Vladas Sirutavičius
Humanitarinių mokslų daktaras, vyresnysis mokslo darbuotojas

Gimė 1959 m. liepos 25 d. Šiauliuose. 1982 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo istoriko specialybę. LII Kapitalizmo istorijos skyriaus laborantas (1989 04 25), Tautinio atgimimo ir Lietuvos respublikos skyriaus asistentas (1992 07 01), Lietuvos Respublikos istorijos skyriaus mokslinis bendradarbis (1993), to paties skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis (1995), vedėjas (1997), XX amžiaus istorijos skyriaus vyr. moksl. bendradarbis (2001). Stažuotės Amsterdamo (1995, 1996) ir Grioningeno universitetuose (1997). Apginta istorijos daktaro disertacija „Nusikaltimai ir XIX a. Lietuvos visuomenė: nuo institucijų iki nusikaltėlių“ (1993 12 28).
Pedagoginis darbas: VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (1994 06 01), einantis docento pareigas (1998). Vizituojantis profesorius Ilinojaus universitete (JAV, Chicaga; 2001 pavasario semestras).
Dalyvavo tarptautinėse konfrencijose Vilniuje (1992, 1995, 1998, 2000, 2003), Budapešte (1998), Nidoje (1998), Telšiuose (2001). Europos Tarybos Europos tautinių mažumų teisių apsaugos pagrindų konvencijos komiteto patarėjas nuo 2002 m. „Lietuvos istorijos metraščio“, „Lietuvos istorijos bibliografijos“, „Lithuanian Foreign Policy Review“ redkolegijų narys.
Mokslinės programos „Lietuvos visuomenės modernizacija ir etniniai konfliktai. (Nedominuojančios etninės bendruomenės Lietuvoje XIX a. – XX a. pirmoji pusė. Iki 1940 m.)“ vadovas. Programos trukmė 2001-2010 m. Kelių monografijų, keliasdešimties straipsnių lietuvių ir užsienio spaudoje autorius bei kelių straipsnių rinkinių sudarytojas.

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:

• Socialinė – kultūrinė XIX amžiaus Lietuvos istorija
• Tarpetniai santykiai, nacionalizmas Vidurio ir Rytų Europoje.

Svarbiausi darbai (1991-2003 m.)

Knygos

1.    Nusikaltimai ir visuomenė XIX amžiaus Lietuvoje: nuo institucijų iki nusikaltėlių, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1993, p.1-16. (Disertacijos tezės).
2.    Katalikų Bažnyčia ir Atgimimas, in: Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 7, Vilnius: Katalikų pasaulio leidykla, 1994, 540 p. (Straipsnių rinkinys. Sudarytojas, kartu su Egidijumi Motieka, Rimantu Mikniu).
3.    Nusikaltimai ir visuomenė XIX amžiaus Lietuvoje, in: Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, Vilnius: Baltos lankos, 1995, t.12, 206 p. (Monografija)
4.    Mykolas Römeris, in: Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t.13, Vilnius: Saulabrolis, 1996, 313 p. (Straipsnių rinkinys. Sudarytojas kartu su Egidijumi Motieka, Rimantu Mikniu, Raimundu Lopata).
5.    Svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Studijų šaltiniai, t. 1, Vilniaus universiteto leidykla, 1997, 346 p. (Dokumentų rinkinys. Sudarytojas kartu su Evaldu Nekrašu ir Raimundu Lopata).
6.    Pozostawione Historii. Litwini o Polsce i polakach, Krakow: Znak, 1999. (Straipsnių rinkinys. Sudarytojas kartu su K. Korzenewska).
7.    Impact Assessment of Lithuania’s Integration into the EU on Relations Between Lithiania and Kaliningrad Oblast of the Russian Federation (supplement of Lithuanian Foreign Policy Review) 2000/2 (6), p.46. (Kartu su R. Lopata, R. Vilpišausku, P. Jonniemi).
8.    Miltary Transit of the Russian Federation Through the Territory of the Republic of Lithuania = Rusijos Federacijos karinis tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją, Vilnius: Eugrimas, 2002, 79 p. Bendraaut.: Raimundas Lopata, Česlovas Laurinavičius.
9.    Straipsnių rinkinys: „Žydų klausimas“ Lietuvoje XIX a. viduryje, Vilnius, LII, 2004, p. 188 (ISBN 9986-780-59-4) (kartu su D. Staliūnu).
10.    Straipsnių rinkinys: „Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. Pirmoje pusėje“ (Vilnius, LII leidykla, 2005, 270 p. ISBN 9986-780-70-5  (kartu su D. Staliūnu).
11.    Straipsnių rinkinys „Žydai Lietuvos ekonominėje – socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento“, Vilnius: Lietuvos Istorijos instituto leidykla, 2006, p.217. (Sudarytojas, kartu su D. Staliūnu.).
12.    Lietuvos istorija. Sąjūdis: nuo „persitvarkymo“ iki Kovo 11-osios, Vilnius: Baltos lankos, 2008, 579 p. Kartu su Č. Laurinavičiumi,

