Rūta Čapaitė
humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja
Gimė 1962 07 09 Vilniuje. 1985 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą. Nuo 1989 m. dirba Lietuvos istorijos institute: 1989–1994 m. – Archeografijos skyriuje, jaunesne moksline bendradarbe, nuo 1992 m. – asistente, nuo 1994 m. – LDK istorijos skyriaus asistente. 1998 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Gotikinis raštas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje (1392–1430). Paleografinė studija“. 1998 m. buvo peratestuota moksline bendradarbe. Dirbo Pagalbinių istorijos mokslų programoje. 2009–2011 m. dalyvavo Lietuvių kalbos instituto vyr. m. d. dr. Ginos Kavaliūnaitės vadovaujamame projekte Pirmos lietuviškos spausdintos biblijos vertimo ir leidimo aplinkybės. Šaltinių paieška ir tyrimas. 2011 m. dalyvavo teikiant paraišką finansavimui tarptautiniame viduramžių rankraščių skaitmeninimo ir mokslinio jų pristatymo internetinėje erdvėje projekte VERMANEL (VERnacular MANuscripts in European Libraries) pagal 7 Europos Sąjungos programą. Projekto koordinatorius Berlin-Brandenburgische Akademie der Wissenschaften (Berlyno-Brandenburgo Mokslų Akademija).
Pagal LMT Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009–2015 metų programą vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslinių tyrimų projektą „Lotyniškasis kursyvas LDK didikų raštinėse XV a. viduryje – XVI a.“ Finansavimo sutartis Nr. LIT-7-12; projekto vykdymo trukmė 2013 kovo mėn. 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d.). Pagal LMT Nacionalinės lituanistikos plėtros programą dalyvauja mokslo tiriamajame projekte „Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujasis Testamentas. Rankraščio tyrimas, faksimilinis ir interaktyvus skaitmeninis leidimas“ (dalyvė). Projektas vykdomas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedroje (vadovė dr. Gina Kavaliūnaitė). (l.r. 302407247 LIP-022/2016). Projekto vykdymo trukmė 2016–2018 m.
Tyrimų išvadas paskelbė monografijoje bei moksliniuose straipsniuose, publikuotuose Lietuvos, Lenkijos. Skaito pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkijoje).
Mokslinės stažuotės: Lenkijoje (2003, 2004, 2011, 2012, 2014, 2015, 2016, 2017 ), Vokietijoje (2004 m. – stažuotė Herzogo Augusto Bibliotekoje, gauta stipendija, dalyvavus konkurse pagal Kurt und Marga Möllgaard–Stiftung/Baltikum Programm.Baltarusijoje; 2010, 2012 m. – stažuotė Herderio institute Marburge).
Nuo 2008 m. balandžio 21 d. Comite International de paleographie latine narė.
2008 m. tarptautinio projekto parengiant daugiakalbį paleografijos terminų žodynąVocabularum parvum scripturae, Latin Paleography Network – Central and Eastern Europe dalyvė. Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys paleografijos moksle. Jis buvo pristatytas rugsėjo 2–5 d. Londone vykusiame XVI-me tarptautiniame paleografų koliokviume: Teaching writing. Learning to Write. Comite International de Paleographie latine XVIth Colloquium, 2-5 September 2008, Institute of English studies, University of London, senate House.
2013-2016 m. buvo Varšuvos universiteto, Mokslinės informatikos ir bibliologijos studijų instituto (Uniwersytet Warszawski, wydział historyczny, Instytut informacji naukowej i studiów bibliologicznych) recenzuojamo periodinio leidinio Z badań nad książką i księgozbiorami historycznymi“ redakcinės tarybos narė.
Nuo 2014 m. Kardinolo Stefano Višinskio universiteto (Varšuvoje), Istorijos mokslų instituto (Uniwersytet Kardynala Stefana Wyszynskiego w Warszawie, Wydział Nauk Historycznych i Spolecznych, Instytut nauk historycznych) recenzuojamo periodinio leidinio „Saeculum Christianum. Pismo Historyczne” redakcinės tarybos narė.
2007–2017 m. duomenų bazės Lituanistika ekspertė
1999–2008 m. Klaipėdos universitete skaitė Lotyniškosios paleografijos kursą, vedė seminarus
2006–2009 m. Vilniaus kolegijoje skaitė kultūros istorijos ir meno istorijos kursus.
Oponentė ginant Dovilės Keršienės disertaciją „Epistolografija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV–XVI amžiuje: nuo Ars dictaminis iki literatūrinio laiško. Vilniaus universitetas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Daktaro disertacija, Humanitariniai mokslai, Filologija (04 H), Lietuvių literatūra (H 5906). Disertacija ginta 2010 rugsėjo 10 d.
Disertacijos gynimo tarybos narė ginant Mindaugo Klovo disertaciją „Privačių dokumentų atsiradimas ir raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje (1529 m.)” humanitarinių mokslų srities, istorijos mokslo krypties daktaro laipsniui gauti. Disertacijos gynimas 2017 m. birželio 30 d. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7)
Pagrindinės mokslinių interesų kryptys
- Pagrindinė tyrinėjimų kryptis – lotyniškoji paleografija. Nagrinėjama tema „Lotyniško rašto raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVII a.“. Remdamasi rašto pokyčiais tiria lotyniškojo kursyvo ir kartu kultūros plėtros chronologiją ir formas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusius lotyniškojo kursyvo pokyčius, lygina juos su XV–XVII a. Vakarų bei Vidurio Europoje vykusia lotyniško (gotikinio ir humanistinio) kursyvo raida.
