРИИ / WOMEN’S FACTOR IN HISTORY, CHIŞINĂU, 2011, P. 169-175 ISBN 78-9975-71-240-8.
18. “Krikštas – tai ne gimimas, o laidotuvės – tai ne mirtis”: parapijų metrikų knygos istorinės demografijos ir šeimos tyrimų kontekste, Ministri historiae. Pagalbiniai istorijos mokslai LDK tyrimuose, sud. Z. Kiaupa, J. Sarcevičienė, Vilnius, 2013, p. 451-472.
19. „Nie mogą ich świątobliwie wychowywać, jeśli onych nie gromią”: relacje rodziców i dzieci w piśmiennictwie XVIII wieku, W kręgu rodziny epok dawnych. Dzieciństwo, red. B. Popiołek, Warszawa, 2013, s. 397-414.
20. Prywatność i publiczność w dziennikach Antoniego Kazimierza Sapiehy, Publiczne, prywatne, intymne w kulturze XVIII wieku, red. T. Kostkiewiczowa, Warszawa, 2014, p. 127-145.
21. Tėvai, vaikai ir edukacija namuose XVIII a. II pusėje, XVIII amžiaus studijos, 2: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Valstybė. Kultūra. Edukacija, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2015, p. 148-171.
22. Cykle życia jednostki i rodziny: na przykładzie chłopów litewskich w XVIII wieku, Cоциальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках // Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI–XIX wieku. Zbiór artykułów na podstawie referatów wygłoszonych na międzynarodowej konferencji naukowej zorganizowanej przez Instytut Historii Litwy 8–9 października 2014 roku, pod red. T. Bairašauskaitė, Vilnius: LII leidykla, 2015, p. 49-66.
23. Dla pewnieyszey wiadomości sukcessorom moim do moich fortun należącym: 1731 rok w dzienniku Antoniego Kazimierza Sapiehy, in: Memuarystyka w dawnej Polsce, red. P. Borek, D. Chemperek, A. Nowicka-Struska, Kraków, 2016, p. 169-185. ISBN 978-83-7624-129-6
24. Italija T. K. Radvilaitės–Moravskos 1773–1774 m. kelionės dienoraštyje, in: Lietuva- Italija: šimtmečių ryšiai, sud. D. Mitrulevičiūtė, Vilnius, 2016, p. 312-332. ISBN 978-609-8061- 46-8
25. Autocenzūros galia: Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1733 m. užrašai, in: Privačioji raštija ir egodokumentinis paveldas, sud. A. Pacevičius,Vilnius, 2016, p. 87-108.
26. Būti Sapiega: socialinės tapatybės prezentacijos kasdienybėje, in: Iš Panevėžio praeities: dvarų kultūros atodangos. XVIII konferencijos medžiaga, sud. J. Gaidelienė, D. Pilkauskas, Panevėžys, 2017, p. 32-57. ISBN 978-609-407-008-2
27. Būti Europoje: Teofilės Konstancijos Radvilaitės-Moravskos 1773–1774 m. kelionių pėdsakais, in: Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 85: Moteriškumo reprezentacijos ir dailė, sud. R. Rachlevičiūtė, 2017, p. 11-35. ISSN 1392-0316.
Kontaktai
el. paštas – jolita.sarceviciene@istorija.lt
Telefonas – 8 5 261 72 73