Straipsniai

1.    Konstituciniai sumanymai Lietuvoje XIX a. pradžioje (1816-1812 m.), Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t.3 Lietuvos valstybės idėja (XIX a. – XX a. pradžia), Vilnius: Žaltvykslė, 1991, p. 7-28.
2.    Liaudis virsta tauta – Eugen Weber paradigma, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 4: Liaudis virsta tauta, Vilnius: Baltoji varnelė, 1993, p.419-436.
3.    Lietuvos – Lenkijos susitarimo galimybės Juozapo Herbačiausko vizija, Kultūros barai, 1995, nr. 7, p. 63-65.
4.    Bausmės samprata XIX amžiaus Lietuvoje, Baltos lankos, 1995, nr. 5, p.107-158.
5.    Vilniaus ir Prahos kultūrinių elitų ryšiai XIX a. viduryje, Pasaulis (Lietuvos ir Čekijos draugijos žurnalas), 1995, nr. 2, p. 6. (Pranešimo tezės).
6.    Dvi lietuvių tautinio atgimimo interpretacijos (Mykolas Römeris ir Juozapas Albinas Herbačiauskas), Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 13: Mykolas Römeris, Vilnius: Saulabrolis, 1996, p. 82-108.
7.    Dvi tendencijos lietuvių tautiniame judėjime. Mykolo Römerio interpretacija,Politologija, 1996, nr. 1 (7), p.118-133.
8.    Apie „blogą lietuvį“ Juozapą Albiną Herbačiauską, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996, p. 271-290.
9.    A Good Death or a Shameful End?, Lithuanian Historical Studies, 1997, vol. 2, p. 121-150.
10.    Gyvenimas su mirtimi. Mirtis XIX a. pirmosios pusės Lietuvos kultūroje, Kultūros Barai, 1998, nr. 4, p. 64-69.
11.    Tarp garbingos ir negarbingos mirties. Mirtis XIX a. vidurio Lietuvos kultūroje,Metmenys. Kūryba ir analizė, 1998, t. 74, p. 7–31, t. 75, p. 59–86.
12.    Neįgyvendinta idėja: lietuvių „Tautos namai“ Vilniuje, Kultūros barai, 1998, nr.10, p.82-89. (Kartu su Algirdu Grigaravičiumi).
13.    Katalikų bažnyčia ir modernaus lietuviško antisemitizmo genezė, Kultūros barai, 1998, nr. 11, p. 34-38. Tas pats: Lietuvių Katalikų Mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 1999, t. 14, p. 69-77.
14.    Vilniaus ir Prahos kultūrinių elitų ryšiai XIX amžiaus viduryje (Vztahy mezi vilniuskou a pražskou kulturni elitou v polovine XIX stoleti), Česko-litevské vztahy v prubehu staleti, Praha: Univerzita Karlova, 1998, p. 52-58.
15.    Lithuania and the Kaliningrad Oblast: a Clearer Frame for Cooperation, Lithuanian Foreign Policy Review, 1999, no. 51-66. (Kartu su Raimundu Lopata).
16.    NATO research fellowship programme 1996–1998. „Institutional Felowship for research on democratic institutions“, projekto pavadinimas „National question in Lithuania: Acculturation, Integration or Separatness?“, (projekto vadovas R. Lopata). Projekto dalis: „Ethnic relations in Lithuania until the restoration of independance“, žr.www.nato.inf/acad/fellow/96-99/lopata.polf (apimtis 0.7a.l.)
17.    Tautiškumo kriterijai multietninių visuomenių statistikoje: XIX a. vidurio Lietuvos pavyzdys, Lietuvos Istorijos metraštis. 1998 metai, Vilnius, 1999, p. 74-85.
18.    Laisvalaikis XIX a. Lietuvos kultūroje, Praeities baruose. Skiriama akademikui V. Merkiui 70 – ies metų jubiliejaus proga, Vilnius: Žara, 1999, p. 225-234.