- Domisi kultūrologine mediavistika. Nagrinėja viduramžių epistolografiją kaip literatūros žanrą bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio kasdienybę.
Svarbiausios mokslinės publikacijos
Knygos
1. Gotikinis kursyvas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje, Vilnius: Versus aureus, 2007, 544 p.
Rec.: S. Szybkowski, Studia źródłoznawcze, t. 47, Warszawa, 2009, s. 238–241.
2. Vocabularum parvum scripturae, Latin Paleography Network – Central and Eastern Europe, Bratislava–Praha, 2008. Bendraautorė (tarptautinis daugiakalbis paleografijos terminų žodynas – paleografijos terminai pateikti ir lietuvių kalba).
Straipsniai
1. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Juozo Butavičiaus, Simono Daukanto braižai ir charakteriai, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius, 1996, p. 114–142.
2. Simono Daukanto rašysena Didžiajame lenkų-lietuvių kalbų žodyne, Simono Daukanto raštai. Didysis lenkų-lietuvių kalbų žodynas, Vilnius, 1996, t. 3, p. 7–19.
3. Vytauto laiškai kaip Viduramžių epistolinio žanro pavyzdys, Senoji Lietuvos literatūra. 4 knyga. Metraščiai ir kunigaikščių laiškai, Vilnius, 1996, p. 47–96.
4. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kasdienybė pagal jo ir jo amžininkų korespondenciją, Alytaus miesto istorijos fragmentai, 2001, p. 10–27.
5. Tekstų publikavimo ir vertimo principai, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sud. J. Kiaupienė, Vilnius, 2002, p. 13–15.
6. 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto ir 1445 m. nuorašo transliteracija, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, p. 17–20, 25–29.
7. 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto ir 1445 m. nuorašo raštas, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, p. 99–133.
8. The Everyday Life of Grand Duke Vytautas of Lithuania According to Contemporary Corespondence, Lithuanian Historical Studies, 2003, vol. 8, p. 1–27: abstract,santrauka.
9. Viduramžių raštininko rašto individualumo problemos, Konstantinas Jablonskis ir istorija, 2005, p. 65–108: summary.
10. XV–XVI amžiaus humanistinio kursyvo terminijos problemos, Praeities pėdsakais, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 83–99.
11. Šaltiniotyrinė dokumentų charakteristika. Paleografinė analizė, Lietuvos užsienio politikos dokumentai. Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. I dalis Sankt Peterburgo Konvencijos, Vilnius, 2008, p. 76-119.
12. Vėlyvųjų viduramžių epistolika – kasdienio gyvenimo atspindys (pagal Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir jo amžininkų korespondenciją), in: Vytautas didysis ir jo epocha, ISBN 978-9955-9767-9-0, 2010, p. 48–73.
13. List, jako narzędzie komunikacji wielkiego księcia litewskiego Witolda// Studia źródłoznawcze. Warszawa, DIG, ISSN 0081-7147, ISBN 978-83-7181-751-9, 2012, nr. 50, p. 41–56.
14. Ślązacy na dworze wielkiego księcia litewskiego w pierwszej polowie XV w.// Podróże i migracje w Europie środkowiej. Kultura Europy środkowej. Katowice-Zabrze, Studio Noa, ISSN 2084-0705, ISBN 978-83-60071-58-8, 2012, nr. 15, p. 45–73.
15. Przejawy cech indywidualnych w piśmie pisarza w późnym średniowieczu i wczesnej fazie czasów nowożytnych (XV–XVI wieku). Metody badawcze i interpretacje, Nauki pomocnicze historii, teoria, metody badań, dydaktyka, pod red. A. Jaworskiej i R. Jopa, 2013, p. 71–85.
16. Sprawy zdrowia i chorób w listach Witolda i jego korespondentów, Zdrowia i choróba, wpływ jakości życia na kulturę w Europie Środkowej, Kultura Europy Środkowej, t. XVI, 2013, p. 36-62.
17. R. Čapaitė, J. Soszyński, Średniowieczne rękopisy biblioteczne w zbiorach Biblioteki Litewskiej Akademii Nauk im Wróblewskich w Wilnie, in: Miscellanea Historico-Archivistica, t. 22, 2014, p. 9-22, ISSN 0860–1054.
18. R. Čapaitė, The Topic of Health in the Letters of Grand Duke of Lithuania Vytautas and His Contemporaries, in: Lithuanian historical studies, nr. 18, 2013, p. 1–45, ISSN 1392-2343 PP. 1-38.
19. Knyga, kaip vertinga dovana ir karo grobis, didžiojo kunigaikščio Vytauto ir jo amžininkų kasdienybės momentų kontekste, in: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-čio jubiliejui skirtas mokslinių straipsnių rinkinys, sudarytojai
V. Dolinskas, R. Petrauskas, Ed. Rimša, Vilnius 2016, p. 207-235. ISSN 2351-7107, ISBN 978-609-8061-41-3
20. Rec. knygai: Aляксандр И. Груша, Документальная писменность Великого Княжества Литовского (конец XIV – первая треть XVI в.), Беларуская навука, Минск 2015, ss. 465, publikuota Studia Źródłoznawcze (ISSN 0081-7147), t. 56, 2018, p. 236-240.
Kontaktai
el. paštas – capaite@hotmail.com
Telefonas – 8 5 261 72 73