19.    Lietuva ir Kaliningrado sritis: santykių raida ir perspektyvos, Lietuva ir Kaliningradas: bendradarbiavimo perspektyvos. Seminaro tekstai, Vilnius, 1999 11 12–14, Vilnius: Eugrimas, 2000, p. 52–62. (Lietuvių ir rusų kalbomis).
20.    Living with death: the concept of death in nineteenth – century Lithuanian culture, Vilnius, Summer, 2000, vol. 7, no. 10, p. 196-205.
21.    Simbolinės geografijos: kelionės po XIX a. vidurio Lietuvą ir jų aprašymai Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius 2000, p. 110–124.
22.    Vincas Kudirka’s programme for modernizing society and the problems of forming a national intelligentsia, Lithuanian Historical Studies, 2000, vol. 5, p. 99-113.
23.    O „zlym Litwinie“ Józefie Albinie Herbaczewskim, Lituano – Slavica Poznaniensia. Studia Historica, t. 8, Poznan, 2001, p. 125-141.
24.    Lithuanian – Polish strategic partnership: Genesis and Prospects, Lithuanian Foreign Policy Review, 2001, vol. 1 (7), p. 15-21.
25.    Kai kurie XIX a. Lietuvos kultūros modernėjimo aspektai: laisvalaikio sociogenezė,Seminarai 1999, sudarė A. Kulakauskas ir A. Sverdiolas, Vilnius: Strofa, 2001, p. 169–179.
26.    Zarys biografii Franciszka Ancewicza in Franciszek Ancewicz, Stalinowska koncepcja panstwa na tle ewolucji ustrojowej Związku Socjalistycznych Republik Sowieckich (red. naukowa H. Laszkiewicz, Slawomir Lukasiewicz), Lublin, 2001, p.13-18.
27.    Lietuvos žydų bendruomenės integracijos problemos XIX – XX a., Kultūros barai, 2002, nr. 2, p. 83-87.
28.    Nusikaltimai „dėl gėdos“: naujagimių žudymai XIX a. Lietuvos visuomenėje, Lietuvos etnologija, 2002, nr. 1 (11), p.147-158.
29.    Notes on the Origin and development of Modern Lithuanian anti-Semitism in the Second Half of the Nineteenth Century and the Beginning of the Twentieth Century, The Vanished World of Lithuanian Jews (ed. by A. Nikžentaitis, St. Schreiner, D. Staliūnas), Amsterdam: Rodopi Publishers, 2003, p. 59-69.
30.    Kościół katolicki a geneza nowożytnego anty-semityzmu litewskiego, Świat nie pożegnany. A World We Bade no Farewell, Instytut Studiow politycznych PAN, Warszawa-London, 2004, p.614-620.
31.    Symbolische Geographien. Beschreibungen der Reisen durch Litauen um die Mitte des 19. Jahrhunderts, Literatur und nationale Identitat IV. Landschaft und Territorium(sudar. Y. Varpio ir M. Zadenska), Acta Universitatis Stockholmiensis. Studia Baltica Stockholmiensia 25, Stockholm, 2004, p.151 – 176.
32.    Antižydiškų pogromų prielaidos Lietuvoje XIX a. – 1940 m., „Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. Pirmoje pusėje“, Vilnius: LII leidykla, 2005, p.7-24.
33.    Kai prietarai tampa prievarta: kaltinimai žydams vartojant krikščionių kraują. Kelių atvejų Lietuvoje analizė, Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. pirmoje pusėje, Vilnius: LII, 2005, p. 99-117.
34.    Kapitalistinės kredito institucijos ir etniniai santykiai. (Liaudiško kredito institucijos lietuvių ir žydų santykių kontekste XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje), Žydai Lietuvos ekonominėje – socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, Vilnius: LII, 2006, p. 99-120.
35.    Slaptasis LKP CK plenumas, Lietuvos istorijos metraštis 2006, nr.1, Vilnius, 2007, p.77-124.

Recenzijos

1.    Anthony D. Smith, Nacionalizmas XX amžiuje, Vilnius: Pradai, 1994, p. 365,Politologija, 1996, nr.1, p.160-164.
2.    Anatol Lieven, Pabaltijo revoliucija. Estija, Latvija, Lietuva – kelias į nepriklausomybę, Vilnius: Baltos lankos, 1996, p. 475, Šiaurės Atėnai, 1996 03 29, nr.12; tas pats anglų kalba: Lithuanian Historical Studies, 1997, vol. 2, p.184-189; tas pats: Apie tris nacionalizmus: su simpatija, bet kritiškai, Politologija, 1997, nr.1 (9), p.192-197.
3.    Theodore R. Weeks, Nation and State in Late Imperial Russia. Nationalism and Russification on the Western Frontier, 1863-1914, Northern Illinois University Press, 1996, p. 297, Lietuvos Istorijos metraštis 1998 metai, Vilnius, 1999, p. 301-305.
4.    Robert Bideleux and Ian Jeffries, A History of Eastern Europe. Crisis and Change, London and New York, Routledge, 1998, p. 685, Lithuanian Foreign Policy Review, 1999, vol. 4, p. 139–142.
5.    T. Snyder. The Reconstruction of Nations. Poland, Ukraine, Lithuania, Belarus 1569-1999, Lietuvos istorijos metraštis 2003, t.1, p.204–207.

Populiarūs

1.    Geopolitine Kaliningrado srities reikšmė regiono saugumui, Akiračiai, 1997 balandis, nr. 4 (288).
2.    Visuomeniai judėjimai ir komunistinės sistemos krachas: Vidurio Europa ir Lietuva,Atgimimas, 1998 05 29, nr. 21 (483).
3.    Tautos šventės „išradimas“ tarpukario Lietuvos Respublikoje, Akiračiai, 1999 lapkritis, nr. 10 (314).
4.    Lietuvos ir Karaliaučiaus srities santykių raida ir perspektyvos, Atgimimas, 2000 01 21, nr. 2 (556).
5.    Tautinės inteligentijos formavimosi XIX amžiuje problema ir V. Kudirkos lietuviškoji modernizacijos programa, Akiračiai, 2001 birželis – june, nr. 6 (330).
6.    Tautiškumo suvokimas XIX a. statistikoje: Lietuvos pavyzdys, Mokslas ir gyvenimas, 2004, nr. 9, p.4-5.

Tarptautinės konferencijos

1.    Antisemitizmas – visuomeninių prietarų ir politinio populizmo pasireiškimas, Vilnius 2000 06 30, perskaitytas pranešimas „Lietuvos žydų bendruomenės integracijos problemos XIX – XX amžiais“.
2.    Holokausto istorija Lietuvoje, seminaras, Vilnius 2000 10 05, pranešimas „Lietuvos žydų bendruomenės integracijos problemos“.
3.    Lietuva ir Lenkija: strateginės partnerystės perspektyvos, 2001 birželio 29 d. Vilnius, perskaitytas pranešimas „Lietuvos Lenkijos strateginė partnerystė: genezė ir perspektyvos“
4.    Lietuvos žydų bendruomenė nuo 19 amžiaus iki 1941 m., 2001 rugsėjo 19 – 24 d. Telšiai, perskaitytas pranešimas „Pastabos dėl modernaus Lietuvių antisemitizmo formavimosi“.
5.    Litvakai ir jų pasaulis, 2003 m. rugsėjo 22 d., Vilnius, perskaitytas pranešimas „Lietuvių ir žydų santykiai tarpukario Lietuvos miestuose ir miesteliuose“.
6.    Tarptautnis seminaras: „Between Beureaucratic Empire and Modern Nationality. The Development of the Jewish Community in Lithuania“, 2003 09 19 – 21, Vilnius, perskaityti pranešimai: „The modernization of Lithuanian and ethnopolitical processes in the middle of the 19th century“ ir „Jewish intelligentsia in the mid of the 19th century“.
7.    Konferencija „Kai ksenofobija virsta prievarta: lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. pradžioje“, 2003 12 23, Vilnius, perskaitytas pranešimas „Kaltinimai žydams vartojant krikščionių kraują: kelių atvejų analizė“.

Kontaktai
el. paštas – vladas.sirutavicius@istorija.lt, sirutavicius@yahoo.com
Telefonas – 8 5 262 68